Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

NATO priešakinių pajėgų batalionas yra kur kas daugiau nei tarptautinis svarbią misiją vykdantis karinis vienetas. Tai – konkretus ir įgyvendintas mūsų sąjungininkų garantijų ir bendradarbiavimo įrodymas. Efektyvus atgrasymas bei gynyba prie rytinių NATO sienų – mūsų visų bendras įsipareigojimas, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas vadovavimą 7-ajai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijai Lietuvoje perėmusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Axelį Niemanną.
 
Jis vadovaus jau trečiąsias dislokavimo Lietuvoje metines mininčiai daugiatautei kovinei grupei, kurioje per tuos metus tarnavo jau daugiau nei 8 tūkst. karių iš 9 NATO šalių.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, daugiatautė kovinė grupė yra Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ dalis. Be Vokietijos, kuri naujajai pusės metų rotacijai čia dislokavo savo 371-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Marienbergo, pajėgas į 1,2 tūkst. karių dydžio kovinę grupę taip pat atsiuntė Nyderlangai, Norvegija, Kroatija, Čekija, Belgija, Liuksemburgas ir Islandija.
 
Iškilmingoje ceremonijoje Rukloje taip pat dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn’as, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachim Ruhle, kiti Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių atstovai.
 
Prieš perduodamas kovinės grupės vėliavą naujajai rotacijai, tarnybą Lietuvoje baigęs kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rouvenas Habelis įvertino pasiektus kovinės grupės rezultatus.
 
Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono vado pasikeitimo ceremonija. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Tarnybą Lietuvoje pradedančio plk. ltn. A. Niemanno ir jam pavaldžių karių laukia daugybė mokymų ir pratybų. 7-osios rotacijos kulminacija taps JAV pajėgų rengiamos pratybos „Europos gynėjas 2020″ vasaros pradžioje.
 
Daugiatautę kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, po vieną artilerijos bateriją, aprūpinimo ir logistikos kuopą, taip pat karo policija ir medikai. NATO kovinė grupė turi 500 transporto priemonių, tarp kurių – šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, koviniai tankai, ratuotieji šarvuočiai, šarvuotieji transporteriai, haubicos, iš dalies šarvuoti sunkvežimiai.
 
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą – nuo 2017 m. sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:48

iskauskas
Česlovas Iskauskas, šio komentaro autorius

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ypač susijaudino, sužinojęs, kad į Lietuvą atgabenti galingi JAV tankai ir 500 Amerikos kariškių, kurie įsikurs Pabradėje, vos 15 km nuo Baltarusijos sienos.

Jis pareiškė, kad situacija prie šios sienos kaista ir pavedė parengti atsakomąsias priemones. Saugumo Tarybos sekretorius Stanislavas Zasis patvirtino, kad prezidentas pavedė gynybos ministerijai adekvačiai reaguoti į šį faktą. „Mums to nereikia, – pareiškė jis. – Ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų? Tegul patys priima sprendimą“.

Minskas taip pat reiškia susirūpinimą kitų metų pavasarį numatytomis NATO pratybomis „Defender Europe“. „Tai vieni didžiausių mokymų per 25 metus, – tęsė S. Zasis. – Juose dalyvaus apie 40 tūkst. kareivių iš 18-os NATO šalių. Pusė jų – iš JAV“. Jis atkreipė dėmesį, kad pratybų metu numatyta įvairiais būdais permesti kariuomenę iš JAV teritorijos į Europą. Iki šiol amerikiečių kareivių Lietuvoje nebuvo, sakė sekretorius, todėl mes negalime likti tik stebėtojais.

Iš tiesų, kitais metais Lietuvoje rengiamos didelės NATO pratybos, kuriose dalyvaus ir šiomis dienomis atvykęs I-osios JAV armijos divizijos devinto pulko pirmas batalionas, kuris nuolat dislokuotas Techaso valstijos Hudo forte. Sunkiąją techniką sudaro 30 sunkiųjų kovos tankų „Abrams“, daugiau kaip 20 pėstininkų mašinų „Brandley“ ir daug kitos technikos, pranešė agentūra „Sputnik“.

Į Lietuvą atvyksta JAV rotacinių pajėgų karinė technika. JAV ambasados nuotr.

Portalo „Segodnia.ru“ vyriausiasis redaktorius, karinis apžvalgininkas Jurijus Kotionokas nuogąstauja, kad šitaip „amerikiečiai demonstruoja savo jėgą prie pat rytinių sienų. Bet Rusija imasi atsakomųjų priemonių, kad ši grėsmė būtų sumažinta. Juk visas lankas nuo Baltijos iki Juodosios jūrų apjuosia mūsų sienas, prie kurių lašas po lašo kaupiasi NATO, ypač JAV, kontingentai. Tokio kariuomenės permetimo nebuvo seniai. Po paskutinio NATO plėtros į Rytus etapo vyko aljanso persigrupavimas, o dabar jis žengia dar toliau. Maskva seniai perspėjo, kad šito ji netoleruos, ir šią grėsmę ji stengsis neutralizuoti“.

Visuose šiuose komentaruose nė žodžiu neužsimenama, kad NATO rytinių pakraščių apsauga ypač susirūpinta po to, kai Rusija griebėsi agresyvių veiksmų Kaukaze ir Ukrainoje. Į valdžią 2000-aisiais atėjus V. Putinui nutarta atkurti buvusią SSRS galybę ir tam Kremlius pasitelkė, atrodo, moderniajame amžiuje primirštus agresyvius veiksmus – tiesioginę intervenciją, karinę paramą separatistams, aneksiją ir kt. Šis pavojus ėmė slinkti iš Kaukazo link vakarinių buvusios imperijos sienų, ir tikimybė, kad jis atšliauš iki Baltijos šalių, nepaprastai išaugo. Krymas ir Baltarusija tapo Rusijos atraminiai strateginiai taškai, iš kurių kyla potenciali grėsmė regionams.

Ar Vakarai turi laukti, kai ši grėsmė atslinks iki NATO rytinių sienų?

A.Lukašenka bando visus užliūliuoti savo kalbomis apie Baltarusijos suverenitetą, ištikimybę laisvės ir demokratijos idealams. Jis flirtuoja su Vakarais ir demonstruoja tariamus nesutarimus su V. Putinu. Kita vertus, Minskas nuolaidžiauja Maskvai visose srityse: nors žodžiais prieštarauja, bet iš esmės sutinka stiprinti prieš 20 metų sukurtą Sąjunginę valstybę ir leidžia savo šalyje didinti Rusijos dominavimą, taip pat ir karinį.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Prieš kelerius metus A. Lukašenka įsileido Rusijos karinę oro pajėgų bazę, o 2017 m. rugsėjį surengė didžiules pratybas „Zapad“, kurios apėmė vakarinius Rusijos, Baltarusijos pakraščius ir Kaliningrado sritį ir kuriose pagal scenarijų buvo vykdomas imitacinis Baltijos šalių puolimas.

Pratybose buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius ir vykdyti bombardavimai bei kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje. Lietuvai ypač grėsė vadinamojo 100 km ilgio Suvalkų koridoriaus galimas panaudojimas siekiant atskirti ir neutralizuoti rytinį NATO flangą.

Beje, šias pratybas Rusija panaudojo kaip progą palikti dalį jose dalyvavusių savo ginkluotųjų pajėgų nuolatinėse bazėse Baltarusijoje. Pasikartojo Gruzijos variantas 2008 m. rugpjūtį…

Tokiu būdu ar gali NATO snausti, stebėdama nuolatinius karinių raumenų demonstravimus Baltijos regione?

Todėl ir A. Lukašenkos susirūpinimas Minskui keliama grėsme iš Lietuvos yra apsimestinis. Kita vertus, kodėl jis nerodo reikiamo susirūpinimo potencialia Astravo AE keliama grėsme už keliasdešimt kilometrų esančios Lietuvos gyventojams?

Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

Ko gero, Baltarusijos lyderis, imdamasis „adekvačių priemonių“ NATO pajėgumų didinimui prie savo sienų, vėl kreipsis pagalbos į ištikimą savo partnerį V. Putiną.

