Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Vertindamas sekmadienį įvykusius pirmalaikius Ukrainos parlamento rinkimus, Kijeve juos stebėjęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad rinkimai buvo organizuojami skaidriai, o rezultatai jo nenustebino, nes, pasak parlamentaro, šalies prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ pergalė Aukščiausiosios Rados  (Ukrainos parlamento. – ELTA) rinkimuose buvo prognozuota.
 
Vis dėlto tolimesnė Ukrainos vykdoma politika, pasak L. Kasčiūno, labai priklauso ir nuo aukščiausiuose šalies bei valstybinių institucijų postuose dirbsiančių žmonių.
 
Jo teigimu, „Tautos tarno“ pergalė Ukrainos parlamento rinkimuose yra sėkmingos V. Zelenskio prezidento rinkimų kampanijos rezultatas.
 
„Nėra rezultatai netikėti mačius prognozes, matant tą bangą, kurią prezidentas (V. Zelenskis. ­ – ­ ELTA) palaiko, matant ir jaučiant tą visuomenės lūkestį permainoms. (…) Tas pasitikėjimo kreditas yra suteiktas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad jį labiau nustebino faktas, jog „Tautos tarnas“ laimėjo labai daug vienmandačių apygardų.
 
Kartu Seimo narys atkreipė dėmesį, kad dabar yra labai svarbu sužinoti, kas Ukrainoje užims svarbiausius postus valstybinėse institucijose.
 
„Rinkimų rezultatai (V. Zelenskiui. – ELTA) yra didelė sėkmė, tad prezidentas nuo rugsėjo mėnesio turės visas grandis jo politinės programos įgyvendinimui, bet klausimas, kas bus darbotvarkėje, kas bus tie pagrindiniai politikos vairuotojai“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo, vienas iš ryškiausių rinkimus laimėjusios „Tautos tarno“ politinės jėgos veidų yra jos pirmininkas Dmitrijus Razumkovas, kuris, sako L. Kasčiūnas, gali būti paskirtas ir Aukščiausiosios Rados pirmininku, tačiau partijoje yra ir daugiau profesionalių žmonių. L. Kasčiūno nuomone, svarbiausias uždavinys valdantiesiems dabar yra atsirinkti žmones, neturinčius sąsajų su korupciniais ryšiais ar oligarchais.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
 
„Ten (V. Zalenskio partijoje. – ELTA) yra daugiau ne politikai iš dabartinio ešelono, o profesionalai, technokratai, kurie tikrai nenuteikia neigiamai, bet vėlgi klausimas, ar jie bus tie pagrindiniai sprendimų priėmėjai, ar nebus užkulisinių veikėjų, kurie tas virveles ir toliau tampys. (…) Vis tik tame V. Zalenskio partijos sąraše yra žmonių, siejamų ir su oligarchu (Igoriu. – ELTA) Kolomoiskiu, nieko nepaneigsi. (…) Viena vertus, yra Aukščiausioji Rada, kita vertus, yra paties prezidento aplinka, pavyzdžiui, jo administracijos vadovas ponas (Andrijus. ­ – ­ ELTA) Bohdanas, kuris yra buvęs I. Kolomoiskio advokatas“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaro, stebėjusio Aukščiausiosios Rados rinkimus Ukrainoje, teigimu, nors V. Zelenskio vedama partija ir laimėjo daugiausia vietų parlamente, vis dėlto, mano L. Kasčiūnas, „Tautos tarnas“ turėtų ieškoti partnerių stiprios, demokratinės koalicijos formavimui.
 
„Viena vertus, yra paprastoji dauguma, ką jis turi savo kišenėje, bet kartais reikia turėti sąjungininkų, turėti konstitucinę daugumą, o tai yra 300 parlamentarų. Koalicijos partneriai taip pat kartais reikalingi tokiai europietiškai politikai, nes europiečiai visada pabrėžia, kad neturi būti vienos partijos valdymas, tai manau, kad būtų reikalinga turėti partnerį, ir jis (V. Zelenskis. – ELTA) sieks to“, – sakė L. Kasčiūnas, pridūręs, kad Ukrainos prezidentas jau kreipėsi į penktoje vietoje rinkimuose užėmusį roko žvaigždės Sviatoslavo Vakarčiuko įkurtą judėjimą „Balsas“, matydamas juos kaip galimus valdančiosios koalicijos parnerius.
 
Tą L. Kasčiūnui patvirtino ir „Tautos tarno“ pirmininkas D. Razumkovas.
 
Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai buvo organizuoti ir vyko skaidriai, be sistemingų pasikartojančių pažeidimų, o stebėsenai, pastebėjo L. Kasčiūnas, buvo pasitelkti dideli pajėgumai.
Ukrainoje vyksta parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
 
„Aš tikrai neabejoju skaidrumu. Tai, ką aš mačiau savo akimis, tai didžiuliai skirtumai nuo to, kas Ukrainoje buvo prieš dešimt – penkiolika metų. Laikomasi visų procedūrų: slaptumas balsavimo dieną, žmonėms prie urnų ir prie balsavimo kabinų neleidžiama kalbėtis, aktyvūs stebėtojai, jokio grupinio veiksmo, o jeigu kažkas įvyksta, iškart duodama pastaba. Tai toks savikontrolės mechanizmas yra ir stipriai veikia“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas, kartu pridūręs, kad vis dėlto buvo keletas šalies verslininkų bandymų daryti įtaką rinkimams pasitelkiant televiziją, tačiau, pažymėjo parlamentaras, pastarieji žmonės į Ukrainos parlamentą nepateko.
 
Sekmadienį, praėjus vos trims mėnesiams nuo V. Zelenskio tapimu Ukrainos prezidentu, po kurio jis atšaukė šalies parlamentą, įvyko pirmalaikiai Aukščiausiosios Rados rinkimai. Negalutiniais duomenimis, „Tautos tarnas“ surinko per 42 proc. balsų, pirmadienį pranešė Ukrainos centrinė rinkimų komisija.
 
Antroje vietoje liko prorusiškas aljansas „Opozicijos platforma – už gyvybę“, surinkęs apie 13 proc. rinkėjų balsų, toliau rikiuojasi buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“ su 8,64 proc. rinkėjų palaikymu, buvusios premjerės Julijos Timošenko partija „Tėvynė“ – 8,01 proc. ir muzikanto Sviatoslavo Vakarčiuko naujai įsteigta partija „Balsas“ – 6,38 proc.
 
Iš viso balsavimo teisę turėjo 30 mln. ukrainiečių. Jie sprendė, kam atiteks 424 Aukščiausiosios Rados mandatai. V. Zelenskis iki šiol savo daugumos parlamente neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 07:16

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Dar prieš savo inauguraciją dabartinis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog  pagrindinis jo tikslas – nutraukti karą Donbase ir susigrąžinti prarastas teritorijas.

Po 2014 m. Krymo okupacijos Donbaso prorusiškieji separatistai, remiami Rusijos taip vadinamų karių savanorių, Donbasą sudarančiose srityse įkūrė taip niekieno ir nepripažintas Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas.

Net Rusija ligi šiol nesiryžo to padaryti, nors iškart po V.Zelenskio išrinkimo Kremliaus šeimininkas V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo remiantis leista dalyti Rusijos Federacijos piliečių pasus visiems norintiems Donbaso gyventojams skubos tvarka. Toks buvo naujojo Ukrainos prezidento „pasveikinimas“.

Tačiau skubos darbą, kaip sakoma, velnias neša. O turint galvoje Rusijos biurokratijos „nacionalinius ypatumus“ jau imta rypauti, jog per vieną dieną šiose taip vadinamose liaudies respublikose sugebama priimti vos du šimtus paraiškų rusiškajam pasui gauti.

