Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi, tačiau į susitikimą atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių, praneša agentūra „Reuters“.
Tai jau trečiasis Rusijos vadovo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
V. Putinas vėlavo ir į pirmąjį susitikimą su Šventuoju Tėvu. Į 2013 metais vykusį susitikimą su popiežiumi V. Putinas vėlavo taip pat 50 minučių, o į antrąjį, įvykusį 2015 metais, Rusijos prezidentas vėlavo daugiau bei valandą.
Manoma, kad pagrindine V. Putino ir popiežiaus diskusijos tema išlieka padėtis Ukrainoje. 2015 metais vykusio susitikimo metu popiežius Pranciškus paragino V. Putiną ir kitas konflikto Rytų Ukrainoje šalis „nuoširdžiai dėti pastangas“, kad būtų pasiekta taika.
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
2015 metais vykęs popiežiaus ir Rusijos prezidento susitikimas truko 50 minučių. Tiktai susitikimai su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu truko ilgiau.
Po susitikimo su popiežiumi Rusijos vadovas pasimatys su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjeru Gusseppe Conte, su kuriuo surengs bendrą spaudos konferenciją.
Kažin, ar premjeras Saulius Skvernelis, išvadindamas „niekšais“ tuos Lietuvos piliečius, kurie buvo šokiruoti, jog popiežių Pranciškų prie lėktuvo trapo pasitiko nelietuviško gymio lietuvaitė, prisiminė šiuos pacituotuosius poeto Maironio satyros žodžius?
Nors ką čia aš…. dar neaišku, ar jis apskritai prisimena, jog Lietuva turėjo tokį poetą-kunigą, kuris, viena vertus, labai lyriškai, romantiškai apdainavo geltonplaukes, geltonkases lietuvaites, o, kita vertus, kaip botagu nučaižė valdžios žmones, kurie ir siurbėlės, ir niekšai, ir bastūnų gauja… Maža to, netaktiškai teiravosi, „Ar, trindami baltas rankas,/ Nerausite už pašalinį /Tamsių įplaukėlių šaltinį /Ne vienas kai kas.“? Ir galiausiai atvirai tėškė: „Be sąžinės kyšių lupikai!“
Na, bet tai – Maironis, kuris savo kritiką skyrė XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos valdžiai. O premjeras Skvernelis niekšais išvadino kai kuriuos savo vadovaujamos Lietuvos piliečius ir pilietes. Gal būt, kai kurie jų išties „bastūnai“, jei tuo žodžiu leistume sau pavadinti emigravusiuosius iš Lietuvos. Gal būt, tarp jų surastume ir „siurbėlių“… Bet ar premjero postą užimančiam žmogui šiandien dera kreiptis į tautą taip, kaip kažkada kreipėsi poetas-satyrikas?
Be to, dar nenuėjo į nebūtį karta, kuri skaitė ir tebeskaito Maironį, kitus poetus, jo pasekėjus, kūrusius tą stereotipu tapusį lietuvaitės paveikslą („Geltonplaukės, puikios visos, šneka ten, oi, šneka…“), kuris, gal būt, nesuvirpino geležimi apkaustytos policininko širdies, bet nusėdo į pačias meniškų polinkių žmonių sielos gelmes!
Ir ką? Ką daryti jiems šiandieninėje margų margiausių lietuvaičių Lietuvoje, jei jiems tradicinė, supoetinta šviesiaplaukė kaip apibendrintas lietuvaitės įvaizdis mielesnė, nei juodaplaukė tamsiaodė?
Gal kas patars, kad reikėjo nepraleisti progos patylėti. Gal būt…, bet kaip tada su mūsų į kairę ir į dešinę deklaruojama nuomonių ir žodžių laisve? O ką jau besakyti apie premjerą, kuris vien jau dėl užimamos padėties tiesiog privalo ypatingai atidžiai apgalvoti kiekvieną savo žodį ir būti pavyzdžiu tautai, kada kalbėti, KĄ sakyti ir KAIP pasakyti…
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kiek besvarstytume, visgi tenka pripažinti, kad abi pusės neišlaikė tolerancijos ir takto egzamino, kurį tyčia ar netyčia suruošė Popiežiaus sutiktuvių organizatoriai.
Bet ar tas egzaminas buvo būtinas? Juk, pavyzdžiui, penktokui niekas neruošia žinių patikrinimo iš dešimties ar dvylikos metų mokyklos kurso… O mūsų visuomenė dar tik pratinasi nekrūpčioti, neaikčioti garsiai, susidūrus su jų nuomonės ar įpročių neatitinkančiu reiškiniu.
Na, sakykime, organizatoriai norėjo ypatingai pamaloninti popiežių, vaiko lūpomis prabilę į jį italų kalba… Atleiskite, o kodėl italų? Kodėl ne ispanų, kalba šalies, kur jis gimė ir kur pragyveno didžiąją savo netrumpo gyvenimo dalį?
O gal reikėjo išrikiuoti visą vaikų margumyną: kažkas taria žodį lietuvių kalba, žodį ispanų, žodį italų, žodį anglų?… Gal tokiu atveju niekam nebebūtų draskiusi akių prie kalbos priderinta vaikų odos ar plaukų spalva?
Pagaliau, ar surėmusieji ietis dėl vaiko išorės, pasidomėjo, ką gi tokio mergaitė su gėlėmis pasakė popiežiui jam suprantama kalba? Pasisveikino „Labas rytas“, „Sveiki atvykę“ ar „Garbė Jėzui Kristui“? Juk atvyko ne šiaip sau garbingas pareigas savo šalyje einantis asmuo, o viso pasaulio katalikų Tėvas, Papa, ir pirmiausia atvyko ne į nuo bet kokios religijos nutolusią Estiją, ne į įvairių konfesijų turtingą Latviją, kur katalikai sudaro anaiptol ne pačią gausiausią bendruomenę, o į Lietuvą, kur net 80 procentų gyventojų skelbiasi esą katalikais.
