Ukraina

Gordijo mazgas

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis. Gabrielės Niekytės (URM) nuotr.

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis teigia skeptiškai vertinąs Rusijos galimybes prisijungti Baltarusiją. Pasak jo, Vladimiras Putinas neįvertina Baltarusijos identiteto savarankiškumo, kuris, jo nuomone, ateityje gali sukelti Kremliui tikrą galvos skausmą.
 
Pastarąją savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerijos surengtame saugumo politikos ekspertų susitikime dalyvavęs garsaus politologo, JAV prezidento Jimmy’io Carterio patarėjo Zbignewo Brzezinskio sūnus I. Brzezinskis pabrėžia, kad, siekiant atremti Rusijos agresiją prieš Vakarus, sankcijos turi būti ne tik taikomos toliau, – jos turi būti ir proporcingos Rusijos invaziniams veiksmams.
 
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA ekspertas taip pat pabrėžė, kad JAV saugumo radare, be Irano, šiuo metu išlieka Kinija bei Rusija. Pastaroji, mano I. Brzezinskis, Irano ir JAV konflikte neliks nuošalyje. Jo teigimu, Rusijos interesas bus ir toliau silpninti Vakarus ir didinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
 
Ar įmanoma, kad Iranas grįžtų į tarptautinę bendruomenę kaip normali valstybė?
 
Manau, yra noras, kad Iranas grįžtų į normalią darbotvarkę, bet, matyt, tai reikalautų nepaprastų pasikeitimų šalies viduje. Pradėkime nuo to, kad pats režimas Irane turi pasikeisti, kad būtų pradėtas konstruktyvesnis dialogas su kaimynais. Iranui reikėtų atsisakyti kai kurios tarptautinės darbotvarkės: reikėtų nustoti palaikyti teroristines grupuotes. Žinoma, būtų gerai, jei režimas taptų labiau demokratinis, pagarbesnis savo pačių piliečių teisėms ir laisvėms. Šiuos žingsnius Iranui reikėtų žengti norint palaikyti konstruktyvesnius santykius tarptautinėje erdvėje, įskaitant JAV ir Europą.
 
Ar Rusija gali pasinaudoti situacija Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, tarpininkaujant Iranui ir Vakarams?
 
Aš apskritai nemanau, kad Rusijai reikėtų imtis mediatoriaus tarp Irano ir Vakarų vaidmens (…). Manau, kad V. Putinas pirmiausia siekia silpninti Vakarus ir stiprinti savo įtaką regione. Jeigu yra būdas Rusijai žaisti konstruktyviai, tai nebent didinti spaudimą Iranui, kad šis nepalaikytų teroristinių grupuočių ar Basharo Hafezo al-Assado režimo. Toks ir galėtų būti Rusijos vaidmuo. Bet dabar atrodo, kad Rusija veikia atvirkščiai.
 
Kas visgi šiuo metu JAV saugumo radare yra numeris vienas? Kinija ar Iranas?
 
JAV saugumo politika labai pasikeitė ir šiuo metu fokusuojasi į didžiųjų pasaulio galybių varžybas. Žinoma, pagrindinis dėmesys atitenka Kinijai ir Rusijai. Šioms šalims skiriamas didelis dėmesys ir JAV saugumo strategijose bei gynybos dokumentuose. Bet, manau, iš šių dviejų šalių prioritetas visgi teikiamas Kinijai. JAV svarbu žinoti, kaip valdyti ir spręsti problemas, atsirandančias dėl Kinijos didėjančios galios politinėje, ekonominėje, saugumo ir karinėje srityse.
 
Ar įmanoma aktyvi antiamerikietiška koalicija tarp Irano ir Kinijos?
 
Manau, teoriškai tai įmanoma. Tačiau man nelabai suprantama, kokią naudą iš partnerystės su Iranu turėtų Kinija. Irano nauda Kinijai galėtų būti naftos eksportas, tačiau nemanau, kad Irano partnerystė būtų naudinga Kinijos ambicijoms Viduriniuosiuose Rytuose. Per daug komplikuoti Irano santykiai su visais žaidėjais, o tai Kinijos interesams visiškai neparanku.
 
Irano įvykių kontekste nemažai kritikos susilaukė ES dėl savo pasyvumo. Ar, jūsų nuomone, įmanoma, kad Europa būtų aktyvesnė?
 
Suprantu ES norą turėti politinių susitarimų ir konstruktyvesnių santykių su Iranu. Aš susirūpinęs, kad tokia pozicija gali būti neveiksminga, nes Iranas daro gąsdinančius ir pavojingus veiksmus regione. Iranas palaiko terorizmą, tai yra tai, ką Europa turėtų suprasti ir dėl to Iraną spausti. Europa turėtų būti valingesnė ir ekonominiais bei kariniais svertais daryti spaudimą Iranui.
 
Lietuvoje yra sakančių, kad Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, nebėra. Kad tai – Rusijos ir Baltarusijos sąjunga. Kita vertus, Rusijos ir Baltarusijos susijungimo procesas nėra sklandus, kartais išsiskiria lyderių nuomonės. Žvelgiant iš šalies, kiek Europai būtų pavojingas Baltarusijos ir Rusijos susijungimas?
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Manau, kad pirmiausia tai būtų pavojinga Rusijai. Mano nuomone, Putinas neįvertina nacionalinio identiškumo jausmo Baltarusijoje.
 
Jausdamas nostalgiją sovietų erai, jis mano, kad Baltarusija entuziastingai grįš ir bus pavaldi Rusijai. Putinas, akivaizdu, galvoja, kad Baltarusija gali būti Rusijos dalis. Tačiau, mano galva, valstybių susijungimas būtų tiesiog galvos skausmas tiek Rusijai, tiek Putinui. Manau, kad šiuo metu ir Kaukazas yra tam tikras galvos skausmas Rusijai: ten juk yra žmonių, kurie siekia nepriklausomybės ir jaučia, kad gyvena kitos valstybės priespaudoje. Gali būti, kad kažkas panašaus būtų ir Baltarusijos atveju, nes ji būtų priversta paklusti Rusijos suverenitetui.
 