Ir tai pripažįsta patys Kremliaus propagandistai. Antai vienas jų,  garsusis demagogijos meistras Vladimiras Solovjovas vakar savo laidoje, kreipdamasis į Rusijos migracijos tarnybų valdininkus prokuroro tonu pradėjo isteriškai rėkti: nedelsiant pradėkite vykdyti Putino įstatymą, nediskredituokite Rusijos, žmonės vargsta eilėse, juos kasdien žudo ukrainiečiai nacistai ir banderovcai, jeigu nesugebate, išeikite arba pasodinsime…

Atsargiai – tendencingasis Solovjovas

Rėžęs piktų, grasinančių žodžių tiradą valdininkų adresu, vis dėlto neatsargiai išsidavė, jog jam rašo labai daug minėtų respublikų gyventojų ir skundžiasi, jog matuška Rusija jiems moka vos 3 tūkst rublių (72.0834 rub. =1 EUR) pensijas, o jie dar ir priversti iki apalpimo stovėti eilėse norėdami gauti taip išsvajotus rusiškus pasus…

Rusijos melas – jokia naujiena. Tačiau šįkart Kremlius jaučiasi įvarytas į kampą. Jis nežino, kaip reaguoti į V. Zelenskio naujai suformuotą komandą (dauguma joje jauni žmonės), įsaką dėl Aukščiausiosios Rados paleidimo,  dėl serialo „Tautos tarnas“ jo vardu pavadintos partijos libertalizmo filosofinės krypties postulatais suformuotos programos.

Tačiau reitingai nūnai  rodo, kad šią partiją jau dabar remia per 40 proc. žmonių.

Pasimetimas akivaizdus. Kremliaus dvaro tarnai net nežino kaip elgtis, nes matyt ir aiškių instrukcijų iš jo nėra.

Tačiau viena jau dabar aišku – Kremliaus klika Ukrainos nepaliks ramybėje, o dar labiau kurstys nesantaiką tarp Ukrainos Rytų ir Vakarų, tarp Prezidento institucijos ir jau nueinančios aštuntojo šaukimo Rados. Be jokios abejonės, jie aktyviai kišis ir į liepos 21-ąją vyksiančius naujojo parlamento rinkimus.

O štai garsus kino režisierius, „Mosfilmo“ direktorius Šachnazarovas viešai per vieną propagandinį Maskvos kanalą net pareiškė esąs tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis kelias, kad Ukraina galutinai nesubyrėtų – karinis perversmas. Ir čia, pasak ištikimo Kremliau tarno, Kijevui galėtų padėti „patyrę“ Donbaso (…) kariai.

Ir kiti taip vadinamieji Rusijos ekspertai unisonu reikalauja, kad dabartinė Ukrainos valdžia tiesiog „pasodintų“ daugybę jiems neįtikusių jau paleistos Rados politikų, jau nekalbant apie buvusį prezidentą Petro Porošenką. Atviru tekstu kalbama, kad reikia naujo Maidano, bet, suprantama, ne tokio, koks buvo 2014-aisiais, o rusiškojo kolobaracionistinio, kad atitiktų Maskvos norus ir si

Ukrainietė mergina

O jie civilizuotam pasauliui jau seniai aiškūs – tai galutinai sužlugdyti Ukrainą kaip valstybę. Tik ar vakarai padės jai sustabdyti ordų puolimą, ar pats V.Zelenskis nesuklups ties pirmuoju posūkiu, – neaišku.

Bent kol kas Rusija nori parklupdyti Ukrainą ekonomiškai. Jau numatytos sankcijos rusiškosios naftos importui į Ukrainą. Krymo tiltas, kuris anot V. Putino, buvo nutiestas, kad „mus visus dar labiau suartintų“, t. y. rusus ir ukrainiečius (kokia atviro cinizmo viršūnė), buvo pastatytas turint strateginį tikslą – smaugti Ukrainos ekonomiką pakenkiant jos komercinei laivybai Azovo jūroje.

Aukščiausią įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos buvo kilusi pernai lapkritį, kai Rusija apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos laivyno laivus ir jų įgulas šiems mėginant perplaukti sąsiaurį ir patekti į Azovo jūrą.

Ligi šiol įgulos nariai yra Rusijos įkalinti, o į naujojo Ukrainos prezidento raginimus apsikeisti belaisviais (visus į visus) Maskva niekaip nereaguoja.

2019.05.23; 15:14