Lenkijos valdančiosios partijos planas panaikinti teisėjų teisinę neliečiamybę gali suteikti politikams galios keisti bylų eigą, pirmadienį perspėjo teisėjų asociacija.
 
Per savaitgalį valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija savo tinklapyje pateikė siūlymą atšaukti teisėjų ir prokurorų imunitetą nuo kaltinimų baudžiamosiose bylose.
 
Tam, kad priimtų tokį nutarimą, partija turėtų daryti Konstitucijos pataisą. Šiuo metu teisėjas negali būti suimamas arba laikomas atsakingu už nusikaltimą be teismo sutikimo.
 
„Imuniteto panaikinimas tokioje situacijoje, kai prokuratūra yra politiškai pavaldi, susilpnintų teismų nepriklausomumą, – dpa naujienų agentūros reporteriams sakė Bartlomiejus Przymusinskis, teisėjų asociacijos „Iustitia“ atstovas. „Politikai de facto nuspręstų, kuris teisėjas turėtų būti nušalintas nuo paskirtos bylos, ir jam būtų pateikti kaltinimai dėl vienokio ar kitokio nusikaltimo.“
 
B. Przymusinskis taip pat patikino, kad teisėjų bendruomenė yra atvira diskusijoms apie teisinės neliečiamybės formas, tačiau nepolitizuotas prokurorų kabinetas išlieka svarbia sąlyga bet kokiam pokalbiui vesti.
Jau nuo pat 2015 m., kai valdžią perėmė PiS, „Iustitia“ garsiai kritikavo partijos pradėtas teismų reformas.
 
Dėl teisėjų teisinės neliečiamybės klausimo ir kaltinimų, esą PiS siekia ją panaikinti, Lenkija įsivėlė į ginčą su Europos Komisija.
 
Valdančioji partija Lenkijoje taip pat nori keisti parlamentarų teisinės neliečiamybės principus: imunitetą galėtų atšaukti ne parlamentas, bet generalinis prokuroras ir Aukščiausiasis teismas – šis siūlymas taip pat sulaukė daugumos opozicijos politikų kritikos.
 
Pirmadienį nepasitenkinimą pareiškė ir Lenkijos žurnalistai. Jie kritikavo PiS siūlymą sukurti privalomą žurnalistų savivaldą. Kai kurie vyriausybę kritikuojantys žurnalistai baiminasi, kad dėl to žurnalistams gali tekti gauti licencijas.
 
Lenkijoje visuotiniai rinkimai turėtų įvykti spalio 13 dieną. Remiantis apklausų rezultatais, PiS išlieka aiškia lydere ir tikisi parlamente išsikovoti visišką daugumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.17; 06:00

Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį svarstys Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. R. Janutienė vis dar dalyvauja teismo procese, kuriame ji kaltinama šmeižtu.
 
 „Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
ELTA primena, kad R. Janutienė sekmadienį pateko į antrąjį rinkimų turą Žiemgalos rinkimų apygardoje. Rugsėjo 22-ąją ji dėl laisvos Seimo vietos varžysis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu Liudu Jonaičiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 03:00

Rūta Janutienė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę.
 
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019. 09.11; 19:47

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį į Seimą ketina kreiptis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris prašys leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
 
Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.
 
Šį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.
 
Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas vienos uždarosios bendrovės interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
 
Seimas, išklausęs generalinio prokuroro, ketina sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar leisti Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
 
Prokuratūros teigimu, P. Gražulis 2015 m. vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių, gavęs duomenų, kad, Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federacinės tarnybos duomenimis, bendrovės „Judex“ produkcijoje, kuri eksportuojama į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, nustatytas pažeidimas ir aptikta bakterija.
 
Kaip nurodoma Generalinės prokuratūros rašte, kreipęsis į J. Milių, P. Gražulis prašė veikti „Judex“ interesams, patarti dėl kyšio davimo Rusijos pareigūnams, taip pat kvietė nuvykti kartu ir pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, kad dėl aptiktos bakterijos nebūtų uždrausta bendrovei „Judex“ eksportuoti savo produkciją į Rusiją ir Baltarusiją.
 
