Skvernelio ir Tapino dvikova. Eltos nuotr.
Visuomenės veikėjas, žurnalistas Andrius Tapinas trečiadienį „Laisvės TV“ eteryje pranešė, kad, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nepradėjus tyrimo dėl ministro pirmininko šmeižto jo atžvilgiu, kreipsis į teismą. 

„Šią savaitę Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteiksiu pareiškimą, kuriame atsakovu numatytas Lietuvos Respublikos Seimas, o trečiuoju asmeniu – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis“, – „Laisvės TV“ eteryje kalbėjo A. Tapinas.

Žurnalistas teigė, kad nepradėjusi tyrimo Seimo Etikos ir procedūrų komisija pažeidė viešojo administravimo įstatymo objektyvumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir išsamumo principus.

Kreipimusi į teismą dėl komisijos veiksmų A. Tapinas neapsiriboja ir taip pat žada kreiptis į prokuratūrą dėl S. Skvernelio pareiškimų.

„Šią savaitę Vilniaus apygardos prokuratūrai įteiksiu pareiškimą dėl ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį – šmeižimas“, – pranešė žurnalistas.

A. Tapino teigimu, Sauliaus Skvernelio kreipimasis į specialiąsias tarnybas dėl neva organizuojamo perversmo paniekino jo garbę ir orumą ir pakenkė jo įkurtos „Laisvės TV“ veiklai. Pasak jo, premjeras atsisakė paneigti savo pareiškimus, bet iki šiol nepateikė nė vieno fakto, kuris pagrįstų jam mestus kaltinimus.

„Žiūrėkim į šitą situaciją kaip į precedentą. Kas būna, kai valstybės struktūros ir aukščiausi pareigūnai, neabejotinai siekdami persekioti žurnalistus už kritiką juos menkinant ir siekiant pakirsti visuomenės pasitikėjimą jais, leidžia sau šnekėti vėjus, šmeižti, tyčiotis ir žeminti valstybės, kuriai jie prisiekė tarnauti, pilietį, o tas pilietis nusprendė, kad šįkart jis eis iki pabaigos“, – „Laisvės TV“ eteryje teigė A. Tapinas.

Šių metų pradžioje A. Tapinas išplatino viešą pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis per 14 dienų viešai paneigtų gruodžio 6 dieną paskelbtą informaciją, kurioje A. Tapinas yra kaltinamas valstybės perversmo kurstymu ir siekimu pakeisti teisėtai išrinktą valdžią. Ši situacija užvirė 2018 m. pabaigoje vykusių švietimo darbuotojų mitingų metu.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 20:00

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija, trečiadienį planavusi svarstyti ir pradėti nagrinėti „Laisvės TV“ įkūrėjo, žurnalisto Andriaus Tapino skundą dėl premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, nesurinko kvorumo.

Iš 11 komisijos narių į posėdį atvyko tik 4. Čia kalčiausios ligos, dėl kurių parlamentarai nebegalėjo atvyki į posėdį.

Pasak A. Tapino, komisija, nesurinkusi kvorumo, pažeidė Valstybės politiko elgesio kodekso įstatymą.

,,Nepavyko surinkti kvorumo iš pirmo karto. Tai yra Valstybės politiko elgesio kodekso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kad tyrimas turi būti pradėtas per 10 dienų nuo skundo pateikimo. Seimas pažeidžia savo paties įstatymus. Apie tai bus informuotas kiekvienas komisijai priklausantis Seimo narys asmeniškai“, – savo feisbuko paskyroje rašė žurnalistas.

A. Tapinas, nesulaukęs premjero S. Skvernelio atsiprašymo ir paneigimo, sausio mėnesį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūros komisiją. A. Tapinas pareiškė, kad S. Skvernelio išsakyti teiginiai, kad jis užsiima politine veikla, organizuoja mokytojų protesto akcijas ir siekia nuversti teisėtai išrinktą valdžią, neatitinka realybės ir žeidžia jį kaip žurnalistą. 

Pabrėždamas, kad premjeras iki šiol nepaneigė savo mestų kaltinimų, A. Tapinas reikalavo viešo premjero atsiprašymo. Jei premjeras per 14 dienų neatsiprašys, pabrėžė žurnalistas, jis kreipsis į generalinį prokurorą, kad S. Skverneliui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal konkrečius Baudžiamojo kodekso ir Konstitucijos straipsnius.