Noriu tikėti, kad Popiežiaus sutiktuvių organizatoriai pirmiausia galvojo ne apie formą, ne apie tai, kaip aprengti ar kokia kalba kalbės pasitinkantys vaikai, bet kokią pirmąją žinią nuo Lietuvos visuomenės jie perteiks garbingam svečiui… Gaila, kad tarp daugybės nuomonių, atsiliepimų komentarų, kilusių dėl pirmųjų Popiežiaus minučių Lietuvos žemėje, neteko aptikti būtent tos detalės: kokiais žodžiais vaikų lūpomis pasitiko aukštąjį svečią Lietuvos katalikų bendruomenė.
Susidaro įspūdis, kad kažkas labai norėjo, kad Lietuva pasirodytų esanti labiau kosmopolitiška, labiau įvairiaspalvė, negu ji yra iš tikrųjų – ir susilaukė konfūzo, išprovokavę konfliktą.
Valdžia jau daug metų – turiu galvoje ne tik šią vyriausybę, kurioje kultūrą kuruoja neaiški būtybė (neaiški savo santykiu su tikrąja, ne Gariūnų kultūra), bet ir daug ankstesniųjų, – tik žodžiais puoselėja kultūrą, švietimą, o darbais ir nutarimais nuolat mažina išlaidas toms sritims. Ir štai rezultatas, kuris šokiravo ir premjerą. Šokiravo taip, kad savo reakcija jis ir pats nukrito žemiau kultūringo žmogaus plintuso, išvadinęs kažkurią dalį daug metų nukultūrinamos visuomenės „niekšais“.
Maironis
Aš, tiesą sakant, nė nežinau, kada, kokį žmogų derėtų (būtų galima?) pavadinti „niekšu“. Gal išdaviką? Apgaviką, nuskriaudusį juo pasitikėjusį silpnesnį žmogų, vaiką ar senolį? Gal smurtautoją, pakėlusį ranką prieš nekaltą ir beginklį?
Nežinau, nežinau… Tačiau bet kokiu atveju, Premjerui viešai švaistytis tokiais apibūdinimais nedera jau vien dėl to, kad jo apdergtas žmogus yra silpnesnis, turi mažiau galių ir galimybių taip pat viešai ir nebaudžiamai „duoti grąžos“, apginti savo orumą.
Iš amžių glūdumų ataidi išmintis: kam daug duota, iš to daug ir reikalaujama. Tad ir iš premjero laukiama, kad jis elgtųsi, kalbėtų, kaip žmogus, kuriam „daug duota“, o ne kaip eilinis tvarkdarys-policininkas.
Antraip bus, kaip pranašavo Poetas: „Gal titulus, garsą sau gauste,/ dėmės nuo kaktos nenuplauste/ ne vienas kai kas.“
Popiežius Pranciškus ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su valstybės vizito atvykusiu Popiežiumi Pranciškumi dvišaliame susitikime Prezidento rūmuose aptarė Lietuvai, Baltijos regionui, taip pat Europai ir pasauliui aktualius klausimus.
Prezidentė padėkojo Popiežiui už dėmesį Lietuvai – mūsų istorijai ir kovai už laisvę. Ypač reikšminga tai, kad Šventasis Sostas, niekada nepripažinęs mūsų valstybės okupacijos ir išsaugojęs Lietuvos ambasadą, nuosekliai rėmė antisovietinę rezistenciją.
Šalies vadovė su Šventuoju Tėvu, vienu reikšmingiausių dabarties lyderių, kalbėjo apie mūsų regiono saugumą. Lietuva, gyvendama agresijos ir melo pašonėje, gerai supranta ir užjaučia tuos, kurie kovoja už laisvę ir nepriklausomybę. Todėl jaučiame pareigą padėti žmonėms Ukrainoje, Gruzijoje ir priminti apie tai pasauliui.
Lietuva, brangindama Popiežiaus nuolat keliamas žmogiškumo ir gailestingumo vertybes, siekia išlaikyti atvirą, laisvą ir kuriančią visuomenę. Tai aktualu ir visai Europai, susiduriančiai su populizmo ir nacionalizmo grėsmėmis. Lietuva solidarizuojasi su kitomis šalimis sprendžiant pagalbos pabėgėliams klausimus. Tik bendromis jėgomis galime įveikti skaudžias socialinės atskirties, pagarbos žmogaus teisėms, aplinkos apsaugos problemas.
Mūsų šaliai svarbi stipri Bažnyčia ir tvirtas jos žodis. Lietuva remia Šventojo Tėvo pastangas priartinti ją prie žmonių ir palaiko vykdomas reformas. Visoje šalyje žmonės su didele viltimi laukia Popiežiaus atvežtos žinios ir paskatinimo jaunimui.
Prezidentė Popiežiui Pranciškui padovanojo Lietuvos nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Šventasis Tėvas padovanojo mozaikos, esančios Romoje, šv. Petro Bazilikoje, reprodukciją. Ši mozaika, duotajama 9-uoju amžiumi, yra virš šv. Petro kapo po Popiežiaus altoriumi. Taip pat Popiežius padovanojo Prezidentei keturias savo knygas ir Popiežiaus medalį.
Popiežius Prezidentūros garbės svečių knygoje įrašė: „Dėkoju už dosnų sutikimą ir svetingumą. Maloniai patikinu Jus ir Lietuvos žmones, kad ir toliau už Jus melsiuos ir prašysiu gausios Visagalio Dievo palaimos visiems. Pranciškus”.
