Ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos atliekantys prokurorai teigia esantys finišo tiesiojoje, tačiau dar neįvardija, kada byla bus perduota į teismą.
„Šiuo metu esame finišo tiesiojoje, kai vertiname visus surinktus duomenis, vertiname, kokioje apimtyje galėtume tyrimą baigti ir tyrimą perduoti į teismą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
„Kada byla pasieks teismą, negalime įvardyti, viskas priklauso nuo proceso dalyvių užimamos pozicijos šiame procese. Bylos apimtis yra didelė, ir kiekvienas kaltinamasis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga”, – pridūrė prokurorė.
Paklausta, kokia žala, prokurorų vertinimu, padaryta gamtai, ji sakė, kad ji yra „nemaža”, tačiau tikslios sumos neįvardijo.
„Dėl žalos yra paskaičiuota, tačiau šiuo metu neįvardysime. Neįvardysime dėl to, kad žala gamtai yra pagrindinis ginčo objektas ir pati įmonė samdėsi užsienio ekspertus, kurie padarė tyrimą ir padarė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip, ir mūsų specialistai pagal metodikas atitinkamas apskaičiavo žalą, ji yra nemaža. Manyčiau, kad būtų teisingiausia, jog dėl žalos pasisakytų galutinai teismas“, – sakė G. Skersinskytė.
Pasak prokurorės, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir didelio kiekio dokumentų klastojimo.
Ji nurodė, kad byloje gyventojai nebuvo pripažinti nukentėjusiais.
Paklausta, ar tiriama daugiau tokio pobūdžio bylų, G. Skersinskytė sakė, kad jų kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla yra išskirtinė.
„Kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla išskirtinė dėl savo masto, kiekio ir padarytos žalos. Kartkartėmis turime tokių bylų, kai neteisėtai iškertamas miškas ar dar kažkas panašaus vyksta, tačiau tokių didesnių nėra daug“, – sakė prokurorė.
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė taip pat sakė, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra itin didelė.
„Planuotus baigimo terminus koreguoja karantino ribojimai. Ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės ne tik susipažino su daugiau nei 80 tūkst. failų turiniu ir tūkstančiais popierinių dokumentų, bet ir juos vertino“, – sakė D. Pocienė.
ELTA primena, kad prieš metus Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pirmųjų tyrimų atsakymus dėl Nemuno taršos ties Gardinu tikisi turėti antradienį.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad yra paimti mėginiai netoli Alytaus ir netoli Druskininkų. Įprastai tokio pobūdžio tyrimai dėl taikomų metodų atliekami maždaug iki 7 parų, bet stengiamės kuo greičiau duoti žmonėms atsakymus, tai patys pirmieji tam tikrų parametrų rezultatai bus rytoj į antrą dienos pusę“, – Eltai sakė AAA atstovė Lina Gaidžiūnaitė.
Jos teigimu, šie tyrimų atsakymai parodys, kokia yra paimto mėginio sudėtis, ar fiksuojama tarša.
Žuvinto biosferos rezervatas pirmadienį feisbuke pranešė, kad greičiausiai dėl cheminių medžiagų poveikio masiškai gaišta žuvys ir vėžiai ties Gardinu.
Kęstutis Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimo, jungiasi prie partijos komandos ir dalyvaus Seimo rinkimuose.
„TS–LKD yra ta partija, kuri labai tvirtai atsigręžė į modernias, žaliąsias idėjas. Stipri partijos vertybinė nuostata, kad esminės aplinkos problemos (tvari miškų politika, stiprinama ir įgalinta aplinkos kontrolė, neperdirbamų atliekų prevencija, miestų plėtra su išvystyta infrastruktūra) bus atsispindėta partijos programoje ir sulauks politinio dėmesio, lėmė mano apsisprendimą jungtis prie šios politinės jėgos.
Mane ypač džiugina, kad TS-LKD klauso ir įsiklauso į ekspertų nuomones, nebijo įsipareigoti struktūrinėms pertvarkoms aplinkosaugos srityje. Todėl parodytas pasitikėjimas ir kvietimas prisijungti prie komandos, kandidatuoti Seimo rinkimuose man yra didelis įvertinimas ir pasitikėjimo ženklas”, – sprendimą komentuoja Kęstutis Navickas.
„Kęstutį Navicką vertinu kaip gerą ir principingą aplinkosaugos specialistą, kuris net ir spaudžiamas interesų grupių sugebėjo išlaikyti tvirtą stuburą, įgyvendinti svarbias reformas aplinkosaugos srityje. Kęstutis yra Sąjūdžio žmogus, reikšmingai prisidėjęs prie žaliųjų judėjimo atsiradimo Lietuvoje. Todėl pakvietėme K. Navicką prisijungti prie komandos ir tai daryti ne kur kitur, o Klaipėdoje. Klaipėda susiduria su rimtais aplinkosauginiais iššūkiais, ką pademonstravo „Grigeo“ skandalas, pietinės miesto dalies tarša ir nuolatinis konfliktas su uostu dėl aukštesnių aplinkosaugos standartų taikymo. K. Navickas dirbdamas ir daug laiko šiuo metu praleidžia būtent Klaipėdoje. Taip pat konsultuoja ir mūsų frakciją Klaipėdos miesto taryboje aplinkos apsaugos klausimais, taip prisideda prie pokyčių uostamiestyje”, – teigia TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pasak TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininko Arvydo Pociaus, pokalbiai dėl kandidatavimo su K. Navicku vyko jau kurį laiką, ir skyriaus taryba išreiškė palaikymą jo kandidatūrai. Dėl to, kurioje vienmandatėje apygardoje kandidatuos K. Navickas, bus apsispręsta konsultuojantis su TS-LKD Centriniu rinkimų štabu.
