Šito ir reikėjo laukti. Kremliaus klikai atėjo palankus laikas padaryti tai, ko nedrįso penkerius metus – galutinai sugriauti Ukrainos valstybingumo pamatus.
Jau po 2014-ųjų Ukrainos bei daugelio Vakarų valstybių ekspertai prognozavo, kad Kremlius, aneksavęs Krymą ir sukėlęs karą Donbase (nors jį neigia ir vadina tai pilietiniu karu), konfliktą tiesiog įšaldys.
Taip ir atsitiko.
Beje, reikia prisiminti, jog Krymo aneksija ir karas Donbase prasidėjo tarpuvaldžiu – tuometinis galutinai susikompromitavęs ir todėl priverstas sprukti į Rusiją Viktoras Janukovyčius jau buvo praradęs legitimumą, o naujasis Petro Porošenka dar nebuvo išrinktas.
Sukandęs dantis Kremlius kantriai laukė, nors per tuos penkerius metus ir žuvo žmonės. Abiejose pusėse. Tačiau, kaip žinia, Putinui negaila nei savų, nei, juolab, svetimų.
Kremlius prezidentinių rinkimų Ukrainoje metu karštligiškai tikėjo, jog, prognozuojant pergalę komikui Volodymyrui Zelenskiui, šis taps Maskvos marionete. Net kai kurie mūsų politikos ekspertai spėliojo, jog Zelenskio aplinkoje galbūt esti Rusijos GRU slaptųjų agentų ir jie darys Kremliaus lūkesčius atitinkančią įtaką.
Regis, tokios spėlionės nepasitvirtina. Antraip, būtų sulaukta kitokių V. Zelenskio pasisakymų viešojoje erdvėje. O V. Zelenskis rėžia iš peties – jokios amnestijos Rytų Ukrainos banditams, jokių derybų su Putinu iš pastarojo jėgos pozicijų, kol nebus grąžintas Krymas ir neišvesti Rusijos samdiniai iš karo draskomos Rytų Ukrainos.
Ir štai vėl – tarpuvaldis. P. Porošenkos galios susilpnėję, o V. Zelenskis išrinktas, bet dar neinauguruotas.
Pats laikas klastai.
Putinas paskelbia įsaką suteikti pilietybę visiems norintiems separatistinės Rytų Ukrainos gyventojams, mat, anot jo, „jų teisė į žodžio laisvę ir savųjų tradicijų išsaugojimą šiurkščiai pakertama”.
Pasirašęs įsaką dėl supaprastintos pilietybės išdavimo tvarkos vadinamųjų „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ gyventojams, jis nurodė, jog minėtų tariamų „respublikų“ gyventojų prašymai dėl pilietybės suteikimo turėtų būti svarstomi ne ilgiau nei tris mėnesius. Kitų šalių piliečiams šis terminas gerokai ilgesnis – nuo trijų iki šešių mėnesių ir daugiau. Dokumente teigiama, kad V. Putinas įsaką pasirašė „gindamas žