Viešėdamas Estijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid, Ministru Pirmininku Jüriu Ratu, Parlamento Pirmininku Hennu Polluaasu.
Su valstybės vadove aptarti dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai, Baltijos šalių trišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, saugumo situacija Baltijos regione, NATO ir Europos Sąjungos darbotvarkė, įskaitant ir derybas dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.
Kalbėdamasis su Prezidente Kersti Kaljulaid valstybės vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. „Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose. Manome, kad Baltijos šalių Prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek prie tolesnės eurotransatlantinės integracijos stiprinimo“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų ir iniciatyvų eigą, ypač Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais bei bendros ES dujų rinkos sukūrimo temas. Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos šalių saugumui grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę, kuri statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, bei pažymėjo, jog su saugumu susijusios elektrinės projekto problemos turi būti sprendžiamos ES lygiu ir negali būti daromi kompromisai saugos sąskaita.
Susitikimo su Estijos Prezidente metu skirta laiko pasidalyti mintimis apie Šiaurės ir Baltijos šalių formato (Nordic Baltic 8) šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Prezidentai pažymėjo šio formato reikšmę diskutuojant apie visam regionui aktualius klausimus, tokius kaip tvarus augimas, klimato kaita, inovacijų vystymas, finansų rinkų plėtra, skurdo ir nelygybės mažinimas.
Lietuva pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2020–2021 m. „Tai liudija pripažinimą, pagarbą ir galimybę atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į saugumo klausimus mūsų regione. Tai – didelė atsakomybė, kurią neseniai jautė ir Lietuva, tad esame pasirengę dalytis su Estija savo patirtimi“, – pabrėžė Prezidentas.
Prezidentai aptarė šalių santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos priemones su hibridinėmis grėsmėmis, propaganda ir dezinformacija. Šalių vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai. „Itin svarbu konsoliduoti tarptautinę paramą Ukrainai ir joje vykdomoms reformos“, – sakė Prezidentas.
Sparčiai plėtojami Lietuvos ir Estijos prekybiniai ir ekonominiai ryšiai, institucijų bendradarbiavimas. Šiame kontekste svarbi finansų sektoriaus reguliuotojų bendra veikla užtikrinant finansinį stabilumą ir valdant rizikas, Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo iniciatyva. Prezidentas pakvietė Estijos kompanijas ir išradėjus jungtis prie Lietuvoje steigiamo vienintelio regione CERN verslo inkubatoriaus, o finansinių technologijų įmones ir startuolius dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse „Fintech“ konferencijoje š. m. lapkričio mėn. 27 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas Estijoje vyksta minint Estijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, kuris paskelbtas 1991 m. rugpjūčio 20 d. Vizitas sutampa su Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi.