Europai, žinoma, tai būtų rizika, nes būti prie sienos su regionu, kurios piliečiai jaučia, kad jų suverenitetas buvo „paimtas“ nesąžiningai, nėra saugu.
 
Kokie galimi tolesni Rusijos žingsniai po invazijos Kryme?
 
Tolesni realūs kariniai veiksmai prieš Ukrainą yra būtent tie žingsniai, kuriuos Putinas žengęs rizikuotų sukelti dar vieną konfliktą tarptautinėje erdvėje. Geros žinios, kad Ukraina tampa ekonomiškai stipresnė ir politiškai stabilesnė bei atsparesnė. Jos gynybos pajėgumai vis stiprėja, tampa atsparūs, jos sąsajos su Vakarais vis labiau gilėja. Tačiau reikia nepamiršti, kad Putinas tebėra nukreipęs akis į Ukrainą. Jis mato Ukrainą kaip prizą, kurį nori susigrąžinti, ištraukti iš Vakarų įtakos zonos. Todėl mes negalime atmesti dar vieno karinio žingsnio prieš Ukrainą.
 
Antra, Rusija bandys dar labiau silpninti Baltarusijos nepriklausomybę. Reikia į tai žiūrėti atsargiai. Putinas tikriausiai tai darys ekonominiais ir politiniais svertais. Visgi nemanau, kad Baltarusija taip lengvai pasiduotų. Bet, jei vis dėlto taip įvyktų…, tai gali lemti dar vieną krizę.
 
Trečia sritis, į kurią krypsta akys, tai (galima – ELTA) klaida Baltijos jūros regione (…). Manau, apsiskaičiavimo rizika, žmogiškų klaidų rizikų rezultatas gali būti tai, ką aš vadinu netyčine „raudono ir mėlyno kova“, kuri gali lemti pavojingą padėties eskalaciją.
 
Ketvirta, manau, turėtume atidžiai stebėti, kas vyksta Arktyje. Yra įdomu tai, ką Putinas daro ten pastarąjį dešimtmetį. Putinas Rusiją identifikuoja kaip Arkties valstybę. Arkčiai jis suteikia svarbią vietą Rusijos istorijoje, kartu jis aiškiai supranta svarbų Arkties vaidmenį Rusijos ekonomikoje. Dėl to jis stengiasi plėsti Rusijos teritorines ambicijas Arktyje. Be to, Arktyje jie pradėjo ir militarizacijos veiksmus (…).
 
Ar Vakarai gali imtis tarptautinių veiksmų, galinčių sustabdyti Rusijos reiškiamas ambicijas Arkties regione?
 
Mes galime pradėti planuoti savo veiksmus nenumatytais atvejais. Šiuo metu mes neturime tikslių duomenų apie Rusijos karinius veiksmus. Bet mes turime politinius ir ekonominius išteklius, kuriuos galime dėti ant stalo. Dabar yra laikas Rusijai parodyti, kad mes nepritariame jos veiksmams, o visi teritoriniai ginčai turi būti sprendžiami ilgametėmis tarptautinėmis taisyklėmis. Jeigu Rusija vėl darys provokuojamus žingsnius, Vakarai turi taikyti politines ir ekonomines sankcijas. Tokiu būdu Rusijai būtų parodyti daromų veiksmų padariniai. Žinotų, kad Vakarai reaguos greitai ir atsakys į jos veiksmus.
 
Bet ar Vakarų sankcijos Rusijai duoda kokį nors poveikį, kuris skatintų keisti jos elgseną?
 
Sankcijos yra, ir jos daro tam tikrą poveikį Rusijai. Klausimas kyla tik dėl to, ar jos yra pakankamos reaguojant į Rusijos veiksmus Gruzijoje 2008 m., į okupaciją Kryme bei Donbase. Tai reikšmingi žingsniai, o ginčas vyksta, ar Vakarų sankcijos šiems veiksmams proporcingos?
 
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Žiūrėkime į faktus apie „Nord Stream 2“, netgi po 2014 m. veiksmų projektas tęsiamas. Toliau žiūrėkime – Europa ir toliau perka didžiulius kiekius naftos ir dujų iš Rusijos. Suprantu, kad tarptautinėje erdvėje dialogas yra svarbus, bet sunku matyti Vakarų lyderius, skatinančius verslo susitarimus su Rusija. Su valstybe, kuri okupavo dviejų valstybių teritorijas, priklausančias Europai.
 
Žiūrėkime ir į faktą, kad Rusijos ekonominis augimas šiuo metu siekia nuo 1 iki 2 proc. (…). Mūsų taikomos sankcijos individualios, prieš tam tikras Rusijos kompanijas, kurios, tiesą pasakius, net neturi didelių verslo sandorių su Vakarais. Dabar pritaikėme sankcijas Rusijos ginklų gamintojams. O kiek tokios produkcijos apskritai yra Vakaruose? Tikrai ne per daugiausia (…).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 10:22
Trumposios naujienos

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
 
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
 
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
 
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 06:09
Trumposios naujienos

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) tiria versiją, kad į Irane sudužusį Ukrainos keleivinį lėktuvą „Boeing-737“ pataikė Rusijoje pagaminto zenitinio komplekso „Tor“ raketa. Tai ketvirtadienį leidiniui „Cenzor. Net“ pareiškė NSGT sekretorius Oleksijus Danilovas.
 
„Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu šiąnakt valstybinė komisija Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo „Boeing“ katastrofai tirti atvyko į Teheraną. Grupę sudaro 45 žmonės – 12 ministerijų ir žinybų atstovai, – sakė pareigūnas. – Šiuo metu vyksta pasitarimas, kuriame dalyvauja kompetentingų Irano institucijų atstovai. Tiriamos įvairios orlaivio nukritimo versijos“.
 
Anot jo, „tarp pagrindinių – lėktuvo numušimas zenitinio komplekso, taip pat ir zenitinio komplekso „Tor“, raketa, nes internete jau pasirodė pranešimų, kad katastrofos vietoje rasta raketos skeveldrų“.
 
Be to, pridūrė O. Danilovas, nagrinėjama lėktuvo susidūrimo su nepilotuojama skraidykle ar kitu skraidančiu objektu galimybė, tiriamos variklio suirimo ir sprogimo dėl techninių priežasčių, sprogimo lėktuve dėl teroro akto versijos.
 
