Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiek valstybių, tiek požiūrių. Kiek tautų, tiek žvilgsnių. Vieniems rūpi grožio, naudos temos. Kiti gilinasi į istorijos, kultūros klausimus. Tretiems įdomiausi teisiniai aspektai.

Man dingojasi, kad pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Taip, mums turėtų labiausiai rūpėti, teisingai ar klaidingai elgiasi žmogus, tauta, valstybė, įstaiga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo kitų išeičių ar neturėjo, – šalutinės, ne pačios svarbiausios. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga? Nes jei šį galvosūkį nustumiame šalin, pakeičiame kitais, šalutiniais, pavyzdžiui, naudos – žalos kriterijais, beviltiškai susipainiojame.

Jei išgirdęs pasiteiravimą „teisinga – neteisinga“ pašnekovas puola muistytis, girdi, „neturėjome kitos išeities“, girdi, „rūpinomės išskirtinai savo interesais“, girdi, „buvome suklaidinti“, – turime kelią, vedantį į chaosą, į naujas priešpriešas. Privalome suvokti: priimdami visus pasiteisinimus mes užgožiame svarbiausiąją – teisingumo – temą. O tai reiškia, jog, pasirinkdami vien teisinimų ir pasiteisinimų taktiką, elgiamės neteisingai, nes paminame teisingumo kriterijus. Jeigu norite, skatiname aplinkinius  elgtis negarbingai, nes jie viliasi taip pat rasią, kaip išsisukti, jei bus pagauti už rankos.

Niekad niekur nesakiau, jog draudžiama išklausyti nusidėjelio argumentų. Išklausykime, įsigilinkime. Šiame pasaulyje visaip nutinka: gal nuoširdžiai klydo. Bet vis tik neleiskime, kad mus visur ir visada užliūliuotų neva įtikinamais, neva pagrįstais pasiteisinimais. Žingsniuodami šiuo klystkeliu, žiūrėk, pajėgtume išteisinti net Staliną ir Hitlerį.

Būtent šiuo žvilgsniu vertinkime Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Akivaizdu, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Šiandieninės vokiškos dvejonės atitolina Kijevo pergalę, o agresoriui suteikia vilčių, jog, organizavus milžiniškas mobilizacijas, iš ukrainiečių pavyks išpešti bent šiokių – tokių nuolaidų. Todėl ir klausiu: Olafai Scholzai, jūs norite, kad kruvina Rusijos agresija prieš Ukrainą užtruktų kuo ilgiau? Jūs nenorite taikos? Jums nusispjauti, kad kiekvieną dieną beveik pačiame Europos centre žūsta šimtai ukrainiečių, nuo žemės paviršiaus nušluojami dideli miestai?

Visus Berlyno pasiteisinimus (bijo Trečiojo pasaulinio karo, vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, baiminasi, jog Rusija subyrės į šipulius, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, laukia, kaip pasielgs amerikiečiai, įtaria ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą: 1994-aisiais -pradėdama karą prieš vos milijoną gyventojų turinčią Čečėniją, 2008-aisiais – atakuodama Gruziją (Sakartvelas), 2014-aisiais – iš Ukrainos atplėšdama Krymą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Vokietijos politikė Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius.

Tankas Leopard 2. Youtube.com

Beje, tuometiniai Berlyno gudročiai, atsisakydami kariuomenės, nė nesiteikė pasiteirauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ar Baltijos šalys sutinka, kad Vokietija susilpnintų Bundesverą keturis kartus. O juk privalėjo sulaukti mūsų pritarimo: mes esame lygiaverčiai, vieni kitiems įsipareigoję partneriai NATO ir Europos Sąjungoje (tai neutralioji Šveicarija gali elgtis kaip tinkama).

Dabar į viešąją erdvę prasprūdo net argumentų, esą Vokietija atlieka reviziją savo ginkluotosiose pajėgose – vis dar skaičiuoja, kiek garažuose turi tankų, šarvuočių, naikintuvų. Vaizdžiai tariant, kai suskaičiuos, tuomet žinos, kiek galima Ukrainai padovanoti šarvuotosios technikos. Mano supratimu, – niekingas pasiteisinimas. Vladimiras Putinas rimtą karą prieš Ukrainą pradėjo beveik prieš metus, o vokiečių politikai per vienuolika mėnesių vis dar nesugeba suskaičiuoti, kiek angaruose turi tankų?

Šiuo kampu analizuojant JAV paramos ukrainiečiams temą akivaizdu, jog ir Amerika neduoda ukrainiečių kariams tiek ginklų, kiek prašo Kijevas. Vėl – bjauriai neteisinga. Nes JAV, skirtingai nei Vokietija, angaruose saugo užtektinai daug modernių tankų, modernių šarvuočių, kad galėtų ištiesti tvirtą pagalbos ranką.

