Šveicarijos žvalgyba

SkaitomiausiosŽvalgyba

Šveicarija

Auganti konkurencija tarp JAV, Kinijos, Rusijos, Turkijos ir Irano didina nesaugumą Europoje. Tokią išvadą galima perskaityti Šveicarijos federalinės žvalgybos tarnybos ataskaitos eilutėse ir tarp jų. Ataskaitos rengėjai atkreipia dėmesį, kad regioniniai konfliktai, tokie kaip Ukrainoje, Sirijoje ar Libijoje, yra pavojingesni nei atrodo. Dėl didžiųjų valstybių konkurencijos šie konfliktai gali virsti sudėtingais slaptais karais, keliančiais ir tiesioginio karinio susidūrimo tarp globalių ar regioninių galių grėsmę.

Vis dėlto šiuo metu didžiausią pavojų Šveicarijai kelia ne strateginė padėtis Europoje, o ekstremizmas, terorizmas ir kibernetinės atakos.

Europa – interesų kryžkelė

Šveicarijos žvalgybos požiūriu, Europa yra atsidūrusi tarpusavyje konkuruojančių didžiųjų valstybių interesų susikirtimo taške. JAV siekia palenkti tradicinius sąjungininkus į savo pusę, kad turėtų daugiau pajėgumų varžybose su Kinija. Rusijos tikslas – įtvirtinti savo įtaką Europos rytuose. Pietuose interesų sferą plečia Turkija, jau dabar vykdanti karines operacijas ne tik Sirijoje, bet ir Libijoje. Tuo tarpu pati ES, nors dėl savo ekonominės reikšmės galėtų būti globaliu veikėju, dar turi ištobulinti sprendimų priėmimo procesus, kad galėtų veiksmingai dalyvauti tarptautiniuose santykiuose.

Nė vienos iš didžiųjų valstybių veiksmai šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės ES ar Šveicarijai. Konkuruojančios globalios ir regioninės galios vengia tiesioginių susidūrimų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje rizikos išlieka ir net auga. Nors branduoliniais ginklais ginkluotos valstybės išlaiko tarpusavio jėgos balansą, tarptautinė teisinė strateginės ginkluotės kontrolės sistema yra pakrikusi. Be to, nyksta riba tarp konvencinių ir nekonvencinių ginklų. Branduolinėms galvutėms nešti kurtos ginklų sistemos modifikuojamos ir integruojamos į konvencinį arsenalą. Tai liudija apie siekį įgyti karinį pranašumą persveriant į savo pusę jėgų balansą po strateginių ginklų kontrolės „skėčiu“. Rusija siekia padidinti savo pajėgumus kariauti su galingu priešininku ginkluotu konvenciniais ginklais. Panašia kryptimi juda ir NATO, vystantis atgrasymo ir gynybos pajėgumus Europoje.

Didžiųjų valstybių konkurencija ir kitais požiūriais įtakoja Europos ir konkrečiai Šveicarijos saugumą. Globali įtampa veikia kaip katalizatorius, auginantis tarptautinio terorizmo, ekstremizmo, šnipinėjimo, kibernetinių nusikaltimų ir ginklų kontrolės pažeidimų grėsmę.

Grėsmės čia ir dabar: nuo teroro veiksmų iki kibernetinių atakų

Nors Šveicarijos žvalgybos „situacijos radare“ Rusija yra pažymėta kaip viena iš didžiausių grėsmių, platesnėje ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama kitoms panašaus lygio problemoms: islamistiniams teroro išpuoliams, tarptautinių teroristinių organizacijų veiklai Šveicarijoje, politiniam ekstremizmui ir kibernetinėms atakoms.

Kaip ir daugelyje Europos valstybių, didžiausią riziką Šveicarijoje kelia teroro išpuoliai, organizuojami pavienių asmenų, paveiktų islamistinės ideologijos. 2020 m. tokie pavieniai teroristai  skirtinguose Šveicarijos regionuose nužudė vieną žmogų ir sužeidė du. Islamistinės ideologijos epicentre išlieka „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, nors nė viena iš šių organizacijų nėra tiesioginės teroro išpuolių organizatorės. Tam tikras rizikas Šveicarijai kelia ir iš dalies nelegaliai veikiantis kurdų išsivadavimo judėjimas PKK bei Libano grupuotė „Hezbollah“.

