Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio (LRLS) suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavime į partijos narius kreipęsis Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas tikina, kad politikai, neva pasisakantys už paramą tradicinei šeimai, dažniausiai tiesiog yra prieš LGBT asmenis, o tai reiškia, prieš kitus žmones.
„Mums rūpi, kad miestai ir regionai būtų patrauklūs gyventi šeimoms. Čia kalbame, kad visoms šeimoms. Regionai turi būti patrauklūs visoms šeimoms. Nėra nei vieno žmogaus Lietuvoje, kuris nebūtų už tradicinę šeimą. Nei vieną. Tomas Vytautas Raskevičius, galima įvardinti ir kitus, jie visi yra už tradicinę šeimą“, – šeštadienį keturioliktajame Liberalų sąjūdžio suvažiavime kalbėjo D. Kaminskas.
Pasak Tauragės mero, vienintelis pagrįstas pasiteisinimas, kurį gali turėti politikai, nebalsuojantys už tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimą – tvirti religiniai įsitikinimai. Kitais atvejais, balsavimas prieš, pasak jo, signalizuoja politinio nuoseklumo stygių.
„Jeigu politikas nebalsuoja dėl to, kad jo neišrinks kitą kadenciją ar kitais metais, tai jau yra problema. Tai rodo, kad nėra integralumo“, – tikino jis.
„O homofobija yra itin tingių politikų mėgstamiausia tema. Tokių, kaip Gražulis. Tai tiesiog yra baimės kūrimas gyventojams, kurie iki galo tų baimių galbūt nesupranta“, – pridūrė D. Kaminskas.
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo taip pat reglamentuojami ir vienos lyties asmenų santykiai. Koalicijos partnerių teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Būtent šį projektą šeštadienį į suvažiavimą susirinkusius Liberalų sąjūdžio narius paragino palaikyti Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Yra dar vienas egzaminas, kurį turime išlaikyti su jumis. Yra Civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau palaikymo“, – šeštadienį LRLS suvažiavime kalbėjo A. Armonaitė.
Tačiau Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieningos Seimo liberalų paramos šiam įstatymui kol kas nežada. Vis tik, Seimo pirmininkė viliasi, kad tos pačios lyties asmenų santykius reglamentuojantį įstatymą parlamente priimti pavyks.
„Pagal vado komandą Liberalų sąjūdyje niekas nebalsuoja“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Praėjusiais metais Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš partnerystės įstatymą, o Viktoras Pranckietis susilaikė. Ričardas Juška balsavime nedalyvavo.
Praėjus kelioms dienoms po šio įstatymo projekto pristatymo, „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinami politikai savo būsimą sprendimą arba komentuoja nenoriai, arba leido suprasti, kad, kaip ir Partnerystės įstatymo atveju, sprendimą lems „nuo vaikystės susiformavęs požiūris“.
Partnerystės įstatymui nepritaręs Jonas Varkalys Eltai pažymėjo, kad kol kas į Civilinės sąjungos projektą nėra įsigilinęs. Tačiau, akcentuoja jis, vadovaudamasis savo vertybėmis, veikiausiai įstatymo projektui nepritars. Gražus – negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Kiek švelnesnės retorikos laikosi R Juška, akcentuojantis, kad jo asmeninis Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas yra vis dar „formavimosi stadijoje“.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Juozas Baublys, teigiantis, kad su projektu kol kas nėra susipažinęs, todėl galutinį sprendimą galės priimti tik atlikus detalesnę analizę.
Tuo tarpu V. Pranckietis Civilinės sąjungos įstatymo projektą komentavo nenoriai. Jis teigė apskritai apie įstatymo projektą sužinojęs tik iš televizijos laidų.
Vengrijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės planus uždrausti „propaguoti“ homoseksualumą. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos sostinėje Budapešte pirmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš naują, pritarimo netrukus galintį sulaukti įstatymą, kuriuo šalyje būtų uždraudžiamas homoseksualumo ar lyties keitimo operacijų „propagavimas“ ar „vaizdavimas“.
Įstatymu iš esmės uždraudžiamos švietimo programos ir LGBT grupių viešumas. Pastarosios palygino naująjį teisės aktą su Rusijoje galiojančiais įstatymais.
Kaip pranešama, į demonstraciją prie Vengrijos parlamento susirinko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Viena iš akcijos organizatorių „Amnesty International“ teigė, kad „tai parodė, jog daugybė žmonių Vengrijoje atmeta homofobiją ir transfobiją bei vyriausybės mėginimą skleisti neapykantą“.
„Kai parlamento nariai rytoj atiduos savo balsą, jie turėtų atminti, kad savo žiaurioje politinėje kampanijoje jie rizikuoja žmonių gyvybėmis“, – sakoma organizacijos pranešime.
Daugelis opozicijos partijų teigė boikotuosiančios balsavimą, tačiau parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“, kuri ir parengė įstatymo projektą, veikiausiai jam pritars.
Pasak protesto organizatorių, įstatymas „smarkiai apribotų“ žodžio laisvę ir vaikų teises.
Jei įstatymas būtų priimtas, šalyje būtų uždraustos tokių kompanijų, kaip „Coca-Cola“ reklamos, nes ši 2019 m. Vengrijoje agitavo už palankumą homoseksualiems asmenims, bei būtų draudžiamos knygos, kuriose „dramatizuojamas“ homoseksualumas.
Televizijos stotis „RTL Klub Hungary“ nurodė, kad tokie populiarūs filmai, kaip „Bridžitos Džouns dienoraštis“, „Haris Poteris“ ir „Bilis Eliotas“ galėtų būti rodomi tik vėlai vakare ir tik su 18+ žyma.
Tai naujausias teisės aktas įstatyminių priemonių serijoje, kuria Vengrijoje neva taikomasi į pedofiliją ir siekiama apsaugoti vaikus ir šeimas.
Praėjusį gruodį Vengrijos parlamentas pritarė priemonių paketui, kuriame įtvirtinamos tradicinės šeimos vertybės ir uždraudžiama tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors Prezidentūra leidžia suprasti, kad nėra nusiteikusi prieš Partnerystės įstatymą, tačiau „valstietė“ Agnė Širinskienė vis dar turi vilties, kad prezidentas Gitanas Nausėda valdančiųjų rengiamą įstatymą vetuos. Politikė mano, kad būtent dėl to, jog į viešumą nutekėjęs valdančiųjų rengiamas Partnerystės įstatymo projektas dar nėra galutinis, prezidentas, kalbėdamas apie jį, atsargiai renka žodžius.
„Prezidentas pateikė tam tikrus principus. Kiek aš anksčiau esu mačiusi jo politinius pasisakymus, jis labai nuosekliai to paties laikėsi, sakydamas, kad pritaria partnerystės institutui. Tačiau ir rinkimų kampanijos metu buvo tam tikri pasisakymai, kurie leidžia suprasti, kad prezidentas partnerystės netapatina su šeimos teisiniu santykiu. Ir bent jau iš to kalbėjimo mitingo dalyviams ir Lietuvos šeimoms toks vaizdas susidarytų, kad toks bendras principas buvo išsakytas, jog partnerystei – taip (…), bet buvo išsakytas sąlytis ir su 38 Konstitucijos straipsniu, su šeimos sąvoka“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Nors A. Širinskienė kol kas neskuba prognozuoti, kokia bus prezidento pozicija dėl valdančiųjų rengiamo Partnerystės įstatymo, tačiau teigia, kad galimybė, jog prezidentas šį kontraversiškai visuomenėje vertinamą įstatymą vetuos, – reali.
