Geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos bus ilgiausias Baltijos valstybėse. „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo antrą konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos rangovas.
 
Tai bus ilgiausias, daugiau kaip 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltas Baltijos valstybėse.
 
„Geležinkelio tiltas per Nerį – techniškai sudėtingiausias inžinerinis statinys „Rail Baltica“ geležinkelio statyboje. Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas. Dar vienas inžinerinis iššūkis – nebus nei vienos atramos vandenyje, tad išrinktam tilto statybos rangovui šis darbas bus tikrai rimtas iššūkis“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
 
Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Iki šiol ilgiausias tiltas Lietuvoje buvo per Dubysą nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurio ilgis yra 599 m, o ilgiausias automobiliams skirtas tiltas – per Nemuną prie Jurbarko įrengtas tiltas, kurio ilgis siekia 494 m.
 
Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
 
Konkursą laimėjęs rangovas pagal sutartį turės ne tik pastatyti tiltą, bet ir sutvarkyti aplinką, įrengti triukšmą slopinančias sienutes, rekonstruoti šalia einančius vandentiekio bei kitus inžinerinius tinklus, rekonstruoti melioracijos statinius.
 
Naujasis tiltas bus Lietuvoje visiškai naujo 1435 mm pločio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos dalis.
 
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
 
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
 
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Karoliniškių gyventojų pamėgtas, virš sostinės vakarinio aplinkkelio besidriekiantis pėsčiųjų tiltas pastaruosius šešerius metus buvo unikaliai puošiamas kaklaraiščiais. Pasak šios idėjos autoriaus Juliaus Žėko, mintis papuošti tiltą kaklaraiščiais tuomet kilo spontaniškai, norint išreikšti laisvės dvasią bei sukurti naują šios miesto erdvės ženklą.
 
Nors prieš savaitę žymieji tilto atributai, prie kurių buvo spėję priprasti vietos gyventojai ir pro šalį važiuojantys vilniečiai, paslaptingai pradingo, nuo trečiadienio tiltas vėl atnaujintas ir išpuoštas naujais kaklaraiščiais – savo kaklaraiščius čia užkabino Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su idėjos autoriumi J. Žėku, praneša savivaldybė.
 
Sostinės meras Remigijus Šimašius kviečia vilniečius tęsti savitą tradiciją ir jau dabar nešti kaklaraiščius ant tilto arba atnešti juos į savivaldybę (pirmą aukštą, netoli įėjimo iš Europos aikštės pusės) – visi jie bus pakabinti ant tilto artimiausiu metu. Kai vieną dieną kaklaraiščių staiga ant tilto neliko, jų iškart pasigedo aplinkui gyvenantys ir tiltą vakariniu aplinkkeliu pravažiuojantys.
 
„Smagu, kad žmonės turi kaklaraiščių ir savitų idėjų, kaip juos panaudoti pamėgto tilto puošybai. Šiandien kartu su idėjos iniciatoriumi iš naujo užrišom kaklaraiščius ir tęsiame tradiciją, o savivaldybėje pastatysime tikrai nemažą dėžę, į kurią vilniečius kviečiame atnešti nebereikalingus kaklaraiščius – tiltas vėl bus pasipuošęs“, – kalbėjo sostinės meras R. Šimašius.
 
„Šiandien mes visi kartu sugrąžinome Vilniaus ženklą, kuris kažkam yra tiesiog gražus simbolis, o kitiems – oficialumo, etiketo ženklas. Man kaklaraištį norisi ne užsirišti, o nusirišti. Šis tiltas simboliškai veda mus iš miesto į mišką, o žmogus visada nori pajausti tą laisvės dvasią, todėl oficialumų ženklą norisi nusirišti ir palikti, kad mes būtume paprastesni ir žmogiškesni“, – kalbėjo iniciatyvos autorius ir pirmojo kaklaraiščio ant tilto savininkas J. Žėkas.
 
Vilniečiai ir patys gali drąsiai užkabinti atsineštus kaklaraiščius ant tilto. Rekomenduojama juos kabinti šiek tiek aukščiau – taip geriau matysis iš tolo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 00:02

Važiuodamas traukiniu ilgiausiu Rusijos tiltu, prezidentas Vladimiras Putinas atidarė geležinkelio liniją į Juodosios jūros Krymo pusiasalį.
 
Valstybinė televizija pirmadienį per tiesioginę transliaciją pradžioje rodė, kaip V. Putinas stovi šalia traukinio mašinisto. „Pirmyn“, – tarė jis.
 
Vėliau prezidentas, traukiniui riedant 19 km ilgo tiltu, su darbininkais vagone gėrė kavą. Rusija, nepaisydama tarptautinių protestų, Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavo 2014-aisiais.
 
V. Putinas į traukinį įlipo Kerčėjė Kryme ir netrukus išlipo Rusijos Tumano pusiasalyje. „Tai didelis įvykis“, – sakė jis geležinkelio stotyje. Milijonai žmonių esą taip ateityje galės pasiekti Krymą.
 
Ginčytino tilto dalį, skirtą automobiliams, V. Putinas atidarė jau pernai. Po daugiau kaip ketverius metus trukusių bėgių tiesimo darbų dabar juo riedės ir traukiniai.
 
Ukraina, kuriai tarptautinės teisės požiūriu Krymas priklauso, taip pat ES ir JAV protestavo prieš tilto tiesimą. 19 km tiltas Kerčės sąsiauryje – tarp Juodosios ir Azovo jūrų – yra ilgiausias Rusijoje ir Europoje. Jo statybos kaštai siekė 228 mlrd. rublių (3,3 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 02:00

Maskvoje nužudytas Vladimiro Putino kritikas politikas Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Redakcija / Ouest-France

Politiniai pabėgėliai išvažiuoja iš Rusijos į Baltijos šalis. Juos ten pasirengusi priimti ne tik rusakalbė bendruomenė, bet ir valstybė. Lietuvai tai būdas palaikyti rusų pilietinę bendruomenę Kremliaus akyse, sakoma Ouest-France redakciniame straipsnyje.

41-rių Jevgenijus Titovas yra vienas iš vis skaitlingesnių Rusijos piliečių, kurie stengiasi gauti politinį prieglobstį Lietuvoje, kuri anksčiau įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį, o vėliau tapo ryžtinga ir provakarietiška ES ir NATO narė, atvirai kritiškai nusiteikusi Krymo atžvilgiu, rašo straipsnio autoriai.

„Kai aš atlikau žurnalistinį tyrimą apie (Rusijos pastatytą) Krymo tiltą, mano draugai gavo laiškelį, kad aš nužudytas“, – pasakoja Jevgenijus Titovas Vilniuje.

Garis Kasparovas. Slaptai.lt nuotr.

Gavęs draugo patarimą, jis 2016 metais atvažiavo į Lietuvą po to, kai sulaukė daugiau grasinimų mirtimi už savo straipsnius apie korupciją, susijusią su to tilto, jungiančio Krymą su Rusija, statyba. Liepos mėnesį „Novaja gazeta“ žurnalistas gavo ten politinio pabėgėlio statusą, sakoma straipsnyje.

32-jų metų Vsevolodas Černozubas vienas iš pirmųjų atvyko į Lietuvą 2013 metų gruody, rašo redakcija. Opozicinės partijos „Solidarnost“ vadovybės narys nusprendė išvažiuoti dėl šiurkščių represijų, prasidėjusių po masinių protestų prieš Vladimiro Putino iškėlimą trečiam prezidento mandatui 2012 metų gegužės mėnesį.

Lietuva atvirai remia rusų opoziciją ir priima disidentus. „Vienas iš principų mūsų santykiuose su Rusija – remti pilietinę visuomenę“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Nuo 2013 metų Lietuvos užsienio reikalų ministerija kiekvieną pavasarį rengia forumą Rusijos opozicijai. Buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, laikomas vienu iš aršiausių Kremliaus kritikų, irgi ten organizuoja forumą žmogaus teisių tema, rašo redakcija.

Boriso Nemcovo pagerbimo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sulaukus Lietuvos parlamento paramos, disidentams pavyko skverą priešais Rusijos ambasadą Vilniuje pervardyti 2015 metų vasario 27 dieną nužudyto rusų opozicijos lyderio vardu, – dabar skveras vadinasi „Boriso Nemcovo aikštė“, praneša redakcija.

Boriso Nemcovo pagerbimo akcija Vilniuje prie Rusijos diplomatinės atstovybės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiandien Jevgenijus Titovas dirba labai populiaraus trijose Baltijos šalyse naujienų portalo Delfi rusiškoje tarnyboje. Vsevolodas Černozubas kartu su draugais įkūrė saitą Russia tomorrow („Rusija rytoj“), ironizuodamas Rusijos valstybinį kanalą RT, anksčiau žinomą kaip Russia Today („Rusija šiandien“), sakoma straipsnyje.

Disidentai bendradarbiauja ir su rusakalbe bendruomene, kuri kartais gina Kremliaus poziciją. Ši bendruomenė sudaro 6% tos mažos Baltijos valstybės su 2,9 mln. gyventojų, pažymi straipsnio autoriai. „Keista, bet tie žmonės, čia gyvenantys dar nuo sovietinių laikų, kartais didesni Putino šalininkai, nei patys Rusijos piliečiai“, – apgailestaudamas sako Vsevolodas Černozubas.

Krymo aneksija iš Ukrainos pažadino trijų Baltijos valstybių, nutraukusių ryšius su Sovietų Sąjunga 1991 metais, gyventojų nuogąstavimus dėl galimos naujos agresijos, pažymi Ouest-France. Ir „lietuvių baimės visiškai pagrįstos“, primygtinai tvirtina Vsevolodas Černozubas.

Informacijos šaltinis: Ouest-France

2018.08.01; 09:24