JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai rimtai svarsto galimybę apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužę ir dalyvauti iškilmėse, skirtose pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms. Jis tai pareiškė šeštadienį per spaudos konferenciją Osakoje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas.
„Jie švenčia pergalės prieš nacizmą 75-ąsias metines. Jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) mane pakvietė. Ir aš pasakiau, kad labai rimtai apsvarstysiu šį pasiūlymą“, – sakė D. Trumpas. „Rusija labai daug patyrė, manau, kad jie kovoje su nacizmu neteko kur kas daugiau žmonių negu visi kiti. Jis mane pakvietė, ir aš pasakiau, kad tai apsvarstysime, mes tai labai rimtai aptarsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
Anksčiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusijos vadovybė pakvietė JAV prezidentą atvykti į Maskvą dalyvauti iškilmėse, skirtose „pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms“. Anot jo, Amerikos lyderis labai teigiamai reagavo į kvietimą.
V. Putinas ir D. Trumpas Osakoje surengė dvišalį susitikimą, kuris truko 1 valandą 20 minučių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į kvietimą atvykti kitais metais į Rusiją dalyvauti šventiniuose renginiuose, skirtuose paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines, teigė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
„Mes pakvietėme JAV prezidentą dalyvauti 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjime kitų metų gegužės 9 d. JAV prezidentas reagavo labai teigiamai“, – tvirtino J. Ušakovas.
„Atsižvelgiant į tai, abi pusės kalbėjo apie kiekvienos šalies nuostolius per karą (Antrąjį pasaulinį karą. – TASS) ir kieno vaidmuo buvo lemiamas“, – aiškino J. Ušakovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas D. Trumpas penktadienį susitiko G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose. Abiejų šalių prezidentų susitikimas truko 80 minučių.
Santykiai tarp JAV ir Rusijos yra įtempti dėl nuomonių skirtumų Sirijos, Ukrainos klausimais ir tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sankcijas dėl planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. „Tai yra tai, apie ką mes svarstome, apie ką aš galvoju“, – teigė D. Trumpas, Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
Prezidentas kritikavo: „Mes saugome Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardus iš Vokietijos“. Spaudos konferencijoje jis dalyvavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
D. Trumpas įspėjo, kad Vokietija su šiuo dujotiekiu juda priklausomybės link ir blogiausiu atveju gali tapti „Rusijos įkaite“. Vokietija čia esą daro „milžinišką klaidą“. „Nord Stream 2“ dujotiekiu, aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą, dujos iš Rusijos tekės į Vokietiją. Ir D. Trumpas, ir A. Duda yra prieš šį dujotiekį.
JAV prezidentas nepasakė, prieš ką gali būti nukreiptos galimos sankcijos. Amerikiečių senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen gegužę JAV Senate pateikė įstatymo projektą, kuris numato sankcijas laivų, klojančių vamzdžius dujotiekiui Baltijos jūroje, operatorėms.
Tuo šiuo metu užsiima vienos italų ir vienos šveicarų įmonės laivai.
Sankcijų gali sulaukti ir jų draudikai. Anot žiniasklaidos, pati Rusija tokių statybos laivų neturi. 1 200 km ilgio dujotiekiu rusiškos dujos į Europą turėtų pradėti tekėti nuo 2020 metų.
JAV mėgina Europoje parduoti savo dujų perteklių. Su Lenkija Vašingtonas pasirašė penkerių metų tiekimo sutartį. Lenkija pasistatė terminalą, kur gali švartuotis laivai su amerikietiškomis dujomis. Anot D. Trumpo, Lenkija pažadėjo be jau sutartų nupirkti 6 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų importuoti dar du mlrd. už 2 mlrd. dolerių.
Dauguma amerikiečių mano, kad Donaldas Trumpas laimės 2020 metais įvyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis nepriklausomos tyrimų tarnybos SSRS surengtos apklausos rezultatais.
Tyrimo duomenimis, 54 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nugalės 2020 metų rinkimuose. 41 proc. respondentų mano priešingai, o 5 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
CNN primena, jog praėjusių metų gruodį 51 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad D. Trumpas pralaimės prezidento rinkimus.
Apklausoje dalyvavo 1006 amerikiečiai, ji buvo surengta gegužės 28-31 dienomis telefonu anglų ir ispanų kalbomis. 34 proc. apklaustųjų prisistatė esą Demokratų partijos šalininkai, 27 proc. – respublikonų, 39 proc. pareiškė esą nepriklausomi. Galima paklaida – 3,8 proc.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada Didžiajai Britanijai dvišalį prekybos susitarimą. „Įmanoma didelė prekybos sutartis, jei tik Jungtinė Karalystė išsilaisvins iš savo pančių, – rašė jis pirmadienį tvitreyje lankydamasis Londone. – Mes jau pradėjome apie tai kalbėtis“.
Didžioji Britanija dėl narystės ES šiuo metu negali sudaryti savo prekybos sutarčių, informuoja agentūra „Reuters“.
Jo vizitas Londone vyksta labai gerai, dar prieš tai rašė D. Trumpas.
Santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir JAV taip pat yra labai stiprūs. „Didelės sveikintojų ir žmonių, mylinčių mūsų šalį, minios. Aš dar nemačiau demonstrantų, tačiau esu tikras, kad melaginga žiniasklaida atkakliai dirbs, kad jų rastų“, – postringavo prezidentas toliau tviteryje.
Per valstybinį banketą D. Trumpo garbei Bakingemo rūmuose pirmadienio vakarą karalienė Elžbieta II savo kalboje gyrė „glaudžią ir ilgametę draugystę“ tarp abiejų valstybių. D. Trumpas taip pat pabrėžė Antrajame pasauliniame kare atsiradusį „neišardomą ryšį tarp abiejų šalių“.
Bankete dalyvavo ir princas Charlesas su žmona Camilla bei princas Williamas su sutuoktine hercogiene Kate, taip pat premjerė Theresa May. Su pareigas paliekančia vyriausybės vadove D. Trumpas pokalbių susitiks antradienį.
D. Trumo vizitas Didžiojoje Britanijoje vertinamas labai prieštaringai.
Milijonai britų pasirašė peticiją, kad jam užkirstų kelią. Tūkstančiai išėjo į gatves, protestuodami prieš D. Trumpą ir jo politiką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu britų laikraščiui „Sunday Times“, vėl kišosi į Didžiosios Britanijos politiką. Jis pareiškė, kad, jei ES nepatenkins Londono reikalavimų, Didžioji Britanija turėtų išstoji iš Bendrijos be sutarties.
„Jei jūs negausite to, ko norite, tada aš traukčiausi (iš ES)“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ką patartų pareigas paliekančios premjerės Theresos May įpėdiniui.
Jis taip pat sakė, kad Londonas neturėtų mokėti ES savo 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų) skolos. „Jei aš būčiau jūs, aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių, – kalbėjo D. Trumpas. – Tai didelė suma“. Jis tęsė: „Aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių. Toks aš esu. Aš nemokėčiau – tai milžiniška suma“.
D. Trumpas taip pat rekomendavo britams į derybas su Briuseliu įtraukti radikalios „Brexito“ partijos pirmininką NIgelą Farage’ą. Jam esą turėtų būti atlyginta už jo pergalę Europos Parlamento rinkimuose.
Šeštadienį JAV prezidentas kitame interviu bulvariniam laikraščiui „The Sun“ sakė, kad iš pareigų pasitraukiančią ministrę pirmininkę Th. May turėtų pakeisti „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas.
Abu laikraščiai priklauso žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho imperijai.
D. Trumpas pirmadienį atvyks į Didžiąją Britaniją su trijų dienų vizitu.
Išaugo palaikymas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ duomenimis, palaikymas JAV vadovui dabar didžiausias per visą jo prezidentavimo laikotarpį.
Palaikymas D. Trumpui išaugo po to, kai buvo paskelbta dvejus metus trukusio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaita. Reitingo augimui įtakos turėjo ir geros ekonomikos naujienos.
JAV prezidentą teigiamai vertina 46 proc. amerikiečių. Tačiau vis dar didesnė dalis žmonių – 50 proc. – nepritaria D. Trumpo veiklai JAV prezidento poste.
Palaikymas D. Trumpui išaugo nuo 39 proc. kovo mėnesio pradžioje iki 46 proc. antrojoje balandžio mėnesio pusėje, o nepritarimas jo veiklai sumažėjo nuo 57 proc. iki 50 proc.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerodo didelio noro surengti karinę operaciją Venesueloje, bet jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra už griežtesnę poziciją šios šalies atžvilgiu, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais.
„Pasak dabartinių ir buvusių (prezidento) patarėjų, D. Trumpas nerodo didelio noro įsiveržti į Venesuelą, nors jis jau įvedė sankcijas Kubai, kurią JAV administracija kaltina Venesuelos kariškių kontrole, ir grasina įvesiąs dar“, – rašo leidinys.
„Prezidentas ne sykį yra sakęs, kad J. Boltonas nori įtraukti jį į karą“, – teigia „The Washington Post“.
Šiomis dienomis interviu televizijos kanalui „Fox News“ JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, jog Vašingtonas neatmeta karinio Venesuelos krizės sprendimo varianto, bet teikia pirmenybę taikiam valdžios perdavimui šioje šalyje.
Be tviterio gyventi negalintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė tviterio įkūrėją Jacką Dorsey”į, informuoja agentūra „Reuters“.
„Nuostabus susitikimas Baltuosiuose rūmuose su Jacku iš tviterio“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle po pokalbio su jo įkūrėju ir vadovu J. Dorsey’iu. Prieš tai prezidentas kritikavo, kad šis socialinis tinklas jį diskriminuoja.
D. Trumpo paskyrą tviteryje seka 59,9 mln. žmonių, ji yra viena populiariausių. Prezidentas ir jo respublikonai kongresmenai ne kartą kritikavo bendrovę dėl šališkumo konservatorių atžvilgiu. Tviteris kaltinimus neigia.
Įmonė pranešė, kad J. Dorsey’io susitikimas su JAV prezidentu buvo konstruktyvus.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kritikavo laikraštį „The New York Times“, teigdamas, kad leidinys turės jo atsiprašyti atsiklaupęs.
„Įdomu, ar „The New York Times“ atsiprašys manęs antrą kartą, kaip ir po 2016 metais įvykusių rinkimų. Bet šįsyk jie turės atsiklaupti ir maldauti atleidimo – jie tikrai yra žmonių priešai!“ – parašė tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.
Jis nepatikslino, kuri konkrečiai publikacija sukėlė jo nepasitenkinimą. Bet pirmadienį laikraštyje buvo paskelbtas apžvalgininko Paulo Krugmano straipsnis, kuriame D. Trumpas vėl buvo kaltinamas trukdęs tirti Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, o visa Respublikonų partija – tikėjimo Amerikos vertybėmis praradimu.
Pasak D. Trumpo, P. Krugmanas, „kaip ir pats „The New York Times“, prarado bet kokį pasitikėjimą dėl melagingų ir nekorektiškų naujienų“.
D. Trumpas anksčiau ne kartą kaltino liberalią JAV žiniasklaidą neobjektyviu požiūriu į jį patį ir jo administracijos sprendimus.
Paviešinus beveik dvejus metus vykusio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaitą, Donaldo Trumpo palaikymas sumažėjo, rodo penktadienio vakarą paskelbta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos“ apklausa.
Naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, JAV prezidentą teigiamai vertina 37 proc. rinkėjų, o neigiamai – 56 proc.
D. Trumpo reitingai smuko, palyginti su kovo pabaigoje atlikta apklausa, kurioje 43 proc. respondentų pasisakė palaikantys prezidentą. Neigiamai vertinančių D. Trumpą taip pat buvo mažiau – 54 proc.
Tiesa, balandžio apklausoje skirtingoms partijoms prijaučiančių respondentų nuomonės gerokai skyrėsi. Tarp demokratų šalininkų D. Trumpo palaikymas siekė vos 10 proc., o tarp respublikonų partiją palaikančių respondentų net 75 proc. sakė palaikantys ir JAV prezidentą.
Skirtumai tarp partijų rinkėjų matomi ir neigiamo D. Trumpo vertinimo rodikliuose. 86 proc. demokratų rinkėjų tikino nepalaikantys D. Trumpo, o tarp respublikonų rinkėjų tokių atsirado tik 20 proc.
92 proc. respondentų sakė žinantys apie R. Muellerio atliktą tyrimą ir paskelbtą ataskaitą.
„Ipsos“ rinkėjų apklausą atliko balandžio 18-19 dienomis.
Prieš paviešinant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitą, JAV generalinis prokuroras Williamas Barras vėl gynė prezidentą Donaldą Trumpą nuo kaltinimų, susijusiu su Rusijos įtaka 2016 metų rinkimams, praneša agentūra „Reuters“.
Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad D. Trumpas trukdė teisingumui, sakė W. Barras ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vašingtone. Esą nenustatyta ir jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos bei Rusijos atstovų. Taip generalinis prokuroras patvirtino išvadas, kurias padarė jau kovą, kai R. Muelleris perdavė jam ataskaitą.
Beveik 400 puslapių ataskaitos kopijos dar ketvirtadienį bus perduotos Kongresui. Tiesa, tai bus „paredaguotas variantas“. Manoma, kad kai kurie ataskaitos skirsniai bus užjuodinti. Anot W. Barro, tai būtina, nes ataskaitoje yra jautrios informacijos.
R. Muelleris beveik dvejus metus tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos demokratų kandidatės Hillary Clinton nenaudai ir ar prezidentas trukdė teisingumui. Baigus tyrimą, D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras kovą pradžioje paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Paviešinti visą ataskaitą reikalavo demokratai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia dar neperskaitęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos dėl galimų jo komandos ryšių su Rusija. Jis žino tik išvadas, rašė D. Trumpas tviteryje. Jis esą turįs teisę skaityti ataskaitą, tačiau kol kas to nepadarė.
D. Trumpas pabrėžė, jog R. Muelleris priėjo prie išvados, kad nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp jo rinkimų štabo ir Rusijos.
Specialusis prokuroras savo tyrimą baigė prieš dvi savaites ir konfidencialią ataskaitą perdavė generaliniam prokurorui Williamui Barrui. Šis iki šiol paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Ja remiantis, R. Muelleris priėjo prie išvados, jog nėra įrodymų, kad būtų slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų stovyklos ir Maskvos atstovų.
Tačiau kartu ataskaitoje teigiama, jog nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trumpas, atleisdamas iš pareigų FTB vadovą Jamesą Commey’į, trukdė teisingumui. W. Barras, komentuodamas ataskaitą, tuo tarpu sakė, kad prezidentas išteisintas ir pagal šį punktą.
Praėjusiomis dienomis būta pranešimų, jog R. Muellerio komandos tyrėjai mano, kad W. Barras tyrimo rezultatus perteikė neadekvačiai ir kad jie yra problematiškesni D. Trumpui, nei pristatė generalinis prokuroras. Demokratai ir dėl to reikalauja, kad būtų paskelbta visa 400 puslapių ataskaita.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį Berlyne priėmė buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą. Jų susitikimas truko pusantros valandos. Manoma, kad jie, be kita ko, galėjo kalbėtis apie įtemptus transatlantinius santykius. Šie, prie Baltųjų rūmų vairo stojus B. Obamos įpėdiniui Donaldui Trumpui, gerokai pablogėjo. A. Merkel ir D. Trumpas ypač nesutaria dėl JAV protekcionistinės ekonominės politikos.
Pasak vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto, tai konfidencialus susitikimas. Kanclerė esą susitinka su buvusiais prezidentais ir vyriausybių vadovais, „su kuriais glaudžiai ir gerai bendradarbiavo“. Atsakydamas į klausimą, ar šis susitikimas yra aiškus ženklas D. Trumpui, S. Seibertas teigė: „Kategoriškai tai atmetu“.
Tarp A. Merkel ir B. Obamos per aštuonerius jo kadencijos metus užsimezgė politinė draugystė, nors abu jie priklauso skirtingoms partinėms šeimoms. Pokalbis buvo ne spaudai, pabrėžė vyriausybės atstovė.
Ketvirtadienį B. Obama dalyvavo renginyje Kelne, kur jį sveikino 14 000 žmonių. Demokratas, be kita ko, teigė tikįs, kad JAV netrukus vėl lyderiaus klimato apsaugos srityje. Apie D. Trumpą jis neužsiminė nė žodžiu, tačiau įvairiose vietose buvo aišku, kas turima omenyje.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Tyrimą atlikęs JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris nerado įrodymų, kad prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją 2016 metais būtų susimokęs su Rusija. Tai rodo ataskaita, kurią sekmadienį Teisingumo departamentas perdavė Kongresui.
„Specialiojo prokuroro tyrimas neparodė, kad D. Trumpo kampanijos komanda – ar kas nors su ja susijęs – buvo susitarę su Rusija daryti įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams“, – sakė generalinis prokuroras Williamas Barras.
Įdomu tai, kad R. Muelleris nekaltina D. Trumpo nusikaltimu, tačiau jo visiškai ir neišteisina. Keturių puslapių ataskaitoje teigiama, kad nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trmpas trukdė teisėsaugai. „Viena vertus, ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas įvykdė nusikaltimą. Antra vertus, jo nekaltumas nėra įrodytas“, – W. Barras citavo ataskaitą.
D. Trumpas iš karto po ataskaitos paskelbimo tviteryje komentavo ją savaip. „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“, – rašė jis. Reporteriams prezidentas sakė, jog „gėda“, kad buvo toks tyrimas. Tyrimas esą buvo tik „nelegalus sumanymas sunaikinti“, kuris žlugo.
Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr. Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders taip pat patvirtino, kad specialiojo prokuroro ataskaita visiškai išteisina prezidentą D. Trumpą nuo kaltinimų, susijusių su Rusijos afera. Tyrimas reiškia „visišką prezidento išteisinimą“, pabrėžė ji.
R. Muelleris po beveik dvejus metus trukusio tyrimo penktadienį ataskaitą dėl galimų D. Trumpo rinkimų komandos ryšių su Rusija perdavė W. Barrui. Visa ataskaita, Teisingumo departamento pageidavimu, skelbiama nebus.
R. Mullerio tyrimas truko 674 dienas. Jo metu septyni asmenys buvo nuteisti, dar 27-iems pateikti kaltinimai. Vien tik Michaelio Flynno – buvusio D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais – apklausos truko 62 valandas ir 45 minutes. Iš viso apklausa apie 500 liudytojų.
R. Mulleris nuo 2017 metų gegužės tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp S. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų galimai darant įtaką 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai ir ar prezidentas, atleisdamas FTB vadą Jamesą Comey’į, trukdė teisėsaugai.
Po Hanojų jau blaškosi D. Trumpo ir Kim jong-uno antrininkai. EPA-ELTA nuotr.
Likus savaitei iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim jong-uno viršūnių susitikimo, Hanojuje jau galima išvysti itin į juos panašius jų antrininkus. Veidą rudinančiu kremu išsitepęs D. Trumpo antrininkas Russelas White’as ir Kim jong-uną vaizduojantis Howardas X penktadienį sveikinosi ant Operos teatro Vietnamo sostinėje laiptų. Tikrųjų šalių vadovų susitikimas vyks vasario 27-28 dienomis. Pirmasis jų susitikimas praėjusį birželį vyko Singapūre.
„Mes siekiame taikos. Derybomis, dialogu, žinoma, kad mes norime padėti Šiaurės Korėjai“, – sakė D. Trumpo antrininkas. „Tikiuosi, kad jis nekreips dėmesio į branduolines raketas ir atšauks sankcijas“, – postringavo į Kim jong-uno vaidmenį įsijautęs Howardas X.
Abu jie už savo vaidmenis sulaukia nemažo atlygio. Kim jong-uną įkūnijantis aktorius, pavyzdžiui, už pasirodymą prašo mažiausiai 3 500 dolerių (3 000 eurų). Kartą jam buvo atseikėta net 15 000 dolerių.
Tiesa, pasikeitimas visad kainuoja daug laiko ir pastangų. Honkonge gyvenantis Howardas X kaskart tris valandas skiria tam, kad įsikūnytų į Šiaurės Korėjos diktatorių. Tai ne tik šukuosena, bet ir kruopščiai padarytas manikiūras, akiniai storais juodais rėmeliais bei specialiai siūtas kostiumas.
Tuo tarpu iš Kanados kilusiam R. White’ui, jo pačio duomenimis, pasirengimui užtenka 20 minučių. Jam tenka atkartoti D. Trumpo ševeliūrą ir pasirudinti veidą.
Abu ieško kitų antrininkų, kad sukomplektuotų savo „tironų“ trupę. Jie ragina atsiliepti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Kinijos vadovo Xi Jinpingo ar Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro antrininkus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano turįs visišką teisę įvesti nepaprastąją padėtį, kad, apeidamas Kongresą, gautų lėšų barjerui Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pareiškė ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Fox News“.
„Įstatyme šiuo klausimu viskas aišku – turiu omenyje tai, kad mes turime visišką teisę paskelbti nepaprastąją padėtį šalyje“, – sakė jis. „Jeigu mes nesusitarsime su Kongresu, aš tikriausiai tai padarysiu, – pridūrė prezidentas. – Nematau priežasčių, kodėl man šito nepadarius, aš turiu tokią teisę. Įstatymas 100 procentų mano pusėje“.
D. Trumpui taip pat buvo užduotas klausimas, ar ilgai jis pasirengęs laukti prieš įvesdamas nepaprastąją padėtį. JAV prezidentas atsakė: „Manau, mes artimiausiomis dienomis pamatysime, kas nutiks“. Tikslesnių terminų jis neįvardijo.
JAV vyriausybė nuo gruodžio pabaigos yra iš dalies uždaryta, nes prezidentas D. Trumpas atsisako pasirašyti biudžeto projektą, jei Kongresas nesutiks skirti 5 mlrd. dolerių sienos tarp JAV ir Meksikos statybai.
Apie 800 tūkst. federalinės vyriausybės darbuotojų, tarp jų – oro eismo kontrolieriai ir pakrančių apsaugos pareigūnai, jau tris savaites negauna atlyginimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, jog tai, kad jis yra nepopuliarus dalyje Europos, tik patvirtinta, kad jo politika yra teisinga. „Jei aš būčiau populiarus Europoje, nedirbčiau savo darbo“, – sakė D. Trumpas trečiadienį žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
„Europos požiūris į mane manęs nedomina. Mane išrinko ne europiečiai, o amerikiečiai“, – kalbėjo prezidentas. Jis dar kartą pabrėžė, kad Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, jo nuomone, nepakankamai investuoja į gynybą ir todėl išnaudoja JAV.
Buvęs respublikonų kandidatas į prezidentus ir būsimasis senatorius Mittas Romney’is trečiadienį straipsnyje „Washington Post“, be kita ko, kritikavo D. Trumpo užsienio politiką ir atkreipė dėmesį į jo dažnai prastus populiarumo rodiklius Europoje.
Spalį atlikta „Pew“ nuomonės tyrimo instituto apklausa rodo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, tik 10 proc. respondentų mano, kad D. Trumpo veiksmai globaliais klausimais yra teisingi. Pasitikėjimas D. Trumpo pirmtaku Baracku Obama šiuo klausimu per šio paskutiniuosius kadencijos metus 2016 metais buvo 86 proc. Panašūs rodikliai buvo Prancūzijoje. Tačiau Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, apklausų rezultatai buvo žymiai palankesni D. Trumpui.
D. Trumpas trečiadienį sakė: „Aš noriu, kad Europa mokėtų už gynybą“. Vokietija esą, pavyzdžiui, gynybai skiria tik 1 proc. savo BVP. „Ji turėtų mokėti 4 proc.“, – pažymėjo prezidentas. Anot D. Trumpo, Europos šalių vyriausybių vadovai, tarkim, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, patys stebisi, kad buvę JAV prezidentai leido taip elgtis.
Nuo
2001 metų Rugsėjo 11-osios aš buvau tiesiogiai įtrauktas į šalies vyriausiąją
Nacionalinio saugumo komandą patarinėti planuojant ir vykdant Jungtinių
Valstijų ir jungtinių pajėgų atsaką į atakas.
Aš
treniravau karinius būrius išsiskleisti, prižiūrėjau ir vedžiau žvalgybos, sekimo
ir zondavimo operacijas, ir buvau pirmosios operacijos „Patvari laisvė“, taip
pat operacijos „Irako laisvė“ vadas.
Mano
parama prezidentui Trumpui išvesti amerikiečių karius iš Sirijos ir netrukus –
iš Afganistano nulemta ne tik mano žinių ir patirčių po Rugsėjo 11-osios, bet ir
keturių dešimtmečių karinės ir civilinės patirties planuojant ir vykdant
nacionalinio saugumo politiką. Nacionalinio saugumo dalyką studijavau pas
Harvarde dėstantį amerikietį atsargos jūrų pėstininką, generolą leitenantą
Micką Trainorą ir daugelį kitų didžių mąstytojų JAV Karinio jūrų laivyno
koledže.
Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.
Iš mano biografijos faktų matyti, kad esu ne pacifistas, tačiau karo baisumus mačiau savo paties akimis ir suprantu, kad karinė jėga turi būti paskutinė išeitis, ir kad vyriausiojo vado pareiga yra parvesti karinius dalinius namo, kai tik nustatytos misijos tikslas yra pasiektas.
Priešingai nei dvipartinė užsienio politikos pelkė[1], kuri pastarąjį dešimtmetį nuolat parodydavo savo klaidingumą dėl beveik kiekvieno svarbesnio karinio sprendimo, prezidentas Trumpas laikosi aiškios, tvirtos ir tikroviškos užsienio politikos, susitelkdamas į „pirmiausia – Amerika“ tikslo iškėlimą. Atkurdamas Amerikos kariuomenę, sumušdamas ISIS, padarydamas galą sandėriui su Iranu, sumažindamas įtampą su Šiaurės Korėja, jis kaskart įrodo, kad užsienio politikos pelkės neigiami balsai neteisūs.
Tais, kurie mus vedė į nuokalnę nenusisekusių ir pavojingų, nesibaigiančių karų Viduriniuosiuose Rytuose, Pietvakarių Azijoje ir dar toliau keliu, turėtų būti žmonės, kurių mažiausiai reikia klausytis kalbant apie Siriją. Iš tikrųjų daugelis žmonių, šiandien puolančių prezidentą Trumpą dėl Sirijos, yra patys atsakingi už chaosą, regimą dabar Viduriniuosiuose Rytuose. Kodėl reikėtų tikėti žmonių grupe, kurios taisyklės visą laiką pasirodo abejotinos palyginti su žmogumi, kurio taisyklės ir instinktas užsienio politikos atžvilgiu nuolat pasirodo esantis teisingas?
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio
politikos pelkės nariai netgi negali paaiškinti, kodėl Amerikos nacionalinis
interesas yra 2000 amerikiečių karių ir žvalgybos karininkų laikyti Sirijoje
įvykdžius misiją, kurią prezidentas jiems pavedė prieš dvejus metus: sunaikinti
ir nugalėti ISIS. Ar negali būti, kad užsienio politikos pelkei niekada iš
tikrųjų nerūpėjo įveikti ISIS, ir vietoj to ji nori, kad mes liktume Sirijoje
dėl jos klaidinančio ir pavojingo fetišo sukurti dar vieną režimo pasikeitimą
Viduriniuosiuose Rytuose?
Jie šaukia, kad mums išėjus prasidės chaosas, patogiai ignoruodami faktą, kad didžiausias chaosas, kurį regime Viduriniuosiuose Rytuose, yra tiesioginė jų dienotvarkės pakeisti režimą Libijoje ir Irake pasekmė. Dar daugiau: nejaugi iš tikrųjų norime, kad Sirija pavirstų į dar vieną Afganistaną, kuriame stovime 17 metų be jokio realaus tikslo ir Amerikos interesų, dėl kurių vertėtų rizikuoti?
Mes jau anksčiau matėme šį scenarijų, ir jis Jungtinėms Valstijoms baigėsi nekaip. Bet užsienio politikos pelkei tai nieko nereiškia, nes ji net ir nepretenduoja į nacionalinį interesą, veikiau tai – neįgyvendinama svajonė Viduriniuosiuose Rytuose įdiegti liberaliąją demokratiją.
Laimė,
prezidentas Trumpas supranta, kad mes mūsų karo padaliniams skolingi daug
daugiau.
Prezidentas
supranta tai, ką suprantame mes: Vidurinieji Rytai niekada nebus liberaliai
demokratiški, ir kad mūsų užsienio politika niekada neturi būti vedama didingų
ideologinių tikslų, o veikiau privalo remtis paparasta dogma, kuri kelia
klausimą: „Kas geriausia Amerikai ir jos žmonėms?“
Kai
dėl Sirijos, man visiškai aišku, kad nėra jokio apčiuopiamo Amerikos intereso
tenai pasilikti. Kaip trisdešimt dvejų metų kariškis galiu pasakyti, kad
prezidentas Trumpas yra visiškai teisus – mes įvykdėme misiją, sunaikinome
priešą, ir dabar atėjo laikas mūsų kariams grįžti namo bei paskelbti pergalę.
O
tų, kurie su tuo nesutinka, galiu paklausti tik vieno: „Kiek dar amerikiečių
kraujo jūs ketinate išlieti, kad pasiektumėte savo tikslą pakeisti režimą
Sirijoje? Nes jeigu paklaustumėte manęs, atsakymas būtų labai aiškus – nė vieno
lašo.“
Atsargos pulkininkas Robas Manessas įstojo į JAV oro pajėgas būdamas septyniolikos metų, jose dirbo sprogstamųjų atliekų šalinimo techniku. Kaip karininkas jis tarnavo Jungtinio štabo viršininkų gretose, išgyveno Rugsėjo 11-osios išpuolį prieš Pentagoną, kovos metu vadovavo B-1 bombonešių eskadrilei, buvo didžiausio Amerikos desantinės oro žvalgybos sparno vado pavaduotojas ir šio sparno branduolinių operacijų aviacijos pulko vadas.
Iš
anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas
Versta iš https://www.breitbart.com/politics/2018/12/21/maness-the-foreign-policy-swamp-why-they-are-wrong-and-president-trump-is-right-on-syria/
[1]foreign policy swamp – frazeologizmas, reiškiantis Vašingtono ir jo apylinkių lobistus, išnaudojančius valdžią praturtėjimo tikslu. Išsireiškimas nurodo į miestui dovanotus plotus – pelkes Kolumbijos rajone. Apygardos aplink Vašingtoną pačios turtingiausios pagal gyventojų pajamas, jose gyvena lobistai ir biurokratai, turintys valdiškus darbus su didesnėmis algomis nei privačiam sektoriuje, labai didelėmis pensijomis ir sveikatos draudimais, jų beveik neįmanoma atleisti iš darbo. Donaldo Trumpo kampanijos metu buvo iškeltas šūkis – „nusausinkime pelkes“. Taigi perkeltine prasme norima pasakyti, kad „pelkių gyventojai“ (krokodilai ir gyvatės) priešinasi naujojo prezidento reformoms. (Vert. past.)
It is very hard for most Westerners to comprehend how KGB Colonel Putin’s mind works, but we need to be able to do so in order to understand what is going on in this country vis-à-vis Russia’s success in sowing chaos in dissension in this country. We need to know in order to predict what comes next.
Going back to 2016, we know for a fact that the whole world (with a few exceptions) absolutely believed that Hillary would win the Presidential election in a landslide! This belief was shared by Putin and the Russian government.
Their meddling in the election was based on this fact. They did not believe that Donald Trump would win. If they did, they would have exhibited much more insight than our mainstream media, but they did not. Anyone studying Russian disinformation knows, that their goal was to discredit ALL OF American democracy, sow chaos and damage “President-elect” Hillary, so she would be dealing from a position of weakness. Since Moscow could not do this openly, they needed to raise up the challenger Donald Trump, at the expense of Hillary. Easy enough to do! With all the scandals surrounding her, Hillary made their job easy and the media, anxious for click bait, was happy to cover Trump for free. Because in their infinite wisdom, they believed that Trump would be the easiest candidate for Hillary to beat.
With all this going on, Putin was very happy with the idea of Hillary being President. She was his “gal”. She had given him control of Uranium One. (Does anyone think that this deal was done without Obama’s knowledge?) She had let Russian companies share in US technology secrets. Putin indirectly contributed money to the Clinton Foundation. Hillary was able to park her campaign staff there before the election in order to have them available to her for the election. Her husband had given speeches in Moscow for hundreds of thousands of dollars. He has her “missing” e-mails. “Kompromat” from the Steele dossier could in reality be about Bill Clinton. It’s a known fact, that Bill cannot resist trysts with women other than Hillary. Speeches in Moscow – probably, some Kompromat occurred there also.
Hillary Clinton
Putin had no reason to believe that she would not continue Obama’s policies. However, the election of Trump was a HUGE setback for Putin. Hillary was his “gal”, but Trump ruined that. Hillary starts yelling, “Russia! Russia! Russia!” Putin at first fights back by trying to deal with Trump, hoping he could win him over. This does not work. So, he needs to destroy Trump, because he is much more dangerous than Hillary. In step the „useful idiots”, Obama loyalists in the Government, follow: John Brennan, James Clapper, Robert Mueller, Adam Schiff, Rod J. Rosenstein, James Comey, Lisa Page… Putin is absolutely delighted. He has either got some agents in the Deep State directing this, or the „useful fools” are doing this on their own. By their actions they are doing Putin’s work. „Useful fools” or Russian agents, who knows? No Russian collusion between Trump and Putin is found, but plenty of „useful fools” or Putin agents go into action. The result is a country being torn apart. Obama is in the White House. He had tons of loyal people to draw from for his Staff. They are either bewitched by his charisma, his hate of the US ideology, or are they foreign agents? Let us not forget Obama’s mentors, teachers, pastors and Louis Farrakhan, not to mention Bill Ayers and other leftists, anarchists or even outright communists.
Obama was caught on mic saying to Dmitri Medvedev, “Let me get reelected first, then I’ll have a better chance of making something happen. On all these issues, but particularly missile defense, this, this can be solved but it’s important for him to give me space.”
Medvedev: “Yeah, I understand. I understand your message about space. Space for you…”
Obama: “This is my last election. After my election I will have more flexibility.”
Medvedev: “I understand. I will transmit this information to Vladimir, and I stand with you.”
What were all these issues? What other things were agreed upon? Obama and Hillary were of one mind with Putin on the need to work together. Obama supported Hillary, campaigned with her, and endorsed her. I do not believe, that she would have gone against her sponsor. Any major attention to Russian Election meddling in the election was down played until after Trump was elected, then all hell broke loose. Obama did nothing as long as he believed Hillary would win! There was no need to muddy the waters.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Trump is often accused of being a tool of Putin, but let us compare Obama to Trump, by their actions not their words. Does anything Trump do vis-à-vis Russia and Putin suggest that Putin has anything on him? Trump builds up the US military, gives lethal weapons to Ukraine, gets low oil prices thereby improving the US economy, places sanctions on Russia, breaks with Cuba, places sanctions on Venezuela, gets NATO to pony up more money for defense, puts tariffs on China, increase in NATO funding and memberships, and cancels treaties that Russia refuses to comply with. Do any of these things help Putin?
Compare this to Obama who removed missiles and radar from Poland, let Crimea be occupied, let Putin seize other parts of Ukraine, cut the military, gave money to Iran (Russia’s ally) and resumed relations with Cuba (another Russian ally). Obama withdrew US forces from Europe – to include all tank units, cut and ran in Iraq, announced withdrawal from Afghanistan, got US into deeper debt, slow walked the US economy, and spent all kinds of money on his political allies. Banks and business were forced into bankrolling far left organizations instead of facing criminal charges. Obama turned the IRS, the FBI and Intel agencies into tools of political repression and oppression and spied on the Trump campaign using US and British Intel agencies.
Barac Obama
We need to remember who staffed the Deep State. If not Obama, who would have put John Brennan and James Clapper in such high positions? Brennan voted for a Communist for President. Gus Hall ran for US President as a member of the USA Communist Party – financed by Moscow. How did he pass any sort of background check? Clapper proved himself a dubious leader when he perjured himself! Background checks were very loose during Obama’s term; a lot of things went out the window. Loose background checks probably let in some people that were either blindly loyal to Obama, or maybe even some, that were working for Russia. How else would you explain quick deportation and release of Russian spies like Anna Chapman who was deported before even being fully interrogated and debriefed?
What if some of those people are still there and taking their orders from Russia? Is that possible? Maybe not a lot of them, but maybe one or two masterminds. We are faced with too many leaks, too much disloyalty, and too many things coming out that would have destroyed anyone else other than Trump.
Why were people like Paul Manafort and Michael Cohen allowed to work for Trump without the FBI passing info to Trump àla Dianne Feinstein and her Chinese driver? When the FBI found out he was working for China, she was secretly notified and the spy was allowed to retire quietly.
How did Obama get away with the Iran deal, and “Fast and Furious”? Who thinks giving billions of dollars to sponsors of terrorism is a good idea? What about the occupation of Crimea, letting Russians into Syria, releasing Russian spies, Isis and Al Qaeda Terrorists, emptying out GITMO, and trying terrorists in a civilian court in New York, etc.?
I have only one question for President Trump: is any of this possible treason and collusion being investigated? If not, maybe we ought to put Counter Intel on this right away. But maybe they, too, have been compromised by the Deep State? Useful Fools or KGB/GRU agents?
Anna Chapman
Other interesting things are going on. Over in Russia. Head of GRU dies, at a ripe age of 63. Miami paper resurrects the Epstein pedophile case with connections to Bill Clinton and Prince Charles. Ukrainian ship crisis, Mueller dropping legal “bombs”, while Trump is overseas. Coincidences? I wonder what Epstein re-trial would dig up? Hillary and Bill are no longer needed. Without Hollywood stars they cannot even attract 10% of the crowd Trump draws. Their speaking tour in a theater in Toronto on Tuesday, November 27, drew about 3000 in a space designed for 20,000 after discounting tickets! Putin will probably drop the “bomb” on them, too. Maybe Putin has figured out that they will never be useful again. We are truly living in interesting times.