Kitaip nei daugelyje Europos valstybių, Šveicarijoje didesnę grėsmę kelia ne dešinysis, o kairysis politinis ekstremizmas. Kairieji politiniai ekstremistai surengia maždaug dešimt kartų daugiau išpuolių negu dešinieji. Svarbiausi kairiųjų ekstremistų tikslai – kova su kapitalizmu, parama kurdų išsivadavimui ir pasipriešinimas valdžios veiksmams, kuriuos ekstremistai laiko represijomis. Šių tikslų siekiama demonstracijomis, nuosavybės niokojimu, paramos kurdų organizacijoms telkimu ir dažnėjančiais išpuoliais prieš policiją. Labai svarbią kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų veiklos dalį sudaro ir jų tarpusavio kova.

Kibernetinės atakos taip pat vertinamos kaip didelė ir nuolat auganti grėsmė Šveicarijai. Iš dalies tai susiję su tuo, kad ši valstybė ir toliau išlieka tarptautinio šnipinėjimo centras, kuriame viena prieš kitą veikia daugelio užsienio valstybių žvalgybos tarnybos. Tačiau kibernetinėje erdvėje grėsmę kelia ir vis įmantriau veikiančios nusikaltėlių grupuotės. Šveicarijos žvalgybos vertinimu, šios grupuotės kuria naujas strategijas, vysto specializacijas ir geba įdiegti efektyvaus darbo pasidalijimo modelius. Dėl to jos tampa pajėgios pasiūlyti kibernetines atakas kaip „profesionalią“ paslaugą, kuria gali susidomėti ne tik privatūs užsakovai, bet ir užsienio valstybių žvalgybos tarnybos.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.07.01; 06:00

SkaitomiausiosŽvalgyba

Rusijos šnipai vis aktyviau taikosi į Šveicariją. Jų aktyvumas yra pastebimas ir toliau didėja, sakė Šveicarijos žvalgybos NDB vadas Jeanas Philippe’as Gaudinas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

„Aš negaliu atskleisti daug detalių apie rusų veiksmus Šveicarijoje, tačiau yra aišku, kad jų aktyvumas yra didesnis nei anksčiau, – spaudos konferencijoje kalbėjo pareigūnas. – Aš negaliu nieko pasakyti apie šnipų skaičių, tačiau jis reikšmingas“.

Prieš tai atgarsio sulaukė du atvejai, kai spėjami rusų šnipai žvalgė objektus Šveicarijoje. Šveicarų tarnybų duomenimis, vienas jų buvo cheminių ginklų bandymų kompleksas. Be to, tyrėjai aiškinasi kibernetinę ataką prieš Pasaulio antidopingo agentūros biurą.

Šnipinėjimo dingstis yra didelis tarptautinių organizacijų skaičius šalyje, sakė J. P. Gaudinas. Be to, gali būti šnipinėjamos sporto organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis olimpinis komitetas. Šnipai esą yra ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių.

„Šiandien nauja yra tai, kad rusai mėgino atakuoti mūsų jautrią infrastruktūrą – tai yra raudona linija“, – pabrėžė J. P. Gaudinas.

Rusijos ambasada Berne tokius pareiškimus pavadino absurdiškais.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Žvalgyba

Anastasija Kirilenko

Specialiųjų tarnybų skverbimasis į ONG struktūras

Kitas pavyzdys rodo tikėtiną būdą, kaip žvalgybinių institucijų žinion pereina struktūros, kurias anksčiau kontroliavo ONG.

1996 metų sausį netoli Ženevos buvo įsteigta firma U, kuri vertėsi trąšų prekyba ir transportavimu. Firmos vadovas buvo rusas F. P. (Viačeslav Moše Kantor, – vert. past.). Jis taip pat vadovavo šiandien likviduojamai firmai Y (Fimochim SA), kurios personalo sąrašas labai panašus ir kuri taip pat vertėsi chemijos produktų prekyba ir transportavimu. 

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema.
Šveicarijos gynybos ministerijos emblema.

