„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabartinė neapibrėžta Lietuvos ekonominė ir mokestinė aplinka gali sumažinti vidaus ir užsienio investicijas.
 
„Nėra gera situacija, kai likus mėnesiui iki Naujųjų metų gyventojai ir įmonės nežino, kokius mokesčius mokės. (…) Dar nekalbu apie tai, kad kai kurie mokesčiai iš dalies yra nukreipti prieš užsienio kapitalą ir gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui, pakenkti užsienio investicijų klimatui ir sumažinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Tokia ekonominė aplinka, neapibrėžtumas, kylantis iš ne visai tvarkingo politinio proceso, kenkia valstybei tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Anot jo, pastarojo dešimtmečio rezultatai leidžia pasidžiaugti pažanga, kurią padarė Lietuva.
 
„Manau, kad reikia pripažinti, kad šis dešimtmetis buvo labai geras. Lietuvos ekonomika vystėsi išskirtinai gerai kitų ES šalių kontekste. Mes labiausiai priartėjome prie ES vidurkio pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Išsiskyrėme ir pagal atlyginimų augimo tempą, pajamų, senatvės pensijų augimą, turime rekordiškai didelį užimtumą ir moterų, ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonių. (…) Rekordiškai mažas absoliutinis skurdas. Visi šie rodikliai leidžia pasidžiaugti šio dešimtmečio Lietuvos progresu“, – teigė N. Mačiulis.
 
Jo teigimu, Lietuva matė gana ženklią ekonomikos transformaciją. Vis didesnė pramonės produkcijos dalis yra aukštesnės pridėtinės vertės, dėl to, pasak N. Mačiulio, sėkmingai auga eksportas, taip pat nesumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas.
 
Visgi, pasak ekonomisto, svarbu išlaikyti šias tendencijas, nes nėra jokių garantijų, kad jos tęsis ir kitą dešimtmetį.
 
„Tam, kad jos tęstųsi, reikia stabilios ekonominės politikos, stabilios ir patrauklios mokesčių aplinkos, reikia kokybiškai veikiančios švietimo sistemos, geros inovacijų politikos. Lietuvai, pasiekus apie 80 proc. ES vidurkio pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, tolimesnis augimas bus gana sudėtingas.
 
Ir ką rodė kitų šalių patirtys, kad kitos valstybės, pasiekusios tokį lygį, maždaug ten ir sustoja, pasiekia vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“. Tai dabar užmigti ant laurų, ant išskirtinės sėkmės, kurią stebėjome visą dešimtmetį, būtų klaida. Nes tolimesnis progresas automatiškai bus lėtesnis ir jis tikrai nėra garantuotas“, – sakė jis.
 
N. Mačiulio teigimu, vien tik didinant perskirstymą per biudžetą svarių gerovės tikslų Lietuva nepasieks.
 
„Ir labai daug pastangų iš politikų, iš verslo, iš sinergijos tarp politikų ir tarp viešojo bei privataus sektorių reikėtų nukreipti būtent į galvojimą, kaip ir toliau kurti didesnę pridėtinę vertę, kaip ir toliau skatinti užimtumą ir atlyginimų augimą. Vien tik didinant perskirstymą per biudžetą mes jokių svarios gerovės tikslų nepasieksime Lietuvoje. Deja, kol kas viskas nukreipta į tai, kaip mėgautis tuo fantastišku derliumi, o ne kaip užtikrinti, kad jis būtų ir kitais metais“, – Eltai teigė ekonomistas.
 
ELTA primena, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiojo ketvirčio realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, palyginti su atitinkamu 2018 metų ketvirčiu, sudarė 3,7 proc.
 
Trijų ketvirčių BVP sudarė 35,6 mlrd. eurų to meto kainomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 11:37

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Ekonomistai sutinka, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ištrauktų gyventojus iš absoliutaus skurdo ir mažintų pajamų nelygybę.
 
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, abejonių, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, net nekyla, nes mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams mažina ir absoliutinį skurdą.
 
„Mes vis dar turime tokią absurdišką situaciją, kai asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti ir skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Šią problemą, be abejonės, reikia kiek įmanoma greičiau spręsti“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
 
Jo manymu, viena iš sprendimo priemonių yra minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, bet jam didėti yra tam tikros ribos, tad geriausia priemonė šioje vietoje yra NPD didinimas.
 