Trečiadienį etikos sargams pritrūkus kvorumo, tarp klausimų, kurie nebuvo pradėti svarstyti, yra ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kreipimasis. Jis prašė įvertinti Seimo nario socialdarbiečio Artūro Skardžiaus elgesį, kai jis šių metų sausio 11 d. posėdyje atsinešė šaudyklose naudojamą kulkų suvarpytą taikinį su užrašu „Gabrielius“ ir įteikė kaip „dovaną“ Seimo narei Agnei Širinskienei.

Vėliau pats A. Skardžius atsiprašė tų, kuriems toks pokštas atrodė netinkamas.

Kitas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdis planuojamas kitą savaitę, trečiadienį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.31; 06:08

Žinomi Lietuvos politologai pasipiktinimo LNK žinių darbu ir žada ateityje nebekomentuoti politinių aktualijų šios žinių tarnybos žurnalistams. Politologams užkliuvo LNK žinių laidoje vykdyta žiūrovų apklausa, kurioje teirautasi, kam – broliui ar įtėviams iš Naujosios Zelandijos – turėtų atitekti mažametė mergaitė. 

Politologų teigimu, tokios apklausos ne tik neatitinka apklausų reprezentatyvumui būtinų kriterijų, tačiau kartu yra ir įžeidimas žiniasklaidai. 

„Aš nesu labai reikšmingas ar svarbus, bet retkarčiais tenka komentuoti įvairioms TV, radijo laidoms ir kitai žiniasklaidai. Retokai, bet pasitaikydavo ir LNK žinios. Bet nuo šiol nebendrausiu su LNK žinių tarnybos atstovais – jokių komentarų, no comments, kol tokios ir panašios apklausos bus eteryje. Kviečiu ir kitus ekspertus, visuomenės atstovus, galiausiai net politikus pareikšti savo poziciją. Naujienų laidos turi būti žinių pateikimas, o ne neatsakingų idiotų improvizacijos“, – feisbuke rašė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.

Jo pavyzdžiu pasekė ir kolega iš TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis.

„Apskritai retai komentuoju TV žinioms. Nuo šiol tai darysiu dar rečiau, visiškai apeidamas LNK. Bent kol eteryje bus tokios „apklausos”. Įžeidimas ir etiškai žiniasklaidai, ir sociologijai“, – savo socialiniame tinkle pažymėjo TSPMI dėstytojas. 

Politologus palaikė žurnalistas Andrius Tapinas. Pasak jo, LNK turėtų labiau branginti savo gerą vardą. Kitu atveju, pabrėžė jis, LNK žurnalistams komentarų kitomis politinių aktualijų temomis teks prasimanyti organizuojant panašias apklausas. 

„Politologas Tomas Janeliūnas skelbia boikotą „neatsakingų idiotų improvizacijomis“ užsiimančioms LNK žinioms. Prie jo prisijungia ir Mažvydas Jastramskis. 

Prisidedu prie jų raginimo ir kitiems politologams, ekonomistams, ekspertams ir sveiko proto politikams pagalvoti, ar verta savo vardą skolinti siūlantiems balsuoti, kam turi atitekti mergaitė. 

Aišku, didelės televizijos žinių eteris saldus kaip medus, bet geras vardas turėtų būti brangiau. O žinant, kiek nedaug yra galinčių kokybiškai komentuoti aktualijas TV eteryje, tai kai dar keletas tokio kalibro specialistų pasakys „ne, ačiū“, LNK žinios galės leisti viską komentuoti skambinantiems trumpaisiais numeriais“, – ketvirtadienį rašė A. Tapinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.11; 09:43

Premjeras Saulius Skvernelis (k) rimtai nežiūri į žurnalisto Andriaus Tapino reikalavimus atsiprašyti. ELTA nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis rimtai nepažiūrėjo į žurnalisto Andriaus Tapino ketvirtadienio vakarą pareikštus reikalavimus atsiprašyti už skleistas įžeidžias ir tikrovės neatitinkančias žinias. S. Skvernelio neišgąsdino ir A. Tapino tikinimas, kad jei premjeras per 14 dienų jo viešai neatsiprašys ir nepaneigs savo žodžių, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą. 

„Šiame Andriaus Tapino šou premjeras nedalyvaus“, – Eltai teigė S. Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas. 

Ketvirtadienį A. Tapinas pareiškė, kad S. Skvernelio išsakyti teiginiai, jog jis užsiima politine veikla, organizuoja mokytojų protesto akcijas ir siekia nuversti teisėtai išrinktą valdžią, neatitinka realybės ir žeidžia jį kaip žurnalistą. Kartu žurnalistas, kreipdamasis į premjerą, akcentavo, kad S. Skvernelio skleista informacija turėjo neigiamos įtakos jo profesinei veiklai. 