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad P. Gražulis, bendraudamas su J. Miliumi, siekė padėti „Judex“ ir kitais klausimais.
 
Tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimu, tyrimas dalyje dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.
 
Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis generalinio prokuroro E. Pašilio kreipimąsi į Seimą, prašant panaikinti jo teisinę neliečiamybę, vertina kaip politinę bylą.
 
Pats parlamentaras tvirtina esąs nekaltas, todėl tikisi, kad Seimas nepanaikins jo teisinės neliečiamybės.
 
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu jausčiausi kaltas, padaręs nusikaltimą, padėčiau mandatą ir išeičiau iš Seimo. Nesijaučiu kaltas, jaučiuosi persekiojamas, tegul sprendžia Seimas“, – Eltai yra sakęs P. Gražulis.
 
Politikas neigė prokuratūros įtarimus, kad jis esą veikė „Judex“ interesams.
„Visi dokumentai yra įrodyti, kad jokios naudos iš „Judex“ nė cento neturėjau“,- sako P. Gražulis.
 
Parlamentaras tikisi, kad Seimas sudarys specialią komisiją, kuri ištirs situaciją ir neleis naikinti jo imuniteto.
 
„Seimas sudarys komisiją, ji gilinsis į prokurorų pateiktus dokumentus. Kadangi esu nekaltas, tikiuosi, kad Seimo komisija objektyviai ištirs ir neleis naikinti mano imuniteto“, – sakė P. Gražulis.
 
Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 03:00

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.05; 00:02

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura. 

Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.

Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.

Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.

Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 02:30

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje.

Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.

Išklausęs generalinio prokuroro argumentų Seimas, „už“ balsavus 99, prieš 1, susilaikius 5 Seimo nariams, sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Komisijos pirmininku išrinktas „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas. Ji turės pateikti Seimui išvadas iki rugsėjo 29 d.

Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.

Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 00:01

Šiandien Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 d.). Įtariamuoju R. Paksas buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Paksas, 2015 m. būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkstančių eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus.

Europos Parlamento nariui R. Paksui pranešimas apie įtarimą įteiktas po to, kai Europos Parlamentas š. m. birželio mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu.

Šiuo metu minimame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą įteikti dar dviem asmenims.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija

2017.07.17; 16:50

Nyderlandų apeliacinis teismas antradienį patvirtino, kad Nyderlandai iš dalies atsakingi dėl maždaug 300 Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų musulmonų mirčių 1995 metais. Šie žmonės buvo išvaryti iš olandų vadovaujamos Jungtinių Tautų (JT) būstinės po to, kai aplinkinę teritoriją užėmė Bosnijos serbų pajėgos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Tiesa ir teisingumas – aukščiau visko

Hagos apeliacinio teismo nutartis paliko galioti 2014 metais teismo priimtą sprendimą, kad Nyderlandų taikdariai galėjo žinoti, jog, jei Potocario kaimelyje įsikūrusioje bazėje prieglobsčio ieškoję vyrai būtų išvaryti, juos galėtų nužudyti Bosnijos serbų pajėgos. Taip ir įvyko.

Ši nutartis laikoma išskirtine, nes JT turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nyderlandų atvejis unikalus tuo, kad JT taikos palaikymo misijoje dalyvavusi valstybė pripažinta teisiškai atsakinga už savo veiksmus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 03:30

Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. 

Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.

Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.

Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.

Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.

Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.

Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.

Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.04.13; 10:54

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo, kurio, kreipdamasis į prokuratūrą, prašė Europos Parlamento narys Rolandas Paksas.

R. Pakso pareiškime nurodyta, kad šių metų liepos 11 d. viename internetiniame portale buvo paskelbta publikacija, kurioje, pareiškėjo nuomone, buvo paviešinti Generalinės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys, manipuliuojama faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir tuo šiurkščiai pažeidžiami esminiai baudžiamojo proceso principai – nekaltumo prezumpcijos, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente išnagrinėjus R. Pakso pareiškimą, prie jo pridėtą publikacijos stenogramą bei pareiškimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, buvo padaryta išvada, kad minėtoje publikacijoje minimi duomenys, susiję su ikiteisminiame tyrime tiriamomis galimai įvykdytų korupcinių veikų aplinkybėmis, buvo pateikti generalinio prokuroro kreipimesi į Europos Parlamento pirmininką Martiną Schulzą dėl R. Pakso, kaip Europos Parlamento nario, teisinio imuniteto atšaukimo.