„Kiekvienas įstatymas gali būti vetuojamas, ypač, kai jis kelia kontraversijas visuomenėje ir kaip jis kuria iš esmės tapačius santuokai arba tapačius šeimai institutus. Tai manau, kad tie nuogąstavimai dėl vetavimo išlieka ir matant tai, ką prezidentas anksčiau yra kalbėjęs. Bet mes turime gerbti jo nuomonę, ir tai yra absoliučiai ne Seimo klausimas, tai prezidento valia, dėl to aš tai atsargiai ir vertinu“, – sakė politikė.
Politikė taip pat teigia, kad valdančiųjų rengiamame projekte apibrėžta partnerystės sąvoka yra, pasak jos, paimta iš 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame apibrėžiama šeimos sąvoka. A. Širinskienės teigimu, vienintelis projekto rengėjų padarytas pokytis, kad buvo išbrauktas žodis „šeima“ ir įrašyta sąvoka „partnerystė“.
„Paimta iš 2011 m. Konstitucinio Teismo nutarimo šeimos sąvoka, yra išbrauktas žodis „šeima“, įrašytas žodis „partnerystė“, ir tas šeimos santykio turinys yra visas paliktas. O Konstitucinis Teismas dar 2011 metais tame pačiame nutarime labai aiškiai pasakė, kad yra nesvarbu, kokia yra šeimos santykio forma, koks pavadinimas yra, bet yra svarbu, koks šeimos santykio turinys. Ir pagal turinį yra sprendžiama, ar tai yra šeimos santykis, ar nėra“, – sakė A. Širinskienė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad T. V. Raskevičius, konstruodamas tą projektą, labai aiškiai suprato, ką daro. Jis pasiėmė labai aiškiai šeimos santykio turinį, pavadino tai partneryste ir dabar bando įrodinėti, kad nėra žodžio „šeima“ jo įstatyme. (…) Akivaizdu, kad yra kuriamas šeimos santykis“, – pridūrė ji.
Vis tik A. Širinskienė mano, kad prezidentas tai, ar Partnerystės įstatymas skiriasi nuo šeimos sampratos ir santuokos instituto, galės įvertinti tik tada, kai bus įregistruotas galutinis projekto variantas.
„Spėlioti, manau, čia politikai gali, tai yra įdomi ir populiari tema. Tik tiek, kad mes matysime, aš manau, patį projektą, matysime, manau, jo vertinimus ir matysime prezidento poziciją. Bet kuriuo atveju, ką mes bespėliotume, tai yra tik spėlionės, kurių galbūt kartais reikėtų ir mažiau, nes prezidentas tikrai išreikš poziciją, kai pasirašinės Partnerystės įstatymo projektą vienu ar kitu pavidalu“, – sakė ji.
A. Širinskienė taip pat įsitikinusi, kad prezidentui išsakyti aiškią poziciją dėl Partnerystės įstatymo, kol nėra galutinio jo varianto, yra sunku. Todėl politikė įsitikinusi, kad prezidentas, šeštadienį kreipdamasis į šalies gyventojus, apie Partnerystės įstatymą atsargiai pasirinko žodžius ir pasakė būtent tiek, kiek ir norėjo pasakyti.
„Aš manyčiau, kad esamu metu yra labai sunku pasakyti tą aiškesnę poziciją, nes nėra projekto, yra tik kažkokie padriki gabalai, kurie yra nutekėję, kurie nežinia, ar bus projekte, ar ne. (…) Tai, aš manyčiau, kiekvienas politikas paprastai pasako, kiek jis nori pasakyti. Tai, matyt, ir Jo Ekscelencija, matydamas, kad tokia situacija, pasakė tiek, kiek jis norėjo pasakyti, išreikšdamas kartu tame pasisakyme ir paramą šeimoms Lietuvos, kas tikrai yra svarbu ir kas jo veikloje buvo labai nuoseklu“, – sakė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė leido suprasti, kad savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą. Patarėjos teigimu, prezidentas, užsimindamas, kad pasinaudos savo galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindu, veikiausiai kalbėjo apie santuokos klausimą. Veto antspaudas
„Sakiau tai per Prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – šeštadienį išplatintame sveikinime teigė G. Nausėda.
Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kunigas Robertas Grigas
Garbė Dievo meilei, garbė Kristui!
Mieli lietuviai, Lietuvą mylintys piliečiai!
Prieš 30 metų, 1989-aisiais, vykstant šimtatūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, buvau čia, kai mes, susitelkusi tauta, siekėme Nepriklausomybės, savo priklausomos valstybės tautos valios vykdymo, ir pasiekėme. Ratas apsisuko ir, deja, po tų dešimtmečių tenka stovėti čia ir ginti jau ne teisę į savo valstybę, į tautos laisvę, bet į viso to svarbiausią pagrindą – prigimtinę šeimą, vyro ir moters tapatybę, į mūsų teisę pratęsti tautos ir valstybės gyvenimą. Tada gynėme nuo svetimų okupantų, dabar, deja, tenka ginti nuo formaliai savos, formaliai demokratiškai rinktos valdžios neleistinų eksperimentų. Ar gali taip būti, kad sava valdžia veiktų prieš gyvybinius tautos interesus? Mums sakoma, kad negali būti, kad jeigu pasisakome prieš valdžią, prieš administraciją, biurokratiją, tai pasisakome prieš savo valstybę, prieš Tėvynę. Deja, tai netiesa.
Tėvynė, tauta, valstybė nėra tapati valdžiai ir administracijai. Kas bent kiek domitės ir mokėtės istorijos, o aš labai nuosekliai ir stropiai mokiausi, žinome, kad labai dažnai valdžia, administracija net ir savoje nepriklausomoje valstybėje nutolsta nuo tautos, ima veikti prieš savo tautą. Šiandien, važiuojant nuo Kauno iki Vilniaus turbūt daugelis vyresniųjų turėjote tą patį įspūdį, kaip ir aš su bičiuliais – ta nepertraukiama automobilių vilkstinė, šita jūsų vėliavų, Lietuvos tautinių, regionų vėliavų jūra, tie žmonės pakelėse, niekieno neįpareigoti, niekieno nesuvaryti, mojantys, laiminantys, mus sugrąžino į tą Sąjūdžio laikų visuotinio tautos pakilimo įspūdį. Deja, vargu, ar mes visa tai pamatysime per mūsų tarsi laisvos šalies žiniasklaidos priemones. Ar išgirsime tą tikrovę ir tiesą, kurią matome čia savo akimis. Ir tai yra tragiška, kai sava valdžia, mūsų išrinkti, turintys būti tautos atstovais, taip nutolsta nuo savo tautos ir ima atstovauti kažkam – ar sau patiems, ar siauroms interesų grupėms, bet tikrai ne valiai jūsų, tų, kurie čia esate, kaip matau, užpildantys visą laisvą erdvę, kaip ir 1989 metais, iki pat miško pakraščių.
Mums sako: „Kuo jūs nepatenkinti? Kas puola tą jūsų šeimą, nuo ko reikia ją ginti?“ Dabar yra madinga dekonstruoti mitus. Esate turbūt girdėję tą terminą – „sugriauti mitus“. Taigi norėčiau atremti keletą tų neteisingai mums, tautos valią, daugumos valią reiškiantiems, tradicinę šeimą ginantiems žmonėms daromus priekaištus. Vienas iš tų priekaištų yra, kad jūs nekenčiate tų kitos seksualinės orientacijos žmonių, norite žeminti jų orumą, norite tarsi atimti kažką, kas jiems maždaug priklauso. Girdime iš mūsų politikų, iš europarlamentarų: „Jūs nepripažįstate jų teisių būti tokiais, kokie jie yra, nepripažįstate jų orumo“. Norėčiau taip ironiškai pasakyti – čia rinkotės iš visos Lietuvos, ir gyvename visi dvidešimt, trisdešimt ar daugiau, kaip aš, metų Lietuvoje; turbūt matėte važiuodami čia gatvėse besivoliojančius, sumuštus tos skirtingos orientacijos žmones, turbūt matėte gatvėse juos nuolat užkabinėjamus, įžeidinėjamus piktais žodžiais. Aš per 60 gyvenimo metų Lietuvoje to niekada nemačiau. Lietuviai tikrai yra pakankamai kantrūs ir tolerantiški.
Turbūt visi esate išgyvenę tai. Sutinkam tų įvairių žmonių mūsų tarpe, ir aš esu sutikęs. Ir dažniausiai ta reakcija būna, na, žmonės patrauko pečiais, na, toks jis jau yra, ką jau dabar padarysi. Bet nei jokio priešiškumo, nei jokio žeminimo niekada nepatyriau. Sakyčiau, irgi taip pat ironiškai, yra blogiau negu mūsų kaltintojai sako – jie mums nelabai rūpi su jų lovos, su jų intymumo reikalais, su jų kitokia orientacija. Tokie, žinot, labai jautrūs, aš tai pavadinčiau – tokios sentimentalios, perdėtai jausmingos krikščionybės atstovai pasakytų: „Na tai čia ir yra blogai, kaip jūs galit būti abejimgi? Abejingumas yra didžiausia nemeilė“. Manyčiau, kad tas priekaištas yra neteisingas. Kaip krikščionis, kaip žmogus ir, turbūt, kiekvienas iš jūsų, neklausdami, kokios kas yra orientacijos, jeigu žmogus būtų alkanas, paduotume duonos, jeigu stokotų drabužių, sušelptume, jeigu kažkas būtų neteisingai skriaudžiamas, užgauliojamas, užstotume. Tai ir yra ta tikroji artimo meilė, žmogaus meilė. Bet niekas neturi teisės versti kitus žavėtis, gėrėtis, priimti kaip kažkokį ypatingą privalumą tą skirtingumą.
Aš trisdešimt metų gyvenau, deja, sovietų okupacijoje, trisdešimt metų – atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir turiu tą patirtį, ką reiškia, kai tave verčia kažkokia savybe, ar ypatybe, ar specialia žmonių grupe žavėtis, privalomai gėrėtis, kai neturi teisės pasakyti jokio kritiško žodžio – tai ir yra laisvės nebuvimas, tai yra prievarta, prieš kurią mes visada kovojome. Kadangi tikiu, kad pasiekia mūsų sąmonę, mūsų širdis tiktai nuoširdus žodis, pasakysiu dar aiškiau, nors žinote, mūsų gimtoji Katalikų bažnyčia iš savo dvasininkų reikalauja nevedimo, šeimos nekūrimo, bet visada mano širdis pradžiunga, kai pamatau kur gatvėje jaunuolį ir merginą, susikibusius už rankų, meiliai žvelgiančius vienas į kitą, besibučiuojančius. Ir manau, kad tas jausmas yra geras jausmas, nes iš to kyla gyvybė, iš to atsinaujina mūsų tauta ir ateities viltis, ir taip pat neslėpsiu, ir dauguma sveikos prigimties žmonių turbūt tą pasakys, kad pajunti tam tikrą nejaukumą, nekelia pasigėrėjimo ar tam tikros atjautos, kai pamatai ir vyrą su vyru ar moterį su moterimi, kažkaip seksualiai besiglamonėjančius. Tai atstumia mūsų prigimtis.
Dabar kokie nors mano kritikai, gal ir iš brolių tikinčiųjų, gal pasakys – va, čia ir yra toji neapykantos kalba, jūs neturit teisės šitaip jausti. Manau, kad turime teisę taip jausti ir tai yra demokratijos minimumas, kad niekas neturi teisės mus versti kažką girti ar peikti, žavėtis, gėrėtis arba nepriimti. Jeigu mes nieko neniekiname, neužgauliojame, nemušame, bet pagal savo sveiką protą, prigimtį ir patirtį atskiriame, kas yra pasigėrėtina, kas gražu, o kas mums nepriimtina, tai yra mūsų teisė, ir jokie valdžios priimami įsakymai negali mums to uždrausti, jeigu esame laisva šalis ir laisva tauta. Mes turime teisę jausti taip, kaip sako sveika mūsų prigimtis – be valstybinės prievartos, be nuorodų, be pasekmių mūsų viešai reputacijai ar darbo santykiams, kaip neseniai nutiko Lietuvoje, be blogų pasekmių politinei karjerai. Kitaip yra sukuriamos privilegijuotos grupės, atsiranda, pagal tą Orvelo „Gyvulių ūkį“, lygūs ir lygesni, žmonės bijo išsižioti, kad nepasakytų ko nepolitkorektiško ir nepatirtų represinių pasekmų. Nei demokratija, nei laisva visuomene čia nekvepia.
Mums sako: „Tai kuo jūs nepatenkinti? Nuo ko tą šeimą, nuo ko tą vyro ir moters tapatybę reikia ginti?” Ir mes visi žinome atsakymą, nors tai, deja, nutylima mūsų didžiosiose žiniasklaidos priemonėse – mes esame prieš tai, kad vienos siauros grupės ideologija arba interesai padaromi tarsi gyvenimo ir pasaulio centru. Švietime, didžiojoje žiniasklaidoje, politikoje, priimamuose įstatymuose. Pasakysiu taip mediciniškai, buvo atėjęs šiurkštesnis žodis į galvą, bet Dievas įkvėpė, nepasakysiu iš pagarbos mūsų susibūrimui – mes esam prieš tai, kad išangės meilės ideologija daroma pasaulio ir gyvenimo centru.
Antras mitas, kuriuo esame kaltinami ir kuris yra neteisingas – vakarietiškos vertybės. Sako, tai jūs čia prieš vakarietiškas vertybes pasisakote. Kažkodėl, kai ėjome su Sąjūdžiu į laisvą valstybę, tos vertybės buvo visai kitokios. Kodėl staiga vakarietiškos vertybės – ne Antika, ne romėnų teisė, ne krikščioniškos tradicijos, architektūra, dailė, ne klasikinė filosofija, o staiga čia taip per keliolika metų tapo ta pagrindine europietiška vertybe genderinė ideologija. Mes jos nepasirinkome kovodami už laisvą Lietuvą. Kodėl taip nutinka? Aš savęs klausiu ir jūs savęs klausiate – kodėl taip pradeda elgtis valdžia? Ne tik mūsų tautiniu, bet ir europiniu lygmeniu.
Man atrodo, kad tikintieji į Dievą, krikščionys sako, kad žmogaus prigimtis sužeista ir karts nuo karto dideles mases žmonių, to politikos elito, užvaldo tokios manijos. Mano kartos žmonės prisimena klasinę maniją, kai viskas buvo vertinama pagal tai, ar tu esi proletarų klasės, proletarų kilmės, darbininkas, tada visi keliai atverti, viskas su tavim gerai, jei ne, bus didelių problemų. Kita manija buvo to rasinio grynumo – jei priklausai tam tikrai rasei, tam tikrai tautai, tu esi aukštesnis, žmogus, antžmogis, visi kiti nelabai verti gyvenimo. Dabar mes matome vėl įsigalint tokią tarsi maniją, kur atrodo, kad žmonijos protas, sveikas protas, patirtis rieda į kažkokią pragarmę. Kai vėl tarsi išskirtine privilegija tampa tam tikros siauros grupės gyvenimo būdas. Ir tai yra nepriimtina, ir jūsų buvimas čia, tos tautos daugumos, ne tos, kurią rodo, vadinamuosius influencerius ar tuos iš mūsų besityčiojančius žiniasklaidininkus ar politikus, bet tos tikrosios Lietuvos daugumos, rodo, kad akivaizdžiai tam nepritariate.
