Zelimchanas Changošvilis

2019 m. balandžio mėnesį įtariamasis rusas buvo atvykęs į FSB mokymo centrą, esantį netoli Maskvos. Šioje bazėje, esančioje prie Averkievo kaimo, įrengtos kelios šaudyklos, skirtos apmokyti FSB pareigūnus šaudymo technikos. Ne pelno siekianti žurnalistų organizacija „Bellingcat“ nustatė, kas tas asmuo, kuris buvo atvykęs į FSB šaudyklą prie Maskvos. Tai – Vadimas Krasikovas.

Remdamasis mobiliųjų pokalbių duomenimis, šis vyras praleido keturias paras minėtoje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos šaudykloje. Ir tai – svarbi užuomina, kas 2019-ųjų metų rugpjūčio mėnesį Berlyne nušovė Rusijai nepalankų čečėnų kovotoją. Taip rašo „The Washington Post “ redakcija.

Taigi „Bellingcat“ įtaria, kad V.Krasikovas, kuris keliavo prisidengęs svetimu vardu į Vokietiją, ir yra būtent tas vyras, kurį Vokietijos federaliniai prokurorai apkaltino rugpjūčio 23 dieną Berlyne nužudžius Zelimkhaną Khangoshvili, buvusį Čečėnijos karo lauko vadą, kovojusį prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas Antrajame Čečėnijos kare.

Rusija neigia bet kokią savo atsakomybę. Tačiau „Bellingcat“ ir partneriai iš „Der Spiegel“ bei „The Insider“ dabar surado informacijos, kuri tiesiogiai pirštu beda į FSB. Pasak žurnalistų, nustatymas, jog V.Krasikovas prieš atvykdamas į Vokietiją treniravosi FSB šaudykloje, tik sutvirtina įtarimus, kad būtent Rusijos Federalinė saugumo tarnyba organizavo ir įvykdė žmogžudystę Berlyne.

„Tyrimas, paremtas mobiliaisiais duomenimis ir informacija apie prisijungimą prie mobiliųjų bokštų, fiksuoja būtent V.Krasikovo skambučius ir judesius. Jis dažnai kalbėdavo su Eduardu Benderskiu, kuris vadovauja FSB veteranų asociacijai ir privačioms saugos agentūroms, teikiančioms paslaugas valstybinėms įmonėms. Duomenys rodo, kad V.Krasikovas aštuonis kartus lankėsi ir FSB specialiųjų operacijų centre Balašihoje netoli Maskvos, įskaitant ir paskutiniąsias dienas prieš pat išvykstant iš Rusijos…“, – skelbia minėtas leidinys.

„Vokietija išsiuntė du Rusijos diplomatus, bausdama Kremlių už tai, kad šis nepadeda ištirti nusikaltimo. Tačiau tokio atsako Maskvai akivaizdžiai neužtenka. per daug švelnus atsakas. Tyrimas, kurį atliko Bellingcat ir partneriai, byloja apie valstybės remiamų žmogžudysčių Vokietijos žemėje vaizdą, nepanašų į bandymą nunuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukrą Didžiojoje Britanijoje, o prieš tai – dar ir Aleksandro Litvinenko nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu. Vokietija turėjo pasielgti žymiai griežčiau, demonstruodama Kremliui, kad nesitaikstys su jos išpuoliais. Taip mano „The Washington Post“ redakcija.

Informacijos šaltinis – „ The Washington Post“

2020.02.25; 08:53

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Britanijos specialiosios tarnybos identifikavo trečią GRU bendradarbį, kuris rekognoskavo vietovę Skripalio byloje. Tai praneša The Telegraph korespondentė Heili Dikson.

„Kaip manoma, GRU bendradarbis apsilankė Solsberyje, kad padėtų planuojant atakas prieš tai, kai du jo kolegos atveš į Didžiąją Britaniją nervus paralyžiuojančią ginklo tipo medžiagą“, – sakoma straipsnyje.

Kaip nurodoma vokiečių leidinio Focus žinion patekusioje informacijoje, buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis iki pat 2017 metų bendradarbiavo su keturių NATO šalių žvalgybomis.

Skripalis išdavė keletą aktyvių Rusijos agentų – GRU bendradarbių, pažymi publikacijos autorius Jozefas Hufelšultė. Apie tai leidinys sužinojo iš aukšto ACCI (NATO struktūra, kurios specializacija – priešinimasis šnipinėjimui) pareigūno.

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

„NATO analitikai neatmeta, kad tikroji pasikėsinimo į Skripalį priežastis buvo jo aktyvus bendradarbiavimas su Vakarų specialiosiomis tarnybomis, kai jis padėjo identifikuoti rusų šnipus“, – pažymi žurnalistas.

Tuo tarpu rusų žurnalistas, slypintis už nuodijimo Solsberyje demaskavimo, skrenda atgal į Maskvą ir mano, kad jį ten sulaikys, praneša The Times.

Tinklapio The Insider redaktorius Romanas Dobrochotovas sakė, kad galėtų gauti politinį prieglobstį, bet Maskvoje – jo gyvenimas, prie kurio jis norėtų grįžti, pasakoja žurnalistai Fiona Hamilton, Benas Makintairas ir Ketrin Filp.

Dobrochotovo nuomone, vargu ar jam kenks, bet jis įtaria, kad bus sulaikytas. „Pasak jo, jį gali apkaltinti šnipinėjimu užsienio valstybės naudai dėl to, kad jis atskleidė informaciją apie užtraukusius Kremliui gėdą nevykėlius Skripalio žudikus. Valdžia gali pridaryti juridinių problemų arba uždaryti jo banko sąskaitas“, – rašo britų leidinys.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

2018.10.03; 07:22