Antrosios respublikos metais atnaujinti Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai jau artėja prie trisdešimtmečio sukakties. Prezidentei šis susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi jau šeštas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Sesuo Nijolė Sadūnaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.Popiežius Pranciškus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Eidamas susitikti su kunigais, vienuoliais ir seminaristais, popiežius Pranciškus Kauno katedroje ilgėliau stabtelėjo prie vyresnio amžiaus vienuolių ir palaimino disidentę seserį Nijolę Sadūnaitę, kurią Šventajam Tėvui pristatė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Kaip skelbė ELTA, trijų Baltijos šalių bei kaimyninių valstybių kunigai, vienuoliai ir seminaristai sekmadienį susirinko Kauno katedroje susitikti su popiežiumi Pranciškumi.
Pasirinkusiųjų pašvęstąjį gyvenimą susitikimas surengtas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Šis Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymas skirtas visose trijose Baltijos šalyse gyvenantiems pašauktiesiems.
Laukdami popiežiaus kunigai, vienuoliai ir seminaristai meldėsi, giedojo giesmes, tarp jų – Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai Akatistą. Tai vienas gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei. Jį giedant apmąstoma visa Išganymo istorija.
Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kreipdamasis į susirinkusius Daukanto aikštėje, popiežius Pranciškus teigė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams.
„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas.
Pasak pontifiko, stiprybės toli ieškoti lietuviams nereikėtų – pakanka atsigręžti į himną. „Ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti. Štai jūsų himno eilutė – iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia – kad drąsiai žvelgtumėte į akis dabarčiai“, – sakė popiežius Pranciškus.
Šventasis Tėvas sakė, kad Lietuvos žemėse namus rasdavo įvairių tautybių žmonės – lietuviai, totoriai, lenkai, rusai armėnai, baltarusiai, musulmonai ir žydai. „Visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“, – į Lietuvos visuomenę kreipėsi pontifikas.
Šventasis Tėvas sakė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame išskirtiniai ir saviti. Popiežius Pranciškus pastebėjo, kad vis dažniau pasigirsta balsų, kurie naudodamiesi nesaugumu ir konfliktais, sėja susiskaldymą bei skatina saugotis atsikratant kitais.
„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai“, – sakė pontifikas.
Popiežius Pranciškus sakė, kad, norint semtis jėgų iš praeities, reikia ypatingą dėmesį skirti jaunimui, kuris bus valstybės dabartis ir ateitis, nepraradęs ryšio su valstybe. „Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinį ir bendruomeninį audinį. Taip visi galės su viltimi žiūrėti į ateitį“, – kreipėsi Šventasis Tėvas.
Popiežius Pranciškus susirinkusiesiems aiškino, kad Lietuva, apie kurią svajoja jaunimas, priklausys nuo pastangų skatinti politiką, skatinančią jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. „Tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos siela ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems. Svetingumu – ateičiai“, – kalbėjo popiežius.
Pontifikas patikino, kad Katalikų Bažnyčia negailės pastangų prisidėti, kad Lietuva galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu.
Prieš tribūną perleisdama Šventajam Tėvui, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkojo popiežiui, kad šis žemėlapyje pirmiausia mato mažesniuosius. „Jūsų atvykimą priimame, kaip labai lauktą dovaną mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui. Žinoma, žmonės jums – svarbiau nei jubiliejai“, – sakė šalies vadovė.
Šalies vadovė prisiminė Vatikano skubą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę bei pastangas, kad Šventojo Sosto pavyzdžiu pasektų kitos valstybės.
„Popiežius Jonas Paulius Antrasis aplankė mūsų šalį iš karto po to, kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė – lygiai prieš ketvirtį amžiaus. Tai buvo reikšmingas ženklas, Šventojo Tėvo parodytas visam pasauliui, ką gali laisvės siekianti šalis“, – priminė D. Grybauskaitė.
Prezidentė sakė, kad sunkiausiai Lietuvai metais, kuomet šalies gyventojai buvo tremiami, kalėjo lageriuose ir slėpėsi partizanų bunkeriuose, gelbėjo būtent tikėjimas. „Bažnyčiai atsidavę bebaimiai žmonės net septyniolika metų pogrindyje leido ir platino „Katalikų bažnyčios kroniką“. Jos neįveikė jokios KGB represijos“, – Daukanto aikštėje kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pastebėjo gilų popiežiaus Pranciškaus vizito simbolizmą – sekmadienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, bus prisimenamos gailestingumo pamokos. „Šalyje, kurioje susidūrė nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai, atsirado nemažai žydus gelbėjusių žmonių, kuriems žmogiškumas buvo svarbiausia. Labai simboliška, kad šiomis dienomis esate Lietuvoje“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė džiaugėsi, kad pontifiko vizitas sustiprins tikėjimą ir suteiks naujų vidinių jėgų. „Jus visada lydės Lietuvos žmonių širdžių šiluma ir dėkingumas už jūsų revoliucines pastangas, įveikiant visus iššūkius, priartinti bažnyčią prie kiekvieno žmogaus“, – į Šventąjį Tėvą kreipėsi D. Grybauskaitė.
Prieš tai Šventasis Tėvas ir šalies vadovė susitiko aptarti pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
D. Grybauskaitė ir Šventasis Tėvas taip pat susitiko su šalies vadovais, dvasininkais, signatarais, diplomatais, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovais, ateitininkais, skautais, šauliais, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijomis, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariais.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.
Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.
Prezidentė dalyvaus visuose popiežiaus Pranciškaus viešuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis.
Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.
Popiežius Pranciškus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Popiežius Pranciškus pakeliui į susitikimą su jaunimu Katedros aikštėje išlipo iš papamobilio aplankyti ir palaiminti kiekvieno nepagydomai sergančio žmogaus, gydomo hospise, arba jo darbuotojų bei savanorių slaugomo namuose.
