Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu aptarė galimą ekonominę ir finansinę pagalbą Lietuvai, kuri dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu susiduria su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.
„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu.
G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.
„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.
Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo
Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.
„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.
„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus… Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.
Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.
Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato
Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.
JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą
Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.
Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.
Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as tviterio paskyroje pareiškė palaikymą Lietuvai dėl santykių su Taivanu.
„Esame išvien su mūsų sąjungininke Lietuva ir smerkiame Kinijos Liaudies Respublikos pastaruosius atsakomuosius veiksmus – ambasadoriaus Vilniuje atšaukimą ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių Pekine. JAV remia Europos partneres, mezgančias ryšius su Taivanu“, – teigė N. Price‘as.
ELTA primena, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine, teigta URM pranešime.
Lietuvos URM apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.
Antradienį Kinijos užsienio reikalų ministerija informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu, bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine, sakoma URM pranešime.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.
Šeštadienį gelbėtojai Taivano rytuose, kur išvakarėse keleiviniam traukiniui nulėkus nuo bėgių žuvo 50 žmonių, pradėjo tunelio deblokavimo operaciją. Tai pranešė šalies žiniasklaida.
Didelė sumaitoto sąstato dalis įstrigo siaurame tunelyje, ir deformuotiems vagonams iš ten ištraukti gali prireikti kelių dienų.
Katastrofos aplinkybes tiriantys ekspertai toliau renka įkalčius. Prokuratūra paprašė orderio spėjamam tragedijos kaltininkui – automobilinio krano vairuotojui – suimti. Vyras, statydamas transporto priemonę ant kalno šlaito, pamiršo užtraukti rankinį stabdį, todėl ji nuriedėjo žemyn ir sukėlė avariją.
Aštuonių vagonų „Taroko Express“ – vienas moderniausių traukinių, galintis išvystyti 130 km/h greitį, patyrė katastrofą penktadienio rytą įvažiuodamas į tunelį Hualiano rajone. Patikslintais duomenimis, jame buvo 496 žmonės.
Didžiausia pastaraisiais dešimtmečiais geležinkelio katastrofa Taivane pareikalavo 50 žmonių gyvybių, dar 146 buvo sužeisti.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį atvyko į Hualianą aplankyti ligoninėje gydomų nukentėjusiųjų. Valdžia svarsto, kokio dydžio kompensaciją išmokėti žuvusiųjų šeimoms. Ji gali siekti 5,3 mln. Taivano dolerių (157 tūkst. eurų).
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį dalyvavo ceremonijoje, kurios metu pradėta pirmojo Taivano povandeninio laivo statyba.
Pasak jos, šis projektas rodo Taivano siekį užsitikrinti nepriklausomybę gynybos srityje.
„Taip pat leisime pasauliui pamatyti Taivano valią apsaugoti savo suverenitetą“, – sakė Tsai Ing-wen.
Pirmasis Taivano povandeninis laivas, kainuojantis apie 50 mlrd. Taivano dolerių (apie 1,5 mlrd. eurų), bus pristatytas 2025 m.
Taivanas susiduria su vis augančia Kinijos karine grėsme.
Taivano programa pastatyti 8 dyzelinius povandeninius laivus buvo pradėta 2016 m. gruodį, o jau 2019 m. gegužę buvo atidaryta pirmoji povandeninių laivų statykla.
Taivanui jau 71 metus vadovauja nuo Kinijos nepriklausoma valdžia, tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą vis dar laiko savo teritorija.
Būtų primityvu iš politikos reikalauti absoliutaus padorumo, sąžiningumo, tikslumo. Mūsų būtis – lyg susipainioję žvejo tinklai. Surask, kur pradžia, kur – pabaiga. Susigaudyk, kada matome priežastį, o kada – pasekmę.
Kada bus įkurta Palestinos valstybė?