„Čia vienu šūviu galima pasiekti tikrai daug tikslų. NPD didinimas ir ištraukia iš absoliutaus skurdo gyventojus, ir mažina pajamų nelygybę bei santykinį skurdą. Šalutinis teigiamas efektas – vis didesnei daliai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna vokeliuose, sumažėja paskatos dirbti ir gauti pajamas nelegaliai“, – sakė N. Mačiulis.
 
Ekonomisto manymu, labiausiai dėl NPD didinimo sustabdymo nukentėtų tie dirbantieji, kurie uždirba mažiau negu vidutinį darbo užmokestį.
 
„Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
 
Su nuomone, kad NPD didinimas svariai prisidėtų mažinant skurdą, sutinka ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, didinant NPD didinamos ir dirbančių gyventojų pajamos, taip dalį dirbančiųjų tiesiogiai iškeliant virš santykinės skurdo ribos.
 
„Kitas labai svarbus dalykas – tai skatintų bent jau formalų įsidarbinimą. Mažesnė mokesčių našta sudaro menkesnes paskatas tuos mokesčius slėpti, ypatingai tiems, kurie mažai uždirba. Kadangi mokamos, didžiąja dalimi, socialinio draudimo įmokos, kurios žmogui pakankamai suprantamas dalykas, (…) atsiranda didesnė paskata oficialiai įsilieti į darbo rinką“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto manymu, NPD didinimas taip pat yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą.
 
„NPD didinimas yra tikrai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, nes mažiau apmokestinami tie, kurie mažiau uždirba. Turint omeny tai, kad bendras mokesčių naštos dydis Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis, o mes norime turėti dar ir progresyvumą, tikslingiau būtų mažinti mažiau uždirbančių mokesčių naštą, o ne didinti daugiau uždirbančių“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Pasak jo, labiau didinant daugiau uždirbančių mokesčių naštą gali būti perlenkiama lazda.
 
ELTA primena, kad Seimo nariai po pateikimo rugsėjo 24 d. pritarė kelių parlamentarų siūlymui lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Teikiamomis pataisomis siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų ir 2020 metais siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų NPD. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 06:40

Pinigų plovimo skandalas ir su juo susijęs smūgis „Swedbank“ reputacijai turi būti įveikti, tačiau tam būtina išsiaiškinti problemų esmę, Taline kalbėjo naujasis „Swedbank“ valdybos pirmininkas Goranas Perssonas.
 
„Metų pradžioje prasidėjęs pinigų plovimo skandalas bankui yra rimta problema, nes „Swedbank“ remiasi itin aukštais moralės standartais“, – G. Perssoną cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
„Deja, šiuo metu „Swedbank“ daugeliui asocijuojasi su pinigų plovimo skandalu. Šią situaciją mano vadovaujama banko valdyba yra pasiryžusi ištaisyti“, – pridūrė jis.
 
Pasak G. Perssono, pinigų plovimo prevencijai „Swedbank“ yra pasirengęs skirti itin daug lėšų. Bankas taip pat sugrįš prie 2005-2007 m. laikotarpio ir patikrins milijonus tuo metu atliktų bankinių operacijų, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tada įvyko.
 
„Tuo pačiu negalime būti naivūs, kadangi panašios problemos gali pasikartoti jau artimiausiu metu. Turime būti pasirengę naujiems išbandymams. Todėl aš pažadu glaudžiai bendradarbiauti su Estijos finansų inspekcija ir kitomis įstaigomis“, – pabrėžė G. Perssonas.
 
Jis, be kita ko, užtikrino, kad Estija yra labai svarbi rinka „Swedbank“, todėl bankas šioje šalyje ketina ne tik likti, bet ir tęsti augimą.
 
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas prasidėjo vasarį, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT paviešino informaciją, kad tarp sąskaitų „Swedbanke“ ir pinigų plovimu kaltinamame „Danske Bank“ buvo pervesta milijardai eurų įtartinos kilmės lėšų.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2019.10.05; 03:00

Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė pasipiktinimą tuo, kaip „Swedbank“ tvarkėsi su kaltinimais pinigų plovimu, ir pareiškė, kad tai gali sukelti pavojų tiek finansų rinkoms, tiek ir pačios Švedijos reputacijai.

„Esu pasipiktinęs tuo, kaip prastai „Swedbank“ tvarkėsi su šia situacija“, – Švedijos televizijai TV4 sakė P. Bolundas.

Kitame interviu televizijai „DiTV“ jis patikino, kad „Swedbank“ grupės vadovės atleidimo nepakaks susitvarkyti su skandalu, kuris esą kenkia tiek pasitikėjimui banku, tiek ir visa Švedija.

„Jie turėjo bendradarbiauti su institucijomis, užuot darę visiškai ką kita, ir tai yra visiškai nepriimtina. Tai kelia pavojų pasitikėjimui „Swedbank“ ir finansų sistema bei visos Švedijos reputacijai“, – kalbėjo ministras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį B. Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Išvakarėse Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimais tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekdama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informaciją neteisėtais būdais.

Šio mėnesio viduryje naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, įvardijo didelę sumą. Per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. Šią savaitę buvo atskleista naujos informacijos, kad „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.29; 08:04

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neturi informacijos, kad skandinaviški bankai dėl galimų pinigų plovimo skandalų gali trauktis iš Baltijos šalių, tačiau pripažino, kad situacija kelia nerimą.

„Mes tokios informacijos neturime. Kad galimi tam tikri pasikeitimai struktūroje, tai žinoma. Jie visada yra ant lėkštutės ieškant efektyviausio varianto, tačiau apie pasitraukimą nedrįsčiau kalbėti. Tos prielaidos, kad „Danske“ bankas pasitraukė… Tas sprendimas buvo priimtas anksčiau, dar prieš skandalus. (…) Šita prielaida remtis, manau, nėra teisinga“, – sakė V. Vasiliauskas.

Nepaisant to, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė, kad yra neramu, nes bet koks suspurdėjimas rinkoje stipriai paveiktų ekonomiką.

„Be abejo, neramu, nes koncentracija yra nemenka, ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai, nes per skolinimąsi paveiktų bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir ekonomikos augimo tampą“, – teigė V. Vasiliauskas. 

ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.

Tuo tarpu vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai. 

Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. 

Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.

Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC). 

Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.19; 11:00

Žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“, esą bankas yra susijęs su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu Baltijos šalyse, yra labai rimti, pareiškė Švedijos finansų inspekcija (FI), o žymus kovotojas su pinigų plovimu, raginęs iškelti bylas „Danske“ bankui, Billas Browderis patvirtino į teismą paduosiantis „Swedbank“, praneša „Reuters“.

svedbank
Swedbank

FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.

„Atskleista informacija yra labai rimta ir bus įtraukta į dabartinius ir ateityje įgyvendinamus FI priežiūros veiksmus“, – pranešime teigė Finansų inspekcijos direktorius Erikas Thedeenas.

„Artimiausiu metu bankų priežiūrą aptarsime su trijų Baltijos šalių priežiūros institucijomis“, – sakė E. Thedeenas.

Tuo tarpu B. Browderis, investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ generalinis direktorius, anksčiau aktyviai raginęs valstybes iškelti bylas dėl pinigų plovimo „Danske“ bankui, naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino paduosiantis į teismą „Swedbank“.

„Mano tikslas yra paduoti „Swedbank“ į teismą“, – „Reuters“ sakė B. Browderis, tačiau neatskleidė, kada jo skundas bus pateiktas teisėsaugai.

Analitikų teigimu, viena didžiausių grėsmių „Swedbank“ yra kriminalinis skundas iš B. Browderio, kadaise vieno didžiausių turto valdytojų Rusijoje. Dabar B. Browderis yra vienas aršiausių kovotojų su pinigų plovimu ir korupcija.

Investicijų banko „Jefferies“ analitikai tvirtino, kad „Swedbank“ gali sulaukti tiek B. Browderio skundų, tiek ir Jungtinių Valstijų institucijų tyrimo.

Tuo tarpu „Alecta“, trečias pagal dydį „Swedbank“ akcininkas su 5 proc. akcijų paketu, ketvirtadienį pareiškė susisiekęs su „Swedbank“ vadovybe ir sulaukęs patikinimų, kad bankas mano, jog elgėsi tinkamai.

„Sekame įvykių eigą ir nuolat bendraujame su „Swedbank“, – sakė „Alecta“ verslo valdymo pareigūnas Ramsay Bruferis.

„Swedbank“ akcijų kaina Stokholmo biržoje 13.35 val. vietos laiku (14.35 val. Lietuvos laiku) krito net 8,82 proc. iki 166 Švedijos kronų. Skandinavijos konkurentų – SEB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ – akcijų kaina taip pat smuko atitinkamai 2,9, 0,3 ir 2,9 proc.

Trečiadienį Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas teigė, kad kaltinimai „Swedbank“ gali pakenkti Švedijos bankininkystės sektoriaus reputacijai.

Su P. Bolundu visiškai nesutiko „Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen, kuri patikino esanti tikra dėl banko veiksmų kovojant su pinigų plovimu.

„Kai aptinkame įtartinus mokėjimus ar įtartinus bet kokio pobūdžio veiksmus, atliekame atidžius patikrinimus ir, kur tai yra reikalinga, pranešame apie veiksmus atitinkamoms institucijoms“, – teigė ji.

Tačiau, pripažino B. Bonnesen, jis negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.

danske_bankas
Danske bankas. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 00:03


Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Skandinavijos bankų koncentracija yra tam tikra rizika, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. 

„Koncentracija yra tam tikra rizika. Kartu norime pažymėti, kad „Luminor“ akcininkų pasikeitimas tą Skandinavijos koncentraciją turėtų mažinti, tame matome savotišką pliusą. Mūsų skaičiavimais, Šiaurės Europos regiono koncentracija po naujų „Luminor“ akcininkų turėtų sumažėti iki 65 proc., bet tam reikia, kad sandoris būtų baigtas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Vasiliauskas. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mykolas Majauskas į tai sureagavo pastebėdamas, kad koncentracijos rodiklis, pasikeitus „Luminor“ akcininkams, vis tiek išlieka didelis. Parlamentaras taip pat teiravosi, kokias bankų licencijas Lietuvos bankas dar svarsto išduoti. 

„Kalbant apie naujus dalyvius, šiandien yra išduotos dvi specializuotų bankų licencijos („Revolut“ ir „Mano bankas“), dar keturios yra eigoje tiek užsienio, tiek lietuviško kapitalo“, – į klausimą atsakė V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, Skandinavijoje didžiausią nerimą toliau kelia neapibrėžtumas Švedijos būsto rinkoje, konkrečiai – Švedijos namų ūkių įsiskolinimas. 

„Pastaruosius 5 metus Švedijos būsto kainos išaugo 40 proc., tiesa, 2017 metų pabaigoje ir 2018 metais kainos augimas sulėtėjo, o šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad kainos, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, sumažėjo 1 proc. Vis tiek skaičius įspūdingas, namų ūkių skolos ir pajamos kinta, dėl to namų ūkiai jautresni galimiems sukrėtimams“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, galimi sukrėtimai Skandinavijoje būtų juntami ir Lietuvoje: galėtų pakilti paskolų palūkanos, o kraštutiniu atveju, indėlininkams pradėjus abejoti bankų sveikata, jie galėtų atsiimti indėlius.

Lietuvos banko vadovas taip pat pastebėjo, kad bankų sektoriaus būklė yra gera, tačiau socialdemokratė Rasa Budbergytė pasitikslino, ar taip yra dėl to, kad bankai dirba efektyviau, ar dėl augančių įkainių gyventojams. 

V. Vasiliauskas teigė, kad Lietuvos bankas veikia su dviem mandatais – finansinių paslaugų priežiūros ir finansinio stabilumo. 

„Jie tarpusavy konkuruoja, bet efektyvumo rodiklis sako, kad bankai yra sveiki. Politiškai gali atrodyti, kad tai lemia įkainiai. Be jokios abejonės, tai lemia, bet taip pat lemia ir išlaidos, kurios mažėja. Bankai šiame regione veikia efektyviai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, būsto paskolų portfelis taip pat nepertraukiamai auga jau 6-erius metus. 

„Ciklas yra pajėgume, aktyvumas išlieka aukštas. Šįmet bus 6 metai, kai būsto paskolų portfelis nepertraukiamai auga. Pastaraisiais metais jis buvo tarp 7-8 proc., kainų augimas viršija 6 proc. Čia vidurkiai, jei kalbame apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, reikia skirti Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir likusią Lietuvą. Čia tie tempai yra šiek tiek kitokie“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Tuo metu Lietuvos makroprudencinė politika išlieka aktyvi, nes 2008-2009 metų krizė įpareigoja tokius būti, sakė Lietuvos banko vadovas. 

„(…) Mes priėmėme atsakingo skolinimo nuostatas. (…) Paskutinis sprendimas buvo padidinta anticiklinio kapitalo norma nuo 0,5 proc. iki 1 proc.“, – sakė jis. 

Lietuvos banko vadovas taip pat sakė, kad prognozuojama, jog šiais metais ekonomika augs ne daugiau kaip 3 proc., kai praeitais metais augimas siekė 3,5 proc. 

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, reaguodamas į V. Vasiliausko žodžius, sako, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia. 

„Kalbos apie skandinaviškų bankų „koncentraciją“ ar „riziką“ yra labiau hipotetinės. Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos centrinis bankas bei Lietuvos bankas. 

Lietuvoje veikiančius vadinamuosius skandinaviškus bankus su Skandinavija sieja ne kapitalo struktūra, bet šio regiono šalyse įsikūrę akcininkai. Šių bankų aktyvus sudaro Lietuvos rezidentų ir įmonių indėliai. Bankai moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą, indėliai apdrausti Lietuvos indėlių draudimu“, – atsiųstame komentare teigia M. Zalatorius.

Jis pabrėžia, kad bankams licencijas išdavė ir jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas bei Europos centrinis bankas. 

„Bankuose dirba ir jiems vadovauja Lietuvos specialistai. Šie bankai kuria pridėtinę vertę mūsų visuomenei. Todėl vadinti juos „kitų šalių“ arba „skandinaviškais“ bankais nebūtų visiškai tikslu“, – akcentuoja asociacijos vadovas.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ėmė kalbėti, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse Švedijos kapitalo bankų koncentracija yra per didelė, todėl vienas iš dviejų švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas. Seimo narys M. Majauskas tai pavadino kliedesiais, griaunančiais pasitikėjimą Lietuvos bankų sistema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 12:00

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje vieni įtakingiausių potencialiai yra bankininkai ir ekonomistai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ tyrimas.

Potencialios įtakos indekse, kuris vertinamas pagal gyventojų apklausas, vienvaldis lyderis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo indeksas siekia 278 ir, anot „Kantar TNS“, gerokai lenkia kitus sąraše esančius nuomonių lyderius.

Nepaisant didžiausio žinomumo, su trečdaliu žemesniu įtakos rodikliu antras rikiuojasi SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (194). Trečiasis sąraše taip pat bankų sektoriaus atstovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas (153).

„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R. Grajauskas ir T. Povilauskas – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž. Šilėnas užima 4 vietą pagal žinomumą”, – pranešime teigė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, potencialios įtakos indekso lentelėje užima ketvirtą poziciją (130). Greta jo rikiuojasi ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą. Atsilikdami nuo jos, įtakos lentelėje toliau seka Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas apylygiai išsidėsto ir pagal žinomumo bei žinučių pastebėjimo parametrus.

Potencialios įtakos indekso TOP10 užbaigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. Į dešimtuką nepatenka nei vienas prekybos sektoriaus verslo, draudimo ar mobiliųjų operatorių atstovas.

Anot tyrimo, bankininkystės sektoriaus atstovai Gitanas Nausėda (89 proc.), Nerijus Mačiulis (62 proc.) ir Vitas Vasiliauskas (61 proc.) išlieka žinomiausiais verslo ir institucijų atstovais Lietuvoje, taip pat jų žinutes gyventojai žiniasklaidoje pastebi labiausiai.

Žinomiausias Lietuvoje nuomonės lyderis tarp komunikuojančių verslo sektoriuje yra SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tuo metu labiausiai pasitikima „Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu. Nuo lyderio pagal palankumo indeksą nedaug atsilieka SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, pagal žinomumą nepakliūvantis į TOP dešimtuką.

Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių aktyviausių ekonomistų (N. Mačiulio ir G. Nausėdos) pasisakymų skaičiaus žiniasklaidoje, tai nepaveikė jų žinomumo rodiklių neigiamai – priešingai, jų žinomumas, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei 6 proc. punktais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išsiskiria didžiausiu pasisakymu skaičiumi (911 pasisakymų 2017 metais), jis yra labiausiai žinomas (46 proc.) tarp ne bankinio sektoriaus atstovų. Per pastaruosius dvejus metus jo žinomumas augo labiausiai (11 proc. punktų), šiuo metu jis užima ketvirtą vietą pagal žinomumą ir tokią pačią poziciją pagal palankumą.

N. Mačiulis pirmauja pagal žmonių, pastebėjusių jo pasisakymus, skaičių – penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų matė ar girdėjo jo pasisakymus žiniasklaidoje. G. Nausėdos pasisakymus pastebėjo apie 14 proc., o V. Vasiliausko – apie 11 proc. Kitų pastebimumas dešimtuko sąraše žemesnis – 4-9 proc.

Palankumo indekso lentelės pirmosios dvi pozicijos, kaip minėta, tenka bankininkams (N. Mačiuliui ir T. Povilauskui), o iš viso dešimtuke šio sektoriaus atstovai užima šešias vietas. Dvi vietos sąraše tenka ekonomistams R. Vainienei ir R. Lazutkai, taip pat į palankumo topą patenka Ž. Šilėnas, o dešimtą poziciją užėmė P. Masiulis.

„Skirtingai nei žinomumas – palankumas gana paslankus, jį galima sparčiai įgyti arba prarasti. Pavyzdžiui, G. Nausėdos tradiciškai turėtas aukštas palankumas (nepaisant rekordiškai išaugusio jo žinomumo) per metus sumažėjo daugiau kaip pusantro karto, nustumdamas jį į 7 poziciją. Tuo tarpu N. Mačiulio, R. Vainienės, V. Vasiliausko palankumas auga”, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė.

Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės, palankumo G. Nausėdai mažėjimą galėjo lemti jo asmenybės siejimas su politine veikla (viešojoje erdvėje pasirodę svarstymai dėl G. Nausėdos kandidatavimo į LR prezidentus), išaugęs jo žinomumas, o kartu su žinomumu ir padidėjęs ambivalentiškai jį vertinančių žmonių skaičius.

Reprezentatyvi 15-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta šių metų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Apklausta 819 asmenų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 10:27

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje.

Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys.

Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?

Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. 

Continue reading „„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?“

Vilniaus apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas šių metų birželio 20 d. Generalinėje prokuratūroje gavus AB ,,Swedbank“ prašymą ištirti aplinkybes, dėl kurių šių metų birželio viduryje viešumoje pasklido sumaištį visuomenėje sukėlę pranešimai apie banko veiklą.

Apibendrinęs visus šio ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis prokuroras priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 1 d.) nutraukti, nes tokia nusikalstama veika, kaip parodė tyrimas, nebuvo padaryta.

Continue reading „Išsiaiškinta, kaip gimė ir sklido gandai apie „Swedbanką““

valdis_dombrovskis_1

Latvijos valdžia pirmadienį pareiškė, kad masinis lėšų paėmimas iš švediškų bankų Latvijoje prasidėjo dėl apgaulingų gandų, kuriais siekta destabilizuoti padėtį šalyje, ir kad policijos pajėgos tiria tą klausimą.

Praėjusį savaitgalį latviai atsiėmė neįtikėtinai dideles sumas grynųjų pinigų iš švediškų bankų šalyje bankomatų, nes pasklido gandai, kad tiems bankams kilo problemų, pranešė pirmadienį Tomas Bektmanas, švediškojo Swedbank AB komunikacijos direktorius.

Continue reading „Latvija tiria, iš kur pasklido gandai, išprovokavę grynųjų pinigų atsiėmimą“

svedbank

Manoma, kad didžiosioms pasaulio ekonomikoms 2009 metai bus sunkiausi, o 2010 metais ekonomikos turėtų iš lėto atsigauti. Šiuo metu vyrauja neapibrėžtumo bei netikrumo nuotaikos: neramumams vis dar tebesitęsiant finansų rinkose sunku nustatyti krizės kaštus. JAV ekonomikai teks atlaikyti didžiausią finansinės krizės naštą, o finansų sektoriui užimant didelę ekonomikos dalį bei nuosmukiui būsto rinkoje gilėjant, Didžioji Britanija yra labiausiai pažeidžiama valstybė Europoje. Dėl problemų būsto sektoriuje nuosmukis bus gilesnis ir ilgesnis Airijoje bei Ispanijoje, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Iš besivystančių rinkų, pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys.

Continue reading „„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad „2009-ieji didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkiausi““