Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„
Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“.
Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras.
P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija.
„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai.
„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas.
„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.
Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.
Rusijos teismas ginčijamame Krymo regione antradienį pasiuntė į kalėjimą jūreivius iš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų, kuriuos sekmadienį užėmė Rusija.
Sekmadienį Kerčės pusiasalyje, prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose buvo 24 jūreiviai.
Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.
Simferopolio miesto teismas devyniems jūreiviams skyrė kardomąjį kalinimą dviem mėnesiams dėl kaltinimų neteisėtai kirtus sieną su smurto grėsme. Už tokius kaltinimus gali būti skiriama iki 6 metų trukmės kalėjimo bausmė. Kiti jūreiviai prieš teismą stos trečiadienį.
Savaitgalį įvykęs incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė šoką tarptautinei bendruomenei. Ukrainoje pirmadienį buvo nuspręsta 30 dienų laikotarpiui įvesti karinę padėtį.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Nuo to laiko Rusija reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis.
Pasaulyje Lietuvos vardą garsinančiam J. Ohmanui suteikta Lietuvos pilietybė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švedijos piliečiui Jonui Ohmanui prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė Lietuvos pilietybę.
Dekretą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės prezidentė pasirašė vadovaudamasi Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą.
Kaip rašoma Prezidentūros pranešime, prezidentė atsižvelgė į J. Ohmano nuopelnus Lietuvai, jo sėkmingą integraciją į Lietuvos visuomenę, reikšmingą indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
J. Ohmanas į švedų kalbą išvertė 7 lietuvių autorių knygas, sukūrė ne vieną filmą mūsų šalies istorijos temomis, daugiausia – apie pokario rezistenciją Lietuvoje. Už nuopelnus jis buvo ne kartą apdovanotas medaliais, ordinais ir garbės ženklais.
Visuomenininkas, publicistas, kino dokumentikas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas J. Ohmanas 2014 metais įkūrė organizaciją „Mėlyna-geltona“, kurios tikslas – rinkti paramą Ukrainos kariams, nuo karo nukentėjusioms mokykloms. Per 4 metus organizacijos surinkta parama siekia beveik pusę milijono eurų. Jo iniciatyva kiekvienų metų Sausio 13-ąją rengiami paramos Ukrainai koncertai, transliuojami Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje.
J. Ohmanas Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 metų, laisvai kalba lietuviškai, mūsų šalyje dėsto švedų kalbą, domisi Lietuvos istorija, kultūra, visuomeniniu gyvenimu.
Kaip interviu žurnalui „Moteris” yra minėjęs pats J. Ohmanas, yra tiesos pasakyme, kad jis – žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje.
Kalbėdamas lietuviškai, Jonas labai dažnai vartoja mažybines priesagas, tad Lietuva virsta Lietuvėle, Lietuvyte, Lietuviuke, o politikų pavardės pailgėja skiemeniu ar dviem.
„Save pristatyti galiu labai įvairiai, net pagal tautybę. Kažkas neseniai pasakė, kad esu žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje. Gal šiek tiek tiesos ir yra. Žmonės mėgsta pristatyti save pagal veiklą: „Aš – poetas“, „O aš – inžinierius“ ar dar kas nors, bet juk nesi tik inžinierius ar menininkas. Žmogus, vertinantis save tik pagal atliekamą darbą, nuobodus. Taip, darbas yra tavo dalis, tačiau tai nėra visa, kas esi”, – sakė J. Ohmanas.
Šią žiemą pristatytame režisieriaus Rimo Bružo dokumentiniame filme „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ kamera seka paskui J. Ohmaną Ukrainoje, fronte, – ten jis su savo įkurtos organizacijos „Blue/Yellow“ („Mėlyna/geltona“) bendraminčiais veža humanitarinę paramą, arba, kaip pats sako, „kariauja“.
ELTA primena, kad prašymą tapti Lietuvos piliečiu pareiškia pats žmogus.
Netaikant natūralizacijos sąlygų kitos valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, išimties tvarka pilietybė suteikiama už ypatingus nuopelnus valstybei.
Tai užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Nuo 2003 metų J. Ohmanas yra ketvirtas asmuo, kuriam išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė.
Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje Lietuvos vadovai prakalbo apie karinės paramos Ukrainai didinimą ir būtinybę visais įmanomais tarptautiniais kanalais ginti Ukrainos siekį į nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.
Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.
Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.
„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, – pabrėžė M. Laurinavičius.
Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.
„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, – Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.
„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, – kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.
Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.