Tačiau norėtųsi, kad mes prisilaikytume bent minimalių lygybės principų: jei aniems taikau griežtus reikalavimus, tai ir su šiais ponais privalau žaisti pagal panašias žaidimo taisykles. Kuo mažiau dvigubų, trigubų, keturgubų standartų! Dabar retsykiais (laimė – ne visada) turime mišrainę, kuri ant šeimininkės stalo atrodo kaip puikiausias kulinarijos stebuklas, bet jei paragautume – nedelsdami išspjautume.
Kai kritikuojame Krymą okupavusią Rusiją, kodėl nepriekaištaujame Vakarų kranto gyvenvietes aneksuojančiam Izraeliui? Suprantama, Lietuva negali drąskyti akių Izraeliui, nes jis yra labai svarbus mūsų strateginės partnerės JAV sąjungininkas ir bičiulis. Kibti į atlapus Izraeliui – tai plėšyti JAV vadovų švarkus.
Tačiau gal Lietuva pajėgtų bent truputėlį santūriau pataikauti Tel Avivui, gal mums privalu domėtis ne vien žydų naujakurių, bet ir palestiniečių vargais? Retsykiais susimąstykime, kodėl Izraelio valstybė senų seniausiai įkurta, pripažinta, o palestiniečiai iki šiol negali pasigirti turį valstybingumą? Sakote, palestiniečiai – blogieji, o žydai – šventieji? Esate įsitikinę, kad jei radikalus islamo judėjimas „Hamas“ sudėtų ginklus, Izraelis nebeblokuotų Palestinos valstybės įteisinimo procesų, liautųsi plėtęs savo įtaką palestiniečių žemių sąskaita? Surastų naujų priežasčių…
Štai Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu grasina aneksuosiąs likusias Vakarų Kranto teritorijas, reikalauja, kad didžiosios Pasaulio valstybės pripažintų Golano aukštumas esant Izraelio teritorija. Palyginkime šiuos Izraelio Ministro Pirmininko ketinimus su tuo, kaip elgiasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ką regime – panašumus ar skirtumus? Nors Jungtinės Tautos – organizacija, kur daug kalbama ir dažniausiai nieko rimto nenuveikiama, bet vis tik pravartu prisiminti, kaip jos vertina Izraelio agresyvumą: „rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“.
Kas aprašys dušanskių ir raslanų nusikaltimus?
Dabar – kita sudėtinga tema. Vos tik Seimo narys istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė mūsų parlamentui priimti oficialią rezoliuciją, jog lietuvių tauta dėl Holokausto niekuo dėta, tuoj atsirado prieštarautojų, kam gi to reikia? Esą ”joks Izraelio premjeras ar prezidentas, joks aukštas valstybės atstovas nėra kaltinęs Lietuvos valstybės ar lietuvių tautos, kaip kolektyvo, vykdžius Holokaustą. To niekada nėra dariusi ir Lietuvos žydų bendruomenė“. Omenyje turiu kad ir istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Zigmo Vitkaus straipsnį „Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo…“ Kas tuo abejoja? (LRT.lt).
Taip, Izraelio prezidentai ir premjerai viešai niekur niekad mums neprikergė hitlerinės Vokietijos nuodėmių. Vienas Izraelio ambasadorius savo vizitu net pagerbė iškilaus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukrą. Bet ar to užtenka? Leiskite pastebėti, kad Izraelio valdžia niekad niekur niekada viešai, oficialiai nepasmerkė akiplėšiškai lietuvius terorizuojančių zurofų, vyzentalių. Ši aplinkybė – neverta dėmesio? Manote, kad čia neįmanoma klastinga intriga: jūs – lokite, o mes apsimesime, kad nieko nežinome, nieko negirdime…
Nejaugi aplinkybė, jog Lietuvos žydų bendruomenė iki šiol neišleido knygų, kuriose būtų skrupulingai analizuojami dušanskių ir raslanų nusikaltimai Lietuvos valstybei, – nežeidžia mūsų savigabos? Mes, lietuviai, net suplukę fiksuojame kiekvieną žydams padarytą skriaudą. Visuomet atsiprašome, visuomet atgaulaujame. Ir tai – teisinga, sąžininga, gražu, padoru. Bet galų gale kada Lietuvos knygynų lentynose pasirodys dušanskių ir raslanų žiaurumus atskleidžiantys veikalai lietuvių, rusų, anglų kalbomis? Kas tai, jei ne dvigubi standartai: jie negali pamiršti skriaudų, mes – mes privalome pamiršti viską?
Lenkiška Konstitucija
Štai Seimui siūloma 2021 metus paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
Gal ir gražu. Juk 2021-aisiais sukaks Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės. Be to, kaip skelbia ELTA, „Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje“.
Tikiu, jog toji Konstitucija – labai puikus dokumentas vertinant ją teisiniu požiūriu ar ieškant pažangių demokratinių nuostatų. Tačiau negaliu pamiršti kadaise daryto interviu su šviesios atminties politiku, filosofu Romualdu Ozolu. Jis jau senų seniausiai piktinosi Lietuvos Seimu, besiruošiančiu liaupsinti Konstituciją, iš kurios buvo ištrintas … Lietuvos valstybės vardas! Tuomet R.Ozolas nuoširdžiai stebėjosi, kodėl Lietuva pratinama dievinti Konstituciją, kurią prisimindami mes privalėtume raudonuoti iš gėdos? Juk Lietuva tapo Lenkijos provincija, lietuvius apgavo, paniekino, nugalėjo. Mes tapome jaunesniaisiais Lenkijos broliais…
Todėl viešai teiraujuosi šią idėją parlamente stumiančio Seimo nario Eugenijaus Jovaišos – ar tai ta pati Konstitucija, kurią kritikavo R.Ozolas? Gal kažin ką painioju? Bet jei 2021-aisiais bus liaupsinama būtent R.Ozolo išpeikta Konstitucija, tada aš nieko nebesuprantu. Lietuva džiaugsis dokumentu, kuriame nebeliko jos vardo? Lenkai tąsyk pasirodė esą atkaklesni, gudresni, stipresni. Mus nustūmė į šalį. Tad dabar tegul vieni mėgaujasi pergalės šampano purslais. O jei Varšuvai vis tik negalime pasakyti itin griežto „ne“ (strateginis partneris, Suvalkų koridorius, bendros karinės pratybos ir t.t.), tai bent jau tą gėdingą dokumentų minėkime kiek įmanoma santūriau, kukliau.
Taivanietiškas galvosūkis
Filosofas Vytautas Radžvilas ragina Lietuvos valdžią, kad ši pripažintų Taivano nepriklausomybę. Suprask, šitaip pasielgdamas Vilnius būtų labai panašus į 1990-aisiais Lietuvą nepriklausoma valstybe pripažinusią Islandiją. Puikiai suprantu, kad demokratiškas Taivanas gražiau tvarkosi nei žemyninė komunistinė Kinija. Demokratija, žmogaus, spaudos, žodžio laisvė – visa tai pažangiau nei komunizmas, griežta piliečių priežiūra, karinė jėga.
Bet juk Taivane įsikūrę tie patys kinai, kaip ir anie, gyvenantys žemyninėje Kinijoje. Skirtumas tik toks: vienur – demokratija, kitur – komunizmas. Ar ši aplinkybė suteikia teisę Taivanui atsiskirti nuo Kinijos? Ar šiuo konkrečiu atveju jau nebegalioja šalių teritorinio vientisumo taisyklės? Perskaitykite V.Radžvilo tekstą „Apie padlaižystę, drakono erzinimą ir moralinę skolą“, kuriame aiškiai išdėliotos priežastys, kodėl galima pripažinti Kinijos Respublikos Taivaną esant nuo Pekino visiškai nepriklausoma šalimi. V.Radžvilas prirašė daug svarbių argumentų, tik apie valstybės teisę į teritorinį vientisumą, – nė menkiausios užuominos.
Jei Krymas tvarkysis kur kas demokratiškiau nei Ukraina, jei šis pusiasalis sugebės pažaboti korupciją, kyšininkavimą, taps demokratiškas, labai gerbiantis žmogaus, spaudos, žodžio laisves, o oficialusis Kijevas – ne, remiantis V.Radžvilo logika, Krymo valdžia taip pat turės teisę atsiskirti nuo Ukrainos? Jei Klaipėdos meras ir Klaipėdos savivaldybė tvarkysis pažangiau nei likusi Lietuva, uostamiesčiui leisime atsiskirti nuo Lietuvos?
Žinoma, jei Kinija pultų Taivaną, tada Lietuva neturėtų moralinės teisės tylėti. Bet ar dabar mes turime teisę itin drastiškai kištis į Kinijos vidaus reikalus? Ar tikrai tarp iš Sovietų Sąjungos išsiveržusios Lietuvos ir į griežtą Kinijos politinį glėbį sugrįžti nenorinčio Taivano – lygybės ženklas? Ko iš tiesų siekia Kiniją erzinti sumanęs filosofas? Prieš artėjančius Seimo rinkimus prireikė populiarumo, žinomumo?
Lietuvos viešojoje erdvėje pastebiu daug keistų nenuoseklumų.
Taivano vyriausybė sukritikavo Pekino ketinimus priimti naują nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, tvirtindama, kad toks įstatymas kelia grėsmę laisvei.
„Griežta kontrolė ir slopinimas nesulauks žmonių pripažinimo“, – teigė kabineto atstovas Ting Yi-mingas.
Taivano Žemyninių reikalų taryba pareiškė, kad Kinijos komunistų partija klaidingai sieja sumaištį Honkonge su išorinėmis jėgomis, ir paragino Pekiną labiau pagalvoti, kad nesukeltų Honkonge dar didesnės sumaišties.
Taivano valdančioji Demokratinės pažangos partija (DPP) teigė, kad Kinijos veiksmai pakerta laisvę ir kenkia teisinės valstybės principams Honkonge.
Honkongas yra valdomas pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą. Jis perduotas Kinijai 1997 metais. Kinija taip pat laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą yra pareiškusi, kad Taivanas galiausiai bus suvienytas su žemynine Kinijos dalimi. Tačiau Taivanas reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą.
Pekinas privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu, kuris niekada nesutiks būti valdomas Kinijos, trečiadienį inauguracinėje kalboje sakė Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ir tuo pačiu pasidžiaugė sėkminga Taivano kova su koronavirusu.
Tsai Ing-wen trečiadienį buvo inauguruota antrajai kadencijai, kuriai ji buvo perrinkta per sausį vyskusius rinkimus.
„Nuo sausio iki dabar Taivanas nustebino tarptautinę bendruomenę dukart. Pirmasis kartas buvo mūsų demokratiniai rinkimai, o antrasis – mūsų sėkmė kovojant su Covid-19“, – kalbėjo prezidentė.
Prezidentė žadėjo per ateinančius ketverius metus aktyviai plėtoti Taivano pramonę, užtikrinti nacionalinį saugumą ir stiprinti demokratiją Taivane bei pakartojo, kad Taivanas negali sutikti tapti Kinijos dalimi pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Tačiau Tsai Ing-wen paragino Kiniją pradėti diskusijas, kad abi šalys galėtų taikiai gyventi greta.
Pekinas pasinaudojo „viena šalis, dvi sistemos” modeliu, kad susigrąžintų Honkongo ir Makao kontrolę, tačiau Tsai Ing-wen reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą, kuris, anot Kinijos, galėtų būti pritaikytas suvienijant Taivaną su Kinija.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, nors Kinija ir Taivanas valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 m.
Santykiai tarp Pekino ir Taipėjaus blogėja nuo to laiko, kai į valdžią Taivane atėjo prezidentė Tsai Ing-wen. Politikė ir jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos dalis“.
Taivanas – tik nedidelė kalnuota sala Azijos monstro Kinijos Liaudies Respublikos pašonėje. Jos plotas – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, bet užtat gyventojų daugiau kaip 8 kartus daugiau. Bet Taipėjaus skleidžiamas garsas girdimas visame pasaulyje. Lietuva, deja, tam garsui kurčia.
„Tikroji“ ir „netikroji“ Kinija
Kažkada, XX a. pradžioje, Gomindanas – Kinijos nacionalistinės pakraipos partija – kontroliavo visą žemyninę Kinijos dalį ir Mongoliją. Kai jos lyderis Čang Kaišekas 1928 m. užėmė Pekiną, Kinijos Respublika sulaukė tarptautinio pripažinimo. Bet Antrojo pasaulinio karo metu su japonais kariavęs Gomindanas prarado JAV paramą ir 1949 m. komunistų buvo išstumtas į Taivano salą, kurią jam atidavė iš kapituliavusių japonų atėmę amerikiečiai.
Vyresnieji yra girdėję apie „čankaišistus“, kuriuos taip smerkiančiai vadino Kinijos komunistų bičiulė Sovietų Sąjunga. Taivanas pasiskelbė Kinijos Respublika – kad skirtųsi nuo KLR pavadinimo. Gomindanas valdžią išlaikė apie 45 metus su aštuonerių metų pertrauka, tačiau nuo 2016 m. yra opozicijoje. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Mao Dzeduno paskelbta „kultūrinė revoliucija“ pagadino santykius su SSRS, bet, kai kinų marksistas 1976 m. mirė, Maskva juos vėl atnaujino, o Taivanas dėl siaučiančio Šaltojo karo liko svarbiu Amerikos farvateriu Azijoje.
KLR ir KR varžybos dėl tarptautinio pripažinimo tęsiasi štai jau apie 70 metų. Pokariu Taivanas buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO. Tuomet Taipėjus apskritai neteko narystės Jungtinėse Tautose. Dar daugiau: vis mažėja valstybių, palaikančių su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau šalių užmezga ryšius su ekonomiškai ir politiškai stiprėjančia Kinijos Liaudies Respublika. Kita vertus, tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausybės laikosi „Vienos Kinijos politikos“, tad kitoms pasaulio valstybėms nelengva pasirinkti, kurią pusę pripažinti kaip „tikrąją“ Kiniją.
Taivanas dalyvauja daugelyje tarptautinių forumų ir organizacijų su KLR siūlomu „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu. Pavyzdžiui, taip nuo 1984 m. jis varžosi olimpinėse žaidynėse ir yra Pasaulio sveikatos organizacijos stebėtojas, bet ne narys. Taivanas įvairiais pavadinimais yra Pasaulio prekybos organizacijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo ir Azijos plėtros banko narys.
Taipėjus nepaisė PSO…
Ypač įdomi Taivano pretenzijos į narystę PSO istorija. Kinija pagal „Vienos Kinijos politiką“ tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijoje, tad Pekinas draudžia šiai šaliai dalyvauti daugelyje tarptautinių pasaulio organizacijų. PSO teigimu, Taivanas vis tiek gauna visą informaciją, pavyzdžiui, apie koronaviruso pandemijos plėtrą Kinijoje. Todėl Taipėjus ėmėsi savarankiško krizės valdymo, neatsižvelgdamas į PSO rekomendacijas. Ir ką?
Prisimindamas 2003 metus, kuomet Aziją siaubė SARS viruso protrūkis (tada daugiau nei 150 tūkst. infekuotų salos gyventojų privalėjo laikytis karantino sąlygų, bet virusas vis vien pareikalavo 181 žmogaus gyvybės), Taivanas, nepaisydamas PSO pamokymų, vienas pirmųjų ėmėsi ryžtingai kovoti su COVID-19.
Gruodžio 31-ąją Kinija Pasaulinei sveikatos organizacijai oficialiai buvo priversta pripažinti, kad KLR Uhano regione siaučia paslaptinga infekcija. Į tai žaibiškai reagavo Taivanas, kuris iškart pareikalavo tirti visus į šalį iš Uhano atvykstančius keleivius. Sauso 21-ąją jis paskelbė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, tačiau šalyje jau buvo identifikuoti tūkstančiai potencialių viruso nešiotojų, kuriems atlikti testai. Vyriausybė priėmė 124 veiksmų planą visuomenės sveikatos apsaugai. Kaukės, dezinfekavimo skysčiai ir kitos prevencinės priemonės greitai tapo Taivano gyventojų kasdienybe. Jis ėmėsi ir ypač griežtų baudų tiems, kas pažeidinėjo namų karantino sąlygas. Valdžia suprato, kad netrukus paklausiausia pasaulio preke taps medicininės kaukės, tad uždraudė jų eksportą, o šalyje jas pardavinėjo vos už 10 euro centų.