Pabrėždamas, kad premjeras iki šiol nepaneigė savo mestų kaltinimų, A. Tapinas reikalauja viešo premjero atsiprašymo. Jei premjeras per 14 dienų neatsiprašys, pabrėžė žurnalistas, jis kreipsis į generalinį prokurorą, kad S. Skverneliui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal konkrečius Baudžiamojo kodekso ir Konstitucijos straipsnius. 

„Nepaskelbus aukščiau nurodyto paneigimo ir atsiprašymo, būsiu priverstas kreiptis į LR generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 dalį ir/ar 2 dalį (Šmeižimas) pradėjimo bei į teismą (CK 2.24 straipsnis) dėl tikrovės neatitinkančių, mano garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo bei Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies pažeidimo dėl persekiojimo už kritiką“, – ketvirtadienį viešai kreipdamasis teigė A. Tapinas. 

„Tikiu, kad sveikas protas nugalės ir gerbiamas Ministras Pirmininkas ras savyje stiprybės pripažinti skleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir atsiprašyti“, – apibendrino savo kreipimąsi į premjerą A. Tapinas. 

Premjeras 2018 m. gruodžio mėn. 6 d. Liberalų frakcijoje sakė, kad jam į rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Kartu premjeras teigė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį vykusią mokytojų protesto akciją „Paskutinis skambutis“ organizuoja ne pedagogų profsąjungos, bet politiku tapti panoręs A. Tapinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.04; 15:32

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei vadovausimės sveiku protu, atsakyti į klausimą, kokią nuomonę apie Prezidentę formuoja viešumon patekę jos asmeniniai elektroniniai laiškai, – paprasta.

Tuometiniam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui adresuotuose elektroniniuose tekstuose nematau žodžių, posakių, kurie leistų abejoti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės padorumu.

Pirmiausia, akivaizdu, kad Prezidentė rūpinasi ne savo asmeniniais klausimais. Matome, kad jai rūpi visai valstybei aktualūs sprendimai – kokią įtaką Generalinio prokuroro skyrimui turi įtakingas verslo koncernas. Pagirtinas vadovės rūpestis. Juk ne dėl asmeninio namo statybos reikalų pergyvena.

Antra, laiškai rodo, kad Prezidentė susidariusi aiškią nuomonę apie kai kuriuos MG Baltic veiksmus. Be to, neslepia savo nuomonės, ką ir kaip reikėtų taisyti. Argi kategoriškos nuomonės demonstravimas – nusikaltimas? Prezidentas be nuomonės – juk ne prezidentas.

Trečia aplinkybė taip pat svarbi: net ir privataus pobūdžio laiškus, kuriuose aptariamos sudėtingos vidaus politikos bėdos, prezidentė rašė korektiškai. Argi didelė nuodėmė žurnalistą konfidencialiame laiške (pabrėžiu – konfidencialiame) vadinti skaliku, patrauktinu į šoną? Juk žurnalistus senų seniausiai lygina su sarginiais šunimis, turinčiais prievolę loti (tik vieni loja gindami tiesą, kiti – siaurus darbdavio interesus). Taip pat įsidėmėkime: kritiškas žvilgsnis į žurnalistą Tomą Dapkų – tai dar ne spaudimas žurnalistui T.Dapkui. Kodėl negalima abejoti žurnalisto patikimumu? Kodėl negalima manyti, jog visi senų seniausiai įtaria, kokį vaidmenį atlieka žurnalistas?

Žinoma, jei prezidentė skaliku žurnalistą būtų pavadinusi Seimo plenarinių posėdžių salėje, tuomet sakyčiau, – nesolidu. Bet toks palyginimas privačiame laiške – ir politkorektiška, ir vaizdinga, ir įtikinama. Ir tikriausiai – pataikė tiesiai į dešimtuką.

Tad nesuprantu, kaip galima Eligijui Masiuliui nusiųstuote laiškuose įžvelgti faktų, įrodančių, jog Prezidentė generalinio prokuroro skyrimą 2015-aisiais metais derino su MG Baltic. Prezidentės pokalbis su vienu iš partijos vadovų dėl koncerno įtakos šaliai nėra kandidatūros derinimas! Juk tai – taip akivaizdu, kad net aiškinti nereikia! 2015-aisiais Lietuva beveik pusmetį gyveno be generalinio prokuroro, oponentai Seime piktybiškai netvirtino šalies vadovės siūlomų kandidatų… Kaip privalėjo D.Grybauskaitė elgtis – sėdėt klusniai sudėjus rankas?

