Armėnijos karinės grupuotės jau keturis kartus pažeidė susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Armėnų grupuotės puldinėjo Kalnų Karabacho regione esančius azerbaidžaniečių kariškius lapkričio 26-ąją ir gruodžio 8 bei 11 dienomis. Paskutinis sykis užfiksuotas gruodžio 27 dieną.

Turkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, smerkiantį armėnų karinių grupuočių atakas, kurios prieštarauja 2020 metų gruodžio 9 dieną pasirašytam trišaliam susitarimui dėl ugnies nutraukimo.

Šiuos išpuolius smerkia ir Azerbaidžanas. Jų metų žuvo ne tik azerbaidžaniečių karių, bet ir civilių.

Oficialusis Baku pareiškė imsiąsis pačių griežčiausių priemonių, kad būtų išvengta naujų atakų.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt

2020.12.30; 10:00

Turkijos kariuomenė

Generolas ir dar 35 Turkijos ginkluotųjų pajėgų karininkai tarnaus bendrame su Rusija centre ugnies nutraukimui Kalnų Karabache kontroliuoti. Tai antradienį pranešė Turkijos nacionalinės gynybos ministras Hulusi Akaras.
 
„Baigus statyti ir paleidus bendrą centrą, mūsų generolas ir 35 karininkai pradės tarnybą“, – sakoma Turkijos gynybos ministerijos paskelbtame H. Akaro pareiškime.
 
Ministras taip pat patvirtino, kad Turkijos kariškiai, dalyvausiantys bendro centro darbe, jau išvyko į Azerbaidžaną.
 
Apie Turkijos kariškių išsiuntimą į Azerbaidžaną anksčiau pranešė Turkijos televizijos kanalas NTV. Jo žiniomis, bendras centras gali pradėti veiklą ateinančių metų sausį.
 
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Kaip pareiškė V. Putinas, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos lieka užimtose pozicijose, o regione bus dislokuota apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
 
Memorandumas dėl bendro Rusijos ir Turkijos centro ugnies nutraukimui Kalnų Karabache kontroliuoti įkūrimo buvo pasirašytas lapkričio 11 d. po RF gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Turkijos gynybos ministro H. Akaro derybų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 04:00

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos kariuomenė apkaltino prorusiškus separatistus pažeidus naują paliaubų susitarimą, nepraėjus nė valandai nuo jo įsigaliojimo pirmadienio vidurnaktį.
 
„Deja, iš priešų pusės 00.20 val. ir 00.45 val. buvo iššauti šūviai“, – spaudos konferencijoje teigė Ukrainos generolas Volodymyras Kravčenko.
 
Ukrainos kariuomenė pranešime tvirtino, kad separatistai šaudė netoli Uživkos miestelio, į pietus nuo jų kontroliuojamo Donecko. V. Kravčenko tikino, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau laikosi paliaubų susitarimo.
 
Pasak generolo, separatistai taip pat šaudė apie 9 val. ryto netoli Novomichailovkos miestelio, į pietvakarius nuo Donecko. Jo teigimu, šūviai nesukėlė grėsmės ukrainiečių kariams.
 
Niekieno nepripažinta „Donecko liaudies respublika“ savo ruožtu tvirtino „griežtai besilaikanti įsipareigojimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 16:00

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarė dėl visiško ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, tai numatyta įgyvendinti iki metų pabaigos. Pirmadienį V. Putinas ir V. Zelenskis susitiko pirmą kartą.
 
Tačiau Ukrainos prezidentas, kurio prioritetas, kaip pats sako, yra išspręsti konfliktą ir nutraukti karą, perspėjo, kad ne vienos paliaubos su Rusijos remiamais separatistais jau yra žlugusios. V. Zelenskis patikino, kad „reikia tikrų faktų“.
 
Abu lyderiai, taip pat deryboms tarpininkavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad pažanga politiniais klausimais, siekiant užbaigti penkerių metų konfliktą, buvo mažesnė, nei viltasi.
 
Nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V. Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V. Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.
 
Tačiau A. Merkel teigė, kad derybos vis dėlto padėjo „pergalėti sąstingį“. Lyderiai susitarė dėl „realistinių dalykų“ ir, „žinoma, ir toliau eisime šiuo keliu“, sakė Vokietijos kanclerė.
 
E. Macronas gyrė V. Zelenskį už jo „politinę drąsą ir ryžtą“ ir teigė tikėjęsis didesnės pažangos, tačiau tai esą bus galima pasiekti per antrą viršūnių susitikimą po keturių mėnesių.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Lyderiai taip pat susitarė dėl kalinių apsikeitimo, nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius dėl konflikto.
 
Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.
 
V. Putinas pareiškė, kad procesas juda tinkama linkme: „Pažengėme daugeliu klausimu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 10:15

Remiantis sausio 19-osios žiniomis, Armėnijos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą iš stambiojo kalibro kulkosvaidžių net 20 kartų apšaudė Azerbaidžano kariuomenės pozicijas. Tokiais savo išpuoliais oficialusis Jerevanas grubiai pažeidė galiojančius susitarimus dėl ugnies nutraukimo viso fronto linijose.

Taigi sausio 18-ąją nuo bevardžių aukštumų Krasnoselsko rajone armėnų pajėgos apšaudė azerbaidžaniečių kariuomenės dalinius, dislokuotus Giadabeisko rajone.

Taip pat apšaudytos azerbaidžaniečių karinės pozicijos Tertero, Šichlary, Chodžavendo, Agdamo, Džebrailo rajonuose.

Remiantis sausio 18-osios pranešimais, armėnų pajėgos susitarimą dėl ugnies nutraukimo buvo sulaužiusios ir sausio 17-ąją – tąsyk šūviai iš stambiųjų kulkosvaidžių buvo paleisti azerbaidžaniečių įtvirtinimų link net 30 kartų.

Slaptai.lt informacija

2019.01.19; 10:01

RF prezidentas Vladimiras Putinas ir šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nusiteikę palaipsniui atiduoti Donbasą, o ne eskaluoti konfliktą Ukrainos pietryčiuose, pareiškė istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

Andrejus Piontkovskis: tarp Rusijos ir Ukrainos dabar – „nervų karas“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs taikiam sambūviui su Vakarais, bet tikisi išsaugoti kontrolę Ukrainos pietryčiuose.

Tokią nuomonę komentaruose leidiniui „Gordon“ išsakė istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

Jo nuomone, Maskvos politinis vektorius nukreiptas į laipsnišką okupuotos Donbaso teritorijos atidavimą, bet tikrai ne į konflikto eskalavimą Ukrainos pietryčiuose.

„Apskritai, iš viso Putino ir vadinamojo rusų elito elgesio galima daryti išvadą, kad jie dabar sutiktų „Velniai tegriebia tą Donbasą! Einam į „Krymą mūsų“ – į tokį taikų sambūvį su Vakarais“, – įsitikinęs Piontkovskis.

Beje, „tiesiog šiandien atiduoti sieną, išvesti kariuomenę Putinui būtų labai didelis asmeninis politinis pralaimėjimas, bet tokia elito nuomonė egzistuoja“, – pabrėžė istorikas.

„Putinas su Lavrovu (Sergejumi Lavrovu, RF užsienio reikalų ministru, – „Gordon“) dar tikisi suvilioti Kijevą teritorinio vientisumo iliuzija ir įstumti tą Lugandoniją į Ukrainą, bet pagal savas sąlygas: išsaugant sienas, tačiau visiškai ją kontroliuojant. Dabar tęsiasi lyno tempimo rungtis“, – mano Piontkovskis.

Jo nuomone, tuo klausimu RF vadovybė tikisi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Fransua Holando paramos.

Istorikas Andrejus Piontkovskis
Istorikas, publicistas, rašytojas Andrejus Piontkovskis

„Jie tikisi, kad kažkiek gali padėti Merkel ir Holandas kaip taikaus proceso garantai, kuriems labai svarbu, kad būtų vykdomi Minsko susitarimai: jie už tai gali gauti Nobelio premijas“, – pabrėžė istorikas, pridurdamas, kad Ukrainos valdžia kol kas nepasiduoda šiems Kremliaus siekiams, kai RF nepretenduoja į teritorinę Donbaso priklausomybę, ir vios dėlto išsaugo jame kontrolę.

„Laikas eina, o Kijevas tokiam jaukui nepasiduoda. Maskva samprotauja, kad vektorius gali eiti jau tik viena linkme: ne link eskalavimo, o link laipsniško Donbaso atidavimo. Ir tai bus įmanoma, jei Kijevas toliau tvirtai laikysis savo nuostatų ir nesutiks su kažkokia kvaila federalizacija, su rinkimais, visiškai kontroliuojant tiems zacharčionkams, plotnickiams, motoroloms ir taip toliau…“, – pabrėžė Piontkovskis.

Jis apibendrino, kad tarp Rusijos ir Ukrainos – „nervų karas“.

„Kas susvyruos pirmas? Paskutinieji signalai rodo, kad susvyravo jeigu ne Putinas, tai jau tikrai žymi dalis rusų elito“, – apibendrino publicistas. 

Sergejus Lavrovas gegužės 31 dieną pareiškė, kad Rusija nepripažins vadinamųjų DNR ir LNR (Donecko Liaudies Respublikos ir Lugansko Liaudies Respublikos, – vert. past.), nes tada Vakarai nutrauks spaudimą Kijevui dėl Minsko susitarimų vykdymo.

Prieš tai gegužės 26 dieną, RF prezidento spikeris Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Kremlius remtų Kijevo ketinimus grąžinti kontrolę okupuotose Donbaso teritorijose, jeigu juos diktuoja „humaniškumo sumetimai“.

Ginkluotas konfliktas Donbase tarp Ukrainos armijos ir prorusišku smogikų tęsiasi nuo 2014 metų balandžio. JTO duomenimis, per tą laiką žuvo 9,3 tūkst. žmonių.

2015 metų vasario 12 dieną po 17-os valandų derybų buvo sudaryti antrieji Minsko susitarimai, kurie numato ugnies nutraukimą, sunkiosios ginkluotės atitraukimą, tarptautinių stebėtojų monitoringą, vietinius rinkimus pagal Ukrainos įstatymus, konflikto dalyvių amnestiją, belaisvių išlaisvinimą ir pasikeitimą jais, humanitarinėms misijoms priėjimą teikti pagalbą, kam jos reikia, sienos kontrolės sugrąžinimą Ukrainai, konstitucinę decentralizacijos reformą šalyje.

Kol kas nė vienas iš tų punktų neįvykdytas.

Nuotraukose: istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

Informacijos šaltinis – gordonua.com.

2016.06.05; 06:23