„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, – kalbėjo ekspertas.
Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, kariniu lygmeniu Ukraina yra sustiprėjusi.
„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, – apibendrino analitikas.
ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.
Prie Rusijos diplomatinių atstovybių Ukrainoje rengiamos smurtinės protesto akcijos. EPA-ELTA nuotr.
Incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos paskatino smurtinius protestus prie Rusijos diplomatinių atstovybių Ukrainoje, skelbė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
ESBO teigimu, prie Rusijos konsulato Charkove pirmadienį susirinko 70 protestuotojų, tarp kurių – daugiausia jauni vyrai. Jie svaidė į pastatą signalines raketas ir bandė deginti padangas.
Tuo tarpu į Maskvos konsulatą Odesoje apie 100 susirinkusių protestuotojų svaidė fejerverkus.
Protestus lėmė sekmadienį įvykęs incidentas. Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.
Prie Rusijos diplomatinės atstovybės Ukrainoje. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įsaką, kad šalyje 60 dienų trukmės laikotarpiui būtų paskelbta karo padėtis, tačiau kiek vėliau prezidentas sakė, kad karo padėtis būtų įvedama 30 dienų laikotarpiui. Pasak P. Porošenkos, jis nenori, kad karo padėtis turėtų įtakos prezidento rinkimams, kuriuos šalyje numatoma rengti 2019 m. kovo 31 d.
Karo padėties įvedimui dar turi pritarti šalies parlamentas. Jei parlamento nariai pritars, karo padėtis įsigalios trečiadienį, lapkričio 28 d., 9.00 val. ryto vietos laiku.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vėlai vakare šiam sprendimui pritarė – už įsako įsigaliojimą balsavo 278 parlamentarai. Tam, kad šalyje būtų įvesta karinė padėtis reikėjo 226 Ukrainos parlamentarų pritarimo.
Karinė padėtis galios Vinycos, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje. Visoje šalyje karinė padėtis įsigaliotų Rusijos atviros karinės agresijos atveju.
Karinė padėtis turėtų įsigalioti lapkričio 28 dieną. Skirtingai nei skelbta anksčiau, ji galios ne 60, o 30 dienų. Paties P. Porošenko teigimu vietinei televizijai, karinės padėties terminas sutrumpintas siekiant išvengti spekuliacijų susijusių su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais. Įsake apie karinę padėtį nurodyta, jog prezidento rinkimai bus surengti 2019 metų kovo 31-ąją.
Karo padėties Ukrainoje įstatymas numato dalinę mobilizaciją, šalies oro erdvės gynybos stiprinimą ir kt. šalies saugumą stiprinančias priemones. Būtinybė įvesti karinę padėtį Ukrainoje iškilo sekmadienį, kai Rusijos karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Ukrainiečių teigimu, rusų atakos metu šeši Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, dviejų sužeistųjų būklė sunki. Užgrobti laivai prišvartuoti Kerčės sąsiauryje, laivuose buvę 24 Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviai rusų kariškių buvo paimti į nelaisvę.
Ukrainoje gali būti įvesta karinė padėtis reaguojant į tai, kad Rusijos laivai sekmadienį Kerčės sąsiauryje apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus. Šį klausimą pirmadienį svarstys Aukščiausioji Rada. Taip pat pirmadienį įvyks skubus JT Saugumo Tarybos posėdis, skirtas įvykiams Juodojoje jūroje, praneša BBC.
Sekmadienį prezidento Petro Porošenkos sušauktame Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje buvo prieita išvada, kad šalyje reikia įvesti karinę padėtį.
„Rusijos veiksmai prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų yra ginkluota agresija prieš Ukrainą“, – pareiškė po posėdžio NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.
NSGT siūlys Aukščiausiajai Radai įvesti Ukrainoje karinę padėtį 60 dienų laikotarpiui, pridūrė O. Turčynovas.
Ukrainos karinis jūrų laivynas teigia, kad Rusija netoli aneksuoto Krymo pusiasalio krantų apšaudė ir areštavo tris Kijevo laivus, praneša BBC.
Laivyno teigimu, du kanonieriniai laivai buvo užimti, o laivas-vilkikas priverstinai sustabdytas. Per incidentą nukentėjo du įgulos nariai ukrainiečiai.
Rusija šios informacijos kol kas nekomentavo.
Kiek anksčiau Maskva buvo apkaltinusi Ukrainos laivus neteisėtai įplaukus į jos teritorinius vandenis ir tanklaiviu užblokavusi patekimą į Azovo jūrą.
Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kad Rusijos pakrantės apsauga sekmadienį jūroje ties Krymu taranavo vieną iš jo laivų-vilkikų. Laivynas tokius šalies veiksmus apibūdino „atvirai agresyviais“.
Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Laivų maršrutas driekėsi per teritoriją, kurioje tarp Maskvos ir Kijevo tvyro didelė įtampa.
Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.
Teises į Krymo priekrančių vandenis Rusija reiškia nuo 2014-ųjų, kai aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį.
Rusijos pasienio apsaugos laivas „taranavo mūsų laivą-vilkiką“, apgadindamas jo variklį ir korpusą, pranešime nurodė Ukrainos laivynas.
Tačiau, nepaisant „atvirai agresyvių Rusijos veiksmų“, laivai toliau plaukė savo keliu, pridūrė laivynas.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), kuriai pavaldi šalies Pasienio apsaugos tarnyba, savo ruožtu teigė, kad Ukrainos laivai „neteisėtai įplaukė į laikinai uždarytą Rusijos teritorinių vandenų teritoriją“.
Pasak FSB, Ukrainos laivai vykdė „provokacinius veiksmus“ ir „jų tikslas buvo aiškus: regione sukurti konfliktinę situaciją.„
Tačiau Ukraina tikino apie savo laivų maršrutą Rusiją informavusi iš anksto. Tai vienintelis kelias, kuriuo šalies laivai gali pasiekti Azovo jūrą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą tyčia trukdant laivams pasiekti Mariupolį, turintį gyvybiškai svarbią prieigą prie regione vystomos sunkiosios pramonės.
Ukraina trečiadienį mini penktąsias Maidano revoliucijos metines. Sukilimas padėjo nuversti prorusiškų pažiūrų šalies prezidentą, tačiau po jo Ukraina neteko Krymo pusiasalio, o rytinėje šalies dalyje įsiplieskė tūkstančių aukų pareikalavęs separatistinis konfliktas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir kiti aukšti šalies pareigūnai per uždegė žvakutes prie laikino memorialo, skirto „Dangiškajai šimtinei“ – taip vadinami žuvusieji per protestus – atminti. Tuo metu gyventojai per jautrią ceremoniją prie memorialo nešė gėles.
„Čia žuvo geriausieji, – sakė 63-ejų Volodymyras Kyrylenka, prieš penkerius metus dalyvavęs Kijevo Maidano aikštėje vykusiose demonstracijose. – Bet gyvenimas tęsiasi ir jis pagerės.„
„Pamažu judame link savo laisvės ir nepriklausomybės“, – pridūrė buvusi mokytoja Liudmyla Gryvačevska.
2013-ųjų lapkričio demonstracijos kilo po to, kai Kremliui palankus tuometis Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius pasitraukė iš derybų dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo. Ateinančių metų vasarį jis buvo nuverstas per provakarietiškus protestus.
Netrukus po to Rusija pradėjo užiminėti Krymo uostus, o po kurio laiko pusiasalyje buvo surengtas referendumas, per kurį Krymo gyventojai esą pritarė teritorijos prisijungimui prie Rusijos. Nei Kijevas, nei Vakarų šalys referendumo ir jo rezultatų nepripažįsta.
Dar po kurio laiko apie naujų „respublikų“ įkūrimą Ukrainos rytuose paskelbė prorusiškų pažiūrų separatistai. Po to kilęs ir iki šiol besitęsiantis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją kurstant separatistinį sukilimą ir tiekiant maištininkams ginklus bei pastiprinimą.
Nepaisydama svarių tokių teiginių įrodymų, Maskva kaltinimus atkakliai neigia.
Ukraina pasirengusi sustabdyti savo narystę Tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje (Interpole), jeigu jos vadovo postą užims Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, praneša portalas „telegraf.com.ua“.
„Galimas Rusijos pirmininkavimas Interpole būtų absurdiškas ir prieštarautų organizacijos dvasiai ir tikslams. Jeigu Ukrainos ir daugelio kitų šalių argumentai nebus išgirsti, Ukraina svarstys savo narystės Interpole sustabdymo klausimą“, – parašė A. Avakovas savo „Facebook“ paskyroje.
Pasak Ukrainos VRM kolegijos nario, parlamento deputato Antono Heraščenkos, Ukraina turi „nepaneigiamų įrodymų, kad pagrindinis kandidatas į Interpolo prezidento postą A. Prokopčiukas yra kadrinis Rusijos žvalgybos darbuotojas“.
