Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad valstijose, kuriose jis pirmavo prieš savo varžovą JAV prezidento rinkimuose demokratų kandidatą Joe Bideną, biuleteniai buvo netikėtai išmesti.
„Praėjusį vakarą daugumoje svarbių valstijų pirmavau, kai kur su žymia persvara, daugumoje demokratų valdomų ir kontroliuojamų valstijų, – tviterio paskyroje teigė D. Trumpas. – Tada persvara tose valstijose ėmė magiškai nykti, suskaičiavus netikėtai išmestus biuletenius.“
D. Trumpas kaltinimo dėl „išmestų biuletenių“ neparėmė jokiais įrodymais, apie balsavimo pažeidimus nebuvo pranešta.
D. Trumpas ir J. Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.
Donaldas Trumpas ir jo konkurentas demokratas Joe Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
Preliminariais duomenimis, JAV žiniasklaida prognozuoja pergalę D. Trumpui 23-ose valstijose, įskaitant daug rinkikų balsų turinčius Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą ir Tenesį. Visose šiose valstijose D. Trumpas nugalėjo ir 2016 m.
Tuo tarpu J. Bidenas nugalėjo 18-oje valstijų, įskaitant savo namų valstiją Delaverą, taip pat – Kaliforniją ir Niujorką.
Demokratas taip pat kol kas pirmauja tose valstijose, kuriose 2016 m. nugalėjo Hillary Clinton. JAV prezidento rinkimai. 2020-ieji metai. EPA – ELTA nuotr.
Taigi, šiuo metu J. Bidenas yra užsitikrinęs 223 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 214.
Vis dar laukiama svarbiausių svyruojančių valstijų – Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – rezultatų.
Magiškas skaičius JAV prezidento rinkimuose yra 270. Būtent tiek rinkikų turi užsitikrinti kandidatas, kad nugalėtų prezidento rinkimuose ir taptų naujuoju šalies vadovu.
Pateikiame valstijų, kuriose nugalėjo D. Trumpas ir J. Bidenas sąrašą, ir rinkikų skaičių jose:
* Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose.
Joe Bidenas
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Merilendas (10), Masačusetsas (11), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinas.
JAV prezidento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinėse Valstijose antradienį vyksta prezidento rinkimai. Juose dabartinis šalies vadovas respublikonas Donaldas Trumpas varžosi su savo konkurentu demokratu Joe Bidenu.
Apklausose šalies mastu 77-erių J. Bidenas lenkia 74 metų D. Trumpą. Tačiau ypač svarbiose ir galbūt rinkimų baigtį nulemsiančiose Floridos ir Pensilvanijos valstijose atotrūkis tarp jų yra labai nežymus.
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku. Tačiau kada paaiškės rinkimų nugalėtojas, sunku pasakyti. Dėl koronaviruso pandemijos šį kartą rekordinis skaičius rinkėjų savo balsą atidavė paštu, todėl balsų skaičiavimas gali užtrukti. Gresia dienas ar net savaites truksiantis rinkimų detektyvas, į kurį gali būti įtraukti ir teismai.
Dar prieš pat rinkimus D. Trumpas ir J. Bidenas negailėjo aštrių žodžių vienas kitam. D. Trumpas pavadino J. Bideną „korumpuotu politiku“, kuris šalies ekonomiką įstums į „gilią depresiją“. J. Bidenas savo ruožtu kaltino prezidentą visiškai nesusidorojus su pandemija. D. Trumpas skaldo šalį ir kiršina amerikiečius, kalbėjo demokratas pirmadienį, D. Trumpas esą yra „korumpuočiausias“ ir „labiausiai rasistiškas“ JAV prezidentas istorijoje.
Antradienį amerikiečiai renka ne tik prezidentą, bet ir 435 Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Be to, daugelyje valstijų vyksta ir vietiniai balsavimai.
Dar prieš rinkimų dieną beveik 100 mln. JAV piliečių savo balsą prezidento rinkimuose atidavė paštu arba asmeniškai rinkimų apylinkėse, rodo „JAV rinkimų projekto“ duomenys. Tai atitinka apie 70 proc. per rinkimus 2016 metais atiduotų balsų.
D. Trumpas rinkimuose siekia antrosios kadencijos, o buvęs viceprezidentas Joe Bidenas tikisi jį pakeisti. Viena pagrindinių temų kampanijos renginiuose pirmadienį buvo pandemija ir reakcija į ją. D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad šis, įvesdamas ribojimus, pavers šalį „valstybe-kalėjimu“. „Balsas už J. Bideną yra balsas už karantiną, atleidimus ir vargą“, – sakė D. Trumpas savo šalininkams Masačūsetse.
J. Bidenas nekalba apie naują karantiną, tačiau savo pergalės atveju kovoje su pandemija žada įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas. „Jei tapsiu prezidentu, mes suvaldysime Covid-19“, – žadėjo jis savo šalininkams Pensilvanijoje. „Atėjo metas Donaldui Trumpui krautis lagaminus ir keliauti namo“, – pridūrė demokratas.
JAV prezidentas renkamas netiesiogiai. Rinkimų nugalėtojas valstijoje čia laimi rinkikų balsus. Šie tada gruodį išrenka prezidentą. Kad laimėtų rinkimus, kandidatas turi užsitikrinti mažiausiai 270 rinkikų balsų.
Nepaisant viešai skelbiamų apklausų rezultatų, prognozuojančių santykinai prastą jo pasirodymą po savaitės vyksiančiuose rinkimuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau tiki savo pergale. „Tikros apklausos rodo, kad aš laimėsiu“, – rašė D. Trumpas antradienį tviteryje.
JAV prezidentas viešais skelbiamas apklausas dažnai vadina suklastotomis, jos esą yra bevertės. Rinkimų kampanijos štabai paprastai užsako ir savo apklausas, kurių rezultatai neviešinami. Viename rinkimų kampanijos renginyje Pensilvanijoje D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, remiantis „tikromis apklausomis“, jis labai „lengvai“ laimės rinkimus.
Apklausos rodo, kad respublikonas prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius rinkimus šalies mastu smarkiai atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno. Tačiau dėl sudėtingos rinkimų sistemos, kurioje svarbų vaidmenį vaidina valstijos, apklausų rezultatais aklai tikėti negalima. Vis dėlto ir apklausos vadinamosiose svyruojančiose valstijose rodo J. Bideno pranašumą.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sumenkino koronaviruso keliamą grėsmę ir apkaltino žiniasklaidą dėl politinių priežasčių perdedant pandemijos pavojų. Naujų infekcijų skaičius auga tik todėl, kad JAV atliekama tiek daug testų, rašė jis pirmadienį tviteryje. D. Trumpas kalbėjo apie „melagienų žiniasklaidos sąmokslą“.
„Korumpuota“ ir blogai informuota žiniasklaida tikslingai naudojasi pandemija iki rinkimų lapkričio 3 dieną, kad jam pakenktų, rašė D. Trumpas. „Lapkričio 4-ąją tema visiškai pasikeis“, – pridūrė jis.
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius JAV pastaruoju metu išaugo iki 70 000 per parą. Atvejų daugėja gerokai sparčiau nei atliekamų testų. Ekspertai įspėja, kad prasidėjus šaltajam metų laikui JAV laukia antroji pandemijos banga. Todėl labai mažai tikėtina, kad pandemijos tema po rinkimų staiga dings iš amerikiečių žiniasklaidos.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, 330 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol patvirtinta 8,6 mln. infekcijų ir 225 000 mirtys – tai didžiausi skaičiai pasaulyje.
Savo tviterio žinutėje D. Trumpas pakartojo, kad „jauni žmonės“ po Covid-19 infekcijos „labai greitai pasveiksta“. Žinomi sveikatos ekspertai šį prezidento vis naudojamą argumentą vadina klaidinančiu ir pavojingu. Sunki ligos eiga jaunesniems asmenims esą pasitaiko rečiau, tačiau nėra neįmanoma. Be to, jie gali užkrėsti vyresnius asmenis ar gretutinių ligų turinčius žmones, kuriems Covid-19 yra pavojingesnė.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas per rinkimų kampaniją išleido televizijos reklamai daugiau negu bet kuris kitas pretendentas į šį postą per visą istoriją. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Hill“, remdamasis analitikos kompanija „Advertising Analytics“.
Jos duomenimis, televizijos reklama nuo J. Bideno rinkimų kampanijos pradžios praėjusiais metais atsiėjo 582 mln. dolerių. Vien tik pastarąją savaitę jo komanda išleido 45 mln. dolerių. Be to, pagal išlaidas reklamai demokratų kandidatas lenkia savo varžovą respublikoną, dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris per dvejus pastaruosius metus tiems patiems tikslams išleido 342 mln. dolerių.
Pasak laikraščio, J. Bidenui iki lapkričio 10 d. taip pat nupirkta eterio laiko televizijoje už 57 mln. dolerių.
JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d. Tą pačią dieną bus renkami visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai.
Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.
Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų NATO partnerės, vis spaudžiamos prezidento Donaldo Trumpo, toliau didina išlaidas gynybai. Preliminariu vertinimu, šiais metais europiečių partnerių ir Kanados gynybos išlaidos augs 4,3 proc., trečiadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Išlaidos gynybai augs šeštus metus iš eilės. „Aš tikiuosi, kad ši tendencija tęsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO vadovas.
JAV prezidentas D. Trumpas jau seniai priekaištauja dėl nesąžiningo naštos pasidalijimo NATO ir pirmiausiai Vokietiją užsipuola dėl palyginti nedidelės išlaidų dalies. NATO viršūnių susitikime Briuselyje prieš dvejus metus D. Trumpas net pagrasino, kad JAV trauksis iš Aljanso, jei ne visos partnerės tučtuojau skirs gynybai 2 proc. savo BVP.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl 2 proc. gynybos išlaidų tikslo sutarta 2014 metais. Remiantis susitarimu, visi sąjungininkai iki 2024 metų turi priartėti prie tikslo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo BVP.
Remiantis trečiadienį pristatytais skaičiais, 2020-aisiais 2 proc. tikslą be JAV pasieks tik dar devynios NATO narės. Tai Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Graikija, Didžioji Britanija, Rumunija, Lenkija, Prancūzija ir Norvegija. Daugelis kitų NATO valstybių iš 30-ies dar yra toli šio tikslo.
Tarp jų, pavyzdžiui, yra Ispanija, skirianti 1,2 proc., Belgija su 1,1 proc. ir Liuksemburgas, atseikėjantis tik 0,6 proc. savo BVP.
Palyginimui: JAV šiais metais gynybai skirs 758 mlrd. dolerių (663 mlrd. eurų). Tai yra 3,9 proc. šalies BVP.
Moterų protestai prieš Donaldą Trampą. EPA – ELTA nuotr.
JAV tūkstančiai protestą simbolizuojančias rožines skrybėles dėvinčių moterų dalyvavo eitynėse visoje šalyje, protestuodamos prieš prezidentą Donaldą Trumpą ir koservatyvių pažiūrų teisėją, kurią jis nominavo į Aukščiausiąjį Teismą.
Eitynes likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio 3 d. JAV prezidento rinkimų įkvėpė pirmosios moterų eitynės Vašingtonas netrukus po 2017 m. vykusios jo D. Trumpo inauguracijos.
Šeštadienio vakarą vykusios demonstracijos buvo gerokai mažesnio masto dėl koronaviruso pandemijos, tačiau protestuotojos vis dėlto prisijungė prie eitynių visoje šalyje, teigė jų organizatoriai.
Organizatorių teigimu, iš viso eitynėse 430-yje JAV miestų dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Organizatoriai ragino dėl COVID-19 besibaiminančius žmones nedalyvauti eitynėse gyvai, tačiau prisijungti prie „žinučių telemaratono“, kuriame siekta išsiųsti 5 mln. SMS žinučių, kuriose gyventojai raginami balsuoti rinkimuose.
Eitynių dalyviai taip pat pagerbė velionę Aukščiausiojo Teismo teisėją Ruth Bader Ginsburg ir protestavo prieš D. Trumpo nominuotą konservatyvių pažiūrų teisėją Amy Coney Barrett.
A. C. Barret neslepia savo konservatyvių pažiūrų, o tai kelia nerimą, kad Aukščiausiasis Teismas gali pakeisti nutarimus, susijusius su moterų teise į abortą, jei jos kandidatūrą patvirtins Senatas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo amerikiečiams gydymą antikūnų preparatu, kuriuo buvo gydomas jis pats. Jis ketinąs netrukus pasirašyti išskirtinį leidimą naudoti šį vaistą, sakė D. Trumpas trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše.
JAV prezidentui praėjusią savaitę buvos skirtas dar eksperimentinis farmacijos kompanijos „Regeneron“ vaistas. Tada jis per 24 valandas pasijuto „puikiai“, – sakė D. Trumpas. „Aš noriu, kad jūs gautumėte tai, ką gavau aš“, – pridūrė jis. Esą yra „šimtai tūkstančių dozių“ šio preparato. Vis dėlto nėra aišku, kaip galima paspartinti tokių naujų medikamentų registracijos procesą ir ar apskritai galima.
„Dievo palaiminimas“ buvo susirgti Covid-19, kalbėjo D. Trumpas toliau. Tai esą padėjo jam atkreipti dėmesį į gydymą antikūnais. „Aš vadinu tai vaistu“, – sakė prezidentas, kuriam buvo skirti paprastiems piliečiams neprieinami medikamentai ir kuriuo visą parą rūpinosi geriausi gydytojai.
JAV koronaviruso infekcija iki šiol pražudė per 211 000 žmonių.
Kandidatų į JAV viceprezidentus debatuose K. Harris susirėmė su M. Pence’u. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį vykusiuose netikėtai ramiuose kandidatų į JAV viceprezidento postą debatuose demokratų kandidatė Kamala Harris susigrūmė su respublikonu Mike’u Pence’u.
K. Harris debatuose tvirtino, kad Donaldo Trumpo veiksmai koronaviruso pandemijos metu neleidžia jo išrinkti antrai kadencijai, o M. Pence’as siekė oponentę parodyti kaip kraštutinių kairiųjų pažiūrų kandidatę.
Likus 27 dienoms iki JAV prezidento rinkimų ir D. Trumpui sergant COVID-19, M. Pence’as ir K. Harris debatuose dėl saugumo skyrė organinio stiklo plokštė.
K. Harris, kuri demokratų pergalės atveju taptų aukščiausią postą JAV istorijoje užimančia moterimi, nedelsdama debatuose užsipuolė D. Trumpo nesugebėjimą tvarkytis su koronaviruso krize, kuri JAV pražudė daugiau nei 210 tūkst. žmonių.
„Amerikos žmonės tapo didžiausios prezidento administracijos nesėkmės mūsų šalies istorijoje liudininkais. Tiesa sakant, ši administracija vien dėl to paleido iš rankų teisę būti perrinkta“, – Jutos universitete sakė Kalifornijos senatorė ir buvusi prokurorė K. Harris.
Teigdama, kad D. Trumpas sveikatos apsaugos darbuotojus laikė „aukojamais darbininkais“, K. Harris apkaltino Baltuosius rūmus nesiimant skubių veiksmų, nepaisant turimos informacijos apie COVID-19 keliamą pavojų.
„Prezidentas sakė, kad tai yra apgaulė. Jie sumenkino (krizės) rimtumą“, – tikino K. Harris.
Jokio prasivardžiavimo
Tiesa, po netvarkingų Joe Bideno ir D. Trumpo debatų prieš 8 dienas, M. Pence’o ir K. Harris debatai buvo ramesni, tačiau kandidatai visiškai nesutarė pandemijos klausimais.
„Noriu, kad Amerikos žmonės žinotų, kad nuo pačios pirmos dienos prezidentas Donaldas Trumpas pirmiausia rūpinosi Amerikos sveikata“, – sakė M. Pence’as, primindamas, kad D. Trumpas uždraudė keliones iš Kinijos sausio 31 d., praėjus mėnesiui nuo pirmųjų COVID-19 atvejų diagnozavimo Uhane.
Jis taip pat pabrėžė, kad demokratų kovos su koronavirusu planas skamba „kaip plagiatas, o Joe Bidenas žino apie tai kiek daugiau“.
Vis dėlto, palyginti su D. Trumpu, M. Pence’as buvo gan ramus ir pasveikino K. Harris dėl istorinės jos kandidatūros svarbos.
K. Harris yra jamaikiečio ir indės imigrantų dukra, ji taip pat būtų pirmoji juodaodė JAV viceprezidentė.
Savo ruožtu M. Pence’as siekė ją pavaizduoti kaip radikalę, teigdamas, kad K. Harris pažiūros – kairesnės nei socialisto Bernie Sanderso.
„Daugiau mokesčių, daugiau reguliavimo, uždrausti hidraulinį ardymą, uždrausti iškastinį kurą, sunaikinti Amerikos energetiką, ekonomiškai pasiduoti Kinijai – tai lems Amerikos nuosmukį“, – sakė M. Pence’as, darydamas prielaidą, neva tai numato J. Bidenas. Pats demokratas su tuo veikiausiai nesutiktų.
Paklaustas apie klimatą, M. Pence’as sakė, kad „klimatas keičiasi“, tačiau tikino, kad anglies išmetimą geriausiai padėtų sumažinti rinkos sprendimai.
Nors abu kandidatai aptarė kai kuriuos klausimus, jie vengė kalbėti apie konkrečias savo politikos priemones ir apie visuomenę suskaldžiusius klausimus, tokius kaip abortai ir Aukščiausiasis Teismas.
CNN užsakyta apklausa: J. Bidenas lenkia D. Trumpą 16 proc. punktų. EPA-ELTA nuotr.
Iki JAV prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas prezidentą Donaldą Trumpą lenkia 16 procentinių punktų, rodo antradienį paskelbti CNN apklausos rezultatai.
Demokratų kandidatas prezidento rinkimuose su 57 proc. pirmauja tarp balsuoti ketinančių gyventojų prieš respublikonų kandidatą su 41 proc., rodo CNN apklausos rezultatai.
Apklausa buvo atliekama spalio 1–4 d., joje dalyvavo 1 001 rinkimuose ketinantis balsuoti gyventojas, pranešė CNN po pirmųjų J. Bideno bei D. Trumpo debatų ir po to, kai D. Trumpui buvo patvirtintas koronavirusas.
Apklausos rezultatų galima paklaida yra 3,6 procentinio punkto.
77-erių J. Bidenas 74-erių D. Trumpą lenkia daugelyje svarbių sričių, tokių kaip COVID-19 pandemijos valdymas, sveikatos apsauga, rasinė nelygybė, nusikalstamumas bei saugumas, pranešė CNN.
Panašaus procentų apklausos dalyvių palaikymo J. Bidenas ir D. Trumpas sulaukė ekonomikos srityje, 50 proc. jų teigė, kad ekonomikos klausimus geriau spręstų J. Bidenas, 48 proc. – D. Trumpas.
Remiantis apklausos rezultatais, J. Bideną palankiai vertina 52 proc. balsuoti ketinančių gyventojų, o D. Trumpą – 39 proc.
Pirmieji J. Bideno ir D. Trumpo debatai, remiantis apklausos rezultatais, taip pat buvo palankesni J. Bidenui. 57 proc. stebėjusių debatus teigia, kad juose geriau pasirodė J. Bidenas, o D. Trumpo pasirodymą teigiamai įvertino tik 26 proc. žiūrovų.
Šeštadienį paskelbti „NBC News“ ir „Wall Street Journal“ apklausos rezultatai rodė, kad J. Bidenas pirmauja 14 procentinių punktų.
„RealClearPolitics“ išvestas nacionalinių apklausų rezultatų vidurkis rodo, kad J. Bidenas prieš D. Trumpą pirmauja 9,2 procentinio punkto.
Donaldas Trumpas pašiurpino medikus, trumpam palikęs ligoninę. EPA-ELTA nuotr.
Koronavirusu užsikrėtęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelioms minutėms paliko ligoninę, kad pasveikintų prie klinikos susirinkusius savo šalininkus. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip jis iš juodo visureigio mojo savo gerbėjams.
Automobilyje buvo dar mažiausiai du žmonės. D. Trumpas dėvėjo kaukę. Prieš tai paskelbtame vaizdo įraše, kuris vėliau paviešintas D. Trumpo tviterio paskyroje, prezidentas teigė: „Tuoj netikėtai jus aplankysiu“. Jis gyrė „nuostabius patriotus“, susirinkusius prie ligoninės.
Apie D. Trumpo užsikrėtimą virusu paskelbta penktadienį. Jis veikiausiai vis dar yra užkrečiamas. Kol kas nėra informacijos apie tai, kaip buvo užtikrina, kad asmenys D. Trumpo automobilyje per trumpą pasivažinėjimą neužsikrėstų. Greta vairuotojo sėdėjęs asmuo, atrodo, buvo su plastikiniu apsauginiu skydeliu ir medicininiu apsauginiu kostiumu. Netrukus po pasivažinėjimo D. Trumpas grįžo į karo ligoninę, sakė Baltųjų rūmų atstovas Juddas Deere‘as.
„Kiekvienas asmuo, kuris per šią visiškai nereikalingą kelionę buvo automobilyje“, – dabar privalo 14 dienų izoliuotis, – tviteryje rašė Jamesas Phillipsas, karo ligoninės medikas. – Jie gali susirgti. Jie gali mirti. Dėl politinio teatro. D. Trumpo paliepti rizikuoti savo gyvybe dėl teatro. Tai beprotybė“.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) direktyvomis, pacientas, kuriam įtariamas koronavirusas ar infekcija patvirtinta, gali palikti palatą dėl mediciniškai būtinais tikslais.
J. Bidenas ir D. Trumpas. Rinkiminė dvikova. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsikrėtus koronavirusu, jo konkurentas rinkimuose Joe Bidenas atsisako vadinamosios neigiamos reklamos. Čia omenyje turimi reklaminiai filmukai, neigiamai vaizduojantys D. Trumpą, jį užsipuolantys ar diskredituojantys.
Buvęs viveprezidentas negali Trumpo šeimai linkėti pasveikti ir tada reklamoje blogai apie jį atsiliepti, šeštadienį politikos portalas „The Hill“ citavo J. Bideno rinkimų kampanijos atstovus.
Virusu užsikrėtęs D. Trumpas nuo penktadienio gydomas ligoninėje.
Prezidento liga sukėlė sumaištį jau ir taip chaotiškoje rinkimų kovoje. Prezidento rinkimai, kuriuose D. Trumpas susirungs su J. Bidenu, vyks po mėnesio, lapkričio 3 dieną.
D. Trumpas priverstas dėl infekcijos atšaukti rinkimų kampanijos renginius. J. Bidenas tuo tarpu rinkimų kovą tęsia. Spalio 16 dieną buvo planuoti antrieji jųdviejų TV debatai.
Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania užsikrėtė koronavirusu. Amerikos lyderis tai pranešė penktadienį tviteryje.
„JAV pirmajai poniai ir man buvo atlikti testai dėl koronaviruso, kurių rezultatas buvo teigiamas. Mes tučtuojau pradedame mūsų karantiną ir gydymosi procesą. Mes tai įveiksime kartu!“ – parašė jis.
Anksčiau Baltųjų rūmų šeimininkas pranešė, jog testai buvo atlikti sužinojus, kad jo patarėjai Hope Hicks diagnozuotas koronavirusas.
D.Trump ir J.Bideno debatai. EPA – ELTA nuotr.
Likus vos 35 dienoms iki JAV prezidento rinkimų, pirmą kartą debatuose ietis surėmė demokratų kandidatas Joe Bidenas ir respublikonas Donaldas Trumpas.
Klivlande Ohajo valstijoje vykę debatai buvo chaotiški, kokių jų ir tikėtasi, o D. Trumpas ne kartą garsiai šaukdamas pertraukė tiek J. Bideną, tiek ir „Fox News“ debatų moderatorių Chrisą Wallace’ą.
Kandidatai prieš debatus nepaspaudė rankų dėl COVID-19 apribojimų, tačiau šis tradicijos sulaužymas simbolizuoja itin didelę skirtį lapkričio 3 d. rinkimų laukiančioje šalyje.
D. Trumpas, kaip ir žadėjo, užsipuolė 77-erių j. Bideną, teigdamas, kad „radikali kairė“ nuosaikių pažiūrų demokratą „apvyniojo aplink mažąjį pirštelį“.
Jis taip pat apkaltino vieną iš J. Bideno sūnų korupcija ir pareiškė, kad demokrato atžvilgiu „nėra nieko protingo“.
Pats J. Bidenas nesikuklino ir pažėrė virtinę kaltinimų D. Trumpui, pavadinęs jį „melagiu“, „rasistu“, „klounu“ ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino „šuniuku“.
Tiesa, kartais įsiterpti į D. Trumpo skelbiamus ekonominius pasiekimus ar kaltinimus J. Bideno sūnui Hunteriui negalėjo nei J. Bidenas, nei moderatorius Ch. Wallace’as.
Vieną akimirką suirzęs J. Bidenas, kuris pirmauja rinkėjų apklausose, atsisuko į D. Trumpą ir šūktelėjo: „Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“
Sąmokslo teorijos
Ši akimirka simbolizuoja stiprų J. Bideno pasirodymą debatuose, kuriuose, kaip kelis mėnesius teigė D. Trumpo rinkimų kampanijos atstovai, J. Bidenas subyrės.
Respublikonai net skleidė sąmokslo teorijas, neva J. Bidenui reikės vaistų ar ryšio aparato, kuriuo jam būtų pateikiami atsakymai į debatų klausimus.
Tiesa, pykčio persmelktas renginys nenuramino amerikiečių, kurie baiminasi, kad per patį koronaviruso pandemijos įkarštį rengiami prezidento rinkimai gali baigtis chaotiškai.
Ch. Wallace’o paklausti, ar pažada laikytis ramybės ir susilaikyti nuo skelbimo apie pergalę, jei rezultatai nebūtų žinomi iškart po rinkimų lapkričio 3 d., J. Bidenas atsakė: „Taip.“
D. Trumpas savo ruožtu nesiteikė pažadėti ir tvirtino, neva „dešimtimis tūkstančių rinkimų biuletenių yra manipuliuojama, aš su tuo nesusitaikysiu“.
Taip pat paklaustas, ar smerkia kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotes, tokias kaip „Proud Boys“ (liet. „Išdidūs berniukai“), D. Trumpas miglotai atsakė „Išdidūs berniukai – atsitraukti ir laukti“.
Tiesiogiai Amerikos žmonėms
J. Bidenas per debatus siekė D. Trumpą susieti su COVID-19 pandemija, kuri Jungtinėse Valstijose nusinešė daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
Dažnai J. Bidenas išvengdavo D. Trumpo žodžių atsisukdamas tiesiogiai į kameras ir kreipdamasis į dešimtis milijonų žmonių, kurie visoje šalyje stebi šiuos debatus.
„Keli iš jūsų šįryt atsikėlėte ir prie virtuvės stalo buvo tuščia kėdė, nes kažkas mirė nuo COVID?“ – klausė J. Bidenas, rodydamas užuojauta kenčiantiems – šią savybę D. Trumpai kol kas sunkiai pavyksta išsiugdyti.
Pasišaipydamas iš 74-erių D. Trumpo dėl jo neva atrastų koronaviruso gydymo būdų, J. Bidenas pareiškė: „Galbūt galite įsišvirkšti baliklio į ranką, gal tai padėtų.“
Mokesčių vengimas
Dar iki pačių debatų pradžios J. Bidenas pasinaudojo „The New York Times“ atskleista informacija, kad D. Trumpas daugelį metų vengė mokėti federalinius pajamų mokesčius. Prezidentu tapęs verslininkas 2016 m. sumokėjo vos 750 dolerių federalinių pajamų mokesčių.
Likus kelioms valandoms iki debatų pradžios J. Bidenas paskelbė savo mokesčių deklaracijas, o debatuose pareikalavo, kad tai padarytų ir D. Trumpas.
Pats D. Trumpas tvirtino sumokėjęs „milijonus dolerių“ mokesčių. Vis dėlto, šis skandalas gali suteikti J. Bidenui dar daugiau galimybių perimti iš D. Trumpo skurdesnių darbininkų balsus, kuriuos respublikonų kandidatas vadina „užmirštais vyrais ir moterimis“.
Donaldas Trumpas duoda „pažadą Juodajai Amerikai“. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė savo pergalės rinkimuose atveju teroristinėmis organizacijomis paskelbsiąs rasistinį „Kukluksklaną“ ir kairiąją „Antifa“ grupuotę.
Tai yra vienas D. Trumpo „pažadų Juodajai Amerikai“, apie kuruos jis paskelbė Atlantoje.
Respublikonas su vadinamuoju „platininiu planu“ siekia juodaodžių, kurių dauguma tradiciškai balsuoja už demokratus, balsų. D. Trumpas jame, be kita ko, žada 3 mln. naujų darbo vietų afroamerikiečiams, taip pat geresnį švietimą ir išsilavinimą.
D. Trumpas pareiškė, kad jis per savo kadenciją dėl afroamerikeičių padarė daugiau nei jo konkurentas demokratas Joe Bidenas per visą savo dešimtmečius trukusią politinę karjerą.
„Rasinis teisingumas prasidės Joe Bidenui pasitraukus iš viešojo gyvenimo, – kalbėjo D. Trumpas. – Aš visuomet amerikiečius statysiu į pirmą vietą, o jiems priklauso – tai yra labai, labai svarbu – ir juodaodžiai amerikiečiai“.
D. Trumpas kritikavo „Black-Lives-Matter“ judėjimą, vaidinusį pagrindinį vaidmenį per protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą. Anot jo, judėjimas siekia „labai socialistinių“ tikslų.
„Kukluksklanas“ buvo įkurtas 1865 metais. Jam JAV šiuo metu priklauso tūkstančiai narių keliose nepriklausomose grupėse. Jie palaiko kontaktus su dešiniaisiais ekstremistais užsienyje. „Kukluksklanas“ liūdnai pagarsėjęs dėl pirmiausiai juodaodžių linčo ir kitų smurto aktų.
D. Trumpas praeityje jau ne kartą užsiminė apie „Antifa“ pripažinimą teroristine organizacija. Tačiau ji neturi nei narių, nei centrinės organizacinės ar valdymo struktūros. „Antifa“ šalininkus vienija antifašistinė ideologija. Todėl neaišku, kaip jos uždraudimas būtų įgyvendinamas konkrečiai.
JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas. EPA – ELTA nuotr.
JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas ketvirtadienį patikino, kad lapkričio 3 dienos prezidento rinkimų rezultatai bus įgyvendinti tvarkingai, praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė garantuoti, kad pralaimėjimo atveju taikiai perduos valdžią.
„Lapkričio 3 dienos rinkimų nugalėtojas bus inauguruotas sausio 20 dieną, – tviteryje paskelbtame pranešime sakė M. McConnellas, tiesiogiai nepaminėdamas D. Trumpo pareiškimo. – Bus įgyvendintas tvarkingas valdžios perdavimas – toks pat, kaip kas ketverius metus nuo 1792 metų.“
Prezidentas trečiadienį sukėlė pasipiktinimą dėl savo pareiškimo, kad galimai nepriims rinkimų rezultatų ir teisėtais nelaikys paštu siunčiamų balsalapių.
„Na, turėsime pažiūrėti, kas įvyks, – Baltuosiuose rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu paklaustas, ar įsipareigotų taikiai perduoti valdžią, jei nebūtų perrinktas antrai kadencijai, sakė D. Trumpas. – Žinote, kad jau kurį laiką skundžiuosi dėl balsalapių, balsalapiai yra katastrofa.“
Tokie prezidento komentarai netrukus sulaukė kritikos iš abiejų šalies politinių partijų. Respublikonų senatorius Mittas Romney‘is tviteryje parašė: „Demokratijai itin svarbus principas yra taikus valdžios perdavimas, jei to nėra, turime Baltarusiją.“
Savo ruožtu Senate aukščiausią poziciją užimantis Demokratų partijos senatorius Chuckas Schumeris pareiškė: „Prezidente Trumpai, jūs nesate diktatorius ir Amerika jums neleis būtent tokiu tapti.“
Naujausiuose savo rinkimų kampanijos renginiuose išsakytose kalbose D. Trumpas keletą kartų pakartojo, kad rinkimų rezultatus galimai suklastos demokratai, pasinaudodami padidėjusiu nuotolinio balsavimo mastu dėl COVID-19 pandemijos.
„Balsalapiai yra nekontroliuojami, – sakė D. Trumpas. – Atsikratykite balsalapių ir turėsite labai taikų – tiesą sakant, perdavimo nebus. Bus pratęsimas.“
Donaldas Trumpas prisipažino, kad jam patinka „griežti ir rūstūs“ užsienio šalių lyderiai. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paviešintame garso įraše prisipažino, kad jam patinka autoritariški lyderiai. Jis teigė, kad kuo „griežtesni ir labiau rūstūs“ jie yra, tuo geriau jis su jais sutaria.
Žurnalistas Bobas Woodwardas šiuo garso įrašu pasidalijo transliuotojo NBC laidoje „Today“, likus vienai dienai iki jo knygos „Įniršis“ (angl. Rage) išleidimo, kuri grindžiama 18 interviu su D. Trumpu įrašų.
Naujausiame įraše D. Trumpas aiškina, kodėl jis toks artimas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, apribojusiu žiniasklaidos laisvę ir įkalinusiu dešimtis tūkstančių žmonių dėl nesėkmingo 2016 metų perversmo.
D. Trumpas taip pat sulaukia dėmesio dėl to, kad palankiai vertina Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, Saudo Arabijos karūnos princą Mohamedą bin Salmaną ir kitus lyderius, kaltinamus sunkiais žmogaus teisių pažeidimais.
„Labai gerai sutariu su (Recepu Tayyipu) Erdoganu, nors neturėčiau, nes visi sako, kad jis siaubingas žmogus“, – sausio 22 dieną įrašytame interviu kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas, anksčiau išreiškęs „meilę“ Kim Jong Unui ir gyręs Xi Jinpingą, regis, neturėjo paaiškinimo savo palankumui tokiems lyderiams.
„Jūs man kada nors tai paaiškinsite, gerai? – jis klausė B. Woodwardo. – Ne tokius griežtus (lyderius) aš turbūt mėgstu mažiau, ar (su jais) sutariu prasčiau.“
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto. Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
„Vokietija yra labai silpnoje pozicijoje energetikos požiūriu. Jie atsidūrė labai, labai blogoje pozicijoje“, – Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje dėl atominių ir anglies jėgainių uždarymo sakė D. Trumpas.
Pirmadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas tvirtino, kad Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šalies reakcija į Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą turės įtakos ir „Nord Stream 2“.
„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas yra beveik užbaigtas. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
JAV jau įvedė vieną paketą sankcijų bendrovėms, kurios tiesia dujotiekį, o pareigūnai perspėjo, kad bus įvesta ir daugiau sankcijų.
D. Trumpas taip pat dar kartą pakartojo manąs, kad neteisinga yra tai, jog Vokietija perka energijos išteklius iš Rusijos, papildydama jos biudžetą, ir tuo pat metu neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