Pasak informacijos iš Rusijos, F. P. buvo įsipainiojęs į užsakomąją žmogžudystę ir palaiko kontaktus su daugybe ONG. Vienos Vakarų specialiosios tarnybos duomenimis, Permėje registruotą motininę firmą Y. kontroliuoja Permės nusikalstama bendrija. Nuo 2001 metų Rusijoje tiriama tos firmos steigėjo byla dėl turto slėpimo nuo apmokestinimo.

Firma U. keičia savo pavadinimą 1999 metais, o F. P. pasitraukia iš vadovo posto, bet lieka direktorių tarybos nariu su parašo teise už du tarybos narius. 2000-aisiais metais F. P. jau nebeturi parašo teisės. Po trejų metų firma vėl pakeitė pavadinimą ir tikslą – į plaukiojimo ir skraidymo aparatų pardavimą ir realizavimą.

2004 metų vasarį firma trečią kartą pakeitė pavadinimą ir ėmėsi mokslinių tyrimų bei paslaugų biotechnologijų ir farmacijos srityje, o taip pat Šveicarijos ir užsienio laboratorijų eksploatacijos, koordinavimo ir kontrolė. 2004 metų gruodį į direktorių tarybą įeina keturi nauji nariai.

Nuo 2004 metų gruodžio firma palaiko reguliarius ryšius su Rusijos ambasados Paryžiuje pirmuoju sekretoriumi C. R., kuris Prancūzijoje įtariamas, kad yra SVR karininkas. Nuo 2006 metų sausio C. R. gyvena Ženevoje ir yra firmos U. direktorius. Rusas F. P. buvo formaliai išbrauktas iš valdytojų 2005 metų gruodį, tačiau po senovei lieka pagrindiniu jos akcininku ir, matyt, jos tarnautoju.

Tikslios užkulisinės daugybės perkėlimų toje firmoje detalės nežinomos. Tačiau viena aplinkybė rodo, kad tą firmą kontroliuoja SVR. Rusijos biure atliktos kratos galėjo būti įvertintos kaip spaudimas firmai, kad galima būtų ją panaudoti žvalgybos tikslams. Taip pat matyti, kad firmos ir struktūros Šveicarijoje naudojamos gana paprastiems ekonominiams tikslams ir operacijoms.

Atsistatydinę ar atleisti specialiųjų tarnybų karininkai?

Toliau aprašyti atvejai, kur kalbama apie numanomą pinigų plovimą, atliktą asmenų, turinčių ryšių ir su organizuotu nusikalstamumu, ir su specialiosiomis tarnybomis. Maskvos policijos įsikišimas vėliau leidžia spėti, kad tie asmenys ne visada veikia pagal specialiųjų tarnybų užduotį. Apie priežastis irgi galima tik spėlioti: arba įtariamieji piktnaudžiauja darbu savo kišenės naudai, arba jie taip regi Vakarų Europos teisingumą, kai dar vienas ryšys su specialiosiomis tarnybomis jiems atrodo nenaudingas.

Šiame kontekste reikia atsižvelgti ir į tai, kad policijos veiksmais, užklausomis Interpolui, teisinės pagalbos prašymais taip pat gali būti siekiama nutolti nuo tų veikų ir nebūtinai prieiti iki baudžiamųjų procesų.  

1994 numanomas specialiųjų tarnybų karininkas O. M. (turimas omenyje Vitalijus Kirilovas, kartu su šventuoju tėvu Viktoru Pjankovu įsteigęs „Rusijos kultūrinės iniciatyvos“ fondą Ženevoje, – vert. past.) įsikuria Šveicarijoje ir veikia iš pradžių kaip naftos firmos N. generalinis direktorius.

Paskui jis įsteigia fondą, kuris gauna paramos taip pat ir iš Rusijos stačiatikių cerkvės. 1997 metais tuometis Rusijos ministras pirmininkas Viktoras Černomyrdinas pavedė O. M. grąžinti Rusijos skolas trečiosioms valstybėms. Taip pat buvo pavesta paskirstyti Černomyrdino pinigus Šveicarijoje. Matyt, jį palaikė tuometis konsulas Šveicarijoje – identifikuotas SVR agentas.