Ankstesnis Interpolo prezidentas Meng Hongwei`us atsistatydino spalio mėnesį po to, kai buvo sulaikytas Kinijoje dėl įtarimų korupcija.
Naujasis Interpolo vadovas bus renkamas trečiadienį.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia lapkričio 11 dieną vadinamųjų „Donecko ir Luhansko respublikų“ vykdomus neteisėtus ir prieštaraujančius tarptautinės teisės normoms „balsavimus“ dalyje Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos.
„Tokie vadinamieji „rinkimai“ šiurkščiai pažeidžia Minsko susitarimus, Ukrainos įstatymus ir nesudaro sąlygų piliečiams minėtuose Ukrainos regionuose laisvai pareikšti savo politinę valią. Ypač kelia nerimą, kad šiuos „rinkimus“ lydi tolesnė Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainos teritoriją, nesiliaujantys paliaubų pažeidimai ir situacijos Azovo jūroje eskalavimas ir militarizavimas. Tokie neteisėti veiksmai šiurkščiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, laužo tarptautinius susitarimus ir turės rimtų pasekmių tolesniems tarptautinės bendrijos santykiams su Rusija“, – sakoma URM pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
„Dar kartą pabrėžiame, kad vienintelis teisėtas pagrindas savivaldos rinkimams Ukrainos teritorijoje rengti yra Ukrainos Konstitucija ir įstatymai. Smerkiame besitęsiančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą, šiuo metu vykdomą situacijos Azovo jūroje eskalavimą ir militarizavimą“, – sakoma pareiškime.
Lietuva ragina Rusiją laikytis Minske prisiimtų įsipareigojimų išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, nutraukti bet kokios paramos teikimą nelegalioms ginkluotoms grupuotėms Donbase ir atkurti valstybės sienos su Ukraina kontrolę. Taip pat pabrėžiama, kad būtina tęsti sankcijas Rusijos Federacijai tol, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Kaip ELTA jau skelbė, sekmadienį separatistų kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytuose prasidėjo rinkimai: Kremliaus remiami sukilėliai, nepaisydami Vakarų perspėjimų Maskvai dėl trukdymo taikos deryboms, renka naujus lyderius.
Vašingtonas ir Briuselis teigia, kad šie rinkimai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ Rytų Ukrainoje dar labiau apsunkins pastangas nutraukti konfliktą, per kurį nuo 2014 m. jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šeštadienį pareiškė, kad Sąjunga rinkimus laiko neteisėtais ir jų neketina pripažinti.
„Šie rinkimai yra parodija. Raginame Rusiją juos sustabdyti ir atsisakyti tokių planų“, – praėjusią savaitę sakė JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, pridūręs, kad rinkimai pažeidžia per tarpininkus Vakaruose pasiektus Minsko taikos susitarimus.
Kremlius savo ruožtu kaltinimus atmeta, teigdamas, kad balsavimas „neturi nieko bendro“ su susitarimais.
Pasak Maskvos, rinkimus surengti būtina, nes separatistai šiuo metu neturi lyderio. Šių metų rugpjūtį Donecko mieste buvęs apsišaukėliškos Donecko „respublikos“ lyderis Aleksandras Zacharčenka žuvo per sprogimą.
Sekmadienį, lapkričio 11, Lietuva prisijungs prie tarptautinės akcijos, skirtos vienos didžiausių Ukrainos katastrofų – Holodomoro – 85-osioms metinėms.
Akcija „Uždekime atminties žvakutę“ prasidėjo rugsėjo 1 dieną Kijeve ir vyksta 85 dienas 85-iose šalyse. Jos metu dalyviai kasdien vis kitoje pasaulio vietoje uždega simbolinę žvakę ir perskaito 85-ių iš bado mirusių vaikų vardus.
Vilniuje ši žvakė bus uždegta sekmadienį, 11 val., prie sovietų okupacijos aukoms skirto paminklo (Gedimino pr. ir Aukų g. sankirta).
J. Stalino nurodymu 1932-1933 m. Ukrainoje sąmoningai badu numarinta milijonai žmonių: kas minutę dėl alkio mirdavo dešimtys ukrainiečių, labiausiai nukentėjo vaikai. Todėl ši jubiliejinė atminimo akcija pradėta mokslo metų pradžios dieną ir skirta vaikams, kurie 1933 m. rugsėjo 1-ą nebegrįžo į mokyklas.
23 šalys pripažino, kad sovietų valdžios sąmoningai sukeltas badas, žinomas kaip Holodomoras, yra ukrainiečių tautos genocidas.
