Pranešimai apie planuojamą buvusio JAV prezidento Baracko Obamos gimtadienio šventę su šimtais kviestinių svečių dėl augančių COVID-19 skaičių kelia pasipiktinimą šalyje. „Anot viešų pranešimų, šis renginys vyks lauke“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Taip ji reagavo į vieno reporterio klausimą, ar B. Obama, rengdamas didelę šventę šiais laikais, nesiunčia blogo signalo. J. Psaki kitų detalių apie šventę neįvardijo ir nurodė kreiptis į B. Obamos biurą. Ji pabrėžė, kad buvęs prezidentas yra didelis vakcinacijos šalininkas.
Prieš tai kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad B. Obama savo 60-ojo gimtadienio proga savaitgalį planuoja didelę šventę Martas Vinjardo saloje Atlante. Žinių portalas „Axios“ rašo, kad svečiai turi būti paskiepyti ir turėti neigiamą koronaviruso testą. Kaip laikomasi COVID-19 taisyklių, esą stebės specialiai paskirtas koordinatorius. „Axios“, remdamasis neįvardytu šaltiniu iš B. Obamos aplinkos, rašė, kad laukiama 475 svečių. Tarp jų, „The New York Post“ teigimu, bus George‘as Clooney‘is, Stevenas Spielbergas ir Oprah Winfrey.
Žinių portalas „The Hill“ paskelbė, kad šventė vyks prabangiame komplekse, kurį B. Obamos šeima įsigijo 2019 metais. Tai yra pakrantės vila su septyniais miegamaisiais ir maždaug 640 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Sklypas užima net 120 000 kvadratinių metrų – tai atitinka 16 futbolo aikščių.
Buvusio prezidento biuras į klausimus apie šventę kol kas nereagavo. B. Obamai šį trečiadienį sueis 60 metų.
Pagaliau bent iš dalies baigėsi tas prekybinis košmaras, sugebantis kiekvieną didelę šventę paversti prasto skonio muge. Pirkit, sveikinkit, sveikinkit, pirkit! Nuolaidos, nuolaidos! Šaudykit, šaudykit! Kaip galima be šaudymo, be fejerverkų! Visas pasaulis pyškina, dūmina, triukšmauja! Kuo mes blogesni? Pilaitėje turėjau galimybę pro langus vidurnaktį pažvelgti į tris pasaulio šalis. Jeigu taip dieną – nuodingi dūmai būtų užtemdę saulę. Kažkada gal tokie dūmai išnaikino dinozaurus. O žmogui nieko, žmonės gajesni už dinozaurus.
Sausio pirmoji buvo graži, tiesiog pavasariška diena. Išėjau pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį. Arkikatedros aikštėje dūmų kvapo jau nesijautė, alkoholio – taip pat, žmonės su vaikais vaikštinėjo, stoviniavo prie prakartėlės, prie eglutės, fotografavosi. Kauno eglutė įspūdingesnė už mūsiškę. Užtat Prezidentūra, mano supratimu, labai skoningai iliuminuota. To negalėčiau pasakyti apie Vinco Kudirkos aikštę ir paminklą. Kažkokia dėžė, panaši į lauko tualetą, per arti paminklo pastatyta, o pats paminklas – tamsus, niūrus. Trys prožektoriukai vos vos šviečia himno autoriui į akis. Vasarą čia bent paaugliai siautėjo, triukšmą su savo ratuotom lentom kėlė, socialdemokratai ir kitokie darbo žmonių gynėjai lipo ant bačkos, Andrių Kubilių vertė…
Internetiniame portale LRT.lt aptikau įdomios informacijos apie vieną mylimiausių savo jaunystės rašytojų – Ernestą Hemigvėjų. Kadaise su didžiausiu įdomumu skaičiau jo kūrinius – “Fiesta”, “Kam skambina varpai”, “Senis ir jūra”, “Turėti ir neturėti”, “Žalios Afrikos kalvos”, “Šventė, kuri visuomet su tavimi”.
Taip pat buvau skaitęs užtektinai daug straipsnių apie rašytojo gyvenimą, jo būdą, pomėgius. Be abejo, žinojau, kad E.Hemingvėjus simpatizavo Sovietų Sąjungai (tikiuosi, buvo tik suklaidintas Kremliaus propagandos). Taip pat žinojau, kad gyvenimą E.Hemingvėjus baigė savižudybe – nusišovė iš savo mėgstamiausio medžioklinio šautuvo.
Dauguma jo biografiją nagrinėjusių tyrinėtojų tvirtino, esą E.Hemingvėjus nusižudė dėl to, kad, pašlijus sveikatai, neteko galimybės produktyviai dirbti. E.Hemingėjus buvo itin reiklus sau, norėjo visuomet atrodyti esąs stiprus. Bet dėl senatvės prarado galimybę gyventi taip pat intensyviai kaip ir anksčiau, su šia realybe nenorėjo susitaikyti, todėl ir paspaudė šautuvo gaiduką.