Vėjuota ši žiema. Ir nenormali, kaip kad nenormali būsena ne kurių mūsų visuomenės veikėjų galvose ir jų moralinėje ekologijoje.
Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai, praskridę virš Druskininkų, upelyje pamatė primesta padangų. Vis nauji taršos židiniai randasi visoje Lietuvoje. Tai baugina, liūdina ir piktina bei sukelia beviltiškumo jausmą. Ką turėtume daryti, – niekas nežino. Net Karbauskis – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
Gal todėl Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasiūlė idėją jaunuoliams iki aštuoniolikos metų leisti nemokamai žvejoti; esą turėdami užsiėmimą jie mažiau nusikals.
Idėjinė impotencija, kuriai nėra jokių vaistų.
Daugeliui normalių žmonių kyla paprastas klausimas: kodėl tik dabar visa tai iškilo? Po baisios nelaimės Alytuje, po tarptautinio lygio skandalo Grigeo Klaipėdoje, Pakruojo rajone; po skandalo Vilniuje, kur tebeteršiama Neris…
Daug po.
O kur anksčiau buvo, ir niekas nieko nežinojo; kuo dabar kvėpuoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dar neseniai taip uoliai nuiminėjęs atminimo lentas mūsų šalies patriotams, keitęs jų vardu pavadintus gatvių pavadinimus?
Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Tik tiek tesugeba? Nieko nematė, nieko neužuodė.
Ir daugiau nieko, ir niekas nieko nematė.
Autoritetingi ekologijos specialistai unisonu tvirtina, jog ekologinė tarša Vilniaus centre dešimtimis, o gal ir šimtais kartų viršija smarvę, kuri uodžiama mažame ūkininko tvarte. O ir apskritai tai nelygintini dalykai. Nes ūkininko tvarte nėra taršos, o tik natūralus mėšlas; nėra asmeninių interesų painiojimo su visuomeniniais, nėra piaro, kultūrinės taršos, kaip kad „Metų žmogaus“ rinkimuose.
Daug ko nėra ūkininko tvarte. O štai Seime, savivaldybėse bei daugelyje kitų institucijų vyksta atvira, ciniška ir nevaldoma kotletų valgymo už dyka misterija.
Net premjeras S. Skvernelis sako, kad tai normalu, kad tai įprasta praktika.
Tad ko stebimės?
Net į Nacionalinį operos ir baleto teatrą yra įsileidžiami elitiniai tuščiagalviai pajacai parodyti, ir net solidžių mūsų žiniasklaidos internetinių portalų vadinami žvaigždėmis.
Šalia žvaigždės Stonkuvienės – Alytaus meras Nerijus Cesiulis… Ir tik iki klyno tepakilęs renginio vedėjų – E.Jakilaičio ir G. Savicko humoras. Įdomu, ką pasakytų Zigmundas Froidas?
Nejaučiame skirtumo: kas netikra, sumazgiota su retu mūsų visuomenėje tikrumu.
Man regis, šiuolaikinė „moderni“ Lietuva susidūrė su labai sudėtinga ir sunkiai paaiškinam realybe.
Nekantriai naujųjų laikų „mąstytojai“ laukė, kol išmirs senoji moraliai supuvusi sovietinės kartos lietuvių inteligentija, kurios iš tikrųjų nemaža dalis kolaboravo su sovietiniu režimu. Esą ateis nauja karta, ir viskas pasikeis. Mūsų lūkesčiai beveik išsipildė – jų liko tik vienas kitas. Ir štai ant šlovės pjedestalo užlipo tie kiti – nieko apskritai nenuveikę, ir net negebantys normaliai išreikšti įsivaizduojamos minties žodžio pavidalu.
Jie vien savo išoriniu antikultūrinio žmogaus pavidalu tapatinasi su kultūra; jie „kultūringai“ dalyvauja dūzgėse, net „kultūringai“ geria ir valgo už dyka; beje, lygiai taip pat, kaip prieš Lietuvos okupaciją Rusijos ambasadoje Kaune Liudas Gira ir Justas Paleckis. Suprantama, vėliau su kaupu atidirbo už ėdesį už dyka.
Bet nieko už dyka šiame gyvenime nėra. Net žiemos Lietuvoje nėra. Nes savo lūzeriška elgsena irgi prisidedame prie moralinės klimato kaitos.
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas kritikuoja aplinkos apsaugos institucijas ir sako, kad savivaldybė su Vilniuje užfiksuotais taršos atvejais palikta tvarkytis viena.
„Turbūt yra skaudžiausia ir liūdniausia, kad šitoje situacijoje antrą savaitę mes esame palikti vieni. Nei teisėsauga, nei tuo labiau institucija, kuri tą turėtų daryti – tai yra Aplinkos apsaugos (departamentas. – ELTA) iš esmės mums nepadeda“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.
„Mes dirbam vieni, darom tyrėjų, seklių, prokurorų, funkcijas, landžiojam į kanalizacijos vamzdžius, bandom ištirti, patekti į galimai teršiančias įmones, bet ką veikia aplinkosauga, mums didelis klausimas“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.
Pasak V. Benkunsko, galima įtarti, kad plastiko dalelės į Vilniaus nuotekų valymo sistemą patenka iš tų pramonės objektų, kurie dirba su plastiku ir jį perdirba.
„Vilniuje žinome 8 kompanijas, kurios tuo užsiima ir kai kurios turi lokalizuotus savo nuotekų tvarkymo tinklus, neturi sąsajos su „Vilniaus vandenų” nuotekų sistema, tai bent jau teoriškai įtarumas yra mažesnis. Bet yra tam tikros kompanijos, kurios turi tiesioginę sąsają su „Vilniaus vandenų” nuotekų tinklais, bet mes negalime įeiti į jų vidų“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.
Schema, kaip nuo taršalų valomi vandenys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad organizacija „Lašišos dienoraštis“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matomas iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos į Nerį atitenkantis nešvarus vanduo.
Ketvirtadienį „Vilniaus vandenys“ darbuotojai su antstoliu nustatė dar vieną atvejį, kai smulkinto plastiko atliekos išleidžiamos į nuotekų tinklus.
Kaip pranešė bendrovė, taršos neleistinomis atliekomis atvejis nustatytas nuotekų šulinyje šalia Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvės sankryžos Žemuosiuose Paneriuose.
Ketvirtadienį Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenės, inicijavusios svarbių aplinkosaugos įstatymų rengimą ir svarstymą, surengė piketą prie Neries pakrantėje esančios skulptūros – vadinamojo Vilniaus „vamzdžio“, siekdamos atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.
Pikete dalyvavusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigė, kad Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.
„Siunčiame pagrindinę žinutę, kad atkreiptume dėmesį į visas šias taršias technologijas, kurios šiandieną kaip tik pradėjo lįsti sproginėjančių aplinkosauginių bombų pavidalu. Kad (institucijos. – ELTA) išties atkreiptų dėmesį, sukontroliuotų, kad daugiau nebūtų tokių atvejų ir uždarytumėme kelią dabartinėms taršioms technologijoms, kurios nesąžiningu būdu pelnosi tiek aplinkos, tiek mūsų visų sveikatos sąskaita, ir atvertumėme kelius aplinkai draugiškam, socialiai atsakingam verslui ir aplinkosaugai, kas išties dabar yra ir perspektyva, ir mūsų ateitis“, – piketo metu Eltai sakė V. Vingrienė.
Pasak V. Vingrienės, esminė problema – aplinkai draugiškam ir socialiai atsakingam verslui yra sudaromos blogesnės sąlygos.
„Aplinkosaugininkai tikrai turėtų sukontroliuoti ir griežčiau žiūrėti į tuos užslėptus verslo aspektus, nes mes šiandien su taršiomis technologijomis ir su tokiais ciniškai nesąžiningais būdais užkertame kelią ir sudarome blogesnes sąlygas būtent tiems, kurie nori tvarkingai, sąžiningai ir aplinkai draugiškai dirbti“, – teigė Seimo narė.
V. Vingrienė džiaugėsi, kad ketvirtadienį Seime svarstomi Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektai, kurių tikslas – sugriežtinti įmonių kontrolę, numatyti didesnes sankcijas už aplinkos teršimą, suteikti aplinkosaugininkams galimybę patekti į įmones neįspėjus iš anksto.
„Šiandieną Seime bus svarstomas vadinamasis „Klaipėdos paketas“, tai yra sugriežtinant įmonių kontrolę, jų veiklą, aplinkosauginės taršos atveju nutraukiant veiklas. Taip pat mokestis už aplinkos teršimą – numatomos didesnės sankcijos, negu kad sutvarkymas pačios taršos. Nes šiuo metu sankcijos yra mažesnės ir apsimoka geriau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, negu tvarkyti ar investuoti į aplinkai draugiškas technologijas“, – sakė V. Vingirienė.
Pasak Seimo narės, Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.
„Parodome tas aplinkosaugos problemas, šiandieną išlendančias, ir norime pasakyti, kad šitas vamzdis simbolizuoja mūsų aplinkos problemas. Kažkada jis buvo labai kritikuotas, sakyta, kad gadina miesto vaizdą. Aš dar 2014 metais rašiau straipsnį, kad tai yra paminklas mūsų aplinkosaugos problemoms, tai yra besaikiam vartotojiškumui. Tai turėtų būti simbolis būtent aplinkai nedraugiškos mūsų veiklos, mūsų galbūt net ir to paties verslo ir netgi siūlome ant vamzdžio, kaip ant gėdos stulpo, surašyti visas tas taršias aplinkosaugines bombas, kurios šiandieną išaiškėjo ir vis lenda viena po kitos“, – įžvalgomis dalinosi V. Vingirienė, akcentuodama, kad Vilniaus „vamzdis“ turi stovėti kaip gėdos stulpas ir priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu, atverti kelius aplinkai draugiškam verslui.
Savo ruožtu „valstietis“ Tomas Tomilinas piketo metu teigė, kad Vilniaus „vamzdis“ yra ir paminklas Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių iniciatyvai parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektus.
