Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos noras į Vyriausybės programines nuostatas įtraukti įsipareigojimą valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai – nerealus.
 
Nors TT tikslas sugrąžinti kuo daugiau Lietuvos piliečių dirbti į regionus – sveikintinas, bet, pasak ministro, draudimais tinkamo rezultato nepasieksi.
 
„Jeigu mes bandome žmogui per prievartą padaryti, ar mes pasieksime kokio rezultato? Vargiai. Mano galva, turi būti žmogui motyvuojančios sąlygos. Priešingu atveju, mes turėsime supriešinimą, įtampą ir to tikslo, kurį kelia Tvarka ir teisingumas, nepasieksime. Aš „už“ tą tikslą, kad žmonės Lietuvoje dirbtų ir jie būtų motyvuoti tai daryti, ir manau, kad to tikslo reikia siekti, bet TT būdas, mano galva, nerealus“, – Eltai sakė A. Monkevičius.
 
Pasak ministro, kažin ar TT iniciatyva atitiktų įstatyminę bazę. Taip pat A. Monkevičius abejoja, ar tam pritartų švietimo bendruomenė.
 
„Tai yra tema, kurią jie, kaip Seimo nariai, vysto, ir tai yra idėja, kurią reikia svarstyti. Bet aš manau, kad (…) reikėtų atkreipti dėmesį į perspektyvesnį būdą, kaip pasiekti tą patį rezultatą – kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje ir neišvažiuotų dirbti bei studijuoti svetur. Prievartiniu būdu tai darydami greičiausiai mes susidurtume su įstatymine baze, tai prieštarautų (…) žmogaus teisėms ir studentai nepalaikytų, universitetai nepalaikytų ir keltų labai daug abejonių. (…) Svarbiausia – tikslas ir kaip pasiekti, kad studentai liktų dirbti Lietuvoje. Jis pasiekiamas per skatinimą“, – teigė jis.
A. Monkevičius pateikia pavyzdį, kaip per asmens skatinimą galima sulaukti atitinkamų rezultatų.
 
„ŠMSM atsakinga už mokytojus bei jų rengimą, mes kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis galime paskatinti mokytojus vykti ten, kur jų trūksta. Kokiu būdu? Mes esame numatę, kad Vytauto Didžiojo universitetas ateityje pasirašytų sutartis su studentais, savivaldybėmis. Studentas gautų vienkartinę išmoką ir norėtų vykti į savivaldybę. Gautų iš mūsų pusės apie dešimt tūkstančių eurų vienkartinę išmoką įsikūrimui, ir savivaldybė tikriausiai jam dar suteiktų sąlygas būstui. (…) Ir kad studentas norėtų sėkmingai studijuoti, mes su universitetu galvojame sudaryti galimybę jam gauti ir nuolatinę stipendiją, jei jis tokią sutartį pasirašytų. Taigi žmogus, iš anksto pasirašydamas sutartį, žino, kad darbdavys bus kažkokia savivaldybė ir kurioje tikrai yra sąlygos. Jis ten gaus vienkartinę išmoką, būstą. Tai yra geriausias būdas, nes jis motyvuoja“, – teigė A. Monkevičius.
 
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis, vykstančiose koalicinėse derybose keliąs reikalavimą, kad į Vyriausybės programines nuostatas būtų įtrauktas įpareigojimas valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai, pabrėžia būtinybę suvokti, kad valstybė turi gyventi pagal tam tikrą dalinę planinę sistemą.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tvarkiečių“ lyderis sako, kad tai – jo vedamos partijos ir „darbiečių“ idėja.
„Mes („tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. – ELTA) atlikome tyrimus, žiūrėjome, kokia yra situacija regionuose, koks yra darbuotojų trūkumas, ir buvo surastas bendras pasiūlymas, bendras vardiklis – būtent keisti įstatymą, kad valstybės finansuojamų vietų būtų tiek, kiek jaunimas turi darbo“, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
 
Jo teigimu, į studentą investavusi valstybė turi garantuoti, kad jis baigęs studijas gaus darbą pagal specialybę.
 
„Jeigu tu gauni valstybės finansuojamą mokslą, valstybė į tave investuoja ir iš karto turi garantuoti, kad valstybė tau duos darbo“, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiuo metu kai kurios studijų programos išleidžia kur kas daugiau absolventų, nei tam iš tikrųjų yra poreikis.
 
Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo nariai „tvarkiečiai“ įregistravo dar pernai gruodį.
 
Kaip Eltai anksčiau yra sakęs R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.20; 06:35
 

Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Grėsmė dėl vidinių nesutarimų suskilti ištiko dar vieną Lietuvos politinę partiją. Apkaltos būdu iš Prezidento posto pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui ir Seimo nariui Petrui Gražuliui prakalbus apie naujo visuomeninio judėjimo steigimą, politologai prakalbo apie tai, kad suskilusių socialdemokratų pavyzdžiu gali pasekti „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija.

Nors R. Paksas tikina, kad destrukcine veikla neužsiima ir jokiu būdu nenori pakenkti savo įkurtai partijai, politologai mano priešingai. Pasak jų, bandymai kurti naujas politines struktūras, ateityje galinčias būti naujos partijos pamatu, rodo ne tik tai, kad R. Paksui mintys apie Prezidento postą ir sugrįžimą į Lietuvos politiką niekur nedingo, tačiau kartu atidengia ir partijos viduje kylančias lyderių konfrontacijas. To neslepia ir dabartinis TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris R. Pakso inicijuojamą visuomeninį judėjimą, kontraversišku pavadinimu „Šaukiu aš tautą“, traktuoja tiesiog kaip savavališką partijos silpninimo įrankį.

Pasak R. Žemaitaičio, apie tokią iniciatyvą prakalbęs R. Paksas rodo dviveidiškumą ir bėgimą nuo atsakomybės. Politikas baiminasi, kad vieno iš partijos vedlių savavališki veiksmai klaidins partijos narius ir taip silpnins pačią politinę organizaciją.

R. Žemaitaitis stebėjosi, kad R. Paksas, pats įkūręs „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, rizikuoja ją sugriauti, kurdamas neaiškių tikslų politines iniciatyvas.

Politikas svarstė, kad tokia partijai žalinga veikla labiausiai bus suinteresuoti nusilpusią TT matyti norintys „valstiečiai“. Pasak R. Žemaitaičio, įtakingi „valstiečių“ kadrai jam anksčiau yra užsiminę, kad bus siekiama skaldyti ir silpninti „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. R. Žemaitaitis būgštavo dėl TT partijos viduje esančiu žmonių, kurie nepalaiko principingos partijos pozicijos nepalaikyti valdančiųjų politikos ir nesuprantančių, kodėl „tvarkiečiai“ nedraugauja su „valstiečiais“.

Nepaisant savo apmaudo, politikas stengėsi atrodyti optimistiškas ir svarstė, kad net jei R. Paksas nuspręstų įkurti visuomeninį judėjimą ir ateityje galbūt palikti „Tvarką ir teisingumą“, paskui jį pasitrauktų tik labai nedidelė dalis partiečių.

Politikas taip pat vylėsi, kad po galimo „Tvarkos ir teisingumo“ skilimo neturėtų dramatiškai sumažėti ir visuomenės parama partijai.

Tačiau ne taip jau seniai skilusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pavyzdys rodo, kad R. Žemaitaičio viltys vargu ar yra pagrįstos.

Praktika rodo, kad optimistiškai apie LSDP ateitį po skilimo kalbėjęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas galiausiai sulaukė labai nepalankių reitingų.

Pastarosios gyventojų apklausos rodo, kad atskilusiems socialdemokratų senbuviams įkūrus naują partiją, dingo ne tik dalis partiečių, bet ir dalis elektorato.

Politologai akcentuoja, kad R. Pakso kalbos apie naują politinį darinį „tvarkiečiams“ gali būti labai pavojingos. Kartu politologai, vertindami tai, ar sukūręs naują darinį iš to kažką laimės R. Paksas, išlieka labai atsargūs.

Pasak jų, R. Pakso laikai jau praeityje ir patraukti visuomenę sukurtais naujais, skambius šūkius turinčiais dariniais gali tiesiog nebepavykti. R. Pakso iniciatyva, samprotauja politologai, gali įnešti tiesiog dar daugiau sumaišties į Lietuvos partinę sistemą.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas R. Pakso iniciatyvą kurti naują politinį judėjimą, sako, kad jau anksčiau buvo galima pastebėti vidinių konfliktų ir įtampų TT partijoje.

„Tai, kad ši partija skyla ir nuo jos nori atsiskirti Paksas, sukurdamas visuomeninį judėjimą, yra natūralus partijos viduje esančių prieštaravimų rezultatas“, – samprotavo L. Bielinis.

Anot jo, R. Pakso galimybės grįžti kaip neabejotinam lyderiui į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją yra ganėtinai komplikuotos. Todėl, svarsto VDU profesorius, R. Paksas, kuriam greitu laiku vėl būti gali leista dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose, bando tiesiog eiti lengvesniu keliu.

„Manau, kad galimybės R. Paksui susigrąžinti lyderystę partijoje yra ganėtinai komplikuotos. Partijos viduje yra tam tikrų, gana stiprių, pasipriešinimų. Tad daug paprasčiau sukurti paralelinį judėjimą, kuriame Paksas, išnaudojęs savo „toteminį“ įvaizdį, bus priimtas kaip lyderis ir galbūt taip suras savo vietą politikoje“, – sakė L. Bielinis, R. Pakso iniciatyvą įvardindamas tiesiog populistiniu veiksmu.

L. Bielinis neatmetė galimybės, kad R. Paksas vis dar galvoja apie grįžimą į Prezidento kėdę.

„Manau, kad jis galvoja ir apie Prezidento postą. Tai galėtų būti vienas iš argumentų, kodėl jis žengė tokį žingsnį. Jam svarbu parodyti, kad jis yra nugalėtojas. Bet žvelgiant objektyviai, rinkėjas nebėra taip pozityviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Manyčiau, kad jis nesugebėtų surinkti reikiamų balsų“, – sakė politologas.

Apibendrindamas L. Bielinis pabrėžė, kad tiek socialdemokratų skilimas, tiek iškilusios tokios pačios rizikos „tvarkiečiams“ iš dalies rodo atsinaujinančių partijų padarinius.

„Manau, kad tai, ką mes dabar stebime, ir yra atsinaujinimo proceso padariniai. Naujai idėjai besikuriant senoje partijoje užverda aistros, kurios ir veda prie skilimų, prie konfliktų, prie senųjų lyderių išėjimo. Tai yra procesas, kuris ir veda į partijų atsinaujinimą. Šis procesas yra skausmingas ir nelabai naudingas politinei sistemai. Bet jis yra toks, ką mes ir turėsime ištverti“, – samprotavo L. Bielinis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis R. Pakso iniciatyvoje taip pat įžvelgė partinei sistemai žalingų aspektų. Politologas atkreipė dėmesį, kad toks besitęsiantis partijų aižėjimas veda prie to, kad ir toliau Lietuvoje nebus didelis rinkėjų pasitikėjimas partijomis ir demokratine sistema.

Pasak jo, skilę socialdemokratai bei partiją suskaldyti galintis R. Paksas tik parodo, kad senieji lyderiai į partijas žiūri kaip į savo asmeninę nuosavybę.

M. Jastramskis, pabrėžė, kad ne ideologiniai, bet asmeniai ginčai pastaruoju metu tapo partijas skaldančiu veiksniu. Anot politologo, tai neigiamai veikia partinę sistemą, nes, nepaisant to, kad atsiranda vis daugiau partijų, rinkėjams patys politikai išlieka daugiau mažiau vienodi.

Komentuodamas TT partijos perspektyvas, jeigu ši visgi suskiltų, M. Jastramskis nebuvo optimistiškas. Politologas pažymėjo, kad skilus ir taip pastaruoju metu nepopuliariai partijai, tiek R. Žemaitaičio, tiek R. Pakso perspektyvos šalies politikoje būtų labai ribotos.

Anot jo, pasitraukus R. Paksui, paskui jį galėtų pasekti dalis rinkėjų, kurie jam asmeniškai jaučia ištikimybę, ir tie, kurie yra nostalgiški sovietmečiui. Nors, pabrėžė politologas, tokių rinkėjų nėra likę labai daug, jie visgi sumažintų R. Žemaitaičio, kuriam prosovietinį elektoratą mobilizuoti sekasi sunkiau, pozicijas.

Galiausiai M. Jastramskis, sutiko, kad iš „Tvarkos ir teisingumo“ susiskaldymo daugiausiai išlošti turėtų „valstiečiai“.

„Valstiečių“ išsilaikymas antroje reitingų vietoje yra iš dalies susijęs su socialdemokratų susiskaldymu. Visą laiką didesnėms partijoms mažesnių partijų susiskaldymas išeina į naudą. Ypač dėl potencialių rinkėjų. Tad jei dabar susiskaldytų „Tvarka ir teisingumas“, šalia jau susiskaldžiusių socialdemokratų tai leistų lengviau kvėpuoti valdžioje esantiems „valstiečiams“, – apibendrino politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.13; 06:00