Sausio pabaigoje Taivanas jau turėjo sukaupęs daugiau nei 40 milijonų medicininių kaukių rezervą, 2 milijonus specialių respiratorių ir per daugiau nei tūkstantį paruoštų palatų. Priminsime, kad tai buvo dar prieš pandemijos piką.
Kai ji persimetė į Europą, balandžio antroje pusėje Taivanas pajėgė teikti humanitarinę pagalbą žemyno valstybėms. 100 tūkst. kaukių siuntą gavo ir Lietuva. Pirmosios nukeliavo į Ispaniją ir Italiją. Reikia pripažinti, kad ir „didžioji“ Kinija nebuvo šykšti: ji taip pat siuntinėjo apsaugos priemonių siuntas, net į JAV, su kuria Pekinas tęsia sunkų dialogą.
Be PSO pagalbos Taipėjus griežtais ir labai ankstyvais veiksmais sukūrė precedento neturinčią pasipriešinimo virusui situaciją: balandžio 22 d. duomenimis 23 mln. gyventojų šalyje buvo užfiksuoti 426 atvejai, 6 mirtys, o štai po trijų savaičių, gegužės 12-ąją, kai rašau šias eilutes, infekcijos atvejų padaugėjo tik iki 440, mirčių buvo 7. Tarp beveik 200 pasaulio valstybių Taivanas pagal šiuos rodiklius yra šio sąrašo pabaigoje (jį lenkia tik tokios mažai girdėtos egzotinės šalys kaip Surinamas, Mauritanija, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Sachara, Angilija…).
Lietuva bijo Kinijos?
Lietuva – viena iš tų Vakarų pasaulio valstybių, kuri vykdo pragmatišką, subalansuotą, kompromisinę užsienio politiką. Šis apibūdinimas skamba kaip iš kokios užsienio reikalų ministerijos deklaracijos ar Prezidento šventinės kalbos. O iš tiesų koordinacijos ir balanso joje nedaug. Kad ir Kinijos bei jos protektorijų atžvilgiu. Lietuvos užsienio politikai labiau tinka principas „neerzinti tigro, užjausti kiškelį“…
Turėdama galvoje naująjį Taivano stebuklą, sukurtą kovoje su koronavirusu, nemažas būrys politikų ir visuomenininkų paskelbė peticiją ir atsišaukimą į valdžios institucijas, ragindamas pripažinti Taivano nepriklausomybę, plėsti ryšius su šia šalimi ir galų gale – paremti jo narystę PSO. Iš 204 peticiją balandžio 22 d. pasirašiusių asmenų 50 yra Seimo nariai, šeši Europos Parlamento nariai, septyni Nacionalinės premijos laureatai, 27 profesoriai, 47 mokslo daktarai.
Kreipimesi pažymima, kad „Taivanas de facto yra nepriklausoma valstybė, su kuria Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės palaiko produktyvius ryšius daugelyje sričių. Vengimas suteikti diplomatinį pripažinimą Taivanui tik todėl, kad tokią sąlygą kelia komunistinis Kinijos režimas, reiškia, kad santykiuose su Kinija visa Europos Sąjunga pasiduoda politinei bei ekonominei prievartai, iš esmės susitaikydama su nelygiaverčio partnerio pozicija ir kenkdama savo narių bei viso laisvojo pasaulio interesams.“
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas šį kreipimąsi dar papildo. „Maža plėtoti ryšius su Taivanu nekeliant principinio jo Nepriklausomybės klausimo. Jo neišsprendus jokio esminio Taivano padėties pagerėjimo negalima laukti, ypač turint omenyje nepalankų tarptautinį kontekstą. Taivano palaikymas neišvengiamai eskaluos Lietuvos ir Kinijos konfliktą, tad šiuo keliu negalima eiti demonstruojant tik parodomąjį solidarumą, kuris Taivanui niekuo nepadės. Lietuva gali iš tiesų padėti Taivanui vieninteliu būdu – parodydama moralinės ir politinės drąsos pavyzdį, kokį Lietuvos atžvilgiu kadaise parodė Islandija, ir vienašališkai pripažinti Taivano nepriklausomybę, paragindama kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – gegužės 4 d. teigė NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Belieka pridurti, kad Taivaną iš Vakarų valstybių yra pripažinęs tik Vatikanas.