ELTA primena, kad Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise paguodos ir pagalbos randa nepagydomai sergantys žmonės. Ši vieta vadinama orios gyvenimo pabaigos ir vilties namais.
Juose rūpinamasi ne tik sergančiaisiais, bet ir ligonio šeimomis, kurios mirties akivaizdoje dažnai jaučiasi bejėgės ir sutrikusios. Ištiesti pagalbos ranką ligonio artimiesiems yra pasiruošę hospiso gydytojai, dvasininkai, teisininkai, socialiniai darbuotojai ir savanoriai. Ligoniais rūpinamasis pagal jų sveikatos būklę: jų namuose arba hospiso stacionare.
Pagalba suteikiama neatlygintinai visiems, kam jos reikia. Žmonės neskirstomi pagal tautybes, tikėjimą.
Hospisas veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, šalia jo statomas hospisas onkologinėmis ligomis sergantiems sunkios būklės vaikams.
Kaip skelbė ELTA, Pal. M. Sopočkos hospisui, kurio ženklas – širdis ir namai, nuo įkūrimo vadovauja sesuo Michaela Rak. Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos Vilniuje vyresnioji į savanorišką veiklą yra įtraukusi ir keletą iš netoliese esančių pataisos namų nuteistųjų.
Šiai įstaigai talkina 100 savanorių, kasdien vykstančių pas ligonius, slaugomus namie. Stacionare per metus pasirūpinama beveik 200 pacientų.
Sesuo M. Rak, jau 20 metų dirbanti su nepagydomais ligoniais, teigia, kad hospisas pasirengęs pasidalyti sukaupta patirtimi su visais, norinčiais steigti tokius namus, kuriuose profesionali medikų priežiūra yra derinama su dvasine pagalba.
Pirmasis hospisas 1967 m. buvo įkurtas Anglijoje, jo pavyzdžiu panašūs slaugos namai paplito ir kitose šalyse. Ši veikla remiasi meilės, neatlygintinos globos ir lygybės principais. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje ėmė steigtis naujų slaugos namų sunkiausiems ligoniams – pernai veiklą pradėjo Kauno hospiso namai, „Tėviškės namai“ Alytuje.
Ilgėjanti gyvenimo trukmė senstančioje visuomenėje kelia sudėtingą iššūkį – daugėja ligonių, kuriems reikia paliatyviosios slaugos, malšinančios skausmą ir palengvinančios kančias.
Su nepagydomos ligos diagnoze susiduria ir jauni žmonės. Kiekvienu atveju tai yra sunkus išmėginimas pacientui ir jo artimiesiems. Su šia problema susiduria daugelis šeimų, tačiau paliatyvios pagalbos Lietuvoje labai trūksta.
Popiežius Pranciškus jaunimui: pasipriešinkime individualizmui. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šventasis Tėvas susirinkusius Katedros aikštėje ragino nebijoti klysti, sakydamas, kad nereikia bijoti būti pargriautam likimo – svarbiausia atsikelti.
„Nepasiduokite pagundai susitelkti į save pačius, žiūrėdami tik savo pilvo. Pagunda tapti savanaudžiais ar paviršutiniškais žmonėmis yra skausmas, sunkumas ir trumpalaikė sėkmė. Tai, kas įvyksta kitam – įvyksta ir man. Kartokime tai. Pasipriešinkime individualizmui, kuris daro mus egocentriškus ir pasipūtusius“, – kreipdamasis į jaunimą sakė Šventasis Tėvas.
Pontifikas ragino mažiau laiko skirti sau, dažniau rūpintis aplinkiniais ir pamiršti veidrodžius. „Negražus gyvenimas stovint prieš veidrodį. Gražus jis su kitais – su šeima, su draugais, kovojant kartu su tauta. Taip gyvenimas tampa gražus“, – Katedros aikštėje susirinkusiesiems sakė pontifikas.
Popiežius Pranciškus savo kalboje daug laiko skyrė kalbai apie tautos šaknų išsaugojimo svarbą. Jis jaunimui sakė, kad tikroji žmogaus tapatybė kuriasi einant koja kojon su kitu žmogumi, kartu kovojant ir rūpinantis.
Dideliam minios džiaugsmui, popiežius paklausė, kuri krepšinio komanda geresnė – Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Rytas“. Į ovacijomis ir juoku pasitiktą Šventojo Tėvo klausimą šis atsakė pats: „nesvarbu, kuri pirma, nesvarbu, koks rezultatas. Svarbu, kad Viešpats su mumis ir tampa paspirtimi gyvenime padėti kitiems.“
Petro įpėdinis priminė jaunimui Lietuvos bėdas – emigraciją, didelį savižudybių skaičių ir psichologines problemas. „Jūs, jaunime, galite atliepti šiuos iššūkius, susitikdami vieni su kitais. Jėzus kviečia mus rizikuoti susitikti akis į akį. Stengtis nėra paprasta“, – ragino popiežius Pranciškus.
Popiežius Pranciškus atvyko į Katedros aikštę Vilniuje pasveikinti su juo susitikti atvykusių dešimčių tūkstančių jaunų žmonių. Iš papamobilio tikinčiuosius laiminantį pontifiką susirinkusieji pasitiko entuziastingais šūksniais, mojuodami vėliavomis.
Emocionalioje kalboje, pontifikas ragino nepabijoti jaunus žmones dalyvauti švelnumo revoliucijoje. Pasak popiežiaus, gyvenimą dažnai įsivaizduojame nelyg spektaklį ar žaidimą – turintį aiškią pradžią ir pabaigą.
„Tačiau gyvenimas, jo laikas matuojamas kitaip. Gyvenimo tempai, gyvenimo laikas suderintas su Dievo ritmu. Kartais skubama, kartais vėluojama, kartais išbandomi kiti keliai. Atrodo, neryžtingumas veikti kyla iš baimės, kad ta uždanga tuoj nusileis. Tačiau gyvenimas yra nuolatinis ėjimas, ieškant krypties“, – sakė popiežius Pranciškus.