Tuomet keistai skamba Lietuvos vadovų patikinimai, kad su Minsku būtina konstruoti kaimyniškus santykius, nepaisant iš jų lyderio sklindančių grasinimų.

Nereikia prarasti ne tik budrumo, bet – ir išdidumo.

2019.10.23; 12:21

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į veiksmus, susijusius su JAV ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios technikos ir kontingento dislokavimu Lietuvoje, prie pat Baltarusijos sienos.
 
Tai antradienį žurnalistams pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius Stanislavas Zasis, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.
 
Pasak pareigūno, į Lietuvą jau atvyksta Amerikos šarvuočių ir tankų divizijos daliniai. Jų dislokavimo vieta pasirinktas Pabradės poligonas, esantis tik už 15 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
 
S. Zasis pabrėžė, kad, esant tokiai situacijai, negalima būti tik stebėtojais. „Bet kurioje šalyje rengiamos atsakomosios priemonės (į tokius kaimyninių šalių veiksmus – BELTA past.). Ir valstybės vadovas iškėlė užduotį pateikti pasiūlymų, kaip reaguoti į šį faktą. Tokie pasiūlymai bus parengti ir pateikti prezidentūrai kitos savaitės pradžioje“, – pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius.
 
S. Zasis ypač pabrėžė, kad šių veiksmų imamasi didėjant įtampai regione ir visame pasaulyje, o tai atsiliepia ir saugumo būklei. „Mums šito nereikia. O ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų, tegul jie patys priima sprendimą“, – pridūrė pareigūnas.
 
Kaip ELTA jau pranešė, Lietuvą pirmadienį pasiekė JAV rotacinių pajėgų technika. „Abrams“ tankai ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ į Pabradę atgabenti traukiniais. JAV karinis vienetas į Lietuvą ketina atgabenti apie 30 tankų „Abrams“ bei daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.
 
Kol kas šalį pasiekė tik dalis tankų, likę Lietuvą turėtų pasiekti artimiausiu metu. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 02:00

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai T-72B3, tuo metu priklausę tik Rusijos Federacijos (RF) kariuomenei, teigiama Didžiosios Britanijos tyrimų grupės „Forensic Architecture“ paskelbto tyrimo išvadose.
 
Pasak tyrimo autorių, tai yra įrodymas, kad Rusijos kariuomenė įsitraukė į karą Rytų Ukrainoje, rašo „Deutsche Welle“.
 
Europos žmogaus teisių apsaugos centras ir Ukrainos teisinės pagalbos grupė nurodė „Forensic Architecture“ surinkti visus atvirai pasiekiamus Rusijos karinių pajėgų veiklos Rytų Ukrainoje įrodymus.
 
Tyrime taip pat aptariami ukrainiečiai savanoriai kariai, patekę į prorusiškų separatistų nelaisvę Ilovaisko mūšyje.
 
Tyrimui „Forensic Architecture“ naudojo automatinę vaizdo įrašų analizę atliekančias programas, „Google Earth“ palydovines nuotraukas ir prieinamus vietos žurnalistų straipsnius bei kitą medžiagą.
 
„Forensic Architecture“ ekspertams tyrimo metu pavyko aptikti apie 300 Rusijos kariuomenės karinės technikos vienetų,tarp jų – tik RF karinių pajėgų naudojamų tankų T-72B3, kurie buvo dislokuoti netoli Ilovaisko ir Luhansko miestų.
 
Pati Rusija iki šiol neigia, kad jos kariai ar karinė technika dalyvavo kare Rytų Ukrainoje.
 
Ilovaisko mūšis, vykęs 2014 m. rugpjūčio 7-rugsėjo 2 d., tapo vienu esminių karo Donbase etapų. Nepaisant Ukrainos kariuomenės persvaros, separatistams pavyko nugalėti, apsupus Ukrainos karines pajėgas.
 