Lietuvos Prezidentas į kreipimąsi atsiliepė gana abuojai. Per savo patarėją jis išplatino pareiškimą, kuriame be komplimentų Taivanui, ypač sėkmingai susidorojusiam su koronavirusu, ir pasiryžimo bendradarbiauti šioje kovoje įtvirtinama: „Formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra“. Belieka priminti, kad G. Nausėda prezidento rinkimų debatų metu pabrėžė būtinybę plėsti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Taivanu. Kur dingo tie pažadai?
Ar tai ir yra pragmatinė Lietuvos užsienio politika – neerzinti tigro ir paglostyti silpnesnį? Paradoksalu, betgi oficialiai Azijos tigrais laikomos šios sparčiai besivystančios Pietryčių Azijos valstybės – Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas ir Taivanas…
Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
Kinijos gynybos ministras prakalbo apie bekompromisinį Taivano „suvienijimą“ su žemynine Kinija, aukšto lygio gynybos forume pareiškęs, kad šio proceso negali sustabdyti „jokia jėga“.
Nepriklausomą Taivaną Kinija laiko 1949 m., po pilietinio karo, atsiskyrusia provincija, kuri galų gale bus sujungta su žemynine Kinija, net jei Pekinas bus priverstas tai padaryti jėga.
Kinija nemažins pastangų „realizuoti visišką tėvynės suvienijimą“, Azijos šalių gynybos ministrams ir kitiems pareigūnams Pekino Siangšano forume sakė Kinijos gynybos ministras, generolas Wei Fenghe.
„Kinija yra vienintelė didelė šalis pasaulyje, kuri vis dar nėra galutinai suvienyta. To negali sustabdyti niekas, jokia jėga“, – pareiškė Wei Fenghe.
Santykiai tarp Taipėjaus ir Pekino pašlijo po 2016 m. prezidento rinkimų, kuriuose Taivano prezidente išrinkta Tsai Ing-wen. Jos partija atsisako pripažinti, kad Taivanas yra dalis „vienos Kinijos“.
Nuo tada Kinija paskatino kelias šalis nepripažinti Taivano, taip dar labiau sumažindama Taipėjaus diplomatinių sąjungininkų skaičių.
Wei Fenghe teigimu, Kinija nori skatinti taikius santykius su Taipėjumi, tačiau Pekinas esą niekada neleis „Taivano separatistams daryti beatodairiškų veiksmų, niekada nesėdėsime sudėję rankas ir nežiūrėsime, kaip išorės jėgos kišasi“.
„Įsitraukimas į separatizmą yra akligatvis“, – sakė ministras.
Wei Fenghe forume kalbėjo praėjus kelioms savaitės po milžiniško karinio parado Pekine, skirto pažymėti 70-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines.
Parade parodyta naujausia šalies karinė technika – balistinės raketos, viršgarsinės bepilotės skraidyklės ir naujos kartos tankai.
Wei Fenghe taip pat pakartojo, kad Senkaku salos, taip pat žinomos Diaoju vardu, Rytų Kinijos jūroje ir ginčijamos teritorijos Pietų Kinijos jūroje yra dalis „prigimtinės“ Kinijos teritorijos, ir pridūrė: „Negalime netekti nė colio žemės, kurią mums paliko protėviai.“
Pekinas reiškia pretenzijas į didžiąją Pietų Kinijos jūros dalį, tačiau į šios jūros teritorinius vandenis pretenzijas yra pareiškusios ir Vietnamas, Filipinai, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas. Kinija taip pat reiškia pretenzijas į Senkaku salas, kurios domina ir Japoniją.