Trečiadienį vos pakilęs netoli Teherano sudužo Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“. Incidento metu žuvo 176 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 16:15
Gordijo mazgas

Apsikeitimo kaliniais tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų akimirka. EPA-ELTA nuotr.

Ukraina ir Rusijos remiami separatistai karo nusiaubtuose šalies rytuose pradėjo apsikeitimą kaliniais fronto linijoje.
 
Pagal susitarimą dėl kalinių apsikeitimo, Kijevas turėtų separatistams perduoti keletą buvusių riaušių policijos pareigūnų, kurie įtariami žudę protestuotojus per 2014 m. Maidano demonstracijas. Šis žingsnis iššaukė daugelio ukrainiečių pyktį.
 
„Majorskoje pasienio punkte prasidėjo suimtų asmenų paleidimo procesas“, – pranešama oficialioje Ukrainos prezidento tviterio paskyroje.
 
Kol kas neaišku, koks yra tikslus keičiamų kalinių skaičius. Anksčiau nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) atstovė tikino, kad separatistams bus perduoti 87 kaliniai, o šie savo ruožtu Kijevui perduos 55 asmenis.
 
Abi pusės nuo sekmadienį ryto ruošėsi apsikeitimui, o naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė apie transporto priemones, atvykstančias į Odradivkos kaimą, nuo DLR pasienio nutolusį vos per 10 km.
 
Šią vietą saugo uniformuoti kariai su kulkosvaidžiais.
 
Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis Paryžiuje gruodžio 9 d. pirmą kartą susitiko ir sutarė deeskaluoti vienintelį Europos karą Rytų Ukrainoje.
 
2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje. Nuo tada konfliktas pasglemžė daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 05:20
Trumposios naujienos

Ukraina ir Rusijos remiami separatistai šalies rytuose sekmadienį apsikeitė dviem šimtais kalinių, tarp kurių atsidūrė kovotojai, iškeisti į civilius ir valstybės tarnautojus, kai kuriais atvejais nepripažintose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ kalėjime laikyti kelis metus.
 
„Užbaigtas abipusis suimtųjų paleidimas“, – sakoma feisbuke paskelbtame Ukrainos Prezidentūros pranešime.
 
Prezidentūros teigimu, Kijevas iš vadinamųjų „liaudies respublikų“ sulaukė 76 asmenų. Savo ruožtu separatistų atstovai tikino iš Kijevo priėmę 124 žmones.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 04:50
Trumposios naujienos

Ukrainos valdžia ir prorusiški separatistai karo alinamuose šalies rytuose sekmadienį turėtų apsikeisti dešimtimis kalinių.
 
Po taikos derybų Paryžiuje kiek anksčiau šį mėnesį abi pusės teigė, kad iki metų pabaigos bus apsikeista kaliniais.
 
„Rytoj turėtų įvykti mainai. Laukiame šito. Žmonių patvirtinimas dar nebuvo baigtas“, – žurnalistams sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
 
Šeštadienio rytą apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Daria Morozova pranešė apie susitarimą apsikeisti kaliniais.
Ji teigė, kad separatistams bus grąžinti 87 kaliniai, o 55 – bus perduoti Kijevui, tačiau neatskleidė šių asmenų pavardžių.
 
Manoma, kad apsikeitimas kaliniais turėtų įvykti Horlivkoje, separatistų kontroliuojamame Donecko regione.
 
Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad operacija bus vykdoma ties fronto linija.
 
Apsikeitimas kaliniais su separatistais planuojamas, praėjus trims mėnesiams po ilgai laukto Ukrainos apsikeitimo kaliniais su Rusija, kurio metu abi šalys perdavė po 35 kalinius.
 
2014 m. prorusiškiems separatistams pradėjus karą Rytų Ukrainoje, jame jau žuvo daugiau nei 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 01:00
Gordijo mazgas

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentų susitikimas Paryžiuje

Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai. 

Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų. 

https://glavred.info/politics/10126247-zabyt-pro-krym-v-obmen-na-mir-na-donbasse-merkel-i-makron-mogli-tayno-dogovoritsya-s-putinym.html                                                       

https://inform-ua.info/politics/1575194931-chego-zhdat-ot-normandskoy-vstrechy-na-zapade-ozvuchyly-svo-vydenye

„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.

„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.

Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.

V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm

Kam priklausys žemė

“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.

Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.

https://lenta.ru/articles/2019/11/11/ukraine/

2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.

Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.  

Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.

Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu  vyrauja teisinis nihilizmas.

2019.12.02; 13:28

„Apple. EPA-ELTA nuotr.
Gordijo mazgas

„Apple“ pareiškė „atidžiai“ išnagrinėsianti prieštaringai įvertintą sprendimą savo programėlėse priskirti Krymą Rusijai. Toks „Apple“ žingsnis sukėlė didžiulį pasipiktinimą Ukrainoje.
 
Rusijos parlamentarai trečiadienį paskelbė, kad „Apple“ sutiko su Maskvos reikalavimu „Apple“ žemėlapiuose ir orų programėlėse Krymą įvardyti Rusijos teritorijos dalimi.
 
„Ginčijamų sienų priskyrimo mūsų programėlėse klausimą išnagrinėsime atidžiau“, – komentare raštu naujienų agentūrai AFP teigė „Apple“, pridurdama apie galimybę „pakeisti savo požiūrį“.
 
Maskva ne kartą spaudė užsienio bendrovės pripažinti pusiasalį šalies dalimi.
 
Nuo trečiadienio Krymo pusiasalis ir didžiausi jo miestai Sevastopolis ir Simferopolis „Apple“ programėlėse, jas naudojant iš Rusijos teritorijos, buvo pažymėti kaip Rusijos dalis. Kitose šalyse naudojant „Apple“ programėles, Krymas nepriskiriamas nei vienai šaliai.
 
Komentare „Apple“ taip pat pabrėžė nedariusi jokių pakeitimų dėl Krymo už Rusijos ribų. Vis dėlto Rusijos įstatymai įpareigojo bendrovę „atnaujinti žemėlapį Rusijos vartotojams“.
 
„Prieš spręsdami dėl galimų pokyčių programėlėse įvertiname tarptautinės teisės normas ir atitinkamus JAV ir vietos įstatymus. Jei tokie pokyčiai bus būtini, mes juos darysime“, – tvirtino „Apple“.
 
Rusija aneksavo Krymą 2014 m. Tokį žingsnį pasmerkė tarptautinė bendruomenė. Po to sekė Rusijos remiamų separatistų karas Rytų Ukrainoje, pasiglemžęs 13 tūkst. žmonių gyvybes.
 
Ukraina savo ruožtu griežtai sukritikavo „Apple“ dėl sprendimo aneksuotą Krymo pusiasalį įvardyti Rusijos dalimi. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Vadymo Prystaiko, JAV technologijų milžinei „nė trupučio nerūpi“ Ukrainos žmonių skausmas.
 
„Apple“, prašau, pasilikite aukštųjų technologijų ir pramogų srityje. Tarptautinė politika nėra jūsų stiprioji pusė“, – pareiškė V. Prystaiko.
Ketvirtadienį kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė straipsnius su antraštėmis, esą „Apple“ pripažįsta, kad Krymas yra rusų“.
 
Kita JAV interneto milžinė „Google“ savo žemėlapiuose Krymo nepriskiria nei Rusijai, nei Ukrainai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 04:47
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forumo dalyvius, trečiadienį susirinkusius Prezidentūroje aptarti šalių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos.
 
Verslo forumas, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas įmonių atstovų, organizuotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oficialaus vizito Lietuvoje metu.
 
Anot Prezidento komunikacijos grupės, Lietuvos vadovas akcentavo glaudžius Ukrainos ir Lietuvos santykius, paremtus broliška parama siekti laisvės ir nepriklausomybės.
 
Pasak šalies vadovo, valstybių santykius dar labiau sustiprina bendras siekis kurti tvarią regiono verslo rinką. Tam ypač pasitarnautų dalijimasis gerąja verslo bendruomenių patirtimi.
 
„Lietuva daug ir sunkiai dirbo, siekdama politiškai sugrįžti į Europą – ten, kur visada buvo mūsų vieta. Vykdyti reformas nebuvo lengva, tačiau mums padėjo mūsų draugai. Šiandien jau mes esame tie draugai, pasiryžę padėti Ukrainai įgyvendinti būtinas reformas ir tvirčiau susieti savo likimą su Europa”.
 
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva pasiryžusi prisidėti prie Ukrainos siekio tapti konkurencingesne rinkos dalyve regione.
 
Pasak šalies vadovo, auganti Lietuvos ir Ukrainos prekyba ir investicijos atveria galimybių naujai pažvelgti į bendradarbiavimą tradiciniuose ekonomikos sektoriuose – energetikos ir transporto srityse bei pastūmėti jį į naują etapą, atrandant bendrų taškų inovatyviuose sektoriuose, tokiuose kaip informacinės, finansinės technologijos, kibernetinis saugumas, atsinaujinančios energijos rinkos plėtra.
 
Ypač pabrėžtas dvišalis bendradarbiavimas energetikos, energetinio saugumo ir branduolinės saugos srityse.
 
Prezidentas paskatino Ukrainą ir toliau aktyviai siekti energetinės nepriklausomybės bei elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistemomis, nes tai sustiprintų Ukrainos atsparumą Rusijos įtakai.
 
G. Nausėda pasiūlė Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą, išnaudojant esamą ir būsimą infrastruktūrą – tiek veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, tiek Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį.
 
Prezidentas atkreipė dėmesį į glaudžius Ukrainos ir Lietuvos žmogiškuosius ryšius ir paskatino verslo bendruomenes aktyviau bendradarbiauti siekiant bendrų regiono ekonominės plėtros planų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 03:00
Aktualijos

Lapkričio 27 d. Vilniuje vyks Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdis. Dvišalė Prezidentų Taryba rengiama jau dvylika metų, pirmą kartą joje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Su Ukrainos vadovu Prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.

Taip pat Prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su  NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.

Prezidentų Tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir  elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.  

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.11.24; 00:30
Aktualijos

Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, pasirengimas 2020 metų liepos 6-7 dienomis Vilniuje vyksiančiai Ukrainos reformų konferencijai bei saugumo padėtis Rytų Ukrainoje aptarti penktadienį  užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojo Europos ir Euroatlantinei integracijai Dmytro Kulebos susitikime Vilniuje.
 
„Svarbu, kad parama reformoms virstų nuolatiniu procesu. Tai užtikrintų, kad darbas vyktų nuolatos, nebūtų apsiribota tik pasisakymais konferencijų metu“, – teigė ministras, taip pat pabrėžęs paramą Ukrainos siekiams tapti ES ir NATO nare.
 
D. Kuleba pristatė Ukrainos prioritetus ir artimiausius planus, siekiant integracijos į NATO ir ES. Taip pat aptartas pasirengimas Rytų partnerystės iniciatyvai – ES-Ukrainos Asociacijos tarybai.
 
Dmytro Kuleba Lietuvoje lankosi lapkričio 21-23 dienomis. Lapkričio 22 dieną jis dalyvauja 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonijoje Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.23; 05:52
Gordijo mazgas

Buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas teigia, kad Ukraina turi tirti JAV kandidato į prezidentus Joe Bideno sūnų, jog būtų įsitikinta, ar jo vaidmuo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje neprasilenkia su šalies įstatymais, rašo „Reuters“.
 
Hunterio Bideno vaidmuo „Burisma Holdings Limited“ gamtinių dujų bendrovėje į viešąjį akiratį pateko po to, kai Baltieji rūmai paviešino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbio stenogramą, kuriame D. Trumpas prašė V. Zelenskio pradėti tyrimą dėl H. Bideno veiklos.
 
„Faktas, kad (jo direktoriaus pareigos ir pinigai) nėra išgalvoti. Reikia tyrimo, kad galėtume sudėti visus taškus ant „i“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė M. Azarovas.
 
Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras penktadienį teigė tiriantis „Burisma“ 2010-2012-ųjų metų veiklą, tačiau netiria pasikeitimų taryboje 2014-aisiais, kai prie komandos prisijungė H. Bidenas.
 
Demokratų partijos nariai JAV Atstovų rūmuose siekia respublikono D. Trumpo apkaltos po žinių apie šį jo ir V. Zelenskio pokalbį. Bandoma išsiaiškinti, ar tokie JAV prezidento veiksmai nepakenkė nacionaliniam saugumui ir rinkimų vientisumui, – teigiama, kad, siekdamas perrinkimo, D. Trumpas norėjo politinės paslaugos iš užsienio lyderio.
 
Hunteris Bidenas dirbo bendrovės „Burisma“ tarybos direktoriumi nuo 2014-ųjų iki 2018-ųjų. M. Azarovas, ėjęs premjero pareigas 2010-2014-aisiais, pats yra ieškomas Ukrainos pareigūnų dėl įtarimų piktnaudžiavimu valdžia ir neteisėtu lėšų savinimusi. M. Azarovas teigė nežinantis, ar yra įkalčių, įrodančių H. Bideno nusikaltimus, tačiau sakė, kad dėl Ukrainos viešųjų interesų reikia įsitikinti jo sandorių teisėtumu. H. Bidenas teigė konsultavęs gamtinių dujų bendrovę „Burisma“, tačiau kritikai sako, kad jis faktiškai nedirbo, bet gavo atlyginimą.
 
Ukrainos prokurorai teigia netiriantys paties H. Bideno, tačiau domisi bendrovės veiklos teisėtumu. Bendrovė kaltinama mokesčių vengimu ir netinkamu dujų telkinių licencijų taikymu.
 
M. Azarovas teigė tikintis D. Trumpo advokato Rudy’io Giulianio teiginiais, kad J. Bidenas pasirūpino Ukrainos generalinio prokuroro Viktoro Šokino atleidimu, jog nuo tyrimų būtų apsaugotas J. Bideno sūnus, – buvęs Ukrainos premjeras teigė, kad ir šis incidentas turi būti ištirtas.
 
J. Bidenas šiuos kaltinimus neigia, o pats V. Šokinas yra sakęs, kad iš savo posto jis buvo atleistas dėl J. Bideno nurodymo nebetirti nei „Burisma“, nei jo sūnaus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:45
Trumposios naujienos

Kurtas Volkeris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus neįvardyto JAV specialiųjų tarnybų darbuotojo skundą dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsistatydino JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.
 
Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
 
„K. Volkeris, diplomatas, D. Trumpo administracijoje sprendžiantis su Ukraina susijusias problemas ir minimas informatoriaus skunde, netikėtai atsistatydino“, – pranešė televizijos kanalas.
 
JAV valstybės departamentas kol kas oficialiai nepatvirtino, kad K. Volkeris atsistatydino.
 
Anksčiau penktadienį demokratai JAV Kongreso Atstovų Rūmuose iškvietė K. Volkerį į klausymus dėl D. Trumpo ir V. Zelenskio kontaktų, turėjusius įvykti spalio 3 d.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:00
Žurnalisto užrašai

JT Generalinės Asamblėjos sesijoje V. Zelenskis pasakė emocingą kalbą. EPA-ELTA nuotr.

Pusšeštų metų Ukraina kariauja niekieno nepaskelbtą karą su Rusijos Federacija. Daugiau nei trylika tūkstančių žuvusiųjų. Jų artimųjų – motinų, tėvų, mylimųjų nesibaigiančios kančios.

Kremliaus propagandistai nuolat, su neslepiamu cinizmu, vis klausia ukrainiečių „ekspertų“, – ar dėl naivumo, ar dėl Maskvos numetamų skatikų, – nuolat dalyvaujančių jų rengiamuose propagandiniuose šou: ar jūs paskelbėte karą Rusijai, jei tvirtinate, kad Rusija su jumis kariauja?

Apgailėtina, pato situacija. Ligi šiol vykusius karus mes žinome tik iš istorijos vadovėlių. Sakydamas „mes“, turiu galvoje jaunąją žmonių kartą.

Bet XXI-tajame amžiuje buvo sugalvotas hibridinis karas, kuris ne taip lengvai atpažįstamas.

Gyvename laikais, kai karo apibrėžtis smarkiai skiriasi nuo mūsų tradicinio įsivaizdavimo, kas yra karas. Tradicinio karo, kuomet buvo aiškios fronto linijos, aiškus priešas, ir aiškus jo tikslas.

Šiandien to nėra.

Bet yra labai akivaizdus panašumas į praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, kuomet Europoje tvenkėsi karo debesys, o toji pati Europa naiviai galvojo, kad karo pavyks išvengti; kad su naciu Hitleriu galima susitarti.

Nepavyko, o pasekmes visi žinome.

Todėl neabejotinai yra teisus  JAV prezidentas D. Trampas, laikinai sustabdęs paramą Ukrainai ginkluotės pirkimui, sakydamas, jog ir Europa turi prisidėti, paremdama Ukrainą kovoje su brutalia Rusijos agresija.

Prašoma, kad Ukraina atleistų…

Sakoma, kad velnias slypi detalėse. Šiandien, sakydamas kalbą per Niujorke vykstančią Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo istoriją apie ukrainietį Vasilijų Slepaką. Jis žuvo gindamas Ukrainą nuo Maskvos remiamų Donbaso separatistų. Prezidentas pademonstravo kulką, kuria buvo nušautas V. Slepakas – garsus ukrainiečių operos dainininkas, koncertavęs prestižiškiausiuose Ukrainos ir pasaulio koncertų salėse, didis savo šalies patriotas.

„Tokia kulka kainuoja 10 dolerių, tokia šiandien mūsų planetoje žmogaus gyvybės kaina“, – sakė Ukrainos lyderis. Jis pabrėžė, kad kiekviena Generalinėje asamblėjoje dalyvaujanti valstybė turi savų problemų. Tačiau, pabrėžė jis, „šiuolaikiniame pasaulyje nėra svetimų karų“. „Niekas iš jūsų nesijaus saugus, kol Rusija kariauja karą Europos centre“.

Šiandien Europa „snaudžia“. Spaudoje nuolat kartojama, kad ji pavargo nuo Ukrainos problemų. Soti, miela Europa…

Bet kada nors, kai išaus kitas rytas, – ar dėl to nesigailėsime?

2019.09.26; 04:00

Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus atstovai penktadienį teigė, kad Ukrainos taikos procesui aptarti skirtas Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas galėtų įvykti kitą mėnesį.
 
„Vyksta aktyvus pasiruošimas, o kai paaiškės rezultatai, kuriuos galės patvirtinti vadovai, tada susitarsime dėl datos, – spaudos atstovams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas. – Jei darbas bus sėkmingas, kodėl gi nesurengus vadovų susitikimo spalį?“. J. Ušakovo komentarus citavo TASS žiniasklaidos agentūra.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad susitikimas būtų rengiamas dar šį mėnesį. Tik prieš keturis mėnesius prisaikdintas prezidentas V. Zelenskis yra pasiryžęs nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Tai prezidentas laiko darbo prioritetu.
V.Zelenskis – naujasis Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
V. Zelenskio kabinetas kiek anksčiau pranešė, kad šeštadienį šalių vadovai telefonu aptarė susitikimo galimybę ir susitarė „artimiausioje ateityje aptarti datą, kada galėtų įgyvendinti Normandijos formato susitikimą“, į kurį būtų įtrauktos ir Prancūzija bei Vokietija.
 
Nuo to laiko, kai balandį Ukrainos prezidentu buvo išrinktas V. Zelenskis, įtampai tarp Maskvos ir Kijevo mažinti dedama vis daugiau pastangų. Ši mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino surengti Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą taikos Ukrainoje klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.14; 07:30
Trumposios naujienos

Ukrainiečiai džiaugiasi. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos, JAV ir Vokietijos atstovai sveikina Rusijos ir Ukrainos sėkmingai įvykdytą apsikeitimą 70 belaisvių, informuoja TASS.
 
„Džiaugiamės naujienomis apie apsikeitimą kaliniais ir tvirtesnio dialogo ženklais bei mažėjančia įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė JAV ambasados Maskvoje atstovė spaudai Andrea Kalan.
 
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli mano, kad Rusijos ir Ukrainos pasiektas susitarimas yra mažėjančios įtampos ženklas.
 
„Su palengvėjimu ir ypatingu džiugesiu šiandien sužinojau apie ukrainiečio režisieriaus Olego Sencovo paleidimą. Jis oriai priešinosi neteisybei ir rėmė demokratiją ir žmogaus teises. Nekantraudamas laukiu galimybės jam asmeniškai įteikti Sacharovo premiją“, – D. Sassoli paskelbė tviteryje.
 
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas išplatino kanclerės Angelos Merkel pareiškimą apie tai, kad apsikeitimas belaisviais yra vilties suteikiantis žingsnis. A. Merkel sako esanti laiminga dėl ukrainiečių jūrininkų ir O. Sencovo
Ukrainos kariai – jau laisvėje. EPA – ELTA nuotr.
išlaisvinimo.
 
Šeštadienį Ukraina paleido 35 rusus, o Rusija savo ruožtu paleido 35 ukrainiečius.
 
Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba SBU išplatino pranešimą, kad Donecko ir Luhansko regionuose nelaisvėje yra 227 Ukrainos piliečiai.
 
Paskutinį kartą iki šiol apsikeitimais belaisviais įvyko 2017 m. gruodžio 27 d. Tada Ukraina paleido 223 belaisvius mainais į 73 ukrainiečius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.08; 06:00
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pasveikino Ukrainos kolegą Pavlo Klimkiną ir visus šalies žmones Nepriklausomybės dienos proga.
 
L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvą ir Ukrainą vienija bendros laisvės, lygybės ir pagarbos vertybės, iš kurių semiamės jėgų įgyvendindami savo, kaip draugų ir sąjungininkų, pareigas.
 
Sveikinimo laiške pakartojamas tvirtas Lietuvos įsipareigojimas nepripažinti nelegalios Krymo aneksijos, remti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Lietuva ir Ukraina užmezgė diplomatinius santykius 1991 metų gruodžio 12 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 06:40
Trumposios naujienos

Ukraina išdavė Izraeliui mėginusį pabėgti didžiausio tarptautinio narkotikų platinimo internetu tinklo įkūrėją Amosą Dovą Silverį. Tai sekmadienį pranešė Ukrainos generalinės prokuratūros atstovė spaudai Larisa Sargan.
 
„Šiąnakt A. D. Silveris buvo išsiųstas į Izraelį lėktuvu iš Borispolio tarptautinio oro uosto“, – parašė ji tviteryje.
 
A. D. Silveris yra Izraelio ir JAV pilietis. Jis buvo sulaikytas Kijeve šių metų kovo 15 d. Izraelio prašymu. Tada Ukrainos pareigūnai pavadino jo sulaikymą didžiausia sėkminga Ukrainos policijos operacija, surengta su kolegomis iš kitų šalių. Liepos 11 d. A. D. Silveris buvo paleistas iš Kijevo tardymo izoliatoriaus, jam buvo paskirtas namų areštas.
 
Penktadienį buvo sužinota, kad A. D. Silveris paspruko nuo Ukrainos pareigūnų Borispolio oro uoste jį deportuojant į Izraelį. Po pasų kontrolės vyrui nuėmus elektroninę apykoję, jis užėjo į neapmuitintų prekių parduotuvę ir dingo.
 
Šeštadienį buvo pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė A. D. Silverį Čerkasų srities Umanės mieste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 07:25
Gordijo mazgas

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Oligarchas ir Ukrainos Prezidentas vienoje valtyje?

Kai kurie Ukrainos ekspertai (http://www.slovo.odessa.ua/news/37341-mezhdu-druzhboy-oligarhov-i-bratskim-yarmom-gosdepa.html#ixzz5wYEW8V00) neatmeta galimybės, kad prezidentui Vladimirui Zelenskiui nepatinka oligarcho Igorio Kolomoiskio globa ir todėl jis, neva, priėmė Prezidentūros vadovo Andrejaus Bogdano, jo žmogaus, atsistatydinimo pareiškimą be datos, kad patogiu momentu atleistų jį.

Pareiškimo kopija buvo nutekinta spaudai, bet abi pusės paneigė jo buvimą. Tie patys ekspertai teigia, kad V. Zelenskis iš visų jėgų priešinosi A. Bogdano  paskyrimui, bet buvo priverstas nusileisti oligarchui prieš būsimus Aukščiausiosios Rados (AR) rinkimus.

Kuo ypatingas tas A. Bogdanas? Jei trumpai, tai – 42 metų teisininkas iš Lvovo, iki naujų pareigų buvęs dolerinio milijardieriaus I. Kolomoiskio advokatas, atstovavęs jo interesus finansinėse bei turtinėse bylose.

Ihoris Kolomoiskis. AFP/Scanpix nuotr.

Pateko jis į Prezidento komandą per liūdnai pagarsėjusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus bendražygio Andrejaus Portnovo protekciją, teigia kai kurie žinovai. Iš Vikipedijoje pateiktos pastarojo biografijos seka, kad jis yra labai pavojingas Ukrainos nepriklausomybei Kremliaus įtakos agentas.

Mažai kas Ukrainoje abejoja, kad ekspremjerės Julijos Tymošenkos įkalinimas – ir jo rankų darbas. Po kruvino Euromaidano pergalės 2014 m. vasarį A. Portnovas gavo bėgti į Rusiją, kaip ir jo šefas. Kremliuje patardavo Vladimirui Putinui, kaip „teisiškai“ realizuoti Krymo aneksiją. Į Ukrainą sugrįžo (matyt, V. Putino nurodymu) tik 2019 metų gegužės 19 d., kai po pirmojo Prezidento rinkimų turo ir jam, ir V. Putinui jau buvo aišku, kad po antrojo Prezidentu taps V. Zelenskis.

Taigi, Vladimiro Putino trikampis „A. Portnojus – A. Bogdanas – I. Kolomoiskis“ iš tiesų realiai gali egzistuoti.

Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.

Būdamas Prezidento dešiniąja ranka ir, kaip kalbama, panaudodamas tos rankos įtaką teismams, A. Bogdanas sugebėjo per trumpą laiką teisminiu keliu panaikinti daugelį apribojimų, kuriuos eksprezidentas Petro Porošenko per teismus buvo uždėjęs I. Kolomoiskio turtui: nekilnojamo turto areštus, susidariusias skolas kreditoriams, valstybei nesumokėtus mokesčius, paskirtas baudas ir t.t. I. Kolomoiskis per tą laiką tokiu būdu sutaupė milijonus dolerių, o A. Bogdanas tuo būdu padėjo jam padengti investicijas į V. Zelenskį. Maža to, jau parengti nauji ieškiniai teismuose, per kuriuos oligarchas tikisi gauti iš valstybės 2 mlrd. dolerių kompensaciją už jo banko „Privatbank“ nacionalizavimą, o taip pat dar 700 mln. dolerių už stambiausios Ukrainos aviakompanijos kompanijos „Aerosvit“ subankrotinimą.

„Baideno byla“

Praėjusį savaitgalį Kijeve didelio dėmesio susilaukė specialaus JAV Valstybės Departamento atstovo Ukrainai Kurto Volkerio (jis – moderatorius nuo JAV Rusijos ir Ukrainos kariniame konflikte) JAV Ambasadoriaus ES Gordono Sondlendo kompanijoje pasirodymas. Pirmą kartą pastarojo pavardė Ukrainos ir JAV santykių kontekste išplaukė birželį, kai V. Zelenskis buvo pastebėtas Briuselyje pas jį svečiuose, ir ne šiaip sau, o už vieno stalo su dabartinio JAV Prezidento žentu. Ir Kijeve Sondlendas pasirodė ne šiaip sau: reikėjo akis į akį išsakyti Donaldo Trampo pageidavimą matyti vadinamosios „Baideno bylos“ tęsinį.

Skandalinga istorija su Dž. Baidenu yra susijusi su žinomos Ukrainoje dujas išgaunančios kompanijos „Burisma“, kurios stebėtojų taryboje yra politiko sūnus Hanteris Baidenas, byla.  2014 m. šios firmos reikalais Ukrainoje buvo užvestos kelios baudžiamosios bylos, bet, neva, įsikišo Baidenas-tėtušis ir pasiekė, kad tuometinis P. Porošenkos generalinis prokuroras būtų atleistas. Bylos buvo sužlugdytos, medžiagos paslėptos archyvuose. Bet dabar, artėjant JAV Prezidento rinkimams (2020 metais), ukrainietiški kompromatai vėl turi paklausą. Bet kokios naujienos ta tema sukelia gyvą susidomėjimą JAV žiniasklaidoje. 

Vladimiras Zelenskis ir JAV Prezidento rinkimai

Pasak minėtų ekspertų, V. Zelenskį bando spausti abu būsimieji kandidatai į JAV Prezidento postą, veikiantis prezidentas D. Trampas ir Dž. Baidenas. Ir štai čia jam iškyla uždavinys padaryti teisingą pasirinkimą, idant nepakartotų P. Porošenkos klaidos, „pastačiusio ne ant to žirgo“ per 2016 m. prezidentinį „užbėgimą“. D. Trampas, laimėjęs kovą, nepamiršo apie oficialaus Kijevo paramą tuometinei kandidatei į prezidentus Hilary Klinton.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

„Baideno byla“ įgavo tokią svarią rolę santykiuose tarp šalių, kad net pranešime apie įvykusį V. Zelenskio apie jo telefoninį pokalbį su D. Trampu  neįmanoma buvo nepaminėti primygtinį D. Trampo prašymą. „Trampas įsitikinęs, kad atnaujinta Ukrainos valdžia sugebės greitai pagerinti Ukrainos įvaizdį, užbaigti korupcinių bylų, kurios stabdė sąveiką tarp Ukrainos ir JAV, tyrimą“, – pažymėjo Ukrainos lyderio spaudos tarnyba. V. Zelenskiui tai, galbūt, užuomina, kad konkreti jo oficialaus vizito Baltuosiuose Rūmuose data bus įvardinta tik pasistūmėjus baudžiamosioms byloms, kuriose figūruoja Baidenas-jaunesnysis.

Igoris Kolomoiskis ir JAV

Situacija komplikuojasi dėl nevienareikšmiškų komiką per rinkimus palaikiusio I. Kolomoiskio santykių su JAV. Amerikiečiams kol kas žinoma tik tiek, kad oligarchas, netikėtai tapęs Ukrainos politikos pilkuoju kardinolu, JAV yra laikomas baudžiamojo persekiojimo subjektu. FTB įtaria jį didelių pinigų „plovimu“, o todėl daug kas pataria V. Zelenskiui laikytis kuo toliau nuo šios įtartinos figūros. Kita vertus, jau kitą dieną užmiršti oligarcho jam suteiktą pagalbą – taip pat neetiška. Be to, atstūmimo atveju I. Kolomoiskis gali pateikti ne tik finansines sąskaitas už pravestą kampaniją, bet ir kompromatą prieš jį, kuriuo jis, tikriausiai, iš anksto jau pasirūpino, galintį rimtai pažeminti Zelenskio reputaciją. Žodžiu, pastarojo tebelaukia nelengvo uždavinio sprendimas.

Kurtas Volkeris susitiko ir su Aivaru Abromavičiumi

Aivaras Abramovicius. AFP/Scanpix nuotr.

Kurtas Volkeris per porą parų susitiko su daugeliu politikų ir pareigūnų, galinčių artimiausiu metu užimti kertinius valstybinius postus Ukrainoje. Tarp kontaktavusių su K. Volkeriu buvo: partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko, „Opozicinės platformos – Už gyvenimą“ lyderis Jurijus Boiko, „Ukroboronprom“ stebėtojų tarybos vadovas Aivaras Abromavičius, į šį posta paskirtas jau naujos valdžios, ir daugelis kitų. Ir visgi Ukrainos politiniuose sluoksniuose manoma, kad pagrindinis K. Volkerio  interesas glūdi Vyriausybės vadovo „paskyrime“. Neva Prezidentūroje premjeru norima matyti I. Kolomoiskiui ir A. Bogdanui paklusnų Aleksejų Gončaruką (šiuo metu – Prezidentūros vadovo A. Bogdano pavaduotoją), o amerikiečiams tai nepatiktų.

Nors su velniu raguotu – kad tik ne su Rusija

Netikėtas amerikiečių diplomatų aktyvumas Kijeve bylotų apie tai, kad JAV nenusigręžė nuo Ukrainos, dar daugiau, nutarė išeiti iš šešėlio ir pademonstruoti savo tikros įtakos jai lygį. Manoma, kad jei JAV ir nepradės atvirai įtakoti Ukrainos veiksmų, tai jos suflerių, ką reikia daryti, pakaks. Tokią galimybę patvirtina ir užsienio „kontrolierių“ buvimas strateginėje kompanijoje „Naftogaz Ukrainy“, ir šalies užsienio skolos dydis, ir dažni priminimai, kad suskystintos JAV dujos Kijevui – geriausias vienos iš energetinių problemų sprendimas, ir gandai apie Ukrainos įmonių, tarp jų – ir valstybinių, skolų išpirkimą Rotšildų kompanijomis.

Aplamai, apie tai, kad „Amerika nusipirko Ukrainą už grąšius“, kalbama jau seniai. Patikslinčiau, ne Amerika, o viena tautinė jos grupuotė. Bet ar tai labai gąsdina ukrainiečius? Labai daugelio nuomone: nors su Jungtinėmis Valstijomis, nors su velniu raguotu – kad tik ne su Rusija.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Galima pabandyti paprognozuoti, kieno pusę ir kaip šiose intrigose, sąmokslo teorijose, palaikys Vladimiras Putinas. Iš vienos pusės, jis, kaip manoma, palaikė D. Trampą per anuos rinkimus. O JAV FTB dabar persekioja JAV vieną iš V. Putino įtakos agentų (I. Kolomoiskį), kol kas politinė byla apie V. Putino pagalbą D. Trampui, taip pat nebaigta (du „kankiniai“). Kita vertus, jei jis palaikys būsimuose rinkimuose Džo Baideną, prieš kurį gali pasirodyti D. Trampo iš V. Zelenskio reikalaujamas didelis kompromatas apie konkurentą, rizikuoja būti „ne ant tos kumelės pastatęs“.

Mano nuomone, svarstytina didesnė tikimybė, kad, laikydamas savo įtakos agentų apsuptyje (A. Portnojus – A. Bogdanas – I. Kolomoiskis) V. Zelenskį, Vladimiras Putinas viską padarys, kad kompromatas prieš Dž. Baideną išvystų JAV dienos šviesą, ir toliau rems D. Trampą.

Pagyvensim – pamatysim.

2019.08.15; 07:30

Trumposios naujienos

Ukraina paprašė JAV daugiau prieštankinių raketų „Javelin“, teigia Jungtinių Valstijų ambasadorius šalyje Williamas Tayloras.
 
W. Tayloro teigimu, Ukraina siekia įsigyti daugiau raketų „Javelin“ gynybos tikslais pagal JAV gynybos departamento ginkluotės pardavimo kitoms šalims programą.
 
„Jie norėtų įsigyti daugiau „Javelinų“, – Laisvosios Europos radijui sakė W. Tayloras.
 
W. Tayloras yra pirmasis JAV atstovas, patvirtinęs, kad Ukraina siekia įsigyti daugiau amerikietiškų prieštankinių raketų. Pernai balandį Jungtinės Valstijos jau pardavė Ukrainai 37 „Javelin“ raketų paleidimo sistemas ir 210 raketų.
 
Anksčiau jau skelbta apie Ukrainos ketinimus įsigyti ginkluotės iš JAV, tačiau nei amerikiečiai, nei ukrainiečiai neatskleidė apie tai, kokie tiksliai ginklai bus įsigyjami.
 
Nuo 2014-ųjų, kai prasidėjo karas Rytų Ukrainoje, JAV yra suteikusi Kijevui apie 1,5 mlrd. dolerių vertės karinės paramos. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2014 metų karas Rytų Ukrainoje pareikalavo daugiau kaip 13 000 žmonių gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.05; 16:55