„Tai taip pat paminklas jūsų paskatoms, nes jūsų dėka atsirado „Klaipėdos paketas“, ir tai yra labai rimti įstatymai ir labai rimti pakeitimai. (…) Jūs padarėte daugiau, jūs pakeitėte taisykles, tikiuosi, šiandien tai ir įvyks“, – piketo metu sakė T. Tomilinas, vildamasis, kad ketvirtadienį Seime svarstomi įstatymai bus priimti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika sakė, kad Aplinkos ministerijos daromos reformos yra fragmentiškos.
„Susitikime atkreipiau dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, leidžiančių įvykti korupciniams dalykams arba kilti didelėms neigiamoms pasekmėms, yra valstybės ir konkrečių institucijų fragmentiškumas. (…) Ministerija jau daro žingsnius dėl reformų, jie yra daugiau formalūs, nes, sujungiant regiono aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį vienetą, vietose situacija neišsispręs savaime. Ji gali išsispręsti tik tada, jeigu centre ministerija, ministerijos padaliniai valdys informaciją apie tai, kas vyksta regionuose“, – teigė Ž. Bartkus.
„Nė viena ministerija, įskaitant Aplinkos ministeriją, negali susikoncentruoti tik į savo sektoriaus reformos įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Pasak STT vadovo, antikorupcinė aplinka ministerijoje nėra sukurta.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Antikorupcinė aplinka Aplinkos ministerijoje, beje, ne vienintelėje ministerijoje, nėra sukurta. Tai indikuoja ir skaičius pranešimų, kiek gauname apie tai, kad paprastą aplinkos inspektorių vienas ar kitas suinteresuotas asmuo bandė papirkti. Šis skaičius yra lygus nuliui. Arba niekas nesistengia išsispręsti korupciniu būdu problemų, arba paprasčiausiai aplinka nėra sukurta tokia, kokia būtų atspari korupcijai, ir žmonės, susidūrę su ta situacija, signalizuotų visais įmanomais kanalais“, – sakė Ž. Bartkus.
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos praėjusią savaitę paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Kažkas jau yra pastebėjęs, kad žmonijos išlikimui didžiausią pavojų užtraukia net ne branduolinių ginklų perteklius, o žemės ūkio chemizacijos intensyvinimas, vedantis į visuotinį Homo sapiens rūšies individų apnuodijimą, jų susargdinimą, klimato subjaurojimą, žemės nususinimą ir apsigimimų padauginimą visoje gyvojoje gamtoje. Šiai hipotezei savotiško pikantiškumo priduoda lietuviškas koloritas, nes mūsų padangėje svarbiausieji žemės ūkio chemizacijos baronai yra žaliaisiais valstiečiais (sic) pasivadinę personažai.
Didžiosios mūsų kaimynės vadovą dėl jo polinkio eksperimentuoti su nuodais, išbandant nuodingųjų medžiagų efektyvumą visų pirma ant savo priešų kailio, būtų galima pavadinti Vladimiru Nuodytoju, tačiau Lietuvoje, kaip atrodo, visa populiacija totaliai bus apnuodyta, nelaukiant V.Putino atėjimo, lietuviško verslo, besidangstančio socialiai atsakingų ir aplinką tausojančių įmonių įvaizdžiu, pastangomis, kaip labai akivaizdžiai parodo „Grigeo Klaipėda“ veikla, nuodingas nuotekas pilant tiesiogiai į Kuršių marias, per papildomus vamzdžius apeinant valymo įrengimus.
Prezidentas ir premjeras ta proga išsakė savo nugąstavimus, kad tokių savo lėšas visų mūsų sveikatos sąskaita taupančių įmonių gali būti ir daugiai, Sauliaus Skvernelio žodžiais tariant, Neris, nežiūrint visos valymo įrenginių regimybės, yra periodiškai „pakvimpanti“ upė https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/01/09/news/s-skvernelis-grieztai-pasisake-apie-grigeo-skandala-dabar-klausimas-kas-kitas–13191968/. Žinia, S.Skverneliui tekę išbadymai gali būti papildomas dirgiklis, skatinantis aktualiau nei įprasta snaudžiančiai sąmonei suvokti žmogaus aplinką nuodijančių faktorių pragaištingumą.
Galbūt išties tas meninės instaliacijos vamzdis Neries krantinėje yra tikrasis mūsų gyvenimo simbolis, kai, augant kalbų apie verslo orumą ir taurią visuomeninę misiją srautui, mums primenama, neleidžiama pamiršti, kad tikroji verslo esmė yra neapvalytų nuotėkų vamzdis.
Tarkime, neapvalytų nuotėkų vamzdis yra simbolinis necivilizuoto gobšumo, kaip svarbiausios verslo spyruoklės, pavaizdavimas, jeigu norite, yra MG Baltic, Grigeo ir panašių konglomeratų garbei pastatytas paminklas.
Ar sakote, kad nieko naujo čia nepamatėme, tokia yra žmogaus prigimtis, kai savi marškiniai – arčiau kūno. Iš tiesų, neatsitiktinai Apšvietos amžiaus teoretikai laisvosios verslininkystės dvasios suklestėjimą siejo su žmogaus natūraliosios prigimties kompleksų išlaisvinimu, galop tokia aiškinimo seka yra labiau įtikinama nei fantasmagoriškas pasakojimas apie kapitalizmo dvasios užgimimą iš protestantiškos etikos (Max Weber).
