Ketvirtadienį apkaltos teismo metu demokratų komandai vadovaujantis Adamas Schiffas kreipėsi į Senatą, reikalaudamas pašalinti prezidentą Donaldą Trumpą iš pareigų. Jis tvirtino, kad prezidentu negalima pasikliauti, nes asmeniniai interesai jam yra svarbesni nei valstybės interesai.
„Amerikos žmonės nusipelnė patikimo prezidento, kuris prioritetą teiks jų interesams“, – sakė A. Schiffas.
Šia fraze jis baigė visą dieną vykusį teismo Senate procesą. Ketvirtadienį demokratai pateikė informaciją apie prezidento spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų tyrimą dėl jo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose ir tokiu būdu padėtų D. Trumpui laimėti rinkimus.
„Negalima tikėtis, kad šis prezidentas padarys tai, kas reikalinga šaliai. Visiškai aišku, kad jis imsis to, kas reikalinga D. Trumpui, – sakė A. Schiffas. – Tai jis daro dabar. Tai jis yra daręs ir anksčiau. Jei bus leista, tai jis darys ir ateinančius kelis mėnesius. Štai kodėl, jei pripažinsite jį kaltu, turėsime jį pašalinti.“
Vykstant teismo procesui Atstovų rūmų kaltintojų komanda pristatė daugybę vaizdo įrašų, dokumentų ir išsamių liudininkų parodymų, kuriais parėmė kaltinimą, kad D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Apkaltos teisme prisiekusiųjų vaidmenį atliko 100 salėje susirinkusių senatorių. Televizijos transliuojamą procesą stebėjo milijonai JAV gyventojų.
Irano parlamento narys pasiūlė 3 mln. dolerių (apie 2,7 mln. eurų) „bet kam, kas nužudys“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir taip atkeršys už vieno aukščiausių Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.
Mažai žinomas Irano parlamentaras Ahmadas Hamzehas pasiūlymą pateikė Kermano miesto gyventojų vardu. Būtent Kermanas yra gimtasis Q. Soleimani miestas ir jo amžinojo poilsio vieta.
„Duosime 3 mln. dolerių bet kam, kas nužudys D. Trumpą“, – teigė A. Hamzehas, atstovaujantis apygardai netoli pietrytinio Kermano miesto.
Tiesa, šis pasiūlymas nuskambėjo likus vos mėnesiui iki Irano parlamento rinkimų, o pats parlamentaras neatskleidė, kas gi mokės pinigus už D. Trumpo galvą.
Q. Soleimani, vienas populiariausių viešų asmenų Irane, buvo nužudytas sausio 3 d. per JAV drono smūgį Bagdado oro uoste.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Europos Sąjungai muitais automobilių importui.
Jei ES ir JAV nesusitars dėl prekybos sutarties, tokie importo mokesčiai bus „labai rimtai“ svarstomi, sakė D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose. „Mes manome, kad su Europa galime pasiekti susitarimą“, – pabrėžė jis.
Prieš tai D. Trumpas Davose susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV tikisi greito prekybos susitarimo, pareiškė Baltieji rūmai. JAV ir ES yra svarbios prekybos partnerės. Jos 2018-aisiais pasikeitė prekėmis ir paslaugomis už beveik 1,3 trln. dolerių.
D. Trumpo vyriausybė jau pernai grasino ES 25 proc. muitais automobilių importui, tačiau grasinimų neįgyvendino.
D. Trumpą erzina tai, kad ES šalys į JAV eksportuoja daugiau prekių nei atvirkščiai. ES yra pareiškusi, kad į muitus automobiliams atsakytų naujais importo muitas JAV produkcijai. Dėl to gali grėsti prekybos karas tarp dviejų ekonominių milžinių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo teisininkų komanda šeštadienį pristatė gynybos argumentus, kuriuos žada pasitelkti apkaltos teisme Senate.
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpo teisininkų komanda atskleidė kontrapuolimo priemones. Jie teigia, kad apkaltos procesas pažeidžia Konstituciją ir yra bandymas anuliuoti 2016 m. rinkimų rezultatus bei kišimasis į šių metų rinkimus.
D. Trumpo advokatų komandai vadovaus prezidento patarėjas Patas Cipollone’as, jį parems asmeninis D. Trumpo advokatas Jay’us Sekulowas. Prie jų prisijungs ir Billo Clintono apkaltoje dalyvavęs Kenas Starras bei įžymus advokatas Alanas Dershowitzas.
P. Cipollone’o ir J. Sekulowo gynybos pareiškime teigiama, kad demokratų vadovaujamuose Atstovų rūmuose patvirtinti apkaltos straipsniai „yra pavojingas išpuolis prieš Amerikos žmonių teisę laisvai rinkti prezidentą“.
„Tai įžūlus ir neteisėtas bandymas anuliuoti 2016 m. rinkimų rezultatus ir kištis į 2020 m. rinkimus“, – pareiškime teigia D. Trumpo komanda.
Atstovų rūmuose D. Trumpui pateikti kaltinimai dėl dviejų straipsnių pažeidimų.
Pirmiausia jis kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia – D. Trumpas, kaip teigiama, grasino Kijevui neteikti karinės paramos, jei Ukrainos vyriausybė nepradės tyrimo, kuriuo prezidentas siekęs apšmeižti savo varžovą šių metų JAV prezidento rinkimuose. D. Trumpas taip pat kaltinamas trukdymu dirbti Kongresui, Baltiesiems rūmams atsisakius leisti liudytojams dalytis informacija su demokratų tyrėjais.
„Remiantis Konstitucija, apkaltos straipsniai negalioja. Nėra jokio nusikaltimo, jokių teisės principų pažeidimų“, – teigė teisininkų komanda.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujas sankcijas Iranui. JAV reaguos į Irano agresiją, pareiškė jis trečiadienį Baltuosiuose rūmuose. Teherano laukia „labai galingos ekonominės sankcijos“, kalbėjo jis. Jos bus taikomos tol, kol Iranas nepakeis savo elgesio.
Konkrečiai šalis esą turi atsisakyti ambicijų pasigaminti branduolinį ginklą ir liautis rėmusi teroristus.
Tačiau JAV, anot D. Trumpo, karinės operacijos šiuo metu neplanuoja. „Tai, kad mes turime šią nuostabią kariuomenę ir įrangą, dar nereiškia, kad turime ją panaudoti. Mes nenorime jos naudoti“, – pridūrė prezidentas.
Kartu D. Trumpas pabrėžė, kad per Irano raketų ataką prieš dvi amerikiečių karių naudojamas bazes Irake žuvusiųjų nebuvo. Visi JAV kariai saugūs, teigė jis. Ši ataka buvo Irano kerštas už JAV nukautą Irano generolą Qassemą Soleimanį.
D. Trumpas paragino Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Rusiją ir Kiniją nebesilaikyti branduolinio susitarimo su Iranu. Vietoj to jos turi kartu su JAV siekti naujo susitarimo, kuris „padarytų pasaulį saugesne ir taikesne vieta“. D. Trumpas, akcentavo: „Kol aš esu JAV prezidentas, Iranas branduolinio ginklo neturės“.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti šalies prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus karinių veiksmų prieš Iraną klausimu. Tai sakoma sekmadienį paskelbtame Amerikos parlamento žemųjų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi laiške įstatymų leidėjams demokratams.
„Šią savaitę Atstovų Rūmai pristatys ir balsuos dėl karinių įgaliojimų rezoliucijos, kad apribotų JAV prezidento karinius veiksmus Irano atžvilgiu. Ši rezoliucija panaši į tą, kurią Senate pateikė senatorius Timas Kaine`as. Ji patvirtina seniai nustatytas Kongreso priežiūros funkcijas ir reikalauja, kad be įstatymų leidėjų pritarimo administracijos inicijuoti kariniai veiksmai Irano atžvilgiu būtų nutraukti per 30 dienų“, – pažymima dokumente.
Kaip pabrėžė savo laiške N. Pelosi, JAV ataka, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis, buvo „provokacinė ir neproporcinga“. „Šie veiksmai sukėlė grėsmę mūsų kariškiams, diplomatams ir kitiems asmenims, skatindami didelę įtampą santykiuose su Iranu. Mūsų, Kongreso narių, svarbiausia priedermė – užtikrinti amerikiečių tautos saugumą. Todėl mes nerimaujame, kad administracija ėmėsi šių veiksmų, nepasitarusi su Kongresu, neatsižvelgdama į Kongreso karinius įgaliojimus, kuriuos garantuoja Jungtinių Valstijų Konstitucija“, – paaiškino N. Pelosi. D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
Apie ataką Pentagonas pranešė sausio 3 d. JAV Kongresas iš anksto nebuvo informuotas apie jos rengimą. Pasak laikraščio „The Washington Post“, oficialiai apie įvykdytą operaciją Baltieji rūmai pranešė įstatymų leidėjams šeštadienį. Leidinio žiniomis, Baltųjų rūmų perduota ataskaita yra įslaptinta, neaišku, ar ji bus paskelbta.
Sekmadienį D. Trumpas tviteryje parašė, kad Jungtinės Valstijos gali smogti Iranui neproporcingai stiprų smūgį, atsakydamos į bet kokius išpuolius prieš Amerikos piliečius ar objektus. Kartu jis pabrėžė nemanąs, kad reikia oficialiai informuoti Kongresą, jei imamasi tokių veiksmų prieš Teheraną.
Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.
Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.
Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?
Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.
Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.
Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.
Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo Qasemo Soleimani nužudymo išvakarėse.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),
Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.
Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.
Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.
Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.
Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas.
Nežiūrint visko, 2017–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.
Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.
2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.
2019 m. rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.
Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.
Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.
„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.”
JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis. https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899
O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.
Jungtinėms Valstijoms nukovus Irano generolą Qasemą Soleimanį, prezidentas Donaldas Trumpas įspėja vadovybę Teherane dėl keršto smūgių.
Tam atvejui, jei Iranas pultų JAV piliečius ar JAV objektus, yra sąrašas 52 svarbių Irano taikinių, kurie tada būtų atakuoti, rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Strategiškai ir kultūriškai svarbios vietos esą tuomet būtų užpultos „labai greitai ir labai smarkiai“.
„JAV nebenori grasinimų“, – teigė JAV prezidentas. Iranas po generolo nužudymo per oro antskrydį naktį į penktadienį Bagdade paskelbė keršysiąs. Iranas esą gali pulti JAV taikinius Irake ar kitose Artimųjų Rytų šalyse.
Jei taip atsitiktų, grėstų nenuspėjama smurto spiralė, rodo pastarasis D. Trumpo įrašas tviteryje. Kalbėdamas apie 52 taikinius, jis minėjo „52 amerikiečių įkaitus“. JAV prezidentas čia turėjo omenyje įvykius, vykusius prieš keturis dešimtmečius. Irano studentai 1979 metų lapkričio 4-ąją užėmė JAV ambasadą Teherane ir 52 žmones paėmė įkaitais. Jie reikalavo JAV išduoti nuo valdžios nuverstą Irano šachą Rezą Pahlavį.
Vašingtonas paskelbė sankcijas, įkaitų drama baigėsi po 444 dienų.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vokiečiams JAV prezidentas Donaldas Trumpas atrodo kur kas pavojingesnis nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ar Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas. Tai atskleidė naujienų agentūros dpa užsakymu atlikta apklausa, kurios metu „YouGov“ teiravosi daugiau nei 2 000 vokiečių nuomonės.
Apklausos dalyviams JAV prezidentas taip pat atrodo pavojingesnis nei Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
41 proc. žmonių nurodė, kad iš penkių minimų lyderių D. Trumpas kelia didžiausią grėsmę pasaulio taikai. 17 proc. įvardijo Kim Jong-uną, 8 proc. – V. Putiną ir A. Khamenei, o 7 proc. – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
Rezultatai nedaug pakito per pastaruosius metus. Prieš metus respondentai rinkosi tarp JAV, Rusijos ir Š. Korėjos lyderių ir 48 proc. jų įvardijo D. Trumpą kaip didžiausią grėsmę pasaulio taikai. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Šįmet apklausa buvo atlikta gruodžio 16-18 d., o jos metu apklausti 2 024 žmonės iš visos Vokietijos.
Tuo metu kita apklausa, kurią užsakė žiniasklaidos grupė „Funke“, o atliko „Kantar“ institutas, atskleidė, kad 57 proc. vokiečių labiau pasitiki Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu nei Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurią paminėjo 53 proc. apklaustųjų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
Donald Trump. EPA-ELTA foto.
JAV Atstovų rūmams trečiadienį nubalsavus už apkaltos šalies prezidentui Donaldui Trumpui inicijavimą, į šį įvykį sureagavo ir Lietuvos politikai. Jų vieninga nuomone, apkaltos procesas atitolina Jungtines Valstijas nuo užsienio politikos strategijos įgyvendinimo, dėl to, kaip jie sako, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis Europoje būtina priminti JAV apie save.
Diplomato, buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai, parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, demokratų daugumą turinčių Atstovų rūmų trečiadienį priimtas sprendimas inicijuoti apkaltą JAV prezidentui D. Trumpui nebuvo netikėtas.
Vis dėlto politikas tikina, kad apkalta žlugs balsuojant Senate, kuriame daugumą turi respublikonai.
„Visi mes ir tikėjomės, kad Atstovų rūmai taip nuspręs, matydami tą jėgų išsidėliojimą, tačiau niekas nesitiki, kad toks pat rezultatas bus Senate. Tiek daug senatorių perkalbėti tiesiog neįmanoma, tai reiškia – apkalta sužlugs, kaip sužlugo visos istorinės apkaltos“, – JAV Atstovų rūmų balsavimo rezultatus Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
Jam antrino ir kitas parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Manęs labai nenustebino. Manyčiau, kad ir JAV prezidentas (D. Trumpas. – ELTA), toks įspūdis, čia neieškojo jokių kompromisų ir visą laiką buvo šiokioje tokioje konfrontacijoje, tai aš buvau beveik tikras, kad visa šita konfrontacija prie apkaltos ir prives. Taip ir atsitiko“, – konstatavo G. Kirkilas.
JAV susirūpinimas apkaltos reikalais atitolina ją nuo užsienio politikos strategijos?
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad apkaltos JAV prezidentui D. Trumpui procesas nėra beveik niekam naudingas, ypač – užsienio politikos partneriams. Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai atsilieps demokratams, nes Trumpas paskelbs eilinį laimėjimą ir sieks būti perrinktas – ir aš manau, kad bus. Mes turime suprasti, kad Trumpas, tikėtina, liks prezidentu ir reikės aktyviai su juo dirbti, nes šitas procesas labai smarkiai atėmė Ameriką iš mūsų regiono.
Pavyzdžiui, neseniai vyko Normandijos ketvertukas, kur realiai nebuvo Amerikos – ji galėjo būti net tarp eilučių ar tarp durų, aktyviau dalyvauti procese“, – pastebėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat pabrėžė, jog Amerikos dėmesio stokojama ir Sakartvele, Moldovoje. Tendencijos mūsų regione, kaip tvirtina parlamentaras, yra blogos.
Tai, kad JAV vykstantis susiskaldymas dėl šalies vadovo apkaltos gali turėti neigiamų pasekmių, tvirtina ir G. Kirkilas. Jo teigimu, ypač blogai pasirinktas ir apkaltos laikas – priešrinkiminis, kada, pasak Lietuvos Seimo nario, sunkiausia išsiaiškinti realią teisybę dėl verdančių politinių aistrų.
„Manau, kad procesas bet kuriuo atveju, jeigu žiūrėti iš mūsų interesų taško, sukels didelę įtampą ir susipriešinimą Amerikoje, kuris greičiausia truks metus, iki pat rinkimų. Kažkokių mums labai gerų žinių dėl to nėra, nes neabejotinai sumažės Amerikos dėmesys ir NATO aljansui, ir apskritai Europos užsienio politikai, neduok, Dieve, – ir gynybai“, – apmaudo neslėpė G. Kirkilas.
Lietuvai ir šalims sąjungininkėms reikia priminti apie save
Abu politikai teigė, kad Lietuvai būtų labai naudinga surengti susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu ir priminti apie savo partnerystę.
„Labai viliuosi, kad ši apkalta kuo greičiau baigsis, kad Amerika atlaisvinų rankas veikti šiame regione visu svoriu. Aš taip pat labai tikiuosi, ir apie tai kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad artimiausiu įmanomu metu būtina siekti to dvišalio susitikimo su Trumpu, panaudojant kortą būtent mūsų didžiulio piliečių skaičiaus Amerikoje. Ne tik piliečių – apie 700 tūkst. amerikiečių kildina save iš lietuvių.
Kalbu tą patį ir Seimo pirmininkui – kad laikas būtų nuvažiuoti, galbūt su lenkais ir ukrainiečiais bei priminti JAV apie save, kad tose vidaus politikos dulkėse neužmirštų ir strateginių interesų“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Seimo Europos komiteto pirmininkas G. Kirkilas pritarė šiai idėjai ir tikino, jog pokalbis dėl susitikimo su JAV vadovu jau vyksta kartu su kaimyninėmis šalimis. Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Iš tikrųjų tokių planų yra, mes praėjusiais metais tokį turėjome ir jis pasisekė – buvo su latviais, estais parlamentarų delegacijomis ir gavome didesnį dėmesį. Dabar mes taip pat galvojame, kad reikėtų, tuo labiau, kad greitai keičiasi to paties Kongreso sudėtis – kai kurie mūsų draugai, pavyzdžiui, tautietis Jonas Šimkus jau nebedalyvaus. Reikalingi nauji ryšiai, taigi tuo požiūriu tas vizitas tikrai yra labai aktualus, mes šiuo metu derinam su latviais ir estais“, – teigė G. Kirkilas.
Diplomatas Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikia pripažinti, jog D. Trumpas toliau vadovaus JAV, tad, kaip sako politikas, ryšių stiprinimas yra būtinas.
„Niekas nieko nepakeis, Amerikos prezidentas liks Amerikos prezidentu. Mes – myli-nemyli – turime suprasti, kad tai yra Amerikos prezidentas. Čia ne apie meilę asmenybei – čia apie tvirtą ryšį su svarbiausia sąjungininke, kurį turime stiprinti visais būdais“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad JAV Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė D. Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trijų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi laiko „nustatytu faktu“ tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė šalies konstituciją. Ji tai pareiškė trečiadienį prasidedant šešias valandas truksiantiems debatams dėl apkaltos Amerikos parlamento žemuosiuose rūmuose.
„Tai, apie ką mes šiandien diskutuojame, yra nustatytas faktas, kad prezidentas pažeidė konstituciją“, – pabrėžė politikė. Pasak jos, D. Trumpas kelia nuolatinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
Anot N. Pelosi, Baltųjų rūmų šeimininkas nepaliko įstatymų leidėjams kito pasirinkimo kaip tik pradėti jo apkaltos procedūrą.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino demokratus „siaubingu melu“ ir Jungtinių Valstijų bei Respublikonų partijos puolimu.
„Toks siaubingas nieko nedarančių demokratų melas. Tai Amerikos puolimas, tai Respublikonų partijos puolimas!“ – parašė D. Trumpas tviteryje vien tik didžiosiomis raidėmis. Įrašas pasirodė netrukus po to, kai Atstovų Rūmuose prasidėjo šešių valandų debatai dėl apkaltos, kuriems pasibaigus įstatymų leidėjai turės balsuoti dėl dviejų kaltinimų JAV prezidentui.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė nelaikanti masinių armėnų žudynių 1915 metais genocidu, nepaisant JAV Kongreso priimtų rezoliucijų, oficialiai pripažįstančių šias žudynes genocidu, skelbia BBC.
JAV valstybės departamento pranešime, kaip manoma, skirtame nuraminti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, nurodoma, kad D. Trumpo administracijos pozicija šiuo klausimu lieka nepakitusi ir Kongreso veiksmai neatitinka administracijos politikos.
Praėjusią savaitę JAV Senatas priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines maždaug 1,5 mln. armėnų žudynes per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. JAV Atstovų rūmai dar anksčiau pripažino armėnų genocidą.
Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, įnirtingai atmeta bet kokį pareiškimą, kad 1,5 mln. armėnų žudynės, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos Pirmojo pasaulinio karo metu, yra genocidas.
Turkiją supykdė JAV Kongreso balsavimai ir penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė JAV ambasadorių Ankaroje. Ankara apkaltino JAV politizuojant istoriją.
Po balsavimų JAV Atstovų rūmuose ir Senate Turkijos autoritarinis prezidentas pagrasino uždaryti Inčirliko oro pajėgų bazę Turkijoje, kuria naudojasi JAV. Pasak R. T. Erdogano, šie JAV Kongreso balsavimai, paprastos rezoliucijos, yra „beverčiai“ ir „didžiausias įžeidimas“ Turkijos žmonėms.
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusitaikė į politiškai svarbius Amerikos žydų balsus. Šeštadienį, kalbėdamas Holivude surengtoje konferencijoje, šalies vadovas save pavadino visų laikų geriausiu Izraelio draugu.
Konferencijos metu Floridos valstijoje respublikonų nekilnojamojo turto magnatas teigė, kad amerikiečiai žydai, balsavę už jo pirmtako Barako Obamos vedamus demokratus, smarkiai suklydo.
„Daugybė jūsų balsavo už ankstesnę administraciją. Vieną dieną turėsite man dėl to pasiaiškinti, nes nemanau, kad (ankstesnė administracija) labai mėgo Izraelį. Žydų valstybė dar nėra turėjusi geresnio draugo Baltuosiuose rūmuose nei jūsų prezidentas Donaldas J. Trumpas“, – susirinkusiesiems kalbėjo JAV prezidentas.
Žydai sudaro nedidelę dalį amerikiečių elektorato, tačiau Floridoje – tai respublikonams, tai demokratams palankioje valstijoje – jų balsai tampa itin svarbūs. Istoriškai amerikiečiai žydai rinkimuose dažniau palaikydavo demokratus.
D. Trumpas, kuris kitais metais tikisi pakartoti savo 2016 m. prezidento rinkimų strategiją užsitikrindamas strategiškai svarbių rinkikų kolegijų balsus didžiausią balsų svorį turinčiose valstijose, deda ypač daug pastangų savo pusėn palenkti žydų kilmės amerikiečius.
Nuo pat kadencijos pradžios prezidentas apvertė aukštyn kojomis dešimtmečius JAV vykdytą politiką Viduriniuose Rytuose. D. Trumpas patenkino ne vieną Izraelio reikalavimą, tuo pačiu metu užtrenkdamas duris palestiniečiams.
Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, siekiantis tapti Demokratų partijos kandidatu į Amerikos prezidento postą 2020 metų rinkimuose, mano, jog Rusija stengiasi suskaldyti NATO ir siekia, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė būtų išvesta iš Europos. Jis tai pareiškė penktadienį interviu televizijos kanalui CNBC.
„Pažįstu (Vladimirą) Putiną, buvau su juo susitikęs, – sakė J. Bidenas. – Jo svarbiausias tikslas – suskaldyti NATO ir pasiekti, kad JAV pasitrauktų iš Europos, iš euroatlantinio aljanso. Bet jei aljansas bus stiprus, tai jam nepavyks pasiekti savo tikslo“.
Komentuodamas Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo užsienio politiką, J. Bidenas teigė, jog „JAV prezidentas neturi jokio supratimo apie tas geopolitines problemas, kurios kelia susirūpinimą“. „Jis visiškai neišmano užsienio politikos, jis visiškai neinformuotas branduolinio atgrasymo klausimais, jis nieko nežino“, – sakė buvęs viceprezidentas. J. Bideno nuomone, dėl D. Trumpo politikos „JAV pozicijos pasaulyje smarkiai susilpnėjo“.
77 metų J. Bidenas pirmauja tarp pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus. Žurnalo „The Economist“ ir tyrimų tarnybos „YouGov“ surengtos apklausos duomenimis, jį ketina paremti 27 proc. potencialių rinkėjų demokratų, Masačusetso valstijai atstovaujančią senatorę Elizabeth Warren – 18 proc., senatorių Bernie`į Sandersą iš Vermonto valstijos – 13 proc.
Apklausa vyko gruodžio 1-3 dienomis, joje dalyvavo 1500 amerikiečių, galima paklaida – plius minus 2,7 proc.
JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Rudy‘is Giulianis, kuris yra viena pagrindinių figūrų vadinamojoje Ukrainos aferoje, anot amerikiečių žiniasklaidos, atvyko į Ukrainą. Kelionės tikslas yra planuojama TV dokumentika, kurioje R. Giulianis nori atremti kaltinimus D. Trumpui, rašo „The New York Times“.
Anot pranešimo, R. Giulianis pradžioje antradienį atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą, o tada – į Kijevą, kad susitiktų su buvusiais Ukrainos prokurorais. Budapešte jis, anot duomenų, susitiko su buvusiu Ukrainos generaliniu prokuroru Jurijumi Lucenka.
Laikraštis, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo, kad R. Giulianis Kijeve „mėgins susitikti ir su kitais buvusiais Ukrainos prokurorais, tarp jų – J. Lucenkos pirmtaku Viktoru Šokinu“. Paklaustas apie susitikimus, R. Giulianis sakė: „Kaip kiekvienas geras advokatas, aš renku įrodymus, kad apginčiau savo klientą nuo neteisingų kaltinimų“.
TV dokumentiką kuria stotis „One America News Network“ (OAN).
Demokratų vyraujami Atstovų Rūmai šiuo metu vykdo tyrimą dėl apkaltos D. Trumpui. Demokratai kaltina prezidentą piktnaudžiavus valdžia, nes jis esą reikalavo, kad Ukraina pradėtų tyrimą prieš buvusį viceprezidentą ir demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną.
Prieš NATO viršūnių susitikimą Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl didesnių išlaidų gynybai, kurias turėtų skirti sąjungininkės. JAV moka „gerokai per daug“, sakė jis pirmadienį.
D. Trumpas vis kelia gynybos išlaidų klausimą, taip eidamas į konfrontaciją su partnerėmis.
Kad būtų sumažinta naujo skandalo rizika NATO viršūnių susitikime antradienį ir trečiadienį, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę paskelbė, kad europietės NATO sąjungininkės ir Kanada į NATO biudžetą mokės daugiau. Atitinkama suma nuo 2016 metų pradžios iki 2020-ųjų pabaigos sieks 130 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų).
„J. Stoltenbergas pasakė, jog mes buvome atsakingi, aš buvau atsakingas už tai, kad papildomai gausime daugiau kaip 130 mlrd. dolerių iš šalių, kurias saugome, kurios nemokėjo“, – kalbėjo D. Trumpas. Partnerės esą nevykdė savo įsipareigojimų. Dabar jos, anot prezidento, turės „šiek tiek pasidalyti našta“.
Kelionę į NATO viršūnių susitikimą D. Trumpas pavadino viena svarbiausių prezidento kelionių. Jį atskraidinęs orlaivis pirmadienį nusileido Londono Stanstedo oro uoste.
D. Trumpas nepavargdamas reikalauja, kad visos šalys iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. savo BVP.
