Lietuvos istorijos mylėtojų ir tyrinėtojų klubo Čikagoje įsteigtas medalis
Literatūrologas, rašytojas Algimantas Bučys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka

2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje Mažvydo bibliotekoje dr. Algimantui Bučiui buvo įteiktas Lietuvos istorijos mylėtojų ir tyrinėtojų klubo Čikagoje įsteigtas medalis. Medalis sukurtas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio jubiliejui ir yra skirtas, kaip liudija angliškas įrašas reverse, pagerbti Lietuvos laisvės didvyriškus gynėjus, lietuvių tikrosios istorijos sergėtojus, nepalenkiamus (unyielding) tyrėjus, mokslininkus ir lietuvių istorijos mylėtojus.

Medalio averse Tado Kosčiuškos paminklo Čikagoje atvaizdas su garsiais šio lietuvių, baltarusių, lenkų ir amerikiečių didvyrio žodžiais angliškai „Who then am I if not a Lithuanian?“ („Kas gi tuomet aš esu, jeigu ne lietuvis?“). Lietuvių išeivijos medaliu šiuo metu jau yra pagerbtas 1991 m. Parlamento gynybos štabo narys Vincas Vyrukaitis, vadovavęs išorės gynybai ir žmonių grupėms, suvažiavusioms iš visos Lietuvos prie Parlamento. Medalis taip pat įteiktas prof. Liudui Mažiuliui, suradusiam Vokietijos archyve nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą.

Lietuvos istorijos mylėtojų ir tyrinėtojų klubas Čikagoje šiuo metu (nuo 2010 m.) telkia apie 3000 narių, kurie aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja, pasak čikagiškės istorikės Violetos Rutkauskienės, diskutuodami Lietuvos istorijos klausimus keliose internetinėse grupėse (Face book), rengia Čikagoje bendraminčių susitikimus, paskaitas, išvykas, pokalbius su žymiais Lietuvos istorikais, tyrinėjančiais mūsų tautos istorijos mįsles.

Įdomu pažymėti, kad Lietuvos istorijos mylėtojų ir tyrinėtojų klubo Čikagoje nariai susipažino su nauja dr. A. Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“ (L-kla Vaga, Vilnius, 2018) būtent elektroninės prieigos dėka mūsų internetinėje svetainėje, kur buvo paskelbtos solidžios pažintinės ištraukos iš naujos ir ankstesnių A. Bučio knygų.

2018.09.17; 06:47

Saugumas ir gynyba – šiuos savo misijos Lietuvoje prioritetus ketvirtadienį susitikime su žiniasklaida įvardijo Lenkijos ambasadorė Uršula Doroševska (Urszula Doroszewska). Ambasadorė pabrėžė, kad ji didžiuojasi, jog Lenkijos oro pajėgos saugo Baltijos šalių oro erdvę.

Susitikimas vyko Lenkijos institute. „Specifinė mano užduotis – kova su informaciniu karu. Turime su tuo kovoti bendromis jėgomis. Kova už kokybišką informaciją nereiškia jos apribojimo ar draudimo, – sakė U. Doroševska ir prašė šioje sferoje bendradarbiauti. – Taip pat labai svarbus bendradarbiavimas energetikos srityje. Be to, svarbus bendradarbiavimas sprendžiant Europos klausimus“.

Lenkijos ambasada, priminė U. Doroševska, vaidina tarpininko vaidmenį tarp Vilniaus ir Varšuvos. Pastarąjį vizitą Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchcinski) pabrėžė, kad lenkai Lietuvoje, o lietuviai Lenkijoje yra mūsų bendros istorijos paveldėtojai, todėl reikia kreipti dėmesį į bendras problemas ir jas spręsti.

Visų ambasadorių visame pasaulyje darbas – istorijos politika. Reikia stebėti, kad faktai, apibrėžimai nebūtų iškraipomi, kaip kad neseniai buvo sakoma „lenkų koncentracijos stovyklos“.

„Bet tai buvo ne lenkų, o vokiečių koncentracijos stovyklos, tik Lenkijos teritorijoje“, – patikslino ambasadorė.

Susitikime buvo iškeltas ir tautinių mažumų klausimas. Ką ambasadorė mano apie tai, kad Lietuvos valdžia siekia suvienodinti pavardžių rašymą, tačiau kelių raidžių rašymas netenkina lenkų mažumų?

„Labai džiaugiamės, kad Lietuvos valdžia stengiasi eiti pirmyn, priiminėti sprendimus. Tačiau kai kurių raidžių rašymas stebina. Neaišku, kodėl viskas taip ilgai vyksta, kodėl iš to daroma tokia didelė problema. Tai nesuprantama ir Lenkijoje. Bet pažiūrėsime, ką nuspręs Lietuvos Seimas“, – sakė U. Doroševska.

Taip pat buvo kalbama apie Lenkijos ambasados ir Lenkijos instituto paruoštą generolo Tado Kosciuškos (Tadeusz Kosciuszko) metų užbaigimo programą. 2017 m. minimos T. Kosciuškos – Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV – nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės.

„Norėčiau paminėti mūsų bendrą herojų – T. Kosciušką. Tai buvo didvyris. Jam buvo svarbiausia Lenkijos ir Lietuvos saugumas, paprastų žmonių gyvenimas. Jis stengėsi panaikinti baudžiavą, tačiau tai jam nepavyko“, – priminė ambasadorė.

Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapčinskis (Marcin Lapczynski) priminė, kad 2017-ieji yra paskelbti T. Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją priėmė ir Lietuvos Seimas. T. Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą. M. Lapčinskis priminė pavasarinius T. Kosciuškos metų renginius, pristatė tuos, kurie dar vyks. Spalio 13-ąją Seime bus atidaryta T. Kosciuškai skirta paroda. Tada vyks mokslinė konferencija ir diskusija.

Pagrindiniai T. Kosciuškos metų minėjimo pabaigos Vilniuje renginiai vyks spalio 15 d., sekmadienį. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus aukojamos mišios už T. Kosciušką ir visus Lietuvos nepriklausomybės gynėjus. Po mišių vyks šventinis paradas, vėliau – iškilminga ceremonija T. Kosciuškai atminti Nepriklausomybės aikštėje.

Spalio 18-ąją T. Kosciuškos metų pabaigos renginys vyks Valdovų rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 00:01

3. Prastų šalies valdovų formulė – devintoji

Taigi priešpaskutinioji,  devintoji,  formulė teigia, jog „vienvaldžiai karaliai yra tautoms baisingi žmonės“.

Tačiau ir be jų apsieiti neįmanoma: „Jie taip gerai susitvarkė tūkstantmečių bėgyje savo reikalus Europoje, kad šiandien be vienvaldžių negali apsieiti didžiosios tautos, vadinasi, šiandien tą blogį, tegul ir pavojingą, bet reikalingą, reikia mūsų krašte rūpestingai išsaugoti“.

Klausimas – kaip išsaugoti? XVIII a. pabaigoje tradiciniai Lenkijoje naujų karalių rinkimai jau buvo visokeriopai sukompromituoti. Kai mirė 1572 m. bevaikis Zigmantas Augustas, paskutinis Jogailos palikuonis, „ pasibaigė Lietuvą ir Lenkiją valdžiusios Gedimino šeimos šaka; liko tik netekėjusi Zigmanto Augusto sesuo, Ona, ir tolimi giminės“ (A.Šapoka).

Continue reading „I. Lietuva po krikšto unijose su Lenkija: istorinio finalo retrospekcija (matomoji pusė) – 3“