Dėl tokio netikėto mūšio eigos posūkio, gavusio „Ilovaisko katilo“ pavadinimą, buvo keliamos prielaidos, kad separatistams palaužti ukrainiečių pajėgas padėjo Rusijos kariuomenė.
 
Tikimasi, kad „Forensic Architecture“ surinkti Rusijos kariuomenės vaidmens kare Rytų Ukrainoje įrodymai padės į nelaisvę paimtiems ukrainiečių kariams laimėti bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.20; 08:00

Bill Gertz / Free Beacon

„Rusijos vyriausybė stato Nikaragvoje objektą elektroniniams žvalgybiniams duomenims rinkti“, – tvirtina Washington Free Beacon. „Tai dalis Maskvos pastangų, siekiant išplėsti karinę ir žvalgybinę veiklą Vakarų pusrutulyje“, – rašo žurnalistas Bilas Gercas.

„Pasak gynybos ministerijos valdininkų, susipažinusių su raportais apie susitarimą, elektroninės žvalgybos objektas – neseno Maskvos ir Managvos sandėrio dėl 50-ies Rusijos tankų T-72 pardavimo elementas, – sakoma straipsnyje.

Jokių detalių apie elektroninės žvalgybos centrą – pavyzdžiui, apie jo vietą ir perdavimo eksploatacijai datą, – žurnalistui išsiaiškinti nepavyko.

„Tačiau, galimas dalykas, centras užmaskuotas kaip Rusijos palydovinės radionavigacinės sistemos GLONASS stotis, kuri, turimomis žiniomis, netrukus bus baigta statyti“, – sakoma straipsnyje. 

KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.

Kaip praneša Nikaragvos spauda, pernai rugpjūty Nikaragva ir Rusija pasirašė susitarimą dėl GLONASS stoties statybos šalia Nahapo lagūnos (Nejapa Lagoon) į šiaurę nuo Managvos. Kituose žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad stotis stovės Karibų jūros pakrantėje.

Leidinio duomenimis, Rusija ir Nikaragva susitarė dėl 50 tankų T-72 tiekimo, ir pirmoji 20-ies tankų partija dabar neva tai siunčiama į Nikaragvą.

Kosta Rikos užsienio reikalų ministras Manuelis Gonsalesas interviu laikraščiui La Prenza pareiškė, kad tankų tiekimas „kelia nerimą ne dėl pavojaus Kosta Rikai (…), o dėl to, kad viena Centrinės Amerikos regiono šalis pradeda ginklavimosi varžybas“.

Gegužės 3 dieną Nikaragvos parlamentas priėmė nutarimą, leidžiantį užsienio kariškiams dirbti šalyje. Dabar Rusijos kariškiai gali mokyti nikaragviečius, kaip elgtis su tankais, aiškina autorius. „Galimas dalykas, to dėka į šalį gali įvažiuoti Rusijos žvalgybos bendradarbiai“, – sakoma straipsnyje.

„Prieš keletą mėnesių JAV žvalgybos tarnybos vidaus raportuose pranešė, kad valdančiosios sandinistų vyriausybės represijos iššaukė pakartotinį kelių ginkluotų grupuočių susiformavimą Nikaragvos šiaurėje. Tos grupuotės kovoja prieš Ortegos vyriausybę ir surengė nedidelius susišaudymus su vyriausybine kariuomene“, – tvirtina leidinys.

Gercas grįžta prie Rusijos ir Nikaragvos susitarimo temos. „Apskritai Maskva neslepia trokštanti apsirūpinti naujomis užsienio bazėmis Lotynų Amerikoje, Pietų Kinijos jūroje, Indijos vandenyne, Balkanuose ir Artimuosiuos Rytuose“, – sakė buvęs Pentagono bendradarbis Markas Šneideris.

Gegužę Jane‘s Defence Weekly rašė, kad Nikaragvos parlamentaras Edvinas Kastro pareiškė, jog  valdžia ketina panaudoti rusų tankus kovai su narkotikų kontrabanda.

Buvęs Valstybės departamento bendradarbis Rodžeris Norjega pareiškė: Managvos išlaidos tankams pirkti – nepaprastai nevykęs išlaidavimas labai skurdžiai šaliai.

