NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kyjivas, birželio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valdžia nori išgirsti apie konkrečius žingsnius, kurių abi pusės – NATO ir Ukraina – turi imtis, kad šalis per kuo trumpesnį laiką taptų aljanso nare. Tai leidiniui „Politico“ pareiškė gynybos ministro pavaduotojas Volodymyras Havrylovas, praneša „Ukrinform“.
 
„Norėtume išgirsti planą, strategiją arba veiksmų, kuriuos abi pusės – NATO ir Ukraina – turi atlikti, sąrašą, kad šalis per labai trumpą laiką pasiektų narystę“, – kalbėjo V. Havrylovas.
 
Nors jis pripažino, kad kol vyksta karas tai bus neįmanoma, „kartu turime suprasti, kad po mūsų pergalės mūsų prisijungimo prie bloko procesas bus labai, labai trumpas“.
 
Tuo pat metu, pasak pareigūno, pereinamuoju laikotarpiu prieš narystę Ukraina ves derybas su NATO dėl „saugumo garantijų sistemos“.
 
Gynybos viceministro teigimu, tokios garantijos turėtų apimti NATO valstybių narių įsipareigojimus padėti Ukrainai laimėti karą, paramą Ukrainos ekonomikai ir tolesnių sankcijų bei kitų spaudimo Rusijai formų palaikymą.
 
Paklaustas apie pranešimus, esą Kinija parduoda dronus Rusijai, V. Havrylovas paaiškino, kad kalbama tik apie „komercinius dronus“.
 
„Taip, jie ir toliau pardavinėja tik įprastus komercinius produktus, kad paremtų Rusijos ekonomiką. Tai suprantama, tačiau tikimės, kad jie laikysis pažadų neparduoti Rusijai jokių ginklų, kaip Iranas. Tai labai svarbu. Kinija taip pat laikosi tam tikrų tarptautinių sankcijų prieš Rusiją, kaip ir Indija. Taigi, jei kalbama apie dvejopo naudojimo įrangą, manau, kad nei Kinija [nei] Indija nėra … suinteresuotos pažeisti tokio pobūdžio [sankcijas], nes jos yra priklausomos nuo Europos ir Jungtinių Valstijų technologijų“, – teigė V. Havrylovas.
 
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas yra įsitikinęs, kad Ukraina įstos į NATO ir Europos Sąjungą daug greičiau, nei visi mano.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.05; 06:52

Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas

Kyjivas, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas „visai“ įmanomu vadina visų Rusijos okupuotų teritorijų atsikovojimą šiais metais. Šį karą galima užbaigti tik vienu keliu – atkuriant 1991 metų sienas, pareiškė jis interviu naujienų agentūrai „RBK Ukrajina“. Kito būdo sustabdyti karą esą nėra. „Ukraina niekuomet nesutiks atsisakyti kokios nors valstybės teritorijos dalies“, – pažymėjo K. Budanovas.
 
Pasirengimas ilgai lauktam pavasario puolimui esą toliau vyksta. „Manau, kad per šią operaciją bus atkovota pakankam teritorija“, – kalbėjo žvalgybininkas. Kokiomis kryptimis vyks puolimas, jis nepasakė.
 
Pasak K. Budanovo, kalbant futbolo terminais, dabar Rusijos ir Ukrainos karas yra etape tarp 72 ir 75 minutės. Tačiau jis nedrįstąs prognozuoti, ar prireiks pratęsimo ar vienuolikos metrų baudinių. „Tai žino tik Dievas“, – sakė K. Budanovas. Kartu jis atmetė Rusijos branduolinio smūgio tikimybę, jei Ukraina atsikovos Juodosios jūros Krymo pusiasalį.
 
Ukraina jau 14 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai. Šiuo metu Rusija, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymą, yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos valstybės teritorijos. K. Budanovas dar 2021 m. lapkritį įspėjo dėl invazijos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.25; 07:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį apsilankęs Kyjive kartu su dar šešiais Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais ir susitikęs su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Ukrainos pergalė mūšio lauke yra svarbiausias uždavinys, kurio negalima išleisti iš akių.
 
„Susitikimo su prezidentu V. Zelenskiu žinutė aiški: negalima išleisti iš akių svarbiausio uždavinio – kad Ukraina laimėtų mūšio lauke“, – pirmadienį tviteryje angliškai parašė G. Landsbergis. „Tankai, oro gynybos sistemos, kita sunkioji ginkluotė greičiau atneš pergalę Ukrainai“, – pridūrė Lietuvos ministras.
 
Pirmadienį į Kyjivą atvykę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad jų kelionė skirta parodyti solidarumą su Ukraina, atremiančia Rusijos puolimą.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Nepaisant Rusijos bombų lietaus ir barbariško žiaurumo, Ukraina laimės!“, – parašė jie, paskelbę bendrą nuotrauką ant platformos prie traukinio. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai karinę, ekonominę ir politinę pagalbą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
 
Šiaurės ir Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja daugelyje sričių ir nuolat derina kai kuriuos politikos klausimus.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.11.29; 07:00