Oficialus potvynio Libijoje aukų skaičius viršijo 3 tūkst. EPA-ELTA nuotr.
Tripolis, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Oficialus didelio potvynio Libijoje aukų skaičius pasiekė 3 166 po to, kai buvo rasta daugiau kūnų. Tačiau be žinios vis dar dingę tūkstančiai žmonių, informuoja dpa.
Penktadienį valdžios atstovai gyventojus perspėjo, kad žuvusiųjų skaičius išaugs, kai tik bus visiškai žinomi praėjusį sekmadienį šalį siaubusios audros padariniai.
Pastarųjų dienų pranešimuose galimas aukų skaičius svyravo nuo 5 000 iki 11 000. Anksčiau šią savaitę labiausiai nukentėjusio miesto, Dernos, meras skelbė, kad galėjo žūti iki 20 000 žmonių.
Sveikatos apsaugos ministras Othmanas Abdelis Jalilas per spaudos konferenciją sakė, kad nuo šiol reiktų remtis tik oficialia statistika, kurią skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Raudonojo Pusmėnulio atstovai perspėjo, kad patikimų skaičių pateikti kol kas neįmanoma, nes vis dar vyksta gelbėjimo operacijos.
Šeštadienį į Bengazį buvo nugabentos 29 tonos medikamentų ir medicinos priemonių, skirtų potvynio zonoje esantiems žmonėms. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jų iš pradžių užteks beveik 250 000 gyventojų. Libiją nusiaubė potvynis. EPA – ELTA foto
Libija. Po galingo potvynio. EPA – ELTA foto
Libija dėl vykstančio konflikto iš esmės padalinta į dvi dalis. Jos rytinėje dalyje, kurią labiausiai ir paveikė audra „Daniel“, veikia premjero Osamaos Hammado vadovaujama vyriausybė. Tačiau ji nepripažįstama tarptautiniu mastu.
Generolas Khalifa Haftaras ir jo „Libijos nacionalinė armija“ (LNA) taip pat turi didelę įtaką šalies rytuose.
Tuo metu Jungtinių Tautų pripažįstama, premjero Abdul-Hamido Dbeibeh vadovaujama, vyriausybė yra Tripolyje, šalies vakaruose.
Seifas al Islamas Gaddafis. EPA – ELTA nuotr.
Tripolis, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui. Dėl teisinių priežasčių ir remiantis teisėsaugos informacija kandidatuoti neleista iš viso 25 asmenims, pranešė komisija.
Tuo tarpu prezidento posto siekti galės įtakingas generolas Chalifa Haftaras, buvęs vidaus reikalų ministras Fathis Bashagha ir pereinamojo laikotarpio vyriausybės Tripolyje vadovas Abdulhamidas Dbeibahas.
Seifas al Islamas Gaddafis dėl spėjamų nusikaltimų žmogiškumui yra ieškomas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje. Jį teismas Tripolyje 2015 metais už akių nuteisė mirties bausme dėl nusikaltimų per maištą, kurio metu nuo valdžios buvo nuverstas jo tėvas. Vėliau konkuruojanti vyriausybė Rytų Libijoje suteikė jam malonę.
Liepą S. al I. Gaddafis po kelerių metų vėl pasirodė viešumoje ir interviu laikraščiui „The New York Times“ paskelbė apie planus sugrįžti į politiką. Jis po dešimtmečio chaoso norįs atkurti „prarastą Libijos vienybę“.
Dalyvaut gruodžio 24 dieną vyksiančiuose rinkimuose paraiškas pateikė beveik šimtas kandidatų. Sausį bus renkamas naujas parlamentas. Planuojami rinkimai yra JT stebimo šalies demokratizacijos proceso dalis. Jo metu 2020-ųjų spalį susitarta ir dėl paliaubų.
Libiją po M. al Gaddafio nuvertimo 2011 metais krečia smurtiniai konfliktai ir kova dėl valdžios. Į mūšius įsitraukusios ir užsienio pajėgos bei samdiniai iš Rusijos ir Turkijos. Nuo 2020 metų spalio galiojančios paliaubos laikomos trapiomis.
Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.
Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką. Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas. Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
Turkijos parlamentas sausį svarstys siūlymą dislokuoti karius Libijoje, kurie paremtų Jungtinių Tautų (JT) palaikomą Tripolio vyriausybę, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Sausio 7 dieną, „kai tik parlamentas pradės sesiją, pateiksime siūlymą nusiųsti karių į Libiją“, Ankaroje sakė R. T. Erdoganas.
„Tikiuosi, kad sausio 8–9 dieną mes priimsime šį siūlymą parlamente ir priimsime kvietimą“, gautą iš Tripolio Nacionalinio susitarimo vyriausybės (GNA).
Šeštadienį Turkijos parlamentas ratifikavo saugumo ir karinio bendradarbiavimą susitarimą su Fayezo al-Sarrajo vyriausybe, tačiau norint dislokuoti karius reikalingas dar vienas įstatymas.
R. T. Erdoganas trečiadienį surengė iš anksto neskelbtą vizitą į Tunisą, kur su Turkijos gynybos ministru ir žvalgybos tarnybos vadovu aptarė būdus Libijoje pasiekti paliaubas.
Jau aštuonerius metus Libijoje vyksta pilietinis karas, kuriame dėl Šiaurės Afrikos šalies kontrolės kovoja GNA ištikimi kovotojai ir generolo Khalifos Haftaro įkurta Libijos nacionalinė armija.
R. T. Erdoganas pastarosiomis savaitėmis žadėjo, jei to prireiks, padidinti karinę paramą GNA, kuri kovoja su K. Haftaru, balandį pradėjusiu karinę operaciją perimti sostinės Tripolio kontrolę.
Turkija ir Kataras remia GNA, o K. Haftaras sulaukė Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir Rusijos palaikymo – šių šalių santykiai su Turkija yra gana įtempti.
Praeitą mėnesį Maskva paneigė „The New York Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad Rusija nusiuntė samdinių kovoti K. Haftaro pusėje. JT taip pat kaltina K. Haftarą samdant kovotojus iš Sudano.
„Jie padeda karo vadui. Mes priimame teisėtos Libijos vyriausybės kvietimą. Toks skirtumas“, – ketvirtadienį sakė R. T. Erdoganas.
Turkija nusiuntė į Libijos sostinę specialiųjų dalinių, kurie saugos premjero Faizo Sarajo Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) narius. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas „Al Arabia“.
Jo šaltinių duomenimis, į Tripolį „įvertinti situacijos“ atvyko ir Turkijos kariniai patarėjai. Taip pat teigiama, kad Ankara patiekė karinės technikos, kurios anksčiau prašė ministrų kabinetas Tripolyje.
Gruodžio 12 d. vadinamosios Libijos nacionalinės armijos (LNA) vadas feldmaršalas Khalifa Haftaras paskelbė, kad jo pajėgos pradeda „lemiamą mūšį ir puolimą į pačią sostinės širdį“. Įsakymą pradėti plataus masto operaciją Tripolyje, kad būtų likviduotos ten įsitvirtinusios „teroristinės grupuotės“, jis davė dar balandžio 4 d. Atsakydamos į tai NSV lojalios sukarintos formuotės pradėjo kampaniją „Rūstybės ugnikalnis“. Sparčiai priartėjusios prie Tripolio, Kh. Haftaro pajėgos įsitvirtino jo prieigose. Visą šį laiką su permaininga sėkme vyko poziciniai mūšiai. Nesiliaujanti konfrontacija pareikalavo šimtų žmonių gyvybių, sugriauti svarbūs infrastruktūros objektai, tūkstančiai vietos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė esąs pasirengęs suteikti F. Sarajui visą reikiamą pagalbą ir nusiųsti į Libiją savo kariškių, jei bus gautas atitinkamas prašymas, grindžiamas su juo sudaryta sutartimi. Omenyje turimas lapkričio 28 d. Stambule šalių pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, kurio pirmasis punktas numato plėsti karinį bendradarbiavimą, o antrajame kalbama apie jūrų zonų tarp šalių atribojimą, kas, be kita ko, suteikia Turkijai galimybę žvalgyti ir išgauti naudingąsias iškasenas Libijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Šiuo metu Libijoje veikia dvi vyriausybės: tarptautinės bendrijos remiama premjero Faizo Sarajo Nacionalinės santarvės vyriausybė Tripolyje ir Abdullah`os al-Thani ministrų kabinetas šalies rytuose, kurį remia parlamentas ir Libijos nacionalinė armija.
Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com
Libijoje sulaikyti du Rusijos piliečiai, kaltinami mėginimu paveikti būsimų rinkimų rezultatus. Vienas iš sulaikytųjų – politechnologas Maksimas Šugalėjus, susijęs su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, kitas – vertėjas, praneša BBC.
Rusijos nacionalinių vertybių gynimo fondas, kuriame jie dirba, patvirtino jų sulaikymo faktą ir pareiškė, kad jo darbuotojai nesikišo į rinkimų procesą Libijoje.
„Bloomberg“ savo pranešime apie Rusijos piliečių sulaikymą rėmėsi laišku, kurį agentūrai pavyko gauti. Jį Libijos prokuratūra siuntė tarptautinės bendrijos pripažintai vyriausybei, kuri įsikūrusi Tripolyje.
Laiške rašoma, jog Rusijos piliečiai dalyvavo organizuojant susitikimą su Saifu al Islamu Gaddafiu, nuversto šalies vadovo sūnumi ir galimu kandidatu į prezidento postą.
„Bloomberg“ pranešime sulaikytųjų pavardės nebuvo nurodytos.
Pasak BBC šaltinių, Libijoje sulaikyti 53 metų politechnologas iš Sankt Peterburgo Maksimas Šugalėjus ir arabų kilmės Rusijos pilietis Sameras Hasanas Sayefanas, kuris dirbo vertėju.
