Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys aiškina, kad dėl dar vis vykstančių derybų yra per anksti skelbti, kokią žinutę Ukraina išgirs NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad Ukrainos narystė NATO Lietuvai yra gyvybiškai svarbi.
 
„NATO šalys dar derinasi galutinius tekstus ir visas formuluotes, dėl kurių sutarusios iškomunikuos ir pasauliui, ir Ukrainai“, – pirmadienį LRT televizijai teigė K. Budrys, klausiamas, ar tampa aišku, kokios žinios Vilniuje sulauks Kyjivas.
 
„Kita dalis yra tai, kad galimybę pasakyti nuomonę Ukrainos klausimu turės visų NATO šalių lyderiai. Posėdis bus uždaras ir Ukraina išgirs daug įvairių dalykų, žinoma, kad parama išlieka tokia pat arba ateinančiais metais bus didinama“, – aiškino jis.
 
K. Budrys akcentavo, kad Ukrainos narystė Aljanse yra ir Lietuvos interesas. Jis pripažino, kad tęsiantis Rusijos agresijai Kyjivo prisijungimas prie NATO yra keblus, tačiau, pažymėjo jis, artimiausiu laikotarpiu šis klausimas gali būti išspręstas.
 
„Dėl pačios Ukrainos narystės NATO. Tai yra gyvybinis mūsų interesas, kad visa saugumo struktūra ir architektūra būtų veikianti bei atgrasanti Rusiją (…) Tai šitame takelyje niekas nepasikeitė. Tai yra mūsų matymas, mūsų vizija ir mūsų interesas. Tam tikrais aspektais tai galbūt net labiau mūsų interesas negu Ukrainos, vertinant grynąja prasme“, – dėstė K. Budrys.
 
„Dėl to nereikėtų manyti, kad šis klausimas – viskas, jis dabar bus sprendžiamas taip, kaip bus išspręstas Vilniaus viršūnių susitikime, ir ateityje mes jo visiškai kitaip nenagrinėsime. Ne, mes sakome, kad politinis suartėjimas su NATO privalo būti ir jisai turi būti užfiksuotas, kad tai yra kryptis. Vykstančio karo kontekste visi supranta, kad pats sprendimas yra sudėtingas, bet artimiausiu laikotarpiu nėra neįmanomas“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
 
Vėliavos. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
Vėliavos. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto

Be to, pasak K. Budrio, tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina pasidalins naujausia informacija iš mūšio lauko, kuriame bus „didesnis postūmis“.
 
„Karinė parama Ukrainai nėra beprasmė, t. y. kad ne vien tik įranga, bet ir apmokyti kariai ir pati karyba, kurią demonstruoja ir dar pademonstruos Ukraina, veikia, kad Ukrainos pajėgos yra dar arčiau NATO standartų. Ir, žinoma, kad tai formuoja bendrą atmosferą. Ar ten vieno kito papildomo kaimo paėmimas ar proveržis, pralaužus dar ir gynybos liniją, antrą ir trečią, galėtų paveikti politinį sprendimą dramatiškai, aš nemanau, bet kad tai formuoja – vienareikšmiškai“, – akcentavo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, bet per Vilniaus viršūnių susitikimą oficialaus jos pakvietimo prisijungti prie NATO klausimas nebus svarstomas.
 
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Raminta Majauskaitė (ELTA)
 
2023.06.20; 06:00