Įdomu tai, kad naujoji Lietuvos nomenklatūra tokio neapvalytų nuotekų vamzdžio tipo kapitalizmo interesų gynimą suprantą kaip stovėjimą sveiko proto sargyboje. Tikriausiai pastebėjote, kad dabar neretai visa neoliberalizmo esmė supaprastintu pavidalu yra suvedama į vadinamojo sveiko proto postulatus, taigi ir visur kišamas sveiko proto užkeikimas dažniausiai yra tik nesuvaldytos gobšumo dvasios verslininkystėje ir greičiausiai parsiduodančios biurokratijos tarpusavio simbiozės įkyri demonstracija.
Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų gražesnė. Slaptai.lt nuotr.
Žmogus stojantis prieš tarnybų piktnaudžiavimą, atimant vaikus iš tėvų pagal Bernevernet įsteigtą pavyzdį, tautiečiai užstojantys krūtine miškus nuo baisesnio nei gaisras iškirtimo pavojaus, žmogus prisirišęs prie medžio, taip siekdamas apsaugoti savo likimo bendražygį prieš pjūklą, naujosios nomenklatūros neabejotinai bus atpažįstami kaip „nesveiko proto“ (net nežinau, kur čia reikėtų dėti kabutes), isteriškos prigimties būtybės, per tokią priešpriešą naujanomenklatūrininkams dar labiau sustiprinant savo tikėjimą „sveiko proto“ visuotinu blizgesiu. Tačiau ne viskas, kas blizga, yra auksas, ar ne?
Dukra neseniai pasakojo apie kelių metų senumo nutikimą, kai ji Vilniaus Halės turguje žuvies prekybos paviljone andai paprašė labiausiai tinkančios žuvies mažam vaikui, o paviljono šeimininkas paprotino, kad visa jo dispozicijoje esanti žuvis yra sužvejota Kuršių mariose, taigi toli gražu netinka mažam vaikui kaip didesniu ar mažesniu laipsniu apkrėsta nuodingomis atliekomis produkcija. Galimas daiktas, kad šis tikrai netikėto temperamento prekijas verslo logikos požiūriu yra „nesveiko proto“ žmogus, tačiau paminėtas pavyzdys, regis, aiškiai parodo, kad vardan to paties proto sveikatos būtų pravartu kartas nuo karto nusiimti „sveiko proto“ kaukę.
Žvejai mariose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip sako klausiamąja intonacija jaunoji mama, eilinis paviljono prekiautojas jau nuo seno žino, kad Kuršių marios yra užnuodytos, o nuodus į marias purškiančios gamyklos savininkas to niekados nežinojo?.. Kažin kažin…
Vadinamojo sveiku protu darželyje vargu bau ar kada nors galėtų užgimti moralinė pasaulio refleksija. Išties moralė dažnai prasilenkia su natūraliaisiais prigimties refleksais, toli už savęs paliekant sveiką protą, taigi ji greičiau yra prigimtinių gyvenimo ribų peržengimas nei natūraliosios žmogaus prigimties puoselėjimo užtaisas.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau mus galėtų paguosti bent tai, kad naujoji Lietuvos nomenklatūra, nežiūrint dabartinės, sveikata trykštančios jos išvaizdos, vis dėlto nėra monolitinis darinys. Kaip įsivaizduoju bent aš, užtektų to, kad į naujosios nomenklatūros gretas patektų bent vienas „nesveiko proto“ žmogus, „sveikojo proto“ naujajai Lietuvos nomenklatūrai iškiltų didelis užkrato pavojus. Kas be ko, svarbiu tokio sėkmingo kortų perdalinimo faktoriumi yra tai, kad tas „vienišas karys“ jau būtų aukštas pareigas užimantis žmogus, tarkime, šalies prezidentas. Taigi dabar jau galima perklausti taip – „sveiko“ ar „nesveiko“ proto žmogus yra naujai išrinktas šalies prezidentas Gitanas Nausėda? Tvirto atsakymo į šį klausimą neturiu.
Kaip sakoma, viena kregždė neatneša pavasario, tačiau prezidento pasiruošimas uždegti žalią šviesą žmonių smegenų plovimo akcijoms, papildant VSD įstatymą naujomis nuorodomis, tarsi ir byloja apie prasimušančią tendenciją įtvirtinti „sveiko proto“ pozicijas moralinių pasaulio pagrindų tvirtumo sąskaita.
XXX
Rimvydas Valatka į mėgstamą jo užkeikimą „sveikas protas“, ypač padažnėjusį pastaruoju metu liberalus ištikusių negandų fone, įdeda kažkokią labai savitą papildomą prasmę, todėl valatkišką šios sąvokos vartoseną kaip asmeninės leksikos ypatumus kol kas palikime už skliaustelių dabar užsimoję kritiškai inventorizuoti tokį dalyką kaip „sveikas protas“.
Tarkime, minėtasis R.Valatka sveiką protą visų pirma supranta kaip veiksmingiausią užkardą socialistinių refleksų įkyriam pasikartojimui, tačiau išties užknisa viešojoje erdvėje įsivyravęs masinis papūgavimas, kai toks „sveiko proto“ užkeikimas vartojamas jau visiškai be proto, kaip atrodo, pasiduodant žodžio „sveikas“ žadinamų lūkesčių magijai arba R. Valatkos kalbėjimo sugestijai mechaninio pamėgdžiojimo būdu (dėl to gerbiamas žurnalistikos grandas tikrai neneša atsakomybės).
Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalboje įvardijimas „sveikas protas“ yra klaikus barbarizmas, atsirandantis sukryžminus lotynišką terminą „sensus communis“ ar anglišką ištarmę „common sense“ (liet. bendrasis protas“) su rusišku užkeikimu „sdravy smysl“ (liet. sveika prasmė), dėl ko iškart atsiranda ydingas prasmės užpainiojimas.
Taigi „sveikas protas“, suprantant jį kaip bendrąjį protą, nurodo į standartinių išvadų ar mąstymo nuodėvų be kūrybinio potencialo, be mažiausios refleksijos sankaupą. Toks protas be visa ko kito yra filosofinės refleksijos negatyvus reljefas, iškylantis filosofijai bandant įveikti masinį sąmonės nususimą, taigi vartojant užkeikimą „sveikas protas“ nevalingai galima įpiršti nuomonę, kad štai filosofija yra ne kas kita kaip nesveikas protas.
„Piešinys“ požeminėje perėjoje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau, tarkime, jau politikoje sveikas protas įgyja labiau gerbtiną statusą, yra traktuotinas kaip pozityvi vertybė, jeigu drauge pripažįstame faktą, kad politika visų pirma yra banalybių kalbėjimo menas. Dar daugiau, – sveikas ar bendrasis protas gali būti suprantamas kaip kompromisų galimybės būtinoji sąlyga, kaip mūsų politinio bendrumo pagrindų pagrindas, tačiau reikalas tas, kad dabar mūsų politinę sistemą ištikusios krizės sąlygomis sveiko proto užkeikimas įgijo kažkokią diametraliai priešingą reikšmę ir dažniausiai pasitarnauja siekiant atskirti saviškius, gyvenančius pagal tuos pačius refleksus, nuo svetimųjų, priskiriamų nesveikiesiems. Taigi kažkokiu kompromisu čia net nekvepia.
Buvau užsimojęs pasiūlyti sveiko proto konceptą išmainyti į panašią, bet, regis, labiau subalansuotą blaivaus proto sampratą, tačiau prisiminiau, kad mūsų padangėje vis dar tęsiasi toks sprogstamojo pobūdžio kovos už blaivybę vajus, kuris jau peržengia ne tik blaivaus proto, bet ir bet kokio racionalumo ribas.
Piketuotojai susirinko prie „Grigeo“ būstinės: ragina nepirkti įmonės produktų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Ketvirtadienį grupė žmonių susirinko į piketą prie bendrovės „Grigeo“ būstinės Grigiškėse, kur ragino vartotojus nepirkti įmonės gaminamos produkcijos. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sako, kad „Grigeo“ prarado ne tik visuomenės, bet ir investuotojų pasitikėjimą.
„Piketas vyksta prie įmonės, bet jo adresatas yra visi Lietuvos vartotojai, kuriems norime perduoti paprastą žinią – nustokime pirkti šios bendrovės produktus. Ji to neverta, nes jos visi duoti pažadai apie dėmesį aplinkai ir socialinę atsakomybę buvo iš piršto laužti. Įmonėms privalu ne pažadėti ir tikėtis, kad niekas jų tamsių darbelių neaptiks, o joms privalu to, ką pažadėjo, laikytis. „Grigeo“ šiuo atveju pasielgė visiškai neatsakingai ir pakirto vartotojų, investuotojų, finansininkų, partnerių, tiekėjų, darbuotojų pasitikėjimą. Tokie veiksmai negali būti nutylėti“, – Eltai sakė K. Kupšys.
Susirinkusieji į piketą taip pat ragino vartotojus atsisakyti „Grigeo” gaminamų produktų bei skandavo „Gėda „Grigeo“ ir „Planeta – ne pelnas“.
„Kai kurie netgi turi ekologinį ženklą. Tai yra tiesiog didžiulį pasipiktinimą visiems keliantis atvejis, kai ekologišku ženklu pažymėtą produktą siūliusi Lietuvos vartotojams įmonė elgėsi visiškai priešingai“, – sakė K. Kupšys.
Jo teigimu, kartu tai yra signalas, kad neveikia sistema, kuri privalėjo užtikrinti reikalavimų laikymąsi.
„Nėra aiškios veiksmų sekos, kaip įmonės, kurios pažadėjo, turėtų laikytis aukštų principų. Ar yra sistema, kuri užtikrintų, kad visa kalba apie socialinę atsakomybę ir dėmesį gamtai, taršos mažinimą, visa tai taptų realybe? Nėra tokios sistemos“, – teigė aljanso viceprezidentas.
„Kelias bendrovei atsitiesti gali būti sunkus ir ilgas, bet nesakome, kad tai neįmanoma. Ji privalo įrodyti, kad bandys atgauti tą pasitikėjimą“, – pridūrė K. Kupšys.
Socialdemokratinio jaunimo sąjungos biuro vadovas Lukas Kazlauskas teigė, kad toks verslas negali egzistuoti.
