Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.

Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.

Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.

Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:30

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei. EPA – ELTA nuotr.

Rimtesnių sprendimų dėl „Brexit“ ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje (EVT) nesitikima, nes nepanašu, kad Jungtinės Karalystės (JK) vadovė Theresa May turėtų mandatą priimti sprendimus, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Išstojimo sutarties pasiūlymas buvo praėjusią savaitę – jis buvo praktiškai suderėtas. Tačiau premjerė negavo palaikymo tam variantui ir grįžome prie tos pačios nulinės stadijos (…), – prieš vakarienę su Europos Sąjungos lyderiais trečiadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Paklausta, ką turi omenyje sakydama „nulinė stadija“, šalies vadovė atsakė mananti, kad JK nėra bendro sutarimo, o Theresa May neturinti rimto mandato ir visiško savo valdžios palaikymo derėtis. Pasak D. Grybauskaitės, EVT tikisi, kad JK premjerė sustiprins savo poziciją, nes Europai reikalingas aiškus britų sprendimas, ir pridūrė, kad kol kas įmanomi visi derybų baigties variantai.

„Įmanomas ir susitarimas, ir kompromisinis variantas, ir jokio susitarimo. Lietuvai nebūtų didelių nuostolių – mums šiame susitarime svarbu JK gyvenančių mūsų piliečių teisės“, – sakė D. Grybauskaitė.

Užsienio žurnalistams paklausus, kada, prezidentės manymu, bus pasiektas kritinis taškas, D. Grybauskaitė patikino, kad laiko dar tikrai yra. 

„Laiko dar tikrai turėsime, nes ši drama nėra paskutinėje stadijoje. Tačiau nežinome, kurioje pusėje yra ponia May, ir neturime aiškių pasiūlymų iš Londono, – sakė Lietuvos vadovė. – Jei „Brexit“ bus „kietasis“, tai toks jis bus abiem pusėms“. 

Nors teigiama, kad Londonas ir Briuselis susitarė dėl 80 proc. JK išstojimo iš ES klausimų, sienos su Šiaurės Airija klausimas ir toliau lieka pleištu derybose. Šalims nesusitariant, ES siūlo metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų galima kalbėti apie Bendrijos ir JK santykius po britų pasitraukimo iš Sąjungos. 

Eltos šaltinių teigimu, augant tikimybei, kad kitų metų kovo 29 d. JK iš ES pasitrauks be jokio susitarimo, Europos Komisija kreipsis į ES valstybių lyderius, siekiant gauti mandatą greito reagavimo galiom kritiniu atveju gauti. Esą, taip būtų siekiama išvengti nepatogumų ES piliečiams JK bei užtikrinti prekybos tęstinumą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

D. Tuskas viliasi, kad Didžioji Britanija dar gali atsisakyti „Brexit“. EPA-ELTA nuotr.

Atsistatydinus dviem svarbiausiems griežto kurso „Brexit“ šalininkams Didžiosios Britanijos vyriausybėje, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino viltį, kad šalies išstojimą iš ES dar įmanoma sustabdyti. „Politikai ateina ir išeina, tačiau problemos, kurias jie sukuria, lieka žmonėms, – rašė jis pirmadienį tviteryje. – Aš galiu tik apgailestauti, kad „Brexit“ idėja neišėjo su Davisu ir Johnsonu. Tačiau… kas žino?“

Prieš tai apie savo atsistatydinimą iš pareigų paskelbė du „Brexit“ referendumo organizatoriai – „Brexit“ reikalų sekretorius Davidas Davisas ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Abu jie ne kartą kaltino premjerę Theresą May išstojimo derybose su Briuseliu demonstruojant per minkštą poziciją ir neįgyvendinant britų rinkėjų valios, pareikštos per referendumą.

D. Tuskas savo ruožtu vis agituodavo už idėją, kad Didžioji Britanija vis dėlto galėtų likti ES. Be kita ko, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis yra pabrėžę, kad durys Didžiajai Britanijai likti ES lieka atviros.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.10; 08:30

Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai pirmadienį balsavo, kad parlamentui būtų suteikti įgaliojimai užkirsti vyriausybei kelią išstoti iš Europos Sąjungos be susitarimo, tačiau prieš įsigaliojant tam dar turi pritarti parlamento nariais vadinami Bendruomenių Rūmų nariai.

