JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė laikraščio „Politico“ paskelbtą informaciją, kad esą jis ketina atleisti šalies sveikatos apsaugos sekretorių Alexą Azarą. Baltųjų rūmų šeimininkas pabrėžė, kad žinybos vadovas gerai atlieka savo darbą.
 
„Pranešimai, kad aš atleisiu Alexą Azarą, – klastotė. Melaginga žiniasklaida tai žino, bet mėgina trūks plyš sukelti visuomenėje suirutę. Jie (žiniasklaida) net nepasiteiravo apie tai, – parašė sekmadienį tviteryje D. Trumpas. – Alexas puikiai dirba“.
 
Šeštadienį leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais Vašingtono administracijoje, pranešė, kad svarstoma galimybė atstatydinti sveikatos apsaugos sekretorių Alexą Azarą. Anot šaltinių, Baltieji rūmai nepatenkinti pareigūno veiksmais kovoje su koronaviruso plitimu šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 02:00

Grasinimais Jungtinėms Valstijoms Irane prasidėjo kelias dienas truksiančios gedulo iškilmės, skirtos pagerbti per JAV bepiločio ataką Irake nukautą aukštą Irano generolą Qasemą Soleimanį. Į iškilmes pietvakariniame Ahvazo mieste susirinko tūkstančiai juodais rūbais vilkinčių iraniečių, kurie skandavo „Mirtis Amerikai“. Įtakingo generolo palaikai ankstyvą rytą buvo atgabenti į Ahvazą. Vakare kūnas bus perkeltas į sostinę Teheraną.
 
Pasak Irano naujienų agentūros „Isna“, žmonių minia susibūrė Molavio aikštėje. Televizija rodė verkiančius vyrus ir moteris, kurie skambant šiitiškoms gedulo giesmėms mušėsi sau į krūtinę. Daugelis laikė rankose Irano nacionalinių spalvų vėliavas ir nukauto generolo nuotraukas.
 
Aikštė ir aplinkinės gatvės buvo sausakimšos žmonių, rodė iš oro daryti vaizdai. Tarp susirinkusiųjų buvo vaikų, jaunuolių, karo su Iraku devintajame dešimtmetyje veteranų.
 
Q. Suleimanio kūnas į Ahvazą buvo atgabentas su dar penkių Irano revoliucinės gvardijos narių palaikais. Čia atvežtas ir nukauto Irako kovotojų lyderio Abu Mehdžio al-Muhandžio kūnas.
 
Irano parlamente Teherane parlamentarai kelioms minutėms nutraukė posėdį ir šaukė „Mirtis Amerikai“. Parlamento pirmininkas Ali Larijanis sakė: „Trumpai, klausykis, tai iraniečių tautos balsas“.
 
Q. Soleimanis antradienį bus palaidotas gimtajame Kermano mieste. Prieš tai keliuose Irano miestuose, įskaitant sostinę Teheraną, vyks gedulo ceremonijos. Planuojama, kad pirmadienį prie generolo kūno melsis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenėjus. Tada palaikai dar vienai ceremonijai bus nugabenti į šventą Kumo miestą.
 
Q. Soleimanis buvo nukautas penktadienio rytą netoli Bagdado oro uosto per JAV bepiločio ataką, kurią surengti nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis Irano generolą pavadino „teroristu Nr. 1“ pasaulyje. Q. Soleimanis esą planavo netrukus surengti išpuolį prieš JAV piliečius Irake.
 
Q. Soleimanis buvo vienas įtakingiausių savo šalies kariškių ir liūdnai pagarsėjusių „Al Kudso“ pajėgų, priklausančių Irano revoliucinei gvardijai, vadovas. Vadovybė Teherane paskelbė apie „didelį kerštą“ dėl generolo žūties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 18:08

Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė Donaldo Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trejų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
 
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
 
Demokratai teigė „neturėję kitos išeities“, kaip tik pareikšti oficialius kaltinimus 73 metų respublikonui, kurio apkalta palieka sunkiai nuplaunamą dėmę ir plečia JAV politinį susiskaldymą tarp partijų.
 
„Kyla pavojus pačiai Amerikos idėjai“, – prieš balsavimą sakė įstatymų leidėjas, vadovavęs apkaltos tyrimui, Adamas Shiffas.
 
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
 
Balsavimas Atstovų rūmuose surengtas, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai informatoriaus pranešimas apie D. Trumpo spaudimą Ukrainos prezidentui sukėlė didžiulį skandalą. Prezidentas buvo apkaltintas spaudęs Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl D. Trumpo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose demokrato Joe Bideno.
 
Po 10 valandų trukusių debatų Atstovų rūmai patvirtino ir antrąjį apkaltos straipsnį, kuriuo prezidentas kaltinamas trukdymu Kongresui vykdyti tyrimą dėl jo susitarimų su Ukraina. Už šį straipsnį balsavo 229 atstovai, prieš – 198.
 
Pirmąją dienos pusę D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose rašė žinutes tviterio paskyroje, tačiau trečiadienio vakarą prezidentas praleido palankesnėje aplinkoje. Atstovų rūmams balsuojant dėl apkaltos straipsnių, tūkstančiai ištikimų prezidento rėmėjų, susirinkusių į rinkimų kampanijos renginį Mičigano valstijoje, palaikė D. Trumpo komentarus apie „radikalią kairiąją“, „naikinamą neapykantos“.
 
„Demokratai demonstruoja gilią savo neapykantą ir panieką amerikiečiui rinkėjui“, – sakė D. Trumpas ir sulaukė minios ovacijų.
 
Mūšis dėl Senato teismo
 
Abi pusės jau ruošiasi mūšiui dėl Senato teismo, o respublikonų daugumos Senate lyderis Mitchas McConnellis veiksmus pažadėjo koordinuoti su D. Trumpo komanda. Manoma, kad teismas gali ir netrukti ilgiau nei dvi savaites. Tad jei prezidentas būtų išteisintas, apkalta gali virsti politiniu laimėjimu prieš 2020 m. lapkričio mėnesį vyksiančius rinkimus.
 
Demokratai po trečiadienį įvykusio balsavimo teigė, kad paliudyti turės ir keturi dabartiniai bei buvę Baltųjų rūmų padėjėjai, kuriems liudyti Atstovų rūmuose neleido M. McConnellis, – jie esą apie D. Trumpo spaudimą Ukrainai žino tiesiogiai.
 
„Kyla klausimas, ar senatorius M. McConnellis leis įvykti sąžiningam teismui Senate, ar daugumos lyderis leis vykdyti teismą, kuriame dalyvaus liudytojai, (bus pasitelkiami) parodymai bei dokumentai“, – sakė A. Shiffas.
 
Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi užsiminė, kad Atstovų rūmai gali delsti perduoti apkaltos straipsnius Senatui ir tokiu būdu spausti M. McConnellį dėl liudininkų klausimo.
 
„Kol kas nematome nieko, kas mums atrodytų sąžininga, – sakė ji. – Tačiau kol kas – prezidentui paskelbta apkalta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 09:00

Ilgametis JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinis Rogeris Stone‘as vadinamajame Rusijos skandale pripažintas kaltu pagal kelis kaltinamuosius punktus.
 
Prisiekusieji penktadienį Vašingtone po dvi dienas trukusių konsultacijų priėjo prie išvados, kad 67-erių R. Stone‘as, be kita ko, pateikė melagingus liudijimus ir trukdė teisingumui, skelbia amerikiečių žiniasklaida.
 
Vasarį turėtų paaiškėti bausmės dydis. R. Stone‘as visus kaltinimus neigė.
 
D. Trumpas tviteryje komentavo, kad ir prieš kitus, pavyzdžiui, demokratų kandidatę 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton turėtų būti atliekamas tyrimas dėl galimo melagingo liudijimo. „Ar jūs nemelavote? – rašė D. Trumpas. – Dviguba moralė, kaip niekad iki šiol mūsų šalies istorijoje?“
 
R. Stone‘as sausį buvo sulaikytas Floridoje ir vėliau paleistas su sąlygomis.
 
Ši byla susijusi su specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimu – jis aiškinosi, ar per 2016 metų rinkimų kampaniją būta susitarimų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. R. Stone‘as 2015-aisiais dirbo su D. Trumpu – ruošiantis 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijai. Jie ir po to palaikė glaudų kontaktą.
 
Kaltinimai R. Stone‘ui susiję su programišių ataka prieš demokratus per 2016-ųjų rinkimų kampaniją. Tada buvo nutekinti elektroniniai laiškai iš H. Clinton aplinkos.
 
R. Muellerio komanda kaltina R. Stone‘ą melagingai liudijus Kongresui apie tai, ką jis žinojo apie kibernetines atakas ir su kuo apie tai kalbėjo. Be to, jis spaudęs kitus liudytojus pateikti neteisingus parodymus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.16; 07:20

Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbuotojai nežino, iš kur jis gavo informacijos apie tai, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadi prieš mirtį buvo apimtas baimės, rašo laikraštis „Huffpost“.
 
Sekmadienį žurnalistų paklaustas apie paskutines teroristo gyvenimo minutes, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad Abu Bakras al-Baghdadi, išsigandęs artėjančių Amerikos kariškių, „šaukė, aimanavo ir verkė“. „Jis buvo mirtinai išsigandęs ir nenorėjo mirti“, – teigė D. Trumpas.
 
Pasak „Huffpost“, prezidento žodžiai apie teroristo emocijas sukėlė nuostabą Baltuosiuose rūmuose. Leidinio duomenimis, D. Trumpui parodyta Abu Bakro al-Baghdadi gaudynių transliacija buvo be garso.
 
„Šis vaizdo įrašas negalėjo išsamiai parodyti, kas vyko požeminiame tunelyje, tuo labiau atskleisti, ar Abu Bakras al-Baghdadi verkė“, – tvirtina laikraštis.
 
Pentagonas atsisakė komentuoti D. Trumpo versijos apie IS vadeivos išgąstį šaltinį. „Aš nežinau tokių išsamių detalių“, – pareiškė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.31; 05:00

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
 
Iš penkių puslapių stenogramos matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
 
D. Trumpas per pokalbį klausia V. Zelenskio, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje. V. Zelenskis į tai atsako teigiamai. D. Trumpas per pokalbį pasiūlo generalinio prokuroro Williamo Barro ir savo patarėjo teisės klausimais Rudolpho Guilianio paramą dėl tyrimo.
 
D. Trumpas turi omenyje J. Bideno sūnaus darbą vienoje Ukrainos bendrovėje. J. Bidenas, tada būdamas viceprezidentas, esą apsaugojo savo sūnų nuo tyrimų dėl korupcijos.
 
D. Trumpas sako, kad būtų gerai, „jei jūs tai galėtumėt patikrinti… man tai atrodo siaubinga“.
 
Konkrečiai kaltinimai susiję su Hunterio Bideno veikla Ukrainoje veikiančioje gamtinių dujų įmonėje „Burisma“. Šiandieni 49 metų teisininkas nuo 2014 metų pavasario buvo įmonės Stebėtojų tarybos narys. „Burisma“ priklauso vienam Ukrainos oligarchui. J. Bidenas įmonėje gaudavo iki 50 000 dolerių mėnesinę algą.
 
Demokratai Atstovų Rūmuose antradienį pradėjo pasirengimą D. Trumpo apkaltos procesui. Anot jų, D. Trumpas, padedamas užsienio vyriausybės, mėgino daryti įtaką JAV rinkimų kovai. Mainais už tai D. Trumpas esą išsakė V. Zelenskiui nederamą „pažadą“, tačiau koks jis – nežinoma.
Pats JAV prezidentas visus kaltinimus neigia ir kalba apie piktavališką demokratų kampaniją.
 
Niujorke viešintis V. Zelenskis, paklaustas apie D. Trumpo spaudimą, Rusijos televizijos stočiai „Rossija 24“ pabrėžė: „„Niekas negali daryti man spaudimo, nes aš esu nepriklausomos valstybės prezidentas. Tik vienas žmogus gali man daryti spaudimą – tai mano sūnus, kuriam šešeri metai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 00:09

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galintis pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į kitų metų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, tačiau esą neaišku, ar V. Putinas priimtų kvietimą.
 
„Aš tikrai jį pakviesčiau“, – sakė D. Trumpas, tačiau, pridūrė JAV lyderis, nežinia, ar V. Putinas priimtų tokį kvietimą.
 
„Ar jis atvyktų, ar ne, psichologiškai, manau, tai jam būtų sunku. Jis išdidus žmogus“, – apie Rusijos lyderį kalbėjo D. Trumpas.
 
D. Trumpas anksčiau žurnalistams yra pareiškęs, kad būtų tikslinga grįžti prie G-8 formato dalyvaujant Rusijai. Tokią idėją kėlė ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Vokietija savo ruožtu atmetė siūlymus sugrąžinti Rusiją į pasaulio galingųjų gretas.
 
G-7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.27; 06:16

Po pastarųjų žudynių Jungtinėse Valstijose JT Žmogaus teisių biuras sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareiškė palaikąs mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus. „Mes bet kokiomis aplinkybėmis atmetame mirties bausmę, – antradienį Ženevoje sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovas Rupertas Colville‘as. – Tai itin brutali ir negrįžtama bausmė, kuriai XXI amžiuje nėra vietos“.
 
Kartu jis pabrėžė, kad daugiau kaip 30 aukų pareikalavusios abejos žudynės El Pase ir Deitone kelia didelį nerimą biurui. „Mes sveikiname, kad JAV pasmerkė rasizmą, neapykantą ir baltųjų viršenybę“, kalbėjo R. Colville‘as.
 
Per rasistinį išpuolį El Pase pasienyje su Meksika vyras savaitgalį nužudė 22 žmones. Po kelių valandų kitas šaulys Deitone nušovė devynis asmenis. Po atakos El Pase JAV prezidentas sulaukė kritikos, kad savo retorika atveria kelią neapykantos nusikaltimams.
 
Pirmadienį D. Trumpas abu nusikaltimus pavadino barbariškais. Jis taip pat paskelbė inicijuosiąs įstatymą, numatantį mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus masinių žudynių forma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 06:00
 

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pirmadienį pateikė prezidentui Donaldui Trumpui savo atsistatydinimo pareiškimą.

R. Rosensteino atsistatydinimas įsigalios nuo gegužės 11 d., nors jo atsistatydinimo buvo tikimasi jau kelis mėnesius, kai generaliniu prokuroru buvo paskirtas Williamas Barras. 

Dvejus metus generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjęs R. Rosensteinas didžiąją dalį savo kadencijos prižiūrėjo specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. R. Rosensteinas buvo atsakingas už R. Muellerio paskyrimą. 

Praėjusį mėnesį R. Muelleris pateikė galutinę tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į rinkimus ataskaitą, o šį mėnesį buvo paviešinta suredaguota ataskaitos versija. Specialusis tyrėjas teigė, kad nebuvo rasta įrodymų, jog per rinkimų kampaniją 2016 metais D. Trumpas būtų susimokęs su Rusija.

Vasarį R. Rosensteino pavardė atsidūrė antraštėse, kai buvęs laikinasis Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Andrew McCabė pareiškė, kad R. Rosensteinas 2017 metais ieškojo būdų nušalinti prezidentą D. Trumpą iš pareigų.

Interviu A. McCabė teigė, kad R. Rosensteinas apie galimybę pašalinti D. Trumpą kalbėjo 2017 metų gegužę, kai D. Trumpas atleido tuometį FTB direktorių Jamesą Comey’į.

Atsistatydinimo pareiškime R. Rosensteinas išreiškė pagarbą prezidentui D. Trumpui, nepaisant to, kad jo ir prezidento darbo santykiai buvo sudėtingi. 

„Mūsų tauta yra saugesnė, mūsų rinkimai saugesni, ir mūsų piliečiai yra geriau informuoti apie slaptas užsienio pastangas daryti įtaką“, – teigiama R. Rosensteino atsistatydinimo pareiškime.

„Esu dėkingas už galimybę tarnauti; už mandagumą ir humorą, kuriuos dažnai rodote per asmeninius mūsų pokalbius; ir už tikslus, kuriuos nusistatėte inauguracijos kalboje: patriotizmą, vienybę, saugumą, švietimą ir klestėjimą“, – pareiškime rašė R. Rosensteinas, tiesiogiai kreipdamasis į D. Trumpą.

Baltųjų rūmų teigimu, R. Rosensteiną pakeis transporto sekretoriaus pavaduotojas Jeffrey’is Rosenas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 04:00

JAV Slaptoji tarnyba aiškinasi, kodėl vyras metė telefoną į sceną prieš pat prezidento D. Trumpo kalbą. EPA-ELTA nuotr.
JAV Slaptoji tarnyba tiria penktadienį Indianapolyje (Indianos valstija) per Nacionalinės šaulių asociacijos (NRA) renginį įvykusį incidentą, kai vyras iš salės metė mobilųjį telefoną į sceną prieš pat prezidento Donaldo Trumpo kalbą. 

Tai pranešė televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis Slaptąja tarnyba, atsakinga už pirmųjų šalies asmenų saugumą.

„Prezidentas D. Trumpas šiandien apie 12 valandą 30 minučių (19 valandą 30 minučių Lietuvos laiku) buvo renginyje Indianapolyje. Kai prezidentas ėjo į sceną, ant jos nukrito iš minios paleistas mobilusis telefonas. Vienas žmogus buvo pašalintas iš renginio, incidento aplinkybės tiriamos“, – sakė televizijos kanalui Slaptosios tarnybos atstovas.

„Fox News“ duomenimis, telefoną metė toks Williamas Rose`as, kuris incidento metu buvo apsvaigęs. Meriono apygardos šerifo biuras pateikė šiam vyrui kaltinimus dėl tvarkos pažeidimo. Slaptoji tarnyba aiškinasi, ar W. Rose`as norėjo pataikyti telefonu į Baltųjų rūmų šeimininką, o jei taip, tai kodėl.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 15:39

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų išreikšta parama JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją.

Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentaras Petras Gražulis, įregistravęs Seimo rezoliucijos projektą „Norvegijos Parlamentui ir Norvegijos Nobelio komitetui dėl siūlymo suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją“.

„Lietuvos Respublikos Seimas (….) vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo indėlį siekiant susitarimo dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo; pabrėždamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo išskirtinius nuopelnus išgelbstint daugybę civilių nuo žūties Sirijoje; pažymėdamas, jog dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų Irake, Afganistane ir Sirijoje tampa saugiau, remia Japonijos, Izraelio bei kitų valstybių iniciatyvą ir reiškia paramą jo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją“, – sakoma dokumento projekte. 

P. Gražulis siūlo Seimui priimti tokią rezoliuciją įvertinant ir „nuoširdžius ilgalaikius istorinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautų santykius.„

„JAV yra svarbiausia partnerė užtikrinant Lietuvos ir Baltijos valstybių taiką, saugumą, stabilumą bei gerovę“, – sakoma dokumento projekte. 

Jame taip pat kalbama apie „lemiamą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vaidmenį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.„

Kaip skelbė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs esąs vertas Nobelio taikos premijos, bet nesitikįs jos gauti.

Norvegijos Nobelio instituto duomenimis, šiais metais prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlyti 304 asmenys ir organizacijos. Kas yra kandidatai, laikoma griežtoje paslaptyje.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.16; 06:38

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitė metinį pranešimą, informuoja BBC.

Kalba, įskaitant respublikonų keliamas nuolatines ovacijas, truko 1 valandą ir 20 minučių. Joje buvo apžvelgti vidaus politikos klausimai ir įvairios užsienio politikos problemos, taip pat ir santykiai su Rusija.

Pirmą kartą nuo savo kadencijos pradžios D. Trumpas kalbėjo Kongrese, kurio Atstovų Rūmuose daugumą turi demokratai.

„Darbotvarkė, kurią aš išdėstysiu, nėra respublikonų ar demokratų. Tai – amerikiečių tautos darbotvarkė“, – sakė D. Trumpas.

Kalbėdamas apie JAV poziciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Mes iš tiesų neturime pasirinkimo“.

Praėjusią savaitę Vašingtonas pranešė, kad traukiasi iš 1987 metais pasirašytos JAV ir SSRS sutarties.

Metiniame pranešime D. Trumpas dar sykį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos laikėsi kiekvienos INF sutarties raidės, o Rusija ją nuolat pažeidinėjo.

„Galbūt mums pavyks susitarti dėl naujos sutarties, įtraukiant į ją Kiniją ir kitas šalis. Galbūt nepavyks. Tokiu atveju mes pralenksime juos ir pagal išlaidų apimtį, ir pagal inovacijas“, – pažadėjo JAV prezidentas.

Kaip ir buvo tikėtasi, D. Trumpas paskelbė antrojo JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo datą. Amerikos lyderis susitiks su Kim Jong-unu vasario 27-28 dienomis Vietname.

Pirmas istorijoje dviejų šalių vadovų susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.

Antradienį Kongrese D. Trumpas teigė: „Manau, jog jei manęs nebūtų išrinkę prezidentu, dabar būtų karas su Šiaurės Korėja“. Jis pridūrė, kad dabar palaiko „gerus santykius“ su Kim Jong-unu.

„Negali būti taikos ir įstatymų, kai yra karas ir tyrimai“, – pabrėžė D. Trumpas savo kalboje. Ir nors jis nepateikė konkrečių vardų ir detalių, Amerikos žiniasklaida tučtuojau pažymėjo, jog prezidentas turi omenyje specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamą Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais tyrimą. 

D. Trumpas metiniame pranešime parėmė Venesuelos opoziciją.

„Mes remiame kilnų Venesuelos žmonių laisvės siekį ir smerkiame žiaurų Maduro režimą, kurio socialistinė politika įstūmė šią anksčiau turtingiausią Pietų Amerikos tautą į didžiulį skurdą ir neviltį“, – sakė JAV prezidentas.

Didelė D. Trumpo kalbos dalis buvo skirta nelegaliai migracijai. Jis vėl grįžo prie sienos statybos Meksikos pasienyje temos. Pasak prezidento, siena reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai iš Lotynų Amerikos šalių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.07; 05:00

Siekdamos atremti tokių šalių, kaip Šiaurės Korėja, Iranas, taip pat Kinija ir Rusija, keliamą grėsmę, Jungtinės Valstijos investuos į naujas priešraketinės gynybos technologijas. Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Pentagone ketina pristatyti atitinkamus planus, trečiadienį paskelbė Baltųjų rūmų atstovas.

Tarp galimų investicijų yra kosmose dislokuojamos sistemos. „Washington Post“ informacija, ketinama įsigyti ir aukštos technologijos lazerių, kurie galėtų sunaikini priešo raketas jau netrukus po jų paleidimo. Visa ginkluotė esą orientuota į gynybą ir skirta tik atremti galimas atakas.

Be kita ko, norima geriau apsaugoti Europoje ir Azijoje dislokuotas amerikiečių pajėgas. JAV priešraketinė gynyba pastarąjį kartą buvo peržiūrėta 2010 metais. Nuo tada būta aiškių pokyčių saugumo srityje. Į tai dabar esą būtina reaguoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 09:20

JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau nerimsta dėl savo reikalavimo statyti tvorą Meksikos pasienyje. „Baigtųsi 99 proc. nelegalaus mūsų sienos kirtimo atvejų“, – rašė jis sekmadienį tviteryje. D. Trumpas citavo savo pirmtaką Baracką Obamą ir savo varžovę rinkimuose Hillary Clinton, kurie prieš kelerius metus taip pat pasisakė už geresnę apsaugą nuo nelegalios migracijos.

Sekmadienį JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, kaip jau šeštadienį, vėl ketina susitikti su respublikonais ir demokratais Kongrese. Pastarasis susitikimas baigėsi be rezultatų. Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi ne kartą pareiškę, kad jos partija nesutiks su lėšų skyrimu sienos statybai.

Ginčas dėl sienos statybos sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi jau daugiau kaip dvi savaites. Šimtai tūkstančių valstybės tarnautojų šiuo metu dirba be perspektyvos iš karto gauti užmokestį už darbą arba yra priversti imti atostogas. Nedirba muziejai ir nacionaliniai parkai.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-06

Po vidurio kadencijos rinkimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidurs su sunkumais Atstovų Rūmuose. Kur demokratai gali būti jam pavojingi? Spiegel.de pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.

Demokratai dabar Atstovų rūmuose galės blokuoti D. Trumpo įstatymų projektus. Jų palaiminimo reikės tokioms iniciatyvoms, kaip naujas biudžeto įstatymas, imigracijos ribojimai, tolesnė sienos su Meksika statyba. Demokratai taip pat galės inicijuoti savo įstatymus.

Dar prieš rinkimus partija, be to, paskelbė, jog ketina pradėti per šimtą tyrimų ir viešų klausymų. Jie gali išsireikalauti ir vidinių dokumentų. Kaltinimų prezidentui ir jo patikėtiniams pakanka. Tai Rusijos afera, piktnaudžiavimas valdžia, korupcija, nusižengimas etikai, sukčiavimas renkant aukas, mokesčių slėpimas, seksualinis priekabiavimas.

Ką tiksliai tai reiškia?

Demokratai mėgins priversti D. Trumpą pateikti savo mokesčių deklaracijas – jis yra vienintelis prezidentas, iki šiol to neparadęs. Iš jų D. Trumpo kritikai tikisi duomenų apie galimus jo finansinius ryšius su Rusija ir įvairiais prieštaringais veikėjais. Spėjama, kad D. Trumpas duomenų atskleidimui priešinsis. Tada sprendimą turėtų priimti Aukščiausiasis teismas. Tiesa, šis, patvirtinus teisėją Brettą Kavanaugh’ą, yra aiškiai vyraujamas respublikonų. 

Žvalgybos komitetas gali atnaujinti Rusijos tyrimus Kongrese, kuriuos respublikonai baigė anksčiau laiko. Tai visų pirma taptų aktualų tuomet, jei D. Trumpas atleistų specialųjį tyrėją Robertą Muellerį ar kitaip gudrautų. Demokratai daug klausimų Rusijos tema turi ir Teisėsaugos komitete.

Ar demokratai sieks kiek įmanoma apsunkinti D. Trumpo gyvenimą?

Bet kokiu atveju, atrodo, kad prezidentas to tikrai bijo. Prieš rinkimus jis įspėjo, kad demokratai pergalės atveju neturėtų eikvoti savo laiko tyrimams prieš jo asmenį. „Jie turėtų susitelkti į tai, kam žmonės juos išrinko“, – teigė D. Trumpas.

Ypač įstatymų leidybos srityse federaliniu lygiu D. Trumpo laukia sunkumai. Kad naujas įstatymas įsigaliotų, jam turės pritarti ir nuo dabar demokratų vyraujami Atstovų Rūmai, ir respublikonų dominuojamas Senatas. Jei demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, to rezultatas bus visiška blokada.

Vis dėlto Nancy Pelosi, įtakingiausia demokratė Atstovų Rūmuose, po rinkimų kalbėjo taikingai. „Čia kalba ne tik apie demokratus ir respublikonus. Demokratai nori Kongreso, kuris dirba žmonėms. Apie tai kalba“, – pabrėžė demokratų frakcijos lyderė.

Ar demokratai gali išmesti D. Trumpą iš posto?

Jie gali tai pamėginti. Turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi galimybę pradėti apkaltos procesą. Remiantis JAV konstitucija, prezidentu gali būti pateikti kaltinimai dėl „išdavystės, kyšininkavimo ar kitų didelių nusikaltimų ir nusižengimų“. To tikisi daugelis D. Trumpo priešininkų.

Vis dėl to tai nėra taip paprasta: nes tokiam procesui turėtų pritarti ir Senatas – dviejų trečdalių dauguma. Senatas ir toliau lieka vyraujamas respublikonų. Vadinasi, daugelis jų turėtų balsuoti prieš D. Trumpą. Tačiau kartelė yra tokia aukšta, kad aukšti demokratai pataria apskritai neinicijuoti apkaltos prezidentui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-07

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo, kad JAV stiprins branduolinį savo arsenalą, siekdamos daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai, skelbia BBC.

Prezidento teigimu, JAV didins savo arsenalą, „kol žmonės sugrįš prie sveiko proto“, ir pridūrė, kad tai turėjo būti padaryta prieš daug metų.

Prezidentas taip pat pakartojo savo įsitikinimą, kad Rusija pažeidė 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). 

Vašingtonas beveik dvejus metus skundžiasi, kad Rusijos raketų sistema 9M729 pažeidžia sutartį, kuri draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.

Praėjusį savaitgalį D. Trumpui pareiškus ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, kilo tarptautinis susirūpinimas. Rusija įspėjo, kad sutarties nutraukimas gali sukelti pavojų pasaulio saugumui.

Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ar paties susitarimo“.

Nors Kinija nėra pasirašiusi INF, D. Trumpas siekia daryti spaudimą ir jai. Prezidentas leido suprasti, kad Kinija, kuri taip pat kuria ta sutartimi draudžiamus ginklus, turėtų būti bet kokios naujos branduolinių ginklų kontrolės sutarties dalimi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-23

Vokietijos diplomatijos vadovas: nėra prasmės bandyti suprasti D. Trumpą. EPA-ELTA nuotr.

JAV sąjungininkėms Vakaruose neverta bandyti suprasti prezidento Donaldo Trumpo, šeštadienį paskelbtame interviu sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. 

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Taip Vokietijos diplomatijos vadovas replikavo, Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ paklaustas apie praėjusią savaitę vykusį Didžiojo septyneto (G7) susitikimą, kurio metu JAV vadovas atmetė bendrą valstybių pasirašytą pareiškimą. 

„Iš tikrųjų nesu tikras, ar verta bandyti suprasti, ką daro D. Trumpas ar kiti. Svarbiausia yra padaryti teisingas išvadas (…), tai galioja ne tik Europai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant NATO. Kai kurie dalykai, mums iki šiol atrodę kaip savaime suprantami – ypač tai, kad Jungtinės Valstijos garantuoja visą Europos saugumą – nebegali būti taip traktuojami“, – sakė užsienio reikalų ministras.

H.Maasas su dienraščiu „Corriere“ kalbėjo prieš pirmadienį Berlyne įvyksiantį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir naujojo Italijos populisto premjero Giuseppės Contės susitikimą. 

Anot ministro, jis supranta italų nusiskundimus dėl nepakankamos kitų Europos Sąjungos narių pagalbos migracijos klausimu ir pridūrė, kad Vokietija turėtų švelniau kalbėti su savo partnerėmis.

Informacijos šaltinis ELTA

2016-06-17

Slaptosios tarnybos. Slaptai.lt nuotr.

JAV teisingumo departamentas, prezidento Donaldo Trumpo reikalavimu, tirs galimą departamento ar Federalinio tyrimų biuro (FTB) kišimąsi į jo rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Atitinkamai bus išplėstas tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimų kovą, pirmadienį pranešė Baltųjų rūmų atstovė. Esą bus aiškinamasi, ar nebūta netinkamų FTB ar departamento veiksmų D. Trumpo rinkimų kampanijos atžvilgiu.

D. Trumpas sekmadienį paskelbė norįs išsiaiškinti, ar prezidentaujant Barackui Obamai Teisingumo departamentas ar FTB 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Anot D. Trumpo, tai galėjo būti daroma dėl politinių priežasčių ar reikalavimo iš B. Obamos aplinkos.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 06:45

Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sieks tyrimo, kad būtų nustatyta, ar Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Tai jis paskelbė tviteryje, informuoja agentūra „Reuters“.

Tyrimui esą turėtų vadovauti pats teisingumo departamentas ir atkreipti dėmesį, ar tokių veiksmų nereikalavo Baracko Obamos vyriausybė.

Jau pernai departamentas paskelbė, kad neturi jokių įrodymų, kad B. Obamos vyriausybė būtų vykdžiusi pasiklausymo akcijas.

Nepaisant to, D. Trumpas vis atnaujina kalbas apie savo rinkimų štabo šnipinėjimą. Pirmadienį jis paprašys oficialaus tyrimo, rašė jis tviteryje.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Anot pranešimų, FTB turėjo slaptą šaltinį, kad su D. Trumpo patarėjais galėtų kalbėti apie galimus jo komandos ryšius su Rusija ar galimą įtaką rinkimams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.21; 19:54

Š.m. gegužės 4 d. Prezidentas Donald Trump surengė NRA – Nacionalinės Ginklų Asociacijos konferenciją, kurioje padėkojo NRA vadovybei ir „Amerikos NRA patriotams amerikiečiams“. Po to pradėjo kalbą, dar kartą patvirtindamas, kad prigimtinės žmonių teisės yra kilusios iš Dievo.

Prezidentas Trump pasakė: „Šie žmonės, esantys salėje, niekada neatsisakė savo laisvių. Jūs niekada nenustojote kovoti už mūsų Konstituciją„.

Jis kalbėjo apie NRA narių vykdomą įsipareigojimą kovoti už „mūsų šventąsias teises, kurias mums suteikė Dievas„.

Jis pasakė: „Jūsų antrosios pataisos teisės … niekada nebus apribotos tol, kol aš esu prezidentas. … Mes tikime, kad mūsų laisvė yra mūsų Kūrėjo dovana, todėl jokia vyriausybė niekuomet negalės jos atimti„.

Trumpas pabrėžė savo meilę šaliai, sakydamas: „Mes didžiuojamės istorija ir pagarba mūsų paveldui. Mes priglaudžiame savo ranką prie širdies, patvirtindami šį savo įsitikinimą, ir visi mes išdidžiai pasisakome už nacionalinį himną„.

Susirinkusi minia skandavo: „USA !, USA !, USA !“ ir sugiedojo himną.

Prezidentas Trump pakartojo trečiojo JAV prezidento Thom Jefferson parašytos JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatos žodžius: „Mes laikomės šių, savaime suprantamų tiesų, skelbiančių, jog Kūrėjas visus žmones sukūrė lygiaverčiais ir apdovanojo neatimamomis teisėmis„.

Plačiau + video žr.: http://www.breitbart.com/2nd-amendment/2018/05/04/president-trump-nra-convention/?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_term=daily&utm_content=links&utm_campaign=20180504

2018.05.08; 03:30