„Šiuo mitingu norėtume parodyti, kad toks verslas, kuris tiesiogine to žodžio prasme teršia mūsų aplinką ir kenkia gyvenimui, tai jis negali egzistuoti. Šiuo mitingu labiausiai norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir, kad jeigu mūsų šiandien yra mažai, tai nereiškia, kad žmonėms tai nerūpi“, – Eltai sakė L. Kazlauskas.
Pasak jo, „Grigeo“ prezidento Gintauto Pangonio pažadai atlyginti nuostolius yra nepakankami.
„Kiek mačiau, šiandien buvo spaudos konferencija, kur „Grigeo“ vadovas pažadėjo atlyginti nuostolius. Manau, kad to tikrai neužtektų. Jie turėtų mažų mažiausiai užtikrinti visose savo gamyklose, kad taip teršiama nebūtų, būtų laikomasi aukščiausių saugos ir ekologijos reikalavimų. Kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigė L. Kazlauskas.
Darius Bernatavičius teigė atvykęs pareikšti savo pozicijos kaip Vilniaus miesto gyventojas.
„Šiandien žiūrėjau G. Pangonio spaudos konferenciją, bet neįtikino manęs, kad jis nežinojo apie šią problemą, dėl to ir atėjau“, – Eltai sakė D. Bernatavičius.
Jis taip pat manė, kad įmonės žadami pinigai padarytos žalos neatstatys.
„Manau, kad jau per vėlu, nes tiek metų išleisdavo chemikalus, tai fondas neišvalys tų pinigų. Jei vandenyje sunkieji metalai, tai, manau, ir žuvys, visi išbandė ant savęs visus reikalus“, – teigė vilnietis.
Jis teigė iš dalies prisidėsiąs prie akcijos nepirkti „Grigeo“ gaminamos produkcijos, tačiau nuogąstavo, kad dėl to nukentės kiti niekuo dėti „Grigeo“ darbuotojai. Piketuotojai buvo susirinkę prie „Grigeo“ būstinės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jei visi prekybos centrai tikrai prisijungs prie šios akcijos, tai labiausiai nukentės paprasti darbuotojai. Kažkiek finansiškai nukentės įmonė, bet pirmiausia gaila darbuotojų. Jei pardavimai sumažės, tai ir darbo našumas nukentės. Labiausiai nukentės žemiausia grandis“, – nuogąstavo Vilniaus gyventojas.
Į piketą susirinko Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso, Aplinkosaugos koalicijos atstovai, „Fridays For Future“ savanoriai. Iš viso pikete dalyvavo apie 10 asmenų.
Kaip ELTA jau rašė, teisėsauga paskelbė, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
Prokurorų manymu, gamtai padaryta žala yra tyčinė, siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių.
„Nasdaq Vilnius“ birža antradienį priėmė sprendimą sustabdyti prekybą bendrovės „Grigeo“ akcijomis.
Popieriaus ir medienos įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis ketvirtadienį teigė, kad situacija, kai „Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido atliekas, yra netoleruotina, ir žada atlyginti žalą.
Nepirkti „Grigeo“ produkcijos nusprendė prekybos tinklas „Iki“, taip pat remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“.
DELFI ketvirtadienį pranešė, kad „Grigeo“ produkcijos nepirks ir „Norfa“. Kiti prekybos tinklai skelbė dar svarstantys, kaip pasielgti.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio pavakarę pritarė automobilio registracijos mokesčiui, pasiūlytam Seimo narės Agnės Širinskienės.
Mokestį mokėtų automobilio savininkai prieš kiekvieną sandėrį. Mokestis būtų taikomas už CO2 kiekį vienam kilometrui. Pagal šį principą minimali mokesčio suma būtų 13,5 euro už dujų automobilį, o maksimali – 540 eurų už dyzelinį automobilį“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Dabar pasiūlymas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.
Konservatorė Gintarė Skaistė iš karto pastebėjo, kad šis mokestis neskatina rinktis kito automobilio, bet skatina išlaikyti senąjį ir dar mažiau motyvuoja jį keisti į mažiau taršų.
Dar pridurčiau, kad komitetas priėmė sprendimą, kuris ne tik neskatins persėsti į mažiau taršų, bet brangesnį automobilį, bet ir neskatins mažiau teršti aplinką daugiau naudojantis viešu transportu. Sykį susimokėjai, važinėk savo automobiliu, kiek nori ir kiek nori, teršk aplinką.
Ir apskritai, niekaip negaliu suprasti, kaip susijęs transporto priemonės savininko pasikeitimas su tarša.
Senovinio automobilio eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Dar gerokai prieš Biudžeto ir finansų komitetui pradedant posėdį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ valdžia atsakinėjo į klausimus apie automobilių taršos apmokestinimą. Į klausiančiojo klausimą, o kodėl nesivadovauti ir automobilio ridos dydžiu, fiksuotu techninės apžiūros metu, valdžia atsakė, kad tuomet savininkai pradės masiškai klastoti ridos duomenis.
Buvo rašyta, kad pernai Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Taigi ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu. Todėl toks valdžios paaiškinimas yra nepateisinamas. Tai būtų tas pats, jeigu valdžia atsisakytų tirti vagystes, nes vis tiek jos neišvengiamos. Baudžiamajame Kodekse ridos klastojimas pagal bausmės dydį artimas vagystei.