Minėtas prašymas Europos Parlamento pirmininkui buvo rengtas pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles ir jame buvo atskleista tiek ikiteisminio tyrimo duomenų, kiek ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras manė esant reikalinga ir leistina šio klausimo nagrinėjimui Europos Parlamente.

Kreipimesi į Europos Parlamentą nebuvo nustatyta jokių apribojimų dėl pateikiamų duomenų skelbtinumo, todėl nagrinėjamu atveju šios informacijos paskelbimas žiniasklaidoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas ir už jos paskelbimą baudžiamoji atsakomybė negali kilti.

Šį nutarimą pareiškėjas gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.23; 19:35

Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti birželio 22 d. paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir jame pareikštų įtarimų G. V. ir A. J. Z. vyks tol, kol bus įvykdyti šio teismo nutartyje nurodyti reikalavimai, susiję su proceso dalyvių teisėmis apskųsti prokuroro sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

Law and Justice

Kaip buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, kuriame įtarimai buvo pareikšti G. V. ir A. J. Z., o  teisinę neliečiamybę turintis Europos Parlamento narys Rolandas Paksas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, šių metų balandžio 19 d. prokuroro nutarimu buvo išskirtas į du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad neatskyrus šių tyrimų tektų neapibrėžtą laiką laukti, kol bus baigta R. Pakso atžvilgiu jau pradėta teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra Europos Parlamente. Kol tai neįvyko, atlikti būtinus baudžiamojo persekiojimo veiksmus R. Pakso atžvilgiu ir baigti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės.

Tyrimą kontroliavusio prokuroro manymu, taip laukiant būtų pažeistos kitų proceso dalyvių teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką bei nusižengta reikalavimui perduoti baudžiamąją bylą teismui nedelsiant, jei prokuroras mano, kad joje surinkta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei įrodyti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro vertinimu, atskirtame G. V. ir A. J. Z. atžvilgiu ikiteisminiame tyrime tokių duomenų pakanka ir byla galėtų būti nagrinėjama teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime konstatavo, kad esminis klausimas, dėl ko išsiskyrė kaltinimo bei gynybos pozicijos – minėtų ikiteisminių tyrimų išskyrimo pagrįstumas. Teismo vertinimu, šis ginčas, kaip ir visi kiti proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, privalo būti išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo turi būti priimtas galutinis procesinis sprendimas dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui. 

Per kiek dienų ar kitą terminą toks skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui turėtų būti paduotas, nes teisės aktuose joks terminas nėra nurodytas, teismas nepasisakė.

Šis Lietuvos apeliacinis teismo sprendimas įsigaliojo po jo paskelbimo ir yra neskundžiamas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.07.20; 06:38

vytautas_visockas_mmmm

Jeigu nebūčiau matęs savo akimis, niekada nepatikėčiau, kad mes esame valdomi tokių žmonių, kokius matėme vakar Seime, vykstant Seimo posėdžiams. Trūksta žodžių. Per kelias valandas buvo tiek primeluota, tiek išsisukinėta, klaidinta, klastota, kad sveikas protas to sutalpinti niekaip nepajėgia.

Dabar jau galima neabejoti – tie trys teisiamieji per artimiausius ketverius metus sėdės Seimo minkštose kėdėse ir tyčiosis iš valstybės.

Štai kaip žemai mes nupuolėme! O jau atrodė, kad Viktoras Uspaskichas priėjo liepto galą. Algirdas Butkevičius dievagojasi – socialdemokratai balsuos tik už kaltinamųjų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimą. Konservatoriai, socialliberalai sako tą patį – tik teismas gali nuspręsti, kalti jie ar ne. Seimas ne teisėjas, ši byla ne politinė.

Continue reading „Trūksta žodžių“

vytautas_visockas_mmmm

Pats savęs noriu paklausti: ar protesto mitingų laikai jau praėjo? Nuvertėme korumpuotą valdžią, sutramdėme prokuratūros, teismų sauvalę, ir dabar galime atsipūsti? Ar ne taip? Ar taip galvoja ir Darius Kuolys, Romualdas Ozolas, Gintaras Songaila, Arvydas Akstinavičius, Alvydas Medalinskas, Algimantas Matulevičius?..

Jų gretos jau sumažėjo, nebėra Valdo Vasiliausko, Jono Varkalos, Algirdo Patacko, Neringos Venckienės, Povilo Gylio, kiti liko lauke už durų. Jeigu būtų mano valia, aš juos visus su savo komandomis pakviesčiau gruodžio 21 dieną susirinkti prie Seimo durų, už kurių bus bandoma neatimti teisinės neliečiamybės trims Darbo partijos teisiamiesiems, trims Seimo nariams, kurie į jį pateko per mūsų visuomenės tamsumą, dėl nežabotos klaidinančios reklamos, dėl kitų panašių priežasčių.

Continue reading „Kas būtų, jeigu būtų“

uzdila_algis

Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.

Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.

Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.

Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.

Continue reading „Patys užsakėme tą muziką“

algimantas-zolubas-1

Balsavusieji Seime 2012-ųjų birželio 26 d. už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą akivaizdžiai išreiškė pasitikėjimą mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Visuomenė mūsų teisėtvarka ir teisėsauga nepasitiki, nepasitiki tikrai pagrįstai. Tačiau, regis, viena partija, besiskelbianti skaidria, vos ne krištoline, arba nuovoką prarado, arba iš tikrųjų nėra krištolinė, nes su prokurorais ir teismais nusprendė gyventi tik geruoju, – maža ką, ras drumzlių skaidriojoj (ne kartą taip buvo) ir nesitikėk malonės.

Tai kam gi atstovauja balsavusieji už neliečiamybės panaikinimą? Ar po tokio akibrokšto būtų korektiška siekti visuomenės palankumo ateinančiuose Seimo rinkimuose? Jau vien už nuovokos stoką prarandamas visuomenės pasitikėjimas ir, žinoma, balsai būsimuose rinkimuose.

Continue reading „Suvienijo „demokratinis centralizmas““

venckiene_neringa

Su Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja Ne­rin­ga Venc­kie­ne po ge­gu­žės 17-ąją pa­da­ry­to bru­ta­laus po­gro­mo prieš jos glo­bo­ja­mą (glo­bą bu­vo pa­sky­ręs teis­mas) bro­lio duk­re­lę Dei­man­tę vyks­ta mo­ra­li­nis, po­li­ti­nis ir tei­si­nis su­si­do­ro­ji­mas. Bir­že­lio pra­džio­je Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­rei­ka­la­vo Sei­mo at­im­ti iš N. Venc­kie­nės tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę už ne­va pa­da­ry­tus jos nu­si­kal­ti­mus.

Pro­ku­ra­tū­ros rei­ka­la­vi­mu su­da­ry­ta Lai­ki­no­ji Sei­mo ko­mi­si­ja, ku­rios dau­gu­mą su­da­ro tei­sė­jai prie­šiš­ki Sei­mo na­riai E. Jur­ke­vi­čius, D. Kuo­dy­tė, A. Stir­bly­tė, S. Šed­ba­ras, J. Sa­ba­taus­kas, J. Juo­za­pai­tis, R. A. Ru­čys ir E. Le­men­taus­kas, pa­si­ren­gę jau bir­že­lio 19-ąją įvyk­dy­ti Prokuratūros nurodymą. Tik teisėją gy­nę Sei­mo na­riai Nag­lis Pu­tei­kis, Ry­tas Kup­čins­kas, Jo­nas Ra­mo­nas prie­ši­no­si ne­tei­sė­tam ir amo­ra­liam spren­di­mui.

Continue reading „Nepaskelbtas karas“

darius-valys

Šiandien generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Panaikinti N. Venckienės imunitetą prašoma ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N. Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą (LR BK 232 str.); nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei (LR BK 245 str.); 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą (BK 231 str. 1 d.); piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką (LR BK 163 str.); panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui (LR BK 286 str.).

Continue reading „Generalinis prokuroras Darius Valys prašo panaikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę“