Ukrainos diplomatas Denysas Šmyhalis ir Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. EPA – ELTA foto
Bukareštas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Rumunija, gerindama transporto infrastruktūrą, nori padvigubinti ukrainietiškų grūdų eksporto tranzitą. Tikslas yra per Rumuniją pervežamų ukrainietiškų grūdų kiekį padvigubinti nuo 2 mln. iki 4 mln. tonų per mėnesį, penktadienį Bukarešte susitikęs su Ukrainos kolega Denysu Šmyhaliu pareiškė Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. Rumunija šiuo metu yra trečia svarbiausia ukrainietiškų grūdų tranzito šalis, pridūrė svečias iš Kyjivo.
Kad būtų paspartintas tranzitas, pirmiausiai reikia sukurti naujus sienos perėjimo punktus tarp abiejų kaimyninių valstybių, kalbėjo D. Šmyhalis. Paspartinti ukrainietiškų prekių gabenimo įforminimą, be to, norima vykdant bendrą Ukrainos ir Rumunijos muitininkų bei pasienio policijos kontrolę.
Rumunija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ukrainietiškų prekių gabenimo pajėgumus jau padidino skirdama valstybės lėšų, sakė M. Ciolacu. Per daugumą pasienio postų tranzitas esą išaugo tris kartus, o Juodosios jūros Konstantos uoste – net šešis kartus.
Ukraina nori per metus eksportuoti nuo 40 iki 42 mln. tonų grūdų. Šiuo metu grūdų gabenimas Juodąja smarkiai apsunkintas, nes Rusija liepos pabaigoje pasitraukė iš tarpininkaujant Turkijai ir JT pasiekto grūdų susitarimo. Be to, Rusija parėjusiomis savaitėmis kelis kartus atakavo Ukrainos Dunojaus uostus, per kuriuos gabenama dalis grūdų eksporto. Alternatyvus maršrutas per Rumuniją laikomas nepatogiu, be kita ko, dėl tam nepakankamai išvystytų geležinkelių ir kelių.
Europarlamentaras Andrius Kubilius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad laikinai uždrausdamos ukrainietiškų grūdų importą dalis Europos šalių elgiasi panašiai kaip Rusija, kuri plataus masto karo pradžioje blokavo ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos eksportą Juodąja jūra.
„Centrinės Europos valstybės, nors tą nemalonu pasakyti, elgiasi ganėtinai panašiai kaip Rusija. Visi pamename, kaip Rusija uždarė galimybes Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodosios jūros uostus, kiek tai sulaukė tarptautinio protesto ir kiek buvo dedama tarptautinių pastangų, (…) kad priverstų Rusiją nebetrukdyti tam eksportui“, – antradienį LRT televizijai teigė A. Kubilius.
Pirmoji laikiną grūdų ir kitų rūšių žemės ūkio produkcijos importo iš Ukrainos draudimą įvedė Lenkija, kurioje dėl nukritusių grūdų kainų tą protestais ragino padaryti vietos ūkininkai. Tokį sprendimą Varšuva priėmė balandžio 15 d., kartu sustabdydama Ukrainos agropramoninio komplekso produkcijos tranzitą per savo teritoriją.
Vis tik antradienį vakare paskelbta, kad šalys susitarė dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzito per Lenkijos teritoriją į kitas šalis. Tranzitą atnaujinti ketinama naktį iš penktadienio į šeštadienį.
A. Kubiliaus teigimu, kilęs Centrinių Europos valstybių ūkininkų nepasitenkinimas dėl Ukrainos žemdirbių produkcijos pertekliaus ir mažesnių supirkimo kainų dar nereiškia, jog ūkininkai patirs nuostolių. A. Kubilius pažymi, kad pasaulinės grūdų kainos yra nukritusios apie pusmetį ir ne dėl ukrainietiškų grūdų.
Europarlamentaras aiškina, kad protestais mažesnius nei tikėjosi pelnus gausiantys ūkininkai viliasi sulaukti išmokų iš Europos Komisijos.
„Šitoje vietoje iškyla klausimas, kodėl protestas vyksta. Galbūt dėl to, kad žemdirbiai, kurie galvojo, kad kaip visada pavasarį bus didesnė kaina ir parduos su didesniu pelnu, dabar susiduria su kainų nuosmukiu. Ir tas kainų nuosmukis yra pasaulinių procesų dalis, o ne Ukrainos sąlygotas. Bet jie vis tiek reiškia nepasitenkinimą. Jie tą moką daryti ir galbūt tikisi, kad EK bus priversta ateiti su kažkokiomis kompensacijoms“, – kalbėjo A. Kubilius.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas LRT televizijai sakė, kad EK galėjo išvengti ištikusios krizės, jei būtų paruošusi ukrainietiškų grūdų pertekliui sandėliuoti ir reeksportuoti į trečiųjų šalių rinkas tinkamą infrastruktūrą.
„Kad tie grūdai nenusėstų kažkur Lenkijos pasienyje ir neužtvindytų tos teritorijos, bet būtų pervežami į uostus Gdanske, kad ir iki Klaipėdos, ir būtų išvežti į paskirties tašką“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Anot jo, EK turi patirties spręsti panašaus pobūdžio krizes, kuomet 2005 m. Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą ir kaimyninių šalių rinkas užplūdus pigiems vengriškiems kukurūzams, buvo sukurta subsidijų ūkininkams sistema.
Jis teigė, kad dėl grūdų pertekliaus „kenčia“ ne tik Centrinės Europos, taip pat ir Lietuvos, bet ir Ukrainos ūkininkai, o itin didelius pelnus uždirba juos iš kariaujančios šalies vežančios logistikos bendrovės.
Be Lenkijos, ukrainietiškų grūdų importą sustabdė Vengrija, Slovakija, Bulgarijoje ir Rumunijoje ši priemonė svarstoma.