178 straipsnis. Vagystė
Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kas trukdo Seimui sugriežtinti bausmes už ridos klastojimą? Kas trukdo Policijai imtis papildomų priemonių demaskuojant klastotojus, kai kalbama jau apie valstybės, o ne paskiro piliečio, apgavimą?
Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aš tik vieno dalyko nesuprantu. Juk automobilių gamintojai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad automobilių ridos „atsukimas“ būtų neįmanomas, ir techniškai tai realizuoti. Juk tuo būdu seni automobiliai ilgiau išbūna rinkoje ir mažina visai naujų automobilių pirkimo apimtis.
Stasio Brunzos pasiūlymas
Laidoje nuskambėjo senajai kartai plačiai žinomo buvusio tarptautinio automobilių lenktynininko Stasio Brunzos pasiūlymas mokestį už taršą prijungti prie degalų kainos juos prisipilant degalų kolonėlėse. Jis sakė, jau seniai jį siūlęs valdžiai.
Gana logiškas pasiūlymas: kiek nusipirkai degalų sudeginimui, tiek maždaug užterši aplinką.
Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.
Tik jis turi trūkumą. Tiek pat sudeginęs tų pačių degalų naujas automobilis žymiai mažiau terš aplinką, negu senas, net jei sąnaudos vienam kilometrui būtų tos pačios.
Viskas susitvarkytų, jei dar būtų reguliariai sumokamas atskiras mokestis už automobilio amžių atsižvelgiant į automobilio tipą. Tik tuo atveju mokesčio administravimas būtų sudėtingesnis, negu techninėje apžiūroje užfiksavus automobilio ridą, gamybos metus ir tipą.
Bet abiem atvejais (fiksuojant ridą ar degalų sunaudojimą) būtų siekiama, kad taršos mokestis būtų sumokamas už realų aplinkos teršimą individualiai.
Atsitiko, pavyzdžiui, taip, kad ilgą laiką tavo automobilis nejudėjo, aplinkos tu neteršei, tad tu už tą laiką niekam nieko nesi skolingas.
Klastingi tie konservatoriai
Iš Seimo komiteto posėdžio išėjus opozicijai, liko penki valdantieji, o tiek jų neužteko sprendimui priimti – reikia bent šešių Seimo narių. Nutarta laukti, kol į posėdį atvyks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Visgi vėliau opozicija persigalvojo. Balsavimas įvyko. „Už“ balsavo 5 komiteto nariai, 3 buvo prieš.
Sovietinių laikų limuzinas „Čaika“. Slaptai.lt nuotr.
Matyt, konservatoriai ir Seimo plenariniame posėdyje, kai bus svarstomas įstatymo projektas, taip pat stengsis, kad jis ne jų balsais būtų priimtas.
O po to kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, kadangi pagal jį gamtos neteršiantys turės mokėti už gamtą teršiančius, esant galimybei kiekvienam susimokėti už teršimą individualiai. Nes tai neatitinka teisingumo kriterijaus.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
Vokietijos federalinė aplinkos agentūra šeštadienį paragino žmones sustabdyti fejerverkų išleidimą Naujųjų metų išvakarėse, nes smulkių kietųjų dalelių oro tarša pasiekia vis didesnį lygį.
Remiantis agentūros skaičiavimais, maždaug 4 500 tonų smulkių dulkių Vokietijoje išleidžiamos į orą Naujųjų metų išvakarėse.
„Tai atitinka apie 15,5 proc. kasmet išmetamų kelių transporto priemonių dulkių“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė agentūros vadovė Maria Krautzberger.
„Jeigu naudosime mažiau fejerverkų Naujųjų metų išvakarėse arba visai be jų apsieisime, galėsime padėti sumažinti smulkių dulkių taršą. Tai padeda jūsų sveikatai ir mažina atliekų kiekį keliuose ir aplinkoje“, – pridūrė ji.
Kietosios dalelės – mažiausios nešvarumų dalelės ore, kurios paprastai nematomos žmogaus akims, gaminamos degimo procesuose.
Šios dulkių dalelės gali pasiekti plaučius ir patekti į kraujotaką. Jos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, trombozes ir širdies sutrikimus.
Patirtis parodė, kad aukštas kietųjų dalelių kiekis Naujųjų metų išvakarėse daro didžiausią poveikį tokiems miestams kaip Berlynas, Miunchenas ir Hamburgas.
Fejerverkų šaudymas yra labai populiari tradicija Naujųjų metų išvakarėse Vokietijoje. Pernai vokiečiai įsigijo apie 137 mln. eurų (157 mln. dolerių) vertės fejerverkų.
Kadangi esu energetikas, suprantu, kaip svarbu mūsų šaliai, kurios apie 80 proc. energijos išteklių gaunama iš kitų valstybių, surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Tai suprasdamas vis tiek trumpai bandysiu apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.
Sunaudojamo vandens kiekis. Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3vienam gręžiniui. Lietuvos atveju spėjama, kad būtų sunaudota vidutiniškai 15–20 tūkst. m3vienam gręžiniui. Be to, gręžiniuose, daromuose skalūnų dujoms išgauti, per visą jų naudojimo laiką ardymą gali tekti atlikti keletą kartų, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų.Kiekvienai papildomai ardymo operacijai gali prireikti daugiau vandens negu ankstesniajai.