Tiesa, visiems puikiai žinomas karo apžvalgininkas Aleksėjus Arestovičius, duodamas kanale youtube.com video komentarus Markui Feiginui, dažniausiai linkęs Vakarus teisinti dėl vėlavimų. Esą Vakarų demokratija taip surėdyta: ilgai svarsto, skaičiuoja, vertina, po to – juda į priekį; jei žengtas į priekį žingsnis pasiteisina, žengia antrą, trečią…

Apibendrinus paskutiniuosius A. Arestovičiaus ir M. Feigino debatus viešojoje erdvėje, susidariau įspūdį, jog Vakarai gelbėja Ukrainą užtektinai rimtai, todėl ukrainiečiai privalo būti labai dėkingi. Taip, jei ne šiandieninė Vakarų pagalba, Ukrainai dabar būtų kur kas sunkiau. Paskutinysis susitikimas JAV karinėje bazėje Ramšteine byloja, jog karinės technikos paketas Ukrainai – įspūdingas.

Tačiau ten vis dar nesurašyta tiek daug puolamosios ginkluotės, kiek jos prašo Ukrainos prezidentas, Ukrainos užsienio reikalų ministras, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas. Ko dar laukiama? JAV prezidento Joe Bideno neskubėjimas duoti tiek, kiek reikia, – toks pat įtartinas kaip ir Olafo Scholzo baimės (laukiama, kuomet nusilps Rusija, pamirštant, kad jėgų netenka ir Ukraina?). Tiksliau tariant – ir įtartinas, ir neteisingas.

Neteisinga ir tai, kad viešojoje erdvėje pradėtas žodinis puolimas prieš visuomet skeptiškai nusiteikusį JAV Center for Security Policy vyriausiąjį mokslinį bendradarbį Andrėjų Ilarionovą. Kodėl jį pradėjo puldinėti, net atvirai teiraujasi, ar jis nėra užsislaptinęs Kremliaus agentas? Keliuose savo komentaruose A. Arestovičius užsiminė, girdi, A. Ilarionovas kursto paniką, prognozuodamas naujas skaitlingas Rusijos atakas, bei sąmoningai klaidina Kijevą, jog Kremlius galbūt atakuos kelius, kuriais iš Vakarų gabenama karinė amunicija. Pasak A. Arestovičiaus užuominų, tai panašu į kapituliantiškų nuotaikų platinimą bei bandymus Ukrainą sukiršinti su sąjungininkais. Užsiminta net apie sąmoningą Ukrainos karinės vadovybės klaidinimą dėl įmanomo vakarinių šalies teritorijų puolimo siekiant Ukrainą atkirsti nuo Vakarų (tektų kai kuriuos dalinius atitraukti iš rytų; Kremlius pasinaudotų šiuo atitraukimu ir vėl smogtų pietryčių kryptimis?).

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

O man atrodo, kad A.Ilarionovas nuoširdžiai siekia padėt Ukrainai, įvairiausiais kampais lygindamas, kokia vis tik nedidelė Vakarų parama ukrainiečiams (gal vis tik Vakarai susigės ir ims duoti daugiau?), bei perspėdamas, jog, puldamas į neviltį, V. Putinas galbūt atakuos vakarines teritorijas, kuriomis į Ukrainą keliauja ginklai (informuotas, vadinasi, – apginkluotas). Tiesa, kokia skaudi bebūtų, visuomet geriau nei „rožiniai akiniai”.

Šį komentarą baigiu lietuviškuoju apgailestavimu. Lietuvai labai nepasisekė, kad mums priskirtas būtent vokiškas karinis dalinys. Vokiečių kariai, žinoma, niekuo dėti. Tikiu, kad jie drąsūs, profesionaliai parengti, niekur, nelaimės atveju, neišsibėgiotų. Dėl mano skeptiškumo kalčiausi olafai scholzai. Jei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paniškai bijo Ukrainai padovanoti keliolika Leopard 2 tankų, tai kaip išdrįs duoti įsakymą vokiečių brigadai ginti Lietuvą? Nors užmuškite, niekaip neįsivaizduoju Olafo Scholzo, skelbiančio lemtingąjį įsakymą vokiečių kariams saugoti Lietuvą. O štai jį, įsakantį vokiečių kariams skubiai palikti Lietuvą, nesiveliant į susidūrimus su Rusijos kariuomene, – oi kaip įsivaizduoju.

2023.01.23; 07:34

Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, sausio 11 d. (ELTA). Vokietija turėtų leisti kitoms valstybėms perduoti vokiškų tankų Ukrainai, kol Berlynas vis dar delsia priimti sprendimą dėl savo pagalbos.
 
Tai interviu Vokietijos leidiniui „tagesschau.de“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
 
Pasak jo, Ukraina pasikliauja Vokietija, kuri yra viena iš nedaugelio šalių, tikrai turinčių reikiamą potencialą. Po visų diskusijų dėl vokiškos ginkluotės tiekimo liko paskutinis sprendimas – dėl tankų. Visais kitais klausimais judama į priekį.
 
„Jeigu jūs kaip vyriausybė patys negalite priimti šio paskutinio svarbaus sprendimo, tai bent jau uždekite žalią šviesą šalims, kurios turi jūsų pagamintų tankų ir yra pasirengusios juos mums perduoti. Bet tam reikalingas jūsų leidimas“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
 
„Mes norime sąžiningo požiūrio tankų klausimu, be delsimo. Kaip sužinojome per pastaruosius dešimt mėnesių, tai įvyks bet kuriuo atveju – tai tik laiko klausimas. Kam kankinti save, mus ir visus kitus, o ne tiesiog nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų galima didžiuotis?“ – klausė ministras.
 
Kitos šalys negali perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ be Berlyno sutikimo.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.12; 00:30

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto

Charkivas, sausio 10 d. (AFP-dpa-ELTA). Antradienį, kai karo krečiamame rytiniame Ukrainos Charkivo mieste viešėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro  Kuleba paragino Berlyną suteikti jo šalies kariuomenei tankus „Leopard“.
 
D. Kuleba pareiškė įsitikinimą, kad Berlynas galiausiai pristatys sunkiuosius tankus, bet perspėjo: „Kuo ilgiau užtruks priimti sprendimą, tuo daugiau žmonių žus. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo”.
 
„Mums reikia šių tankų, kad išlaisvintume savo miestus, kaimus ir viską, ką okupuoja Rusija“, – Charkive per spaudos konferenciją su A. Baerbock žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Vokiečių tankai reikalingi „apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą, išgelbėti ukrainiečius nuo nusikaltimų“, sakė jis.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
 
Rusijai yra okupavusi 18 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, aneksuotą 2014 metais. Ukraina yra beveik visiškai priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų. Be lengvųjų ginklų ir amunicijos, Berlynas jau pristatė sunkiųjų haubicų ir priešlėktuvinių sistemų ir pažadėjo suteikti 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.11; 07:42

Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ir Vokietijos URM vadovė Annalena Baerbock ketvirtadienį neatsakė į žurnalistų klausimą apie galimą tankų „Leopard“ siuntimą iš Ispanijos į Ukrainą, praneša naujienų agentūra EFE.
 
Pasak agentūros, per spaudos konferenciją Madride žinybų vadovės apsiribojo žodžiais, kad jų šalys yra „visiškai solidarios“ su Kyjivu. Tiek M. Robles, tiek A. Baerbock vengė tiesiai atsakyti į klausimą apie galimą tankų tiekimą.
 
Kad galėtų tiekti tankus „Leopard“ Ukrainai, Ispanija turi gauti juos gaminančios VFR leidimą.
 
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės, Berlynas su savo sąjungininkais, taip pat ir su Madridu, tariasi, kaip geriau paremti Ukrainą.
Birželio 5 d. laikraštis „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje, pranešė, kad šalis pasirengusi tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę. Kaip rašė leidinys, iki šiol Madridas siuntė Kyjivui šaudmenis, individualios apsaugos priemones ir lengvąją ginkluotę – granatsvaidžius ir kulkosvaidžius.
 
Po to Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas negavo jokių Madrido prašymų dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Kyjivui.
 
Birželio 11 d. leidinys „Business Insider“ teigė, kad oficialūs Ispanijos asmenys atsiprašė Vokietijos vyriausybės už ketinimus patiekti Ukrainai 40 vokiškų tankų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.07.01; 07:12

Gegužės 24 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie 60 karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės.

Karinės Norvegijos kariuomenės technikos atvykimą į Klaipėdos jūrų uostą padėjo užtikrinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ (M-52). Jis pasitiko ginkluotę gabenantį keltą ir jį lydinčias NATO fregatas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei saugiai palydėjo prie Klaipėdos uosto krantinės, Nyderlandų fregatos HNoMS „Roald Amundsen (F-311) sraigtasparnis saugojo keltą iš oro.

Į Lietuvą atvykusią Norvegijos karinę techniką atlydėjo NATO nuolatinės parengties pirmosios jūrinės grupės kovinių laivų junginys (SNMG1), remiantis Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono grupę. Tai pirmas kartas, kai NATO karinės jūrų pajėgos prisidėjo dislokuojant tokius priešakinių pajėgų pajėgumus.

Iš Klaipėdos Norvegijos karių technika kovinės grupės logistiniais pajėgumais išgabenta į Ruklą, kur ir dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Planuojama, jog visas Norvegijos karių kontingentas į Lietuvą atvyks jau kitą savaitę.

„Labai džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti į Lietuvą atvykstančius Norvegijos karius. Su visu jų atvykimu baigsime NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje dislokavimo etapą. Kartu su kovine grupe mes jau dalyvaujame įvairiose treniruotėse ir su nekantrumu laukiame, kai kartu su Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ birželį dalyvausime pratybose „Geležinis vilkas“, – sakė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Chistoph Huber.

NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių.

Nuotraukų autorė: Laura Skiezgilienė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.05.25; 03:30