O. M. tuo metu buvo koncerno Maskvoje, kuris jungė naftos treidingo firmas, bankus ir draudimo kompanijas, savininkas. Į tą koncerną įėjo ir minėtoji firma N. Koncernas MES–AOZT „Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas“ 1995 metais eksportavo 7,7 mln. tonų (apie 8,5 proc.) visos Rusijos naftos ir naftos produktų. Kompanijos metinė apyvarta siekė 1 mlrd. dolerių. 1996 metais sausio 16 d. vyriausybės potvarkiu 51-r UAB-ei „TEB“ buvo skirta eksportui 4500 tūkst. tonų naftos produktų. Kompanija taip pat dalyvavo buvusios SSSR skolų grąžinimo programoje. – vert. past.), kurių 40 proc., atrodo, priklausė Rusijos stačiatikių cerkvės Maskvos patriarchui, gavo iš Černomyrdino užduotį nupirkti 4,5 mln. tonų naftos, o iš išmokų finansuoti Kremliaus rekonstrukciją. Bet dalis tos išmokos tikriausiai buvo pasisavint O. M.

1998 metais Ženevoje, Italijoje ir Vokietijoje buvo atliktos kratos dėl pinigų plovimo O. M. byloje. Italijos firmos, kurios palaikė ryšius su O. M., matyt, dalyvavo prekyboje narkotikais su Lotynų Amerikos karteliais. 2001 metais Interpolo biuras Maskvoje pranešė, kad O. M. įtariamas sukčiavimu. 2003 metais Rusija ir Šveicarija apsikeitė tarptautinės teisinės pagalbos prašymais. Nuo 2002 metų pabaigos, turimais duomenimis, O. M. nebebuvo Šveicarijoje ir slapstėsi nuo teisėsaugos. Jo firmos Šveicarijoje ir jo įsteigtas fondas per tą laiką buvo likviduoti. O. M. palaiko daugybę kontaktų su aukštais Rusijos organizuoto nusikalstamumo atstovais.

2005 metų sausį įvažiuojant iš Prancūzijos į Šveicariją patikrino dokumentus Rusijos ir Izraelio piliečiui E. M., kuris gyvena kartu su moterimi (žmona) Prancūzijoje. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ne kartą apsistodavo Šveicarijoje, nes buvo 1991 metais įsteigtos formos Q. (išbraukta iš registro 1997 metais) direktorius. E. M. įtariamas, kad yra SVR karininkas, jis taip pat kontaktavo su moterimi, kuri dirba specialiosioms tarnyboms. 2000-aisiais metais Ženevoje buvo atliktas papildomas abiejų įtariamųjų patikrinimas dėl pinigų plovimo. Jo žmona pirko Prancūzijoje nekilnojamojo turto maždaug už 50 mln. Prancūzijos frankų, o taip pat buvo įsipainiojusi į tarpininkavimą pinigų plovime.

Pasak informacijos iš Rusijos, E. M. yra įteisintas vagis ir vienas iš kriminalinės organizacijos „Lipeckaja“, įeinančios į Solncevo ONG, įkūrėjų. Įvažiuodamas į Šveicariją 2005 metais E. M. kirto sieną automobiliu, priklausančiu Šveicarijos firmai. Jis tvirtina, kad neturi nieko bendro su ta firma, bet nurodė, kad veda su ja dalykines derybas. Tos firmos valdytojas – jo dalykinis partneris I. B., kuriam Ženevoje taip pat buvo atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo. Per daugybę firmų sąskaitų Ženevos bankuose, kurias tvarkė E. M. ir I. B., buvo pervestos didelės sumos į privačias sąskaitas.

Tai tik pora pavyzdžių, kurie rodo, kad specialiųjų tarnybų ir organizuoto nusikalstamumo tinklai iš tikrųjų egzistuoja ir funkcionuoja Šveicarijos teritorijoje. Susumavus galima tik paminėti, kad numanomi ir identifikuoti specialiųjų tarnybų agentai atvyksta į Šveicariją biznio tikslais keletą kartų per metus.

Informacijos šaltinis – „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – rus.), openrussia.org, compromat.ru portalas.

Pabaiga

2016.07.06; 09:16