Tomas Dapkus. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Žvelgdami į akivaizdžiai išpūstą skandalą dėl neva Prezidentės tendencingumo ir šališkumo privalome įsikalti sau į galvą: įtakos darymas – ne nusikaltimas. Mes visi bandome įtakoti aplinkinius. Nuolat. Rinkėjai bando paveikti parlamentarus, Seimo nariai – rinkėjus, žurnalistai – skaitytojus, skaitytojai – leidėjus, verkiančios žmonos – vyrus, turtingi vyrai – žmonas ir t.t. Tačiau egzistuoja dvi įtakos rūšys – sąžininga ir nesąžininga. Tarp sąžiningos ir nesąžiningos egzistuoja milžiniškas skirtumas: draudžiama įtikinėti, sakykim, papirkinėjant, mušant, grasinant, žudant. O kritikuoti, piktintis, įrodinėti, šaipytis, nurodyti konkrečią išeitį, rašyti privačius laiškus – kas čia netinkamo žvelgiant demokrato akimis?

Stebina advokato Algimanto Šindeikio kritiškas požiūris, esą informacija dėl paviešintų prezidentės D.Grybauskaitės ir teisme atsidūrusio E.Masiulio laiškų – gana rimta. Stebina ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Mindaugo Jurkyno pareiškimas, esą tai galima vertinti kaip bandymą daryti spaudimą demokratijai. Stebina ir Rimvydo Valatkos pareiškimai, esą D.Grybauskaitės laiškai lygintini su užduotimis, kurias prezidentė neva siuntė nūnai dėl stambaus kyšio paėmimo kaltinamam E.Masiuliui.

Dar galima prisiminti keistus politikos apžvalgininko Lauro Bielinio pamokymus prezidentei, girdi, ji netinkamai elgiasi bendraudama su padėjėjais, apžvalgininko Kęstučio Girniaus nurodymus, suprask, prezidentė nežino, kaip kalbėtis su politikais. Man regis, primityvūs pamokymai. Prezidentės kritikai tarsi apsimeta nežiną, jog egizstuoja pačios įvairios bendravimo taktikos.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet labiausiai keisti politikos apžvalgininko, visuomenininko Andriaus Tapino Andriaus Tapino žodžiai: „Tai – didžiausias mūsų valstybės vadovės fiasko“. Taip, dėl finansinių nusikaltimų įtariamas  E.Masiulis tikrai skęsta ligi pat giliausio dugno, nes padorūs žmonės privačių laiškų viešai neskelbia nesuderinę su antrąja puse (šią taisyklę sulaužę nusipelno paniekos). Be abejo, E.Masiulio noras politizuoti savąją kriminalinę bylą – desperatiškas žingsnis (o ką belieka daryti?). Taip, E.Masiulis griebasi šiaudo švelnindamas situaciją (grimzdamas į pelkę purvinais purslais siekia ištepti visus aplinkui esančius).

Bet kuo čia, sakykite, dėta D.Grybauskaitė, privačiame laiške kritiškai pažvelgusi į MG Baltic koncerną ir jo valdomose žiniasklaidos priemonėse dirbantį žurnalistą? Remiantis mūsų teisėsaugos surinkta medžiaga, būtent MG Baltic ir jo draugelis politikas elgėsi ne taip, kaip priimtina demokratinėje valstybėje. Iš kur tiek „išminčių“, kurie, užuot pagyrę Prezidentę, kaltina ją „darius slaptą poveikį tam tikriems demokratiniams procesams“? Lyg nedemokratiškai veikusio koncerno tramdymas būtų antivalstybinė veikla.

Štai kokie lietuviški paradoksai!

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2018.05.10; 07:00

zigmas_zinkevicius

Nepasisekė šmaikščiai pameluoti, pone Tapinai!

Su patriotizmu glaudžiai susijęs ruošimasis Tėvynės gynimui. Mokykla privalo ta kryptimi orientuoti jaunąją kartą, mokyti ją ne tik mylėti savo Tėvynę, bet iškilus reikalui ir ją ginti.

Gerbti Tėvynės gynėjus, mokytis pačiam ją ginti – visa tai pas mus buvo traktuojama kaip militarizmas. Mano pastangos taisyti padėtį visaip trukdytos. Pakako kartą pasakyti vieną kitą žodį apie reikalą mokykloje rengti jaunimą Tėvynės gynimui, kaip spauda nedelsdama apkaltino mane siekimu grąžinti į mokyklas karinį rengimą ir dar tokį, koks buvo sovietiniais laikais.

Continue reading „Prie Lituanistikos židinio ( 7 )“