Atminimo akcijos Lietuvoje organizatoriai – Ukrainos ambasada, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Vilniaus ukrainiečių bendrija. Akcijoje dalyvaus Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V. Jacenkivskis, LGGRT centro gen. direktorė B. Burauskaitė, Ukrainiečių bendrijos vadovė V. Šertvytienė.
Informaciją pateikė Dalius Egidijus Stancikas (LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS)
Vladimiras Putinas – pirmas iš kairės. EPA – ELTA nuotr.
Anna Villner / Focus
Siaubas, sukeltas masinių žudynių koledže Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, vis dar neslopsta, rašo Focus žurnalistė Ana Vilner.
„Pažymėtina tai, kaip greitai ir kokiais mastais Rusijos valstybės saugumo institucijos sureagavo į įvykį. (…) Tai rodo, kokią didelę reikšmę Maskva teikia šiam incidentui“, – pabrėžia žurnalistė.
Vilner nuomone, yra keletas priežasčių, kodėl Maskva taip jautriai sureagavo į studento surengtą kruviną susidorojimą.
„Krymo aneksavimas jėga 2014 metais – tai didžiausia Vladimiro Putino pastarųjų metų vidaus politikos sėkmė. (…) Reikia atkreipti dėmesį, kad kartu su signalu kitoms šalims, jog jis gali keisti sienas ir pažeisti tarptautinę teisę kada tik panorėjęs, Putinui tai bylojo ir apie ką kita: Krymo aneksija daugeliui rusų yra nacionalinis laimėjimas ir istorinė Putino pergalė. (…) Tai ir paaiškina, kad kas susiję su Krymu, Putinui turi didelę politinę reikšmę“, – rašo žurnalistė, pridurdama, kad į Krymo infrastruktūrą Maskva investuoja milijardus eurų.
„Tai rodo Krymo statusą Kremliui: Tai, kiek pinigų išleidžiama pusiasaliui, atrodo beveik nesvarbu, kol prezidentas gali rodyti savo gyventojams, kad Krymą kontroliuoja Rusija. Ir atvirkščiai, tai reiškia: įvykis Kryme kelia ypatingą nerimą Kremliui – kaip ir viskas, kas gali pakenkti šūkiui „Krymas mūsų“ („Krym naš“), – įsitikinusi Vilner.
„Iš pradžių tikėtasi, kad Kremlius apkaltins Kijevo vyriausybę ryšiais su ataka koledže, – tęsia žurnalistė. – Maskvoje iš principo egzistuoja tendencija audrinti kaltinimais sabotažu priešiškas Kijevui nuomones, kad sutelktų rusus Kremliaus kursui palaikyti. Ar ir čia įsivažiuos Putino propagandos mašina, suprasime artimiausiomis dienomis“.
Ataka Krymo koledže nebelaikoma teroristiniu išpuoliu, aukos mirė nuo šautinių žaizdų. EPA-ELTA nuotr.
Po Krymo aneksijos Rusijos prezidentas galėjo džiaugtis aukštu reitingu, kuris kartais pakildavo beveik iki 90 proc.. Dabar gi „Putino, ministro pirmininko Medvedevo ir vyriausybės reitingas smunka jau kelis mėnesius, mažėja pasitikėjimas parlamentu ir kitais institutais“. Anot Levada-centro atliktos apklausos, Putinu pasitiki tik 58 proc. gyventojų. „Reikia manyti, kad Putinui tai nepatinka, pagaliau, protestą prieš savo politiką jis vertina kaip ataką ne tik prieš jo asmeninę valdžią. (…) Rusijos vyriausybei būdinga bijoti, kad Vakarai gali kartą politinius neramumus panaudoti tam, jog įvestų provakarietišką vyriausybę Rusijoje“, – mano Vilner. – Tai, kad gyventojai dabar aiškiai nepalaiko jo vieningai, tikriausiai, sustiprina Putino nerimą“.
Be to, – toliau rašo žurnalistė, – regioniniuose rinkimuose smuko Putiną remiančios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingas. Kad šiaip jau apolitiški gyventojai regionuose vis labiau nepatenkinti vyriausybe ir tai parodo rinkimuose, – tai naujas reiškinys, kuris dar kvaršins galvas Kremliui, – baigia Vilner.
Rusija ketvirtadienį įvedė finansines sankcijas šimtams Ukrainos piliečių ir dešimtims bendrovių bei apibūdino jas kaip atsakomąsias priemones į Kijevo veiksmus prieš Maskvą.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasirašė Vyriausybės spaudos tarnybos paskelbtą dokumentą, kuriuo reikalaujama įšaldyti 322 Ukrainos piliečių ir 68 įmonių turtą.
Sąraše yra buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko ir Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. Taip pat įtrauktos kelios cheminių medžiagų gamybos ir kasybos įmonės.
Maskva teigia, kad sankcijos susijusios su „nedraugiškais Ukrainos veiksmais Rusijos piliečių ir juridinių asmenų atžvilgiu“.
Rusija ir Ukraina stipriai nesutaria nuo Krymo aneksijos 2014 metais. Jungtinės Valstijos ir Europa jau pritaikė Maskvai kelis sankcijų etapus dėl veiksmų Ukrainoje.
Rusijos veiksmai Azovo jūroje pastačius Kerčės tiltą pažeidžia tarptautinę teisę ir turi būti tučtuojau sustabdyti. Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, praneša EP Informacijos biuras Lietuvoje.
Europarlamentarai pabrėžia, kad tiltas per Kerčės pusiasalį, jungiantis Rusiją ir aneksuotą Krymą, taip pat Azovo jūroje nutiestas dujotiekis bei povandeniniai elektros kabeliai yra dar vienas Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas. Be to, po Kerčės tilto pastatymo į Mariupolį, Berdianską ir kitus Ukrainos uostus nebegali įplaukti didesni laivai, kurie sudarė daugiau kaip penktadalį regiono laivybos.
EP smerkia tai, kad Rusija piktnaudžiaudama blokuoja ir tikrina laivus, plaukiančius per Kerčės pusiasalį iš Ukrainos uostų arba į juos, o tai lemia vėlavimą bei nuostolius. Iki rugsėjo pabaigos buvo tikrinama daugiau kaip 200 laivų, iš jų 120 – plaukiančių su ES valstybių vėliavomis. Europarlamentarai pažymi, kad taip Rusija pažeidžia 2003 m. su Ukraina sudarytą sutartį dėl laisvos laivybos Azovo jūroje. Jie taip pat primena, kad tokią neteisėtą praktiką blokuoti laivybą Rusija anksčiau taikė Baltijos jūroje prieš Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Savo ruožtu EP nariai reiškia susirūpinimą dėl trapios saugumo padėties Azovo jūros regione, kuri gali peraugti į atvirą karinį konfliktą. Jie kritikuoja Rusiją dėl besitęsiančio regiono militarizavimo – S-400 priešlėktuvinių raketų dislokavimo, karinių laivų perkėlimo iš Kaspijos jūros ir kitų veiksmų.
EP siūlo paskirti specialų ES pasiuntinį Krymui ir Donbaso regionui, taip pat apsvarstyti papildomas sankcijas ES įmonėms, kurios dalyvavo Kerčės tilto statybose. Iki šiol sankcijos buvo pritaikytos šešioms tokioms bendrovėms. Europos Komisijai (EK) siūloma įvertinti jūrų blokados ekonominę žalą ir apsvarstyti galimybes paremti nukentėjusius Ukrainos vežėjus bei uostus.
Sekmadienio vakarą Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio nacionalistų mitingo metu vandalai šturmavo prorusiškos politinės šalies partijos būstinę.
Policijos pranešime teigiama, kad buvo išdaužti langai, sienos aprašinėtos purškiamais dažais ir suniokoti baldai. Pradėtas tyrimas.
Internete paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip demonstrantai įsiveržia į Ukrainos socialdemokratų partijos būstinę. Partija yra glaudžiai susijusi su Ukrainos verslininku Viktoru Medvedčiuku, kuris laikomas artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu.
Be kita ko, V. Medvedčiukas buvo tas asmuo, kuris nepritarė Ukrainos ambicijoms prisijungti prie ES.
Remiantis apytikriais policijos skaičiavimais, daugiau kaip 15 tūkst. žmonių eitynėmis Kijevo centru paminėjo 76-ąsias Ukrainos sukilėlių armijos įkūrimo metines.
Ukrainos šaudmenų sandėlyje nugriaudėjusius sprogimus ir po jų kilusį gaisrą galėjo sukelti sabotažo veiksmai, teigia šalies pareigūnai. Dėl šio incidento buvo evakuoti tūkstančiai apylinkių gyventojų, informuoja BBC.
Pirmasis sprogimas sandėlyje, esančiame netoli Ičnios miesto Černigovo srityje, pasigirdo apie 3.30 val. vietos laiku.
Praėjus kiek mažiau nei valandai po jo, 20 kilometrų spinduliu aplink nelaimės zoną buvo uždaryta oro erdvė. Apylinkėse buvo sustabdytas traukinių ir automobilių eismas, be to, buvo sutrikęs dujų ir elektros energijos tiekimas.
Iš aplink saugyklą esančios teritorijos evakuota apie 10 tūkst. žmonių, informavo Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
Pranešama, kad per incidentą aukų pavyko išvengti.
Ukrainos Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Rodionas Tymošenka spaudos konferencijoje teigė, kad incidentas prasidėjo keturiais sprogimais, kurie nugriaudėjo skirtingose sandėlio dalyse.
„Sprogimų intensyvumas leidžia daryti prielaidą, kad labiausiai tikėtina, jog tai buvo sabotažas“, – teigė R. Tymošenka.
Įvykio aplinkybes tiria Ukrainos saugumo pajėgos.
Tai – jau ne pirmas atvejis, kai šalies šaudmenų sandėliuose įvyksta panašūs incidentai.
2017-ųjų rugsėjį per didžiulį gaisrą, kilusį karinėje amunicijos saugykloje Vidurio Ukrainoje, buvo evakuota 28 tūkst. žmonių. Tų pačių metų kovą keli sprogimai buvo nugriaudėję ir Charkovo karinėje bazėje esančiame šaudmenų sandėlyje.
XXX
Po sprogimų Ukrainos šaudmenų sandėlyje evakuoti tūkstančiai žmonių
Ukrainos šaudmenų sandėlyje nugriaudėjo keli sprogimai, po kurių įsiplieskė gaisras, pranešė šalies pareigūnai. Dėl incidento teko evakuoti tūkstančius apylinkių gyventojų, informuoja BBC.
Pirmasis sprogimas sandėlyje, esančiame netoli Ičnios miesto Černigovo srityje, pasigirdo apie 3.30 val. vietos laiku.
Iš aplink sandėlį esančios teritorijos buvo evakuota apie 10 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
Informacijos apie aukas arba tai, kas sukėlė sprogimus, kol kas negauta.
Tai – jau ne pirmas atvejis, kai šalies šaudmenų sandėliuose įvyksta panašūs incidentai.
2017-ųjų rugsėjį per didžiulį gaisrą, kilusį karinėje amunicijos saugykloje Vidurio Ukrainoje, buvo evakuota 28 tūkst. žmonių. Tų pačių metų kovą keli sprogimai buvo nugriaudėję ir Charkovo karinėje bazėje esančiame šaudmenų sandėlyje.
Kremliaus propagandistai vis labiau siunta. Rusijos TV kanalai, kuriuos valdo Putino klanas, unisonu prakeikinėja Ukrainą, esą ją valdo nusikaltėliai, niekšai ir pašlemėkai. Žodžių nesirenkama. Ukraina tuoj žlugs, ir tuomet motina Rusija išgelbės jau ketverius su viršum metų kenčiančią, Rusijai brolišką ukrainiečių tautą.
Žirinovskis tiesiai šviesiai sako, jog visa banditiška Ukrainos valdžia bus susodinta į nusikaltėlių suolą, o vėliau ištremta į Vorkutą.
Veidmainystė, ciniškas melas, atviri įžeidinėjimai, net nesistengiant nuslėpti totalinės neapykantos ir tikrųjų kėslų, sklinda ne tik iš Kremliui parsidavusių „žurnalistų“, bet ir iš Rusijos Dūmos deputatų lūpų. Tų pačių, kurie kiekvieną dieną bėgioja iš vieno TV kanalo į kitą, pildami tas pačias pamazgas.
Tačiau „argumentai“, kad Ukraina žlugs, senka, tad propagandistai desperatiškai griebiasi paskutinio šiaudo, – atviro tyčiojimosi.
Myliu Ukrainą
Šią savaitę Niujorke vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš tribūnos aiškiai, nevyniodamas žodžių į vatą, pareiškė, jog Rusija yra okupantė, ir kad ji nenori įsileisti tarptautinės taikdarių misijos, nes bijo, kad visas pasaulis pamatys Rytų Ukrainoje rusų tankus ir rusų kareivius.
Rusija ligi šiol tai atkakliai neigia.
Ukrainos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Jungtinių Tautų vadovaujama taikos palaikymo operacija padės atkurti šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą. „Aš įsitikinęs, kad daugiašalė taikos palaikymo operacija su JT mandatu ir aiškiu tikslu atkurti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, gali tapti lemiamu veiksniu nutraukiant ukrainiečių liaudies kančias. Remiamės tuo, kad nėra geresnio būdo nei nusiųsti tokią JT vadovaujamą operaciją“, – sakė prezidentas per Niujorke įvykusį renginį dėl paramos JT taikos palaikymo veiklai.
P. Porošenka padėkojo Vokietijai, Prancūzijai ir JAV „už tarptautinės paramos šiai iniciatyvai mobilizavimą“.
Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad kreipėsi į JT su prašymu dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Rytų Ukrainoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas.
Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po atviros ir griežtos P. Porošenko kalbos JT, Kremliaus skalikas iš „Rossija 1“, save laikantis žurnalistu Jevgenijus Popovas pasigavo koridoriumi einantį prezidentą ir pabandė iš jo paimti interviu. Tačiau šis labai mandagiai, ranka suėmęs Popovo rankos riešą, atsisakė: „Jokių atsakymų Rusijos žiniasklaidai – jūs visi skleidžiate fakenews (melagingas naujienas – aut.“) .
Ir palinkėjęs „žurnalistui“ sėkmės skubiai pasitraukė.
Ir štai tuomet atsitiko tai, kuo propagandistai iškart užpildys savo eterį ir ištisai kartos tuos pačius vaizdelius: P. Porošenko, panašu, supainiojęs duris įėjo į patalpą, kurioje tuo metu posėdžiavo Rusijos delegacija. Supratęs, kad suklydo, apsisuko ir išėjo.
Čia propagandistų mylimas bei dievinamas užsienio reikalų „asas“ Sergejus Lavrovas, laisvalaikiu rašantis… eiles, neištvėrė: „Greičiausiai supainiojo su tualetu“, – pakomentavo.
Tuo tarsi buvo duota komanada skalikams: fass! – Pats Rusijos diplomatijos vadovas sukomandavo!
„Rossija 1“ rugsėjo 26 d. net paruošė specialią laidą apie įvykius Niujorke. „Stebinantys ir neįtikėtini Petro Porošenkos nuotykiai Generalinėje Asamblėjoje“, – su neslepiamu patosu pradėjo vedėja Olga Skabejeva, kuri ir Popovo žmona, ir dar labiau už vyrą aršesnė propagandistė.
Tiesiogiai buvo susisiekta su “žurnalistu“, kuris bandė pakalbinti Ukrainos prezidentą ir kuriam jis palietė ranką. „Koks jausmas?“ – klausė laidos vedėja. „Jausmas puikus čia, Niujorke. Mes su Porošenka norėjome rimtai pasišnekėtėti, o jis ėmė mojuoti fakenews, fakenews“, – atsakė propagandinės televizijos „žurnalistas“.
Skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis.
Toliau buvo klausiama, kurią ranką jam palietė Ukrainos prezidentas, ir ar jam neskauda, į ką žurnalistas atsakė, kad „įsikabino į dešinę“, bet nestipriai, todėl neskauda…. „Nestipriai, aš net nežinau, ką Porošenka norėjo tuo parodyti“, – toliau pasakojo žmonos vyras.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. EPA-ELTA nuotr.
„Vos neįvyko fatalinė klaida“, – taip jis parengtame reportaže apibūdino situaciją, kai P. Porošenka įėjo ne pro tas duris.
Paskui vėl buvo rodomas vaizdas iš TV studijos, kur laidos vedėja klausė, kodėl P. Porošenka kalba rusiškai. Esą Ukrainoje prezidentas kalbėti rusiškai uždraudė, o pats kalba šia kalba.
Kai argumentų, galinčių paneigti Krymo ir Rytų Ukrainos okupaciją, nebėra, lieka tik vienas – melo kelias.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistasUžrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Bet melo kojos, sako liaudies patarlė, trumpos.
Ir dar. Gaila tų ukrainiečių, regis, protingų žmonių, kurie pakaitomis dalyvauja tokiuose šou.
Seime eksponuojama Ukrainos ambasados Lietuvoje parengta fotografijų paroda „Suaugusi Krymo vaikystė“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seime eksponuojama Ukrainos ambasados Lietuvoje parengta fotografijų paroda „Suaugusi Krymo vaikystė“
Ketvirtadienį pristatyta Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo iniciatyva Jungiamojoje galerijoje eksponuojama Ukrainos ambasados Lietuvoje parengta fotografijų paroda „Suaugusi Krymo vaikystė“.
Parodą atvėrė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės narys Žygimantas Pavilionis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkovskis, taip pat Krymo totorių bendruomenės atstovai.