Didysis šeimo gynimo maršas. Skelbimas Pilaitėje. Slaptai.lt nuotr.
Trečias mitas, kuris man, kaip antisovietinio pogrindžio dalyviui ir turbūt daugumai mūsų, tos kartos žmonių – kardinolui Tamkevičiui, vyskupui Kauneckui, seseriai Nijolei Sadūnaitei, Lietuvos laisvės kovos švyturiams – yra labai skaudu, kai sako: „Tai jei jau jūs ginate tradicinę šeimą, jei jūs už aiškią vyro ir moters tapatybę, santuoką, tai čia jus Rusija įtakoja, jūs – Rusijos agentai, nes ten, kažkur rytuose, jų valdininkai, valdžios ponai irgi sako „už šeimą, prieš homoseksualus ir panašiai“. Norėtųsi taip pajuokaujant pasakyti „galbūt tenai rytuose kai kurie valdininkai valgo su šaukštu ir šakute, kartais prausiasi ar naudojasi klozetu, bent miestuose? Tai mes turbūt to turėtume atsisakyti, kad nebūtume kartu su Rusija.
Yra prigimties dalykų, prigimties vertybių, kurios yra svarbesnės už kažkokius tautinius, politinius, ar valstybinių darinių skirtumus, nuo kurių priklauso valstybių ir tautos išlikimas. Man norėtųsi, ir iš tikrųjų galima tą Rusijos kaltinimą, tą mitą atsukti ir į kitą pusę. Mūsų dabartinė valdančioji dauguma sako – jūs čia renkatės, protestuojat, nepatenkinti savo valdžia, tai keliate nestabilumą, keliate sumaištį, pavojų savo valstybei, tarnaujate Rusijai. Būkime budrūs, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje tikriausiai tai bus siūloma Seime, ir susirinkime protestuoti. Ar dėl narkotikų įteisinimo, ar dėl panašių tautos gyvybę pakertančių dalykų. Jeigu jie siūlo tuos dalykus, nekvaili, turi apklausos rezultatus, žino, kad turbūt 90 proc. Lietuvos žmonių bus prieš, protestuos.
Ar ne jie patys, mūsų valdžia, kelia sumaištį ir nestabilumą valstybėje, siūlydami šituos dalykus? Iš savo valstybės, savo rinktos valdžios mes teisėtai laukiame ir reikalaujame, kad jinai atstovautų ne siaurų egzotiškų grupių reikalams ir interesams, o visai tautai rūpimoms problemoms, kurias matome ir nuolat susiduriame – matome socialinę atskirtį, didžiulę emigraciją, kaimo kultūrinės infrastruktūros nykimą, sveikatos apsaugos sistemos, kitų, pačių svarbiausių – mokytojų, policijos darbuotojų – atlyginimus. Štai kur reikėtų gerai pasukti galvas, suderinti įvairius, sunkiai derinamus interesus, išradingai ieškoti lėšų ir kurti įvairias struktūras, ir už ką padėkotų visa Lietuva. Bet vietoj to, kam valdžia ir yra išrinkta, ji imasi perdirbinėti konstitucinę šeimos sampratą ir rūpintis vadinamomis orientacijomis. Visi suprantame, kad valstybė – Lietuva, tauta – bus tik tada, kai visais įmanomais būdais, ir morališkai pirmiausia, ir įstatymų leidyba, ir finansiškai rems vyro – moters šeimą, vaikų auginimą, tėvų autonomiją vaikų auklėjime. Jeigu šito nebus, jeigu elitas, užsidaręs savo burbule, rūpinsis tiktai siaurais kažkieno interesais, mes neišgyvensime, neiškovosime vietos po saule kaip tauta ir valstybė. Ir to mes turime iš savo išrinktos valdžios visu griežtumu reikalauti.
Mano jaunystės bičiulis, beje, taip pat viešai parėmęs Šeimos gynimo maršą, politinis kalinys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, kai mes, aktyvesni tikintieji ar kunigai, susirenkame ir skundžiamės – štai tas, tas ir tas yra negerai, visada su tokiu tikėjimo praktiškumu sako: „O tai ką siūlai?“ Man atrodo, be abejo, dauguma jūsų yra tikintys žmonės, Dievą kaip aukščiausią gėrį, kaip gyvenimo prasmę, Kristų tikintys, taigi, mūsų kova yra dvasinė, dvasiniai ginklai, malda, ir tai yra svarbu. Nes ir tvirtas, geras, teisingas žodis, tikime, turi savo jėgą ir daro poveikį gyvenimo tikrovei. Praktiškas kitas dalykas, kurį siūlyčiau – reiktų, kad mes visi, kaip esam dabar susibūrę – šeimomis, kaimynai, miesteliai, į įvairias pozityvias organizacijas susibūrę žmonės, masiškai rašytume laiškus, reikalavimus mūsų valdžiai, jūsų apygardose išrinktiems Seimo nariams. Daugelis gali pasakyti: „Ai, čia beprasmiška, mes jiems nerūpim“. Bet aš turiu tokią nuojautą, kad politikai ne dėl to, kad jie būtų labai geri, matome, kokie daugelis jų yra, bet todėl, kad jie yra įgiję gerą uoslę, būdami valdžioje, žino, kas jiems naudinga, kas ne. Pajutę, kad dauguma žmonių nepritaria jų eksperimentams su tauta, prieštarauja, gali susimąstyti ir šiek tiek pakeisti savo kursą. Taigi, darykime tai.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ir vieną dar dalyką norėčiau pasakyti, aišku, jis toks kontraversiškas, bet pamąstykime. Kaip teisingai buvo pasakyta – mes esame tauta, valstybė yra mūsų. Mes, o ne tie, kažkaip išrinkti ar kažkaip į koaliciją susijungę ir mums nepriimtinus dalykus stumiantys valdininkai yra suverenas, mes esame. Yra vienas toks būdas. Dažnai pagalvoju, kodėl tautos ne visada jį panaudoja – priversti valdžią vykdyti jų valią, o ne savo fantazijas. Taikus būdas, bet, manau, būtų labai paveikus, jeigu mūsų valdžia taip paniekinančiai, arogantiškai nesiklausytų. Tai vadinasi – generalinis streikas. Be abejo, gydytojai, policija, mūsų krašto apsaugos sistema, kariuomenė turi dirbti, išlikti, gyvename neramiame pasaulyje. Tačiau jeigu staiga sustotų visos kitos profesijos, darbai, su aiškiu reikalavimu – palikite ramybėje šeimą, vyro ir moters tapatybę, palikit ramybėje mūsų vaikus. Ko gero, valdžia susimąstytų. Aišku, tai yra rizika, galimybė nesusivienyti, netekti darbų, nukentėti asmeniškai. Bet jeigu nekovosime už savo gyvenimo laisvę, tai jos ir neturėsime. Kadangi esu, kaip dzūkas, dzūko ir suvalkietės sūnus, iš prigimties truputį romantikas, užbaigsiu savo mylimo klasiko, gero brito kataliko Tolkino citata: „Galbūt ateis laikai, kai mes, žmonės, palūšime, kai išduosime savo priesaikas, ateis ne žmonių, o vilkų valanda“.
Tačiau šiandien ne ta valanda. Šiandien mes kaunamės, taikiai, bet kaunamės.
Dieve, mus padėk.
Kunigo Roberto Grigo kalba, pasakyta Vilniuje Vingio parke Didžiojo Šeimo gynimo maršo metu.
Šeimo gynimo maršas – 2021. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sostinėje esančiame Vingio parke surengtaa kontroversiškai vertinamo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, šiame renginyje dalyvauti gali iki 7 tūkst. žmonių, tačiau, policijos atstovų teigimu, iš viso į Vingio parką galėjo suplūsti apie 10 tūkst. asmenų.
Į Vingio parką dalyviai vedini mažais vaikais traukė iškėlę trispalves bei vėliavas su įvairių Lietuvos miestų atributika. Dalis piliečių į renginio vietą atsinešė transparantus, kuriuose surašyti lozungai, skelbiantys tradicinių šeimos vertybių svarbą visuomenei ir valstybei. „Tradicinė šeima = stipri tauta“, „Mama ir tėti, ačiū, kad esu“, „Iš santuokos kylanti šeima – pati geriausia vieta augti vaikams“, „Auginsime šeimą – išsaugosime Lietuvą“, „Lietuvi, prikąsk liežuvį, nes gėjai valdo mus“, „Atstatyti katalikišką valstybę“ ir t.t. Retas pilietis pilnėjančiame Vingio parke dėvėjo veido kaukes, saugančias nuo COVID-19 plitimo.
Renginio dalyviams besirenkant, skambėjo ne tik tautinės dainos, bet ir pareiškimai, esą šiuo metu yra iškilusi grėsmė tradicinėms vertybėms, kad bandoma primesti svetimą ir ydingą ideologiją.
Prasidėjus mitingui į susirinkusius kreipėsi pagrindiniai organizatoriai. Po vieno iš organizatorių humoristo Artūro Orlausko pareiškimų apie gausiai susirinkusią minią, ši ėmė skanduoti „Lietuva, Lietuva, Lietuva“.
Renginį vedęs A. Orlauskas ironizavo, kad šį skandavimą turėjo išgirsti ir Seimas.
Artūras Orlauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kažkam ten jau viduriuose nelaimė“, – savo, kaip humoristo sugebėjimus, demonstravo Orlauskas.
Į „maršo“ dalyvius kreipėsi ir vienas iš renginio idėjinių lyderių – buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius. Jis susirinkusiems paaiškino, kodėl ir kaip buvo surengtas mitingas. Pasak jo, mintis surengti „šeimų maršą“ kilo po to, kai Seimo pirmininkei buvo nunešti „parašai“, kad parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius būtų pašalintas iš užimamų pareigų.
Galiausiai jis piktinosi, kad Tarptautinę šeimos dieną lietuviams esą tenka ginti šeimas „nuo totalaus nesusipratimo.“
„Tikiuosi, kad eisite paskui mus, kol mes pastatysime valstybę į normalius pamatus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi organizatorius.
Skambėjo politiniai pareiškimai
Mitingo metu netrūko ir politinių pareiškimų. Į susirinkusius mitingo dalyvius iš scenos kreipėsi „maršo“ idėjų šalininkai. Sakytose kalbose ne tik kalbėta apie tradicinę šeimą ir jos vertybes, tačiau taip pat reikšti ir priekaištai dabartinei valdančiajai daugumai, ketinančiai priimti Partnerystės įstatymą ar ratifikuoti Stambulo konvenciją, piktintasi valdžios arogancija.
Minia audringai plojimais reagavo į pareiškimus, esą dešiniųjų valdžia turi atsitraukti nuo užimtos laikysenos LGBT bendruomenės atžvilgiu.
Kalbėję mitingo dalyviai susirinkusiai miniai tvirtino, kad gerbia prezidentą Gitaną Nausėdą už jo išsakytą nuomonę, o valdančiąją daugumą, jei ši nekeis politinio kurso, „atšauks“ būsimų Seimo rinkimų metu.
„Drąsiai ir atvirai sakome, jei šie įstatymai bus priimti nežiūrint į Lietuvos piliečių nuomonę ar prieštaravimus, mes padėsime kitiems 2024 m. ar anksčiau ateiti į valdžią, Seimą, ir jus atšaukti”, – visuomenininku pristatytas organizatorių vardu teigė Justinas Aleksandravičius.
Maršo dalyviams transliuotas prezidento sveikinimas
Susirinkusiems „maršo“ dalyviams transliuotas šalies prezidento sveikinimas šeimos dienos proga. Vaizdo įraše, kurio klausėsi susirinkę renginio dalyviai, Gitanas Nausėda prakalbo pastaruoju metu visuomenėje trintis keliančiais klausimais. Savo kalbos pradžioje šalies vadovas priminė daug kritikos sulaukusias Prezidentūros užsakytas apklausas.
„Pastarosiomis dienomis girdėjau sakant, kad klausti žmonių nuomonės yra blogai. Neva ne taip supras, arba iš viso nesupras klausimo. Aš galvoju kitaip. Mūsų žmonės nusipelno būti išgirsti ne tik kartą per 4 metus. Mes privalome girdėti jų nuomonę esminiais visuomenės gyvenimo klausimais, nes be to neįmanomi sprendimai demokratinėje valstybėje“, – sakė G. Nausėda ir akcentavo, kaip svarbu yra šeima.
„Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių šiandien renkasi Vilniuje, nes nori kalbėti apie tai, kas jiems svarbu – šeimą, paramą jai. Prisipažinsiu, šeimų labui mes vis dar padarėme per mažai. Taip, turime vaiko pinigus, vienkartines išmokas, plačiau atveriame švietimo galimybes nepasiturinčių šeimų vaikams. Tačiau jaunos šeimos susiduria su milžiniškomis problemomis derindamos darbą ir vaikų auklėjimą, ypač dabar, kai pandemija baigia išgręžti mūsų kantrybę ir jėgas. Valstybė privalo joms padėti!“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas užsiminė ir apie Partnerystės įstatymą, kuriam priešinasi „šeimos maršo“ dalyviai. G. Nausėdos teigimu, jis, jei reikės, pasinaudos savo, kaip prezidento, galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindas.
„Man nereikia gudrauti ir išsisukinėti, arba kaitalioti savo nuomonę. Sakiau tai per prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – teigė jis, paragindamas savo teises ginti oriai.
„Kelkime ir ginkime savo teises oriai, nežemindami turinčio kitokią nuomonę“, – savo kalboje sakė G. Nausėda.
Dalyviai rinkosi iš visos Lietuvos
Į renginį, kuriame reiškiamas protestas prieš ketinimus priimti Partnerystės įstatymą, ratifikuoti Stambulo konvenciją ir pan., gyventojai susirinko iš visos Lietuvos. Kaip ELTA skelbė anksčiau, šeštadienio ryte iš pajūrio pajudėjusi iš kelių šimtų automobilių sudaryta vadinamojo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ kolona, prie jos vis prisijungiant naujiems dalyviams iš įvairių šalies regionų, popietę pasiekė Vilnių. Kaip teigė policijos atstovai, sostinę renginio idėjos palaikytojai pasiekė iš maždaug trijų tūkstančių autotransporto priemonių sudarytoje virtinėje.
Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, automobilių kolonai judant per visą Lietuvą buvo užfiksuoti trys eismo įvykiai. Vienas iš jų ryte įvyko netoli Klaipėdos, o du – prie Kauno. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip tvirtino policijos atstovai, kadangi renginys vyksta vis dar galiojančių karantininių reikalavimų metu, pareigūnai prižiūri, kaip susirinkę asmenys laikosi karantino režimo taisyklių.
Surengtos oponuojančios akcijos
Prasidėjus renginiui Vingio parke, panašiu metu sostinėje rengiamos ir dar kelios akcijos, oponuojančios „šeimų maršo“ idėjoms. Prie Baltojo tilto surengta akcija, kuriai savivaldybė išdavė leidimą suburti 100 žmonių. Dar dviem akcijoms (iki 25 bei iki 5 asmenų) leidimas išduotas prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Vingio parką.
Laikytis karantininių taisyklių ir saugotis dėl galimybės užsikrėsti COVID-19 penktadienį renginio dalyvius ragino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Be to, politikė neslėpė, kad ganėtinai skeptiškai vertina idėjas, kurias kėlė „šeimų maršo“ organizatoriai. Kaip ir nemaža dalis kitų politikų bei visuomenės veikėjų, I. Šimonytė teigė nemananti, kad valdančiosios daugumos priimti ketinami įstatymai kažkaip gali pakenkti šeimai.
„Tiesą sakant, aš nelabai pažįstų politikų, kurie būtų kažkokiu būdu prieš tradicinę šeimą. Tikrai nuoširdžiai nesu tokių sutikusi“, – teigė ji.
Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Niekas tradicinei šeimai ar apskritai šeimai taip nekenkia kaip pačių žmonių asmeniniai pasirinkimai gyvenime. Paprastai šeimas sugriauna pačių žmonių pasirinkimai daryti kažkokius dalykus ar kažkokių dalykų nedaryti. Tikrai ne seksualinės mažumos, ne tautinės mažumos ir ne kitaip galvojantys žmonės ar kitaip galvojantys politikai“, – žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.
R. Šimašiaus žinutė
Žinutę maršo organizatorių teiginiams apie esą kylančią grėsmę tradicinei šeimai šeštadienį pasiuntė ir sostinės meras Remigijus Šimašius. Vilnius maršo dalyvius pasitiko su užrašu, kad „Vilnius myli visas šeimas“. Toks užrašas šeštadienį įsižiebė Vilniaus mieste esančioje kelio švieslentėje, o miesto meras R. Šimašius nuotrauka su juo pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros įraše.
Tačiau renginio organizatoriai yra įsitikinę priešingai. Jie tvirtina, kad jaučiasi puolami „genderistinės propagandos“ ir kad dėl valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų iškilo grėsmė tradicinei šeimai bei tradicinėms vertybėms.
Andrzejus Duda siūlo į Konstituciją įtraukti draudimą tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti. EPA-ELTA nuotr.
Likus mažiau nei savaitei iki antrojo Lenkijos prezidento rinkimų turo, perrinkimo siekiantis Andrzejus Duda pateikė parlamentui Konstitucijos pataisą, pagal kurią būtų uždrausta tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
Pirmadienį A. Duda pasirašė Konstitucijos pataisų projektą, kuris perduotas svarstyti parlamentui.
Pasak A. Dudos, tokia pataisa padėtų geriau pasirūpinti vaikų saugumu ir gerove.
Kad pataisa įsigaliotų, jai turi pritarti du trečdaliai Seimo narių ir absoliuti dauguma Senato narių. Tiesa, dabartiniame politiniame Lenkijos kontekste šias sąlygas įgyvendinti būtų gan sudėtinga.
A. Duda siekia perrinkimo antrai 5 metų kadencijai, pagrindiniai jo rinkimų kampanijos akcentai – socialinės išmokos nepasiturintiems ir konservatyvus požiūris socialiniais klausimais.
A. Duda kuria tradicinių šeimos vertybių gynėjo įvaizdį ir pasisako prieš lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) bendruomenės asmenų santuoką ar civilinę partnerystę.
A. Dudos konkurentas antrajame rinkimų rate yra liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kuris taip pat pasisako prieš galimybę tos pačios lyties asmenims įsivaikinti, tačiau anksčiau jis pasisakė už vienalyčių porų santuokas.
Sekmadienį vyks antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas. Rinkėjų apklausos lengvos pergalės nežada nei vienam iš politikų, tačiau kiek daugiau rinkėjų simpatijų šiuo metu tenka dabartiniam prezidentui A. Dudai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
R. J. Dagys teigia, kad TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą partijoje, dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seime, vertina kaip grubų Konstitucijos pažeidimą, siekiant riboti Seimo nario teises, o TS-LKD viduje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą, vengiant atviros diskusijos ir norint priversti partijos narius bijoti išsakyti savo nuomonę.
„Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje. Tai nuoseklus siekis, išvengiant sąžiningų diskusijų, partijoje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą. Apgailestauju, kad buvo atsisakyta tikros ir atviros diskusijos apie partijos pasaulėžiūrą ir ateitį“, – sako R. J. Dagys.
TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šių metų birželio 12 d. ir TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė šių metų kovo 21 d. kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą dėl R. J. Dagio, kaip Seimo nario, elgesio priimant Vaiko teisių pagrindų įstatymą.
Jis kaltinamas, kad nepakluso TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus, apsaugant juos nuo perteklinio valdžios kišimosi.
„Dėl vienos ir tik dėl vienos priežasties tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei. Ši priežastis yra tvirta mano pozicija, skleidžiant krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes politikoje. Gyniau šeimos laisvę nuo perteklinio valstybės kišimosi ir diktato, auklėjant savo vaikus.
Tačiau TS-LKD vadovybės atstovai mane kaltina, kad nepaklusau TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus“, – teigia R. J. Dagys.
R. J. Dagio teigimu, įstatymo projekto tikslai atitiko tiek teisinės valstybės, tiek TS-LKD programos, tiek Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principus. Šių pataisų palaikymas nuosekliai išplaukė iš TS-LKD programinių nuostatų, teisinės valstybės principų ir Bažnyčios socialinio mokymo. Ir priešingai, teigia R. J. Dagys, TS-LKD Prezidiumo draudimas palaikyti pataisas niekaip nedera nei su TS-LKD programinėmis nuostatomis, nei su teisinės valstybės principais, nei su Bažnyčios socialiniu mokymu, nei su Seimo nario sąžinės laisvės principais, nei su didžiosios dalies TS-LKD rinkėjų lūkesčiais.
Politikas primena, kad Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai eidami pareigas vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vakar buvau Vilniuje – pakraupino ant kiekvieno stulpo (tiesiogine prasme) išklijuoti vaivorykštiniai gėjų eitynių plakatai. Daugiau nei mano studijų Vilniuje laikais, aštuntame dešimtmety, panašių „rėkiančių“ ryškiaspalvių plakatų būdavo prieš „spalio šventes“, kurios ištikdavo lapkritį.
Taigi vėl susiduriame su agresyviai „iš viršaus“ ir „iš šalies“ primetama ideologija. Nes pagal visas apklausas ir tyrimus akivaizdu, kad visuomenė genderinio pasaulio suvokimo neremia, yra jam priešiška, arba, palankiausiu atveju, abejinga.
Masyvi propagandinė kampanija „per visus galus“, netgi per mūsų (?) televizijas, atskleidžia, kokie milžiniški už to stovi administraciniai ir finansiniai resursai. Taigi ir kažkieno dideli interesai.
Ką jau čia prieš šią laviną gali padaryti tradicinės šeimos šalininkų rengiamos alternatyvios eitynės, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į iškrypimų propagandos grėsmę Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai ir prigimtinėms tautos išlikimo prielaidoms. Šioms eitynėms – nei spaudos, nei TV eterio, nei plakatų.
Bet nepasijuskite per anksti laimėtojais, įtakingieji / pinigingieji žmogaus prigimties dekonstruktoriai ar perdirbinėtojai („naujo žmogaus“ – kaip pažįstama! – kūrėjai).
Ne taip seniai Gedimino (tuomet – Lenino) prospektu plaukė jūros raudonais lozungais nešinų ideologijos pritarėjų ir palaikytojų. Ir tik kažkur KGB tardymo kabinetuose ar Permės konclageryje nr. 35 koks nors „atskalūnas ekstremistas“ Terleckas, Tamkevičius ar Sadūnaitė kalbėjo, kad raudonųjų vėliavų jūra yra neteisi. Kad ji neišreiškia tautos valios ir kad, Dievui leidus, dar ateis nesuklastoto Lietuvos balso metas.
Tikiu, kad jis ateis ir dabartiniame kovos su primetama totalitarine antihumaniška ideologija etape. Ir tuomet dabartiniai „vaivorykštinės saulės“ importuotojai atrodys ne ką geriau, kaip anieji „Stalino saulutės“ kraitvežiai, kurių politinis ir moralinis įvertinimas, Lietuvai sąmonėjant, vis labiau krypsta link Grūto stovylų parko.
P. S. Kadaise piktnaudžiavęs religiniais simboliais Vilniaus baras, lyg norėdamas reabilituotis, užsikėlė Stalino biustą su kiaulės šnipu (kas man neatrodo itin skoninga – ir priešams derėtų tam tikra pagarba, jei nenorime leistis iki jų lygio). Bet daugiaspalvė vėliavėlė dešinėje prie „vado ir mokytojo“ ten ypač tinka – juk tai jo marksistinės doktrinos kultūrinis tęsinys.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie LR Seimo nario Petro Gražulio skyrimą Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu, Seimo Kultūros komiteto nariu, taip pat informacija apie jo privatų gyvenimą įpareigoja žmogaus teisių organizacijas atkreipti visuomenės dėmesį į žiniasklaidos padidintą susidomėjimą šiuo Seimo nariu ir pateikti šio viešo asmens veiklos vertinimą žmogaus teisių požiūriu.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) pažymi, kad P. Gražulis nebendradarbiavo su KGB, jis taip pat nėra susijęs su MG Baltic korupcijos byla, nenustatyta jokių jo privačių interesų valstybinėse strateginėse įmonėse ar abejotinų verslo santykių su įmonėmis Lietuvai priešiškose valstybėse. P. Gražulio asmeninio gyvenimo detalės taip pat nėra išskirtinėskitų politikų asmeninio gyvenimo atžvilgiu. Jis teikė paramą vaiko motinai iki gimdymo ir po jo, viešai jos atsiprašė ir nuolat teikia paramą vaiko išlaikymui.
Žiniasklaidoje pateikiamas neobjektyvus ir žeminantis jo disidentinės veiklos vertinimas. Toks vertinimas pažemina ne tik P. Gražulį, bet ir visus, kurie sovietmečiu vienaip ar kitaip dalyvavo disidentinėje veikloje.
LŽTKC yra žinoma, kad 1977-1989 metais nemažai to meto jaunuolių dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) veikloje. Šios grupės įkūrėjas Viktoras Petkus (jis buvo LŽTA steigėjas ir ilgametis jos Garbės pirmininkas) yra aprašęs, kaip to meto jaunieji LHG nariai konspiraciniais sumetimais slapčia traukiniais į Maskvą gabendavo LHG dokumentus, kurie vėliau patekdavo į Vakarus (vienas jų – Audronis Ažubalis – už ryšius su LHG nariais buvo pašalintas iš Vilniaus valstybinio universiteto, kuriame tuo metu studijavo žurnalistiką).
Nedera manyti, kad jaunieji LHG nariai nenusipelnė visuomenės pagarbos vien todėl, kad nebuvo ištremti į lagerius. Taip samprotaujant tektų pripažinti, jog kai kurie LHG įkūrėjai (T. Venclova, E. Finkelšteinas), taip pat išvengę Sibiro lagerių, neverti pagarbos. Dar daugiau, tektų pripažinti, kad buvę komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai, daugelis kurių šiandien tebėra valdžioje ir kurie tuo metu aktyviai rėmė disidentų persekiojimo ideologiją, gali būti laikomi lygiaverčiais buvusiems disidentams. Todėl viešas P. Gražulio įnašo į LHG veiklą menkinimas įgijo subjektyvius disidentinės veiklos vertinimo bruožus, ir tai yra neginčijama ideologinės propagandos, nukreiptos prieš Lietuvos Nepriklausomybės šalininkus, dalis.
LŽTKC duomenimis, sovietmečiu P. Gražulis atsisakė vykti į sovietinės kariuomenės karines pratybas dėl savo religinių įsitikinimu, dėl to buvo nuteistas ir 10 mėnesių kalėjo Rusijos įkalinimo įstaigose. Tuo tarpu kai kurie buvę Lietuvos Sąjūdžio lyderiai tuo metu elgėsi priešingai ir, skirtingai negu Lietuvos Helsinkio grupė arba jaunimo organizacija „Jaunoji Lietuva“ bei Lietuvos laisvės lyga, Komitetas „Ženeva–49”, kvietė Lietuvos gyventojus tarnauti sovietinėje kariuomenėje.
Nevertinant P. Gražulio asmeninių charakterio bruožų, kurie ne visiems yra priimtini, jo asmeninio gyvenimo nagrinėjimas ir nuolatinis eskalavimas žiniasklaidoje paaiškinamas nebent tuo, kad minėtas Seimo narys yra konstitucinės šeimos apibrėžties šalininkas ir nesutaikomas neoliberalizmo ideologijos priešininkas.
LŽTKC pažymi, kad idėjų kova nėra savaiminis blogis, kol ji neįgauna asmens persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus bruožų. Todėl Lietuvos žiniasklaida ir LR Seimo nariai privalo vertinti ne tik viešinamas P. Gražulio asmeninio gyvenimo detales, bet ir šio viešinimo proporcingumą bei jo įtaką viešajam – visuomenės interesui.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys
Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus
Nurodytų organizacijų pritarimą pareiškimui tvirtinu:
Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys Stasys Kaušinis
Švenčiant Baltijos kelio metines, rugpjūčio 23 dienos vakare, 20 valandą Bauskės rotušės aikštėje bus uždegtas žvakių ugnies kelias! Šis renginys tradiciškai kasmet rengiamas Rygoje prie Laisvės paminklo, tačiau kadangi šiuo metu vyksta paminklo tvarkymo darbai, šįmet žvakių ugnies kelias bus uždegtas Bauskėje, per kurią 1989 metų rugpjūčio 23 dieną vingiavo Baltijos kelias.
Atsižvelgiant į Baltijos kelio simbolinę reikšmę Baltijos valstybių nepriklausomybės siekiams ir užtvirtinant broliškų tautų vienybę, rugpjūčio 23 dieną Bauskėje prieš uždegant žvakių kelią bendradarbiavimo sutartį pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautininkų partijos – Nacionalinis susivienijimas „Visu Latvijai!” iš Latvijos, Tautininkų sąjunga iš Lietuvos ir Estijos tautinių konservatorių partija.
Jų vadukas triumfuoja: vilniečiams padovanojom gražią šventę! Ką čia vilniečiams, visam „demokratiniam” pasauliui! Šitiek filmuotojų ir fotografų sugužėjo į Gedimino prospektą ir Lenino aikštę!
Aš irgi pasiimu savo „kalašnikovą” (taip bičiulis vadina mano Lumix’są) ir, išlipęs iš troleibuso ties Medicinos banku, pro Genocido aukų muziejų bandau patekti į Gedimino prospektą. Stop! Kelią pastoja nuo namo iki namo ištemptos plastmasinės juostos, o prie jų ir policininkai bei policininkės.
Noriu patekti į Gedimino prospektą, – sakau. Negalima, ten vyks gėjų paradas. Bet aš ne į paradą einu, – meluoju pareigūnei. Imu nervintis, kaip dabar madinga, reikalauju nepažeisti mano, kaip piliečio, teisių, jas gerbti. Pareigūnė klausia kito pareigūno: ką su juo daryti? Jis reikalauja piliečio teisių! Tegul eina, – girdžiu, matyt, vyresnio pareigūno atsakymą, ir pralendu pro plastmasinę juostą.
Prospektas dar beveik be žmonių, neskaitant policininkų. Ties Muzikos akademija – didžiulis policijos autobusas. Pagalvoju: aukščiausias lygis, naujausi technikos pasiekimai ten sukaupti. Matau daug mažesnių autobusiukų, keturi raiteliai ant šalmais apsaugotų žirgų. Iš tolo matau: du jaunuoliai stovi iškėlę rankas, o policininkai jiems tapšnoja per kišenes, trečias policininkas knaisiojasi jų krepšiuose.
Oho! Šį kartą, atrodo, juokai menki. Tai gal ir fotografuoti negalima? – klausiu nuobodžiaujančio policininko ir rodau į savo „kalašnikovą”. Galima, – burbteli pareigūnas. Ačiū bent už tai. „Pašaudysiu”, bet nuotraukų neskelbsiu, bus kam tą padaryti ir be manęs.
Namie sprendžiau nedidelę dilemą: eiti pasižiūrėti ar ignoruoti? Geriausia būtų ignoruoti. Tie žmonės, triukšmą keliantys jau ne vieną mėnesį, labiausiai būtų nubausti, jeigu prospekte, jiems žygiuojant, nesimatytų nė vieno žioplio. Didžiausia bausmė – kai tavęs nepastebi, į tave nekreipia jokio dėmesio. Bet to pasiekti gali tik diktatoriai, ir tai ne šimtu procentų, o Lietuva juk demokratinė šalis, ir dar pirmininkaujanti Europos Sąjungai.
Vienu daugiau, vienu mažiau – eisiu pasižiūrėti, viską noriu pamatyti savo akimis, nes objektyvios žiniasklaidos tai juk nėra, rašo ir rodo kaip kam naudingiau.
Ties Vinco Kudirkos aikšte ir žioplių, ir žydrųjų jau nemažai, nors dar tik 12 valandų. „Šaudau” į visas puses. Ir į balionus, ir į žioplius. Štai vienas apskuręs žmogelis prie dviračio prisitaisęs kartono gabalą, ant kurio užrašyta: „No pasaran”. Dvi pagyvenusios moterys spėlioja, ką tai galėtų reikšti, o policininkui rūpi, ką tas dviratininkas slepia savo krepšyje. Parodyk, rupūže, ar tik kokio „Molotovo kokteilio” nebūsi įsidėjęs?! Vedasi žmogelį į nuošalesnę vietą, nes per tuos filmuotojus negali rankų praskirti. Rastų pareigūnas kokią bombelę – iškart paaukštinimas pareigose, didesnis atlyginimas, premija. Nerado.
Ir mano krepšyje nerado: „kalašnikovas” – ant kaklo, o krepšys – tuščias, bet pareigūnas nepatiklus, pareigūno neapgausi. Atidarykit krepšį! Pats atsidaryk! Atsegė, patikrino, užsegė ir padėkojo. Mandagūs mūsų policininkai, nors ir basi. Kur nebus basi! Sraigtasparnis daugiau kaip dvi valandas virš prospekto orą drebino, beveik iš kosmoso filmavo ir fotografavo.
Užfiksavo jis, be abejo, ir ožkelę, kurią vienas Europos Sąjungos pilietis vedėsi prospektu , o ta spyriojosi ir nenorėjo eiti į Lenino aikštę žolės parupšnoti. Paskui, jau namie, televizijos ekrane mačiau tą pilietį, partrenktą ant žolės, policininkų kojomis prispaustą. Už ką?! Už ką Petrą Gražulį taip žiauriai? Ką jis jiems blogo padarė? Kai aš jį mačiau, parlamentaras kaip tik kalbėjo apie tą sraigtasparnį, ryjantį mūsų, mokesčių mokėtojų, milijonus.
Kas dedasi Europos Sąjungai vadovaujančioje valstybėje?! Jau nežinai, žmogus, nei ką galima kalbėti, nei ką savo krepšin įsidėti, nei kur galima eiti. Okupantas nė karto tiesiogine prasme nėra kišęs rankų į mano kišenes, todėl tągien pasijutau labai nejaukiai. Paguodžia bent tai, kad aš, atrodo, nepanašus į tuos nelaiminguosius, kurių moralė „žemai”, kitaip laisvos Lietuvos policininkas nebūtų manęs sulaikęs. O visi tik ir klykia: gerbkime žmogaus teises, visi – tradiciniai ir netradiciniai – esame lygūs! Tie, kurie važiavo atviruose autobusuose, ėjo švilpdami, vėlevėlėmis mosikuodami, buvo lygesni už tuos, kurie į juos žiopsojo. Žymiai lygesni.
Šį kartą jie laimėjo. Nes buvo gudresni už tuos, kurie į juos žiopsojo. Tradicinės orientacijos žiopliai (aš – taip pat) tikėjosi pamatyti bjauriai išsidažiusius, liemenėlėmis krūtines pasipuošusius vyrus, bjauriai viena kitą glebesčiuojančias moteris, bet nieko panašaus jie nepamatė. Prospektu ėjo, važiavo normalūs vyrai ir moterys. Jokių grimasų, jokio iškrypėliško kraipymosi, ką matome televizijos ekranuose, kai rodomos panašios eitynės Berlyne, Paryžiuje ar kitame tolerantiškame mieste.
Gudrus tas jų vadukas, neabejoju – įkurs gėjų partiją, pateks į Seimą. Nekvaila ir ta mūsų parlamentarė, gal ir ta, kuri trečią kartą išvertė kailį. Jų taktika – elgtis santūriai, taip, kaip gatvėje elgiasi tradicionalistai, tradicinės orientacijos žmonės – buvo teisinga. Žiūrovai liko lyg musę kandę. Linksmieji vyrukai laimėjo. Kitąmet galės būti įžūlesni, panašesni į Berlyno, Paryžiaus , kitų Vakarų didmiesčių gėjus. Jų apetitas augs, Vilniuje jie tuoksis ir kurs „šeimas”, augins vaikus, kaip „visame civilizuotame pasaulyje”.
Kvailio vietoje liko Vilniaus meras: Gedimino prospektas nuo šiol bus eitynių, muštynių vieta. Valstybinės įstaigos, kurių ramybę bandė saugoti Zuokas, turės keltis į paupį.
Jie laimėjo, bet ta pergalė mūsų nedžiugina, nieko gero nežada. Tik nuolat didėjančią įtampą Vakarų pasaulyje, griūtis ir sumaištis. O paskui vėl vyrai mylės moteris, o moterys vyrus. Kitaip būti negali.
Rašo Jums 44 metų vilnietis, kuriam ne vis vien, kas dedasi Jo Tėvynėje.
Auginame su žmona tris vaikus. Vyriausiam – 19, dukrai – 16, jaunėliui – 8. Dar pats būdamas vaiku ir girdėdamas žodžius: “Šeima – Visuomenės ir Valstybės ląstelė“, pajusdavau pagarbą ir savotišką pasididžiavimą, kad ir aš pats esu Valstybės dalelė.
Žinia, kad ir pati didžiausia bei gražiausia Katedra yra pastatyta iš paprasčiausių plytų, kurios pačios savaime atskirai paėmus lyg ir nieko nereiškia, ir tuo pačiu reiškia Viską. Ir gero Meistro rankose paprastų plytų krūva pavirsta nepakartojamo grožio stebuklu, kuriuo nenustojama žavėtis ir praėjus daugeliui šimtmečių.
Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijoje, įvyko konferencija “Šeima – valstybės pagrindas”. Dalyviams buvo išdalintas tezių rinkinys “Apginti šeimą”, kurį sudarė Toma Bružaitė.
Įžangos žodį tarė Marijampolės savivaldybės narys, TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Pileckas. Konferencijoje dalyvavo :LR Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas, pranešėjai: LR Seimo grupės “Už tradicinę šeimą” pirmininko pavaduotojas dr. Rimantas Dagys, LR Seimo narys dr. Mantas Adomėnas, Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro vadovė Lina Braukylienė.