Lordų Rūmų nariai 335 balsais prieš 244 balsavo už pataisą, suteiksiančią parlamentarams įgaliojimą tarti lemiamą žodį dėl „Brexit“ derybų su Briuseliu rezultatų. Pataisa suteiktų parlamentui įgaliojimus grąžinti Didžiąją Britaniją prie derybų stalo Briuselyje ar net sustabdyti „Brexit“ procesą.

Tačiau pataisai nepritaria šalies vyriausybė ir pataisa gali nesulaukti palaikymo žemesniuosiuose parlamento rūmuose, kur premjerė Theresa May turi nedidelę daugumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.01; 08:52

Rusijai nepavyks Vakaruose pasėti nesantaikos, pirmadienį teigė Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May).

Kasmečiame kreipimesi į Londono Sičio mero pokylio dalyvius, T. Mei vardijo Rusijos veiksmus – nuo Krymo aneksijos iki „siekio informaciją paversti ginklu“, – kurie, pasak jos, kelia grėsmę tarptautinei tvarkai.

„Maskva pasitelkia valstybines žiniasklaidos organizacijas, kad šios skelbtų melagingas naujienas ir „fotošopu“ retušuotas nuotraukas, taip siekdama sėti nesantaiką Vakaruose ir kenkti mūsų institucijoms“, – kalbėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė.

„Todėl Rusijai turiu labai paprastą žinutę: mes žinome, ką darote. Ir jums nepavyks“, – įspėjo T. Mei.

T. Mei teigė, kad Rusija tinkamai neįvertino Vakarų demokratijos atsparumo, „laisvų ir atvirų visuomenių patrauklumo bei Vakarų šalių įsipareigojimų jas saistantiems aljansams“.

Aštrūs Didžiosios Britanijos premjerės komentarai kontrastavo su JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pozicija – su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis siekia palaikyti draugiškus santykius ir neigia, kad Rusijos vadovas nurodė kištis į JAV prezidento rinkimus.

Tačiau, nepaisant to, T. Mei, vadovaujanti trapiai, skandalų alinamai vyriausybei, kuri turi išvesti šalį iš Europos Sąjungos (ES), siekė patvirtinti transatlantinių ryšių svarbą ir Jungtinės Karalystės (JK) vietą pasaulyje po „Brexit“.

Ji tikino, kad JK su Rusijos veiksmais ir toliau kovos per aljansus, kuriems priklauso, ir tuo pat metu sieks reformuoti NATO. Pastarasis punktas – ilgalaikis D. Trampo reikalavimas.

Be to, T. Mei pažadėjo stiprinti kibernetinį saugumą ir griežtinti finansinį reguliavimą, kad užkirstų kelią iš Rusijos į Didžiąją Britaniją patekti „iš korupcijos gautoms pajamoms“.

Tačiau JK premjerė tuo pat metu pasistengė sumažinti įtampą, paragindama ir toliau palaikyti ryšius su Maskva, ir pakartojo, kad šalies užsienio reikalų sekretorius Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ateinančiais mėnesiais apsilankys Rusijoje.

„Nenorime grįžti į Šaltojo karo laikus ar būti nuolatinėje konfrontacijoje“, – tikino T. Mei, pridurdama kad yra „kitas kelias“.

„Daugelis mūsų į posovietinę Rusiją žiūrėjome su viltimi, – tęsė premjerė. – Nes žinome, kad stipri ir klestinti bei taisyklių besilaikanti Rusija yra Jungtinės Karalystės, Europos ir viso pasaulio interesas.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.14; 12:21

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) pasiūlė dvejų metų trukmės pereinamąjį laikotarpį po to, kai šalis 2019 m. kovą paliks Europos Sąjungą (ES), rašo BBC.

Ji teigia norinti, kad pereinamąjį laikotarpį jos šalis išsaugotų prieigą prie ES rinkos, bei prižadėjo, jog Didžioji Britanija mokėtų savo dalį į ES biudžetą.

Pagal T. Mei pasiūlymą, per dvejus metus į ES biudžetą būtų sumokėta apie 20 mlrd. eurų.

Tuo tarpu kalbėdama apie prekybą T. Mei teigė, kad derybų šalys gali „sugalvoti geresnių sprendimų“ nei dabartinių sąlygų taikymas, bei pažymėjo, jog „nėra tikslo taikyti tarifus ten, kur jų nėra dabar“.

Manoma, kad šia kalba Florencijoje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė siekia pralaužti ledus „Brexit“ derybose. Kalboje ji palietė ne vieną klausimą – T. Mei patikino, kad Didžioji Britanija „gerbs visus savo finansinius įsipareigojimus“, bei pažymėjo nesistengsianti pakenkti Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) planams didinti ES integraciją.

„Brexit“ derybos tarp Didžiosios Britanijos ir ES bus pratęstos jau kitą pirmadienį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24: 01:01

Po teroristinio išpuolio Londone sulaikyta 12 asmenų, sekmadienį pranešė policija. Įtariamieji sulaikyti Rytų Londone, Barkingo rajone. Britų žiniasklaida prie tai pranešė apie čia vykdomą policijos operaciją.

Taip pat atlikta krata keliuose namuose Barkinge. Kitos detalės kol kas neskelbiamos, veikiausiai – nenorint pakenkti tyrimui.

Trys užpuolikai šeštadienio vakarą ant Londono tilto pradžioje automobiliu taranavo praeivius, o tada netoliese esančiame Borafo turgaus rajone žmones badė peiliais. Žuvo septyni asmenys, dešimtys buvo sužeisti. Užpuolikus nušovė policija.

Apie išpuolio motyvus kol kas mažai žinoma. Vidaus reikalų sekretorė Ember Rud (Amber Rudd) sakė, kad užpuolikai greičiausiai yra „radikalūs islamo teroristai“. Kol kas jokia teroristinė grupuotė atsakomybės neprisiėmė.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) išpuolius Londone pavadino brutalia ataka prieš nekaltus piliečius ir paskelbė apie griežtesnius veiksmus prieš terorizmą.

Informacijos šaltinis – ELTA

EPA – ELTA nuotraukoje: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei.

2017.06.04; 16:35

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) patvirtino, kad sprogimas Mančesteryje buvo teroro aktas.

Saugumo pajėgos mano žinančios teroristo tapatybę, sakė ji. Tačiau esą dar per anksti įvardyti pavardę. Savižudis, anot premjerės, norėjo „kiek įmanoma didesnių skerdynių“, jis šaltakraujiškai taikėsi į vaikus. „Tai yra visiškai nauja bailumo kategorija“, – pabrėžė T. Mei.

Tai yra vienas kruviniausių teroro aktų, kuriuos teko patirti Jungtinei karalystei, kalbėjo ministrė pirmininkė. Anot jos, daugelio iš 59 sužeistųjų gyvybei gresia pavojus. Tarp jų yra vaikų ir jaunuolių. Jie gydomi ligoninėse.

Anot T. Mei, Didžiosios Britanijos laukia sunkios dienos. Visa šalis yra su žmonėmis Mančesteryje ir prisimena žuvusius ir sužeistuosius. „Mūsų vertybės, mūsų gyvenimo būdas visad nugalės“, – akcentavo T. Mei. Grėsmės scenarijus esą išlieka toks pat. Naujas išpuolis ir toliau yra labai tikėtinas, sakė premjerė.

Premjerė, pasak žiniasklaidos, dar antradienį ketina apsilankyti Mančesteryje.

„Visa šalis ištikta šoko dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų Mančesteryje“, – sakoma karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) pareiškime. Monarchė pareiškė savo gilią užuojautą pirmiausiai toms šeimoms, kurios per išpuolį prarado artimuosius arba kurie nukentėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA.

EPA – ELTA nuotraukoje – Didžiosios britanijos premjerė Teresa Mei.

2017.05.24; 05:40