„Matyt, tai dalis Ortegos programos „pinigai mainais už dranduletus“, kurios tikslas – užmegzti politinius ryšius su Rusija per pirkinius, kurie leis abiem šalims paslėpti kai kurias machinacijas iš sandėrio ir įsigyti šiokios tokios technikos“, – pridūrė Norjega.

JAV KJP dimisijos vadas Danielis Dolanas USNI NEWS tinklapyje parašė, kad tankų kaina – apie 80 mln. dolerių, tai yra 9 milijonais daugiau, negu visas Nikaragvos 2015 metų gynybos biudžetas.

„Tankų pirkimas ypač kelia rūpestį daugeliui regione, nes Nikaragvos santykiai su kaimynėmis palyginti neblogi, plėtojama turizmo industrija, o pastaraisiais metais tai pati saugiausia Centrinės Amerikos šalis užsienio turistams“, – pažymėjo Dolanas. Pasak jo, valdančioji partija neturi rimtų varžovų rinkimuose.

Informacijos šaltinis: Free Beacon.

2016.06.29; 07:01

„Meška niekada nesnaudžia? Atrodo, viskas kaip buvę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebėjo karines pratybas, didžiausias nuo sovietinių laikų ir, kaip sako kai kurie stebėtojai, šių laikų istorijoje“, – rašo The Washington Times.

Per Sibirą keliavo 160 tūkst. kariškių, lydimi 5 tūkst. tankų ir 320 tonų karinės amunicijos. O Ramiojo vandenyno regione 70 laivų išplaukė į jūrą ir 130 kovinių lėktuvų pakilo į dangų, pažymi Dženifer Harper.

Continue reading „5 tūkstančiai tankų? Rusijos „atsakymas į hipotetišką Amerikos ir Japonijos kariuomenės ataką““

bielinis_jurgis

Tai buvo prieš du dešuimtmečius… Kaip daugelį, taip ir mane Sąjūdis pakėlė. Tereikėjo kibirkšties, ir mes nuėjome tėvų protėvių takais, išsivadavimo keliu.

Nuo 1963 m. rudens gyvenau Jonavoje, dirbau „Azote”. Sąjūdžiui prasidėjus nuėjau su Juo. Atkūrinėjau savo tėvų  – Lietuvos socialdemokratų – partiją.

Jonavoje buvau įkūręs LSDP grupę, Vilniuje buvau LSDP tarybos narys. Jonavos darbininkų sąjunga, kuri buvo Sąjūdyje, pasiūlė mane kandidatu į Jonavos rajono tarybą ir buvau išrinktas jos nariu.

1991 m. sausio pirmąjį sekmadienį iš ryto sužinojome, kad labai padidės kainos. Maisto produktai jau buvo normuojami ir pardavinėjami tik pagal talonus…

Continue reading „Maskva: „Už mūsų ir Jūsų laisvę““

gaublys_kas

Praėjusį šeštadienį “Lietuvos ryte” pasirodė trečioji buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus publikacija “Be kaukės”. Šiame rašinyje buvęs ilgametis VSD generalinis direktorius įdomiai gvildena keletą tikrai aktualių temų. Pavyzdžiui, M.Laurinkus pateikia savo požiūrį, kodėl ilgainiui VSD pradėjo skūpiai teikti informaciją Seimo nariams (ogi todėl, kad kai kurie parlamentarai dalį gautos konfidencialios informacijos savireklamos tikslais nutekindavo žurnalistams).

M.Laurinkus taip pat svarsto, kodėl per pastaruosius keletą metų ši slaptoji tarnyba nuolat patenka į visuomenės akiratį ir niekaip nesugeba išvengti viešai eskaluojamų skandalų. Pasak M.Laurinkaus, Lietuvoje įsigaliojo bloga praktika, kai VSD tekdavo teikti pažymas dėl privatizuojamų objektų (“VSD automatiškai atsidurdavo ekonominių interesų susidūrimo lauke”).

Continue reading „„Praėjusi savaitė“ – visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt akimis (3)“