Nepaisant bekompromisinių Kinijos teritorinių ambicijų, Wei Fenghe tikino, kad Kinijos karinės ambicijos nėra agresyvios.
Prahos miesto taryba pirmadienį nubalsavo atšaukti partnerystės su Pekinu susitarimą, po to, kai Kinijos atstovai nesutiko atsisakyti straipsnio, kuriuo postuluojamas „vienos Kinijos“ principas, pagal kurį Taivanas priklauso tai pačiai „vieningai“ Kinijai, rašė „Reuters“.
Pernai perrinktos Prahos tarybos nariai teigė, kad pasirašant miestų partnerystės susitarimus, tokius, kokį 2016 metais priėmė ankstesnė Prahos administracija, nėra įprasta įtraukti diplomatinių klausimų, kurie priklauso nuo valstybių vyriausybių.
„Dėja, Kinijos pusė neatsižvelgė į mūsų nuomonę ir nenorą, kad susitarime būtų politinis straipsnis, taigi partnerystės derybos niekur nenuvedė, – teigė tarybos narė Hana Kordova Marvanova. – Tuo, taip pat, parodėme, kad nenorime keliaklupsčiauti prieš autoritarinį Kinijos režimą.“
Kinijos vyriausybė jau atšaukė keletos čekų muzikantų grupių vizitų į Kiniją. Daugiausia iniciatyvos palaikyti ryšius su Kinija rodė prezidentas Milošas Zemanas, neretai besilankantis Kinijoje – jis parėmė įmonės „Home Credit“ investavimą Kinijoje, taip pat Kinijos įmonės „Huawei“ veiklą Čekijoje.
Naujienų agentūra CTK transliavo Čekijos užsienio reikalų ministro Tomašo Petričeko komentarą, jis teigė, kad užsienio politiką apibrėžia šalies vyriausybės požiūris ir vyriausybė išlaiko savo poziciją į Kiniją, nors ir gerbia Prahos tarybos sprendimą. Čekijos vyriausybė laikosi „vienos Kinijos“ principo.
Kinijos ambasada Prahoje praėjusį mėnesį teigė, kad dėl šalių nesutarimų kalta Čekija. Atstovai teigė, jog Prahos taryba turi neigiamą poveikį reikaluose, susijusiuose su Kinijos suverenitetu, ir tai pakenkė dvišaliams santykiams.
Kinija trečiadienį patvirtino, kad, esant būtinybei, imsis karinių priemonių, kad susigrąžintų Taivaną.
Prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį sakė, kad Pekinas „pasilieka galimybę imtis visų reikalingų priemonių“. Bet kokiu atveju Taivanas esą vėl bus suvienytas su žemynine dalimi. Tai, pasak Xi Jinpingo, pasitarnaus taivaniečių interesui ir gerovei.
Taip Kinijos prezidentas kalbėjo prisimindamas 1979 metų žinią Taipėjui, kurioje komunistinė vadovybė Pekine paragino Taivaną susivienyti ir nutraukti karinę konfrontaciją.
Kinija nuo pilietinio karo pabaigos ir Mao Dzedungo vadovaujamos Komunistų partijos pergalės prieš Guomindano nacionalistus 1949-aisaiais Taivano salą laiko separatistine provincija ir siekia ją susigrąžinti savo sąlygomis.
Nors Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos, tačiau niekuomet formaliai nepriklausomybės nepaskelbė.
Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių“.
Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius“, kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo“ partiją.
Savo neįprastai ilgoje – pusketvirtos valandos trukusioje kalboje – Si Dzinpingas ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje“ būtų sėkmingas.
„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė“, – pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės“. Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi“ turėtų būti baigtas iki 2025 metų.
Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos“, kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.
Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams“. Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos“.
Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.