Lietuvos jaunimas laukia Popiežiaus Pranciškaus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau pontifikas perspėjo jaunimą – nesunku ėjimą pirmyn supainioti su paklydimu labirintuose, tuščiu ėjimu ratu aplink save, nerandant pirmyn vedančio kelio. „Prašau jūsų, nesileiskite įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, – kreipėsi į jaunimą popiežius.
Šventais Tėvas susirinkusius ragino nepamiršti savo tauto šaknų ir istorijos, bendrauti su senoliais, kurie gali jaunus žmones labai daug ko išmokyti. „Tegul jie jums papasakoja apie jūsų tautos šaknis – džiaugsmą, kančias, vertybes ir išgyvenimus. Pasiekdami savo šaknis, jūs tęsite savo tautos istoriją. Jei norite būti laisva, didžia tauta – semkitės atminties iš šaknų ir perduokite jas ateičiai“, – kreipimąsi užbaigė popiežius Pranciškus.
„Aikštėje tvyro rimties nuotaika – žmonės susimąstę, tačiau nusiteikę linksmai. Gausu įvairiausių tautybių žmonių – vien greta manęs stovi vokiečiai, italai ir lenkai“, – Eltai sakė Katedros aikštėje popiežiaus Pranciškaus laukianti Giedrė.
Jaunimo atstovai specialiai popiežiaus vizitui skyrė giesmę „Kristus Jėzus – mano viltis“. Ji buvo pasirinkta po balandį skelbto teminės giesmės konkurso, kurio metu buvo renkamasi iš septyniolikos kūrinių. Giesmė buvo dainuojama keliomis kalbomis į ką Petro įpėdinis atkreipė dėmesį – išgirdęs giesmę anglų kalba, popiežius Pranciškus pradėjo šypsotis.
Šeštadienį į susitikimą su popiežiumi Pranciškumi susirinkęs jaunimas užpildė ne tik Vilniaus Katedros aikštę, bet ir jos prieigas.
„Prie Katedros labai daug žmonių – gausu šeimų su vaikais, kurie pontifiką išvysti bando pasilipę ant kėdžių. Nuotaika labai pakili. Popiežius Pranciškus važiuodamas šypsojosi, dėl to susirinkusieji tapo tik dar labiau laimingesni“, – džiaugėsi Katedros aikštėje į Šventojo Tėvo susitikimą su jaunimu atvykusi Inesa.
Dar vasarą į šį susitikimą internetu išdalyta apie 30 tūkst. nemokamų kvietimų. Tai vienintelis Vatikano valstybės vadovo susitikimas su katalikiškuoju jaunimu Baltijos šalyse.
Aikštėje įrengtos dvi scenos. Viena skirta Šventajam Tėvui ir jo palydai, kita – jaunimo programai. Pastaroji papuošta votais ir gėlėmis – padėkos bei maldos ženklais. Šventajam Tėvui skirtoje scenoje pastatytas Dievo Gailestingumo paveikslo originalas, nutapytas pagal šv. Faustinos Vilniuje patirtas vizijas. Šio paveikslo kopijos išplitusios visame pasaulyje.
Susitikimą veda šeši jauni žmonės: kunigas, sesė vienuolė, šokio mokytoja, teisininkas ir du aktoriai. Susitikimo programa aktuali ir įdomi tiek paaugliui, tiek studentui ar jaunai šeimai.
Laukiant popiežiaus Pranciškaus skamba liudijimai, paliestos savižudybės ir depresijos, smurto šeimoje, priklausomybių temos. Taip pat dalijamasi lytiškumo, savivertės ir tapatybės paieškų, patyčių klausimais.
Šokėjai ir muzikantai atspindi istorijas, tad kiekvienas liudijimas lydimas meninio kūrinio.
Susirinkusius Katedros aikštėje ir prie Aušros Vartų suvienijo Gailestingumo vainikėlio malda, kuri skambėjo lietuvių, lenkų, latvių, rusų ir anglų kalbomis.
Ekrane buvo rodomas Gailestingumo paveikslas, sudarytas iš daugybės žmonių portretų, surinktų iš viso pasaulio. Vilnius yra Gailestingumo miestas ir garbingo Svečio atvykimo proga padovanojo šią maldą visoms pasaulio tautoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Popiežiaus Pranciškaus sutikimo ceremonijoje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko su valstybiniu apaštaliniu vizitu į Lietuvą atvykusį Popiežių Pranciškų. Šventasis Tėvas Lietuvoje vieši Prezidentės, Katalikų bažnyčios ir Lietuvos žmonių kvietimu.
Šventasis Tėvas atskrido iš Vatikano „Air Italia“ specialiuoju skrydžiu. Kartu su Popiežiumi atvyko oficiali Šventojo Sosto delegacija, taip pat apie 70 žurnalistų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.
Šventojo Tėvo valstybinis vizitas sutampa su dviem itin svarbiomis mūsų šalies žmonėms datomis – Lietuvos valstybės 100-mečiu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 25 metų jubiliejumi.
Taikos ir vilties žinią skelbiantis Popiežius Pranciškus yra didelis moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria nedidelėms valstybėms ir tautoms. Popiežiaus vizito metu bus akcentuoti ir skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai. Šventasis Tėvas pagerbs sovietinės ir nacių okupacijų aukų atminimą, susitiks su Lietuvos laisvės kovotojais, tremtiniais, rezistentais, Holokaustą išgyvenusiais žydų bendruomenės atstovais.
Vilniaus oro uoste Popiežiaus garbei buvo išrikiuota Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, skambėjo Lietuvos ir Vatikano himnai. Vaikai Katalikų bažnyčios vadovui įteikė gėlių. Popiežių pasitiko Lietuvos valstybinė delegacija, vadovaujama Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Delegacijoje – Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat Šventąjį Tėvą pasitiko Vatikano nuncijus Lietuvoje, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Katalikų bažnyčios atstovai. Pasitikimo ceremonijoje dalyvavo vaikai iš katalikiškų mokyklų su tėveliais ir mokytojais.
Popiežius Pranciškus šeštadienį viešės Vilniuje, sekmadienį – Kaune. Popiežius gyvens Vilniuje, iš čia kitą savaitę vyks vizitų į Latviją ir Estiją. Šiam vizitui buvo kruopščiai ruošiamasi beveik metus. Visas vizitas tiesiogiai transliuojamas per LRT.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Šeštadienį valstybinį ir apaštalinį vizitą po Baltijos šalis Lietuvoje pradės Katalikų Bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus.
Popiežiaus lėktuvo iš Romos Vilniaus oro uoste laukiama prieš vidurdienį. Drauge su Šventuoju Tėvu į Lietuvą atvyks aukščiausi Vatikano pareigūnai, žiniasklaidos atstovai, kurie popiežiaus kelionę po Baltijos šalis nušvies įvairiausiais žinių kanalais, skirtingomis kalbomis.
Kaip skelbė ELTA, 11.30 valandą Vilniaus oro uoste numatyta oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija.
Šventąjį Tėvą sveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai, sutikime dalyvaus 200 katalikiškų mokyklų mokinių.
Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, dvišalį Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimą.
Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje.
Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.
Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Santakos parke, popiežius aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Sekmadienį grįžęs į Vilnių, Šventasis Tėvas susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su kovotojais už Lietuvos laisvę – daugmaž 1000 rezistentų, politinių kalinių ir tremtinių.
Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.
Atsisveikinimas su Šventuoju Tėvu ir jį lydinčiais Šventojo Sosto atstovais – antradienio rytą. Vilniaus oro uoste su popiežiumi atsisveikins oficiali Lietuvos delegacija, Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vadovai. 200 savanorių, garbingiems svečiams padėkos visų Lietuvos žmonių vardu.
Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami per LRT televiziją.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas buvusiame KGB kalėjime bus bene intymiausia jo oficialios programos dalis. Tuo metu muziejuje kartu su Šventuoju Tėvubus tik trys asmenys (neskaitant apsaugos, Vatikano fotografo ir LRT televizijos operatorių). Į šaudymo kamerą Popiežius leisis jau tik su vienu palydovu, čia nebus leidžiama filmuoti. Popiežiaus vizito išvakarėse Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sulauks Švento Tėvo dovanos – žvakidės, kuri bus panaudota apsilankymo metu.
Muziejuje Šventąjį Tėvą pasitiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
Maždaug pusvalandžio trukmės ekskursijoje po buvusį KGB kalėjimą Šventąjį Tėvą lydės dabartinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir buvęs šio kalėjimo kalinys, buvęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, buvęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Žinomiausio lietuviško pogrindžio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika” redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius 1983 m. Vilniaus KGB kalėjime tardytas 6 mėnesius, po to 5-erius metus kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose, iš kurių į Lietuvą grįžo tik reikalaujant Sąjūdžiui.
Iš eksponuojamų daugiau kaip 20 kalėjimo kamerų popiežius apsilankys trijose: 9-oje, 11-oje ir šaudymo kameroje.
9-toji kamera pasirinkta pagerbti monsinjorą Alfonsą Svarinką – 5 kartus teistą, 3 kartus kalintą, lageriuose praleidusį daugiau kaip 20 metų. KGB savo bylose jam buvo suteikusi slapyvardį „Nepataisomas“. 1988 m. liepą kun. Alfonsas Svarinskas į laisvę paleistas po asmeninio JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymo. Kun. Alfonsą Svarinską 11 kartų buvo priėmęs šventasis popiežius Jonas Paulius II.
Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
11 kameroje Popiežius Pranciškus uždegs žvakę savo dovanotoje žvakidėje, taip paminėdamas KGB kalėjime kankintų keturių Lietuvos vyskupų atminimą: palaimintojo arkivyskupo Teofilio Matulionio, du kartus kalinto sovietų Rusijoje, vėliau, 1948 m., okupuotoje Lietuvoje nuteisto dar 10 metų lagerio, o pernai už viso gyvenimo kankinystę paskelbto palaimintuoju; Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, 1946 m. sušaudyto čia, Vilniaus KGB kalėjime; buvusio užsienio reikalų ministro, arkivyskupo Mečislovo Reinio, 1953 m. mirusio Vladimiro kalėjime; Telšių vyskupo Pranciško Ramanausko, 1947 m. nuteisto 10 metų lagerio.
Išvakarėse dovanota popiežiaus žvakidė bus pritvirtinta tarp palaimintojo Teofilio Matulionio ir vysk. Vincento Borisevičiaus fotografijų.
Popiežiaus apsilankymas šaudymo kameroje nebus filmuojamas, į egzekucijų vykdymo vietą Šventą Tėvą lydės tik arkivyskupas Gintaras Grušas. Paskutinės žemiško gyvenimo akimirkos krikščionių religijoje laikomos labai svarbiu ir intymiu momentu, todėl šioje kameroje sudaromos sąlygos ypatingam popiežiaus susikaupimui.
Vilniaus KGB kalėjimo šaudymo kameroje buvo nužudyta per tūkstantį žmonių, tarp jų vyskupas Vincentas Borisevičius (nušautas), kunigas Pranas Gustaitis (užmuštas aštriu daiktu), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Vizito pabaigoje Popiežius pasirašys muziejaus garbės knygoje.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.. Vytauto Visocko nuotr.
Popiežius išeis per muziejaus kiemą, kuriame eksponuojama paroda, skirta palaimintajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui. Pasak religijos tyrėjų, palaimintasis Teofilius Matulionis ir popiežius Pranciškus yra labai artimos, giminingos sielos. Šios parodos organizatoriai – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Šventojo Tėvo apsilankymą buvusiame KGB kalėjime filmuos LRT televizija, šie vaizdai tiesiogiai bus perduodami visam pasauliui.
Buvęs KGB kalėjimas yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus dalis.
Atsisveikiname su monsinjoru Svarinsku. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priklausantis muziejus yra vienas labiausiai lankomų Lietuvoje: per metus čia atvyksta apie 100 tūkst. lankytojų, vasarą apie 90 nuošimčių lankytojų sudaro užsieniečiai.
Pastatui, kuriame įkurtas muziejus, daugiau nei 100 metų, jo istorija atspindi kruviną ir tragišką paskutinio šimtmečio Lietuvos istoriją.
XIX amžiaus pabaigoje, Rusijai ištrynus okupuotą Lietuvą iš žemėlapio, pastatas buvo statomas kaip Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismo rūmai. I-ojo Pasaulinio karo metu, 1915–1918 m., čia veikė vokiečių okupacinės valdžios įstaigos. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastate trumpam įsikūrė Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas, bet po kelių mėnesių Vilnių okupavus bolševikinei Rusijai pastate jau šeimininkavo bolševikinės vyriausybės komisarai ir revoliucinis tribunolas. 1920 m. Vilnių užėmus Lenkijai iki 1939 m. čia veikė lenkų valdžios Vilniaus vaivadijos teismai.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, teismo rūmų pastate prasidėjo juodžiausias laikotarpis – įsikūrė sovietų represinės institucijos, pastato pusrūsyje įrengtas kalėjimas, tardymo izoliatoriai. Iš čia buvo organizuojamos masinės represijos – suimami, žudomi, tremiami piliečiai. Per II -ą Pasaulinį karą vokiečiams čia įkūrė slaptosios saugumo policijos (gestapo) ir SD būstinę, kalėjimą. Trečią kartą sovietams užėmus Vilnių į pastatą vėl grįžo sovietų represinis KGB (NKGB, MGB) padalinys ir vidaus kalėjimas.
Išvykęs iš muziejaus popiežius aplankysšalia esantį paminklą sovietinės okupacijos aukoms atminti ir kartu su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis melsis už kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Šis lauko riedulių paminklas pastatytas ir pašventintas 1994 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pastangomis. Lauko akmenis paminklo statybai iš visos Lietuvos suvežė politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į Baltijos šalių gyventojus, kuriuos jau netrukus aplankys gyvai.
„Savo kelionės į Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją – išvakarėse, siunčiu nuoširdų sveikinimą jums visiems, kurie gyvenate tose šalyse. Nors atvykstu kaip Katalikų Bažnyčios ganytojas, norėčiau visus apkabinti ir su visais pasidalinti taikos, geros valios ir pasitikėjimo ateitimi žinia“, – sakė Šventasis Tėvas.
Kaip pabrėžia Katalikų Bažnyčios vadovas, jo vizitas sutampa su Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiu ir, žinoma, juo bus pagerbti visi, kurių praeityje sudėtos aukos atnešė šių dienų laisvę.
„Laisvė, kaip žinome, yra turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti naujoms kartoms kaip brangų paveldą. Tamsos, smurto ir persekiojimų laikais laisvės liepsna negęsta, bet įkvepia viltį sulaukti ateities, kurioje bus gerbiamas kiekvienam žmogui Dievo duotas orumas ir visi jausimės pašaukti bendradarbiaudami kurti teisingą ir brolišką visuomenę“, – pabrėžia Šventasis Tėvas.
Popiežiaus Pranciškaus įsitikinimu, šiandien labai reikia tokio solidaraus tarnavimo visų labui.
„Linkiu, kad mano vizitas padrąsintų visus tuos geros valios žmones, kurie, iš praeities paveldėtų kilniausių dvasinių ir kultūrinių vertybių įkvėpti, taikiai darbuojasi siekdami palengvinti vargstančių brolių ir seserų kančią, ugdo visos visuomenės vienybę ir darną“, – sakė popiežius.
Žinodamas, kad daug žmonių intensyviai dirba rengdami šį vizitą, Šventasis Tėvas nuoširdžiai jiems padėkojo.
„Už jus visus meldžiuosi, siunčiu jums savo palaiminimą ir prašau – neužmirškite melstis už mane. Telaimina jus Dievas“, – kreipimąsi į Baltijos šalių gyventojus, kuriuos jau netrukus aplankys gyvai, sakė popiežius Pranciškus.
ELTA primena, kad Šventasis Tėvas valstybinį ir apaštalinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 dieną, 11.30 valandą, Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija.
Šventąjį Tėvą pasitiks ir sveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai.
Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje.
Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.
Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.
Prezidentė dalyvaus visuose popiežiaus Pranciškaus viešuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis.
Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.
Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami LRT televizijos.
Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą pristatymas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lietuvą, Latviją ir Estiją lankysiantis popiežius Pranciškus nakvos tik Vilniuje, nes T. Kosciuškos gatvėje esanti Apaštalinė nunciatūra – jo namai”, – šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje popiežiaus vizitui priminė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Nei Latvijoje, nei Estijoje apaštalinės nunciatūros nėra.
„Natūralu, kad popiežius po susitikimo grįš nakvoti namo“, – pridūrė ir apaštališkasis nuncijus Lietuvoje – arkivyskupas Pedras Lopezas Quintana.
Popiežiaus Pranciškaus valstybinio ir apaštalinio vizito Lietuvoje programoje minima, kad pirmąją vizito dieną į Apaštalinę nunciatūrą sostinės T. Kosciuškos gatvėje Šventasis Tėvas važiuos papamobiliu. Po susitikimo su Jaunimu Katedros aikštėje popiežių bus galima išvysti T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvėse.
Kaip spaudos konferencijoje užsiminė arkivyskupas G. Grušas, yra tradicija popiežiams keliaujant po įvairias šalis pasveikinti tikinčiuosius iš Nunciatūros balkono, jei susirenka žmonių.
Oficialiojoje programoje nėra minima, kad Šventasis Tėvas pasveikins tikinčiuosius iš Nunciatūros balkono, kaip ir spontaniškumu pasižyminčio popiežiaus Pranciškaus stabtelėjimai pasikalbėti su žmonėmis, juos palaiminti ir pan.
Apaštalinėje nunciatūroje gyventojai palieka dovanas, skirtas Šventajam Tėvui. Ar visos jos bus gabenamos į Vatikaną, apaštališkasis nuncijus plačiau nekomentavo, tik sakė, kad latvių ir estų dovanos popiežiui taip pat keliaus į Apaštalinę nunciatūrą Lietuvoje.
ELTA primena, kad popiežius Pranciškus rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu.
Antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją, šalies vadovės teigimu, yra ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas.
Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai.
Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.
Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, popiežius Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Grįžęs į Vilnių Šventasis Tėvas susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.
Antradienį, rugsėjo 25 dieną, 8.15 val., – oficiali prezidentės ir popiežiaus atsisveikinimo ceremonija Vilniaus oro uoste.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Popiežiaus Pranciškaus laišką. Juo Šventasis Tėvas dėkoja Prezidentei už sveikinimus penktųjų išrinkimo Popiežiumi metinių proga.
„Šiltai laukiu savo artėjančio vizito į Lietuvą, – rašoma Popiežiaus laiške, – ir laiminu Jus bei visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu.“
Sveikindama Popiežių Prezidentė palinkėjo Šventajam Tėvui įkvėpimo ir ryžto toliau skleisti tikėjimu paremtą viltį, vienijant viso pasaulio žmones taikesniam, teisingesniam, tauresniam gyvenimui. Prezidentė taip pat padėkojo Popiežiui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms, su dideliu džiaugsmu laukiantiems Šventojo Tėvo apsilankymo mūsų šalyje.
Prezidentės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22-23 dienomis, primena Prezidentės spaudos tarnyba.
Popiežius Pranciškus šeštadienį atleido vieną įtakingiausių katalikų teologų, konservatyvių pažiūrų vokietį kardinolą Gerhardą Liudviką Miulerį (Gerhard Ludwig Mueller).
Šis kardinolas buvo vienas iš nedaugelio, atvirai prieštaravusių popiežiaus siekiui Bažnyčią padaryti atviresne, informuoja „Reuters“.
Trumpame pranešime Vatikanas nurodė, kad nebus pratęstas G. K. Miulerio, Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto, penkerių metų mandatas.
Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto postas yra antras svarbiausias po Vatikano valstybės sekretoriaus. Dvasininkus į abu postus skiria pats popiežius.
69-erių sulaukusį G. L. Miulerį, kurį dar 2012 m. paskyrė buvęs popiežius Benediktas XVI, pakeis 73-jų ispanų arkivyskupas Luisas Ladarija Fereras (Luis Ladaria Ferrer). Pastarasis, kaip ir pats popiežius Pranciškus priklausantis jėzuitų ordinui, apibūdinamas kaip minkštaširdis, ramus žmogus, vengiantis žiniasklaidos dėmesio. O atleistasis G. L. Miuleris, priešingai, mėgsta atsidurti dėmesio centre.
Penktadienis, kovo 24 d. (Šventasis Sostas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų ES šalių lyderiais Siksto koplyčioje, Vatikane, susitiko su Popiežiumi Pranciškumi.
Audiencijos metu Popiežius akcentavo, jog spręsdama šiandienos iššūkius Europa turi atsigręžti į savo praeitį ir pamatines vertybes. Būtina branginti taiką, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.
Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, jog Europa – tai ne tik reformos ir sutartys. Europa tai gyvenimas, tai būdas matyti žmogų, matyti jo orumą. Europa – tai pagarba žmogui ir žmonijai.
Šalies vadovės teigimu, simboliška, kad susitikimas su Šventuoju Tėvu vyksta ES 60-mečio išvakarėse. Popiežius yra didysis europietis, kuriam rūpi Europos ateitis ir jos žmonės.
Milijonams Europos gyventojų Popiežius yra moralinis autoritetas, ne kartą pasisakęs ES lyderystės stiprinimo ir vertybių klausimais. Jis tvirtai remia ES projektą, pabrėždamas europinę tapatybę, daugiakultūriškumą ir tautų tradicijų išsaugojimą. Pasisako už dialogo tarp skirtingų religijų stiprinimą.
Šventasis Tėvas smerkia augantį vartotojiškumą, abejingumą ir susvetimėjimą. Ragina atsigręžti į žmogų, gerbti jo orumą ir teises, atsakingai plėtoti ekonomiką, saugoti aplinką ir skatinti lygias galimybes.
Jis buvo vienas pirmųjų pasaulio autoritetų, kvietęs nuosekliai spręsti migracijos krizę, parodyti gailestingumą ir suteikti prieglobstį nuo karo bėgantiems žmonėms, kartu apsaugant ES piliečių teises.
Už skleidžiamą vilties ir padrąsinimo žinią Europai Šventasis Tėvas 2016 m. apdovanotas garbingiausiu politiniu – Karolio Didžiojo – apdovanojimu.
Audiencijos metu Prezidentė pakartojo, kad Popiežius Pranciškus yra labai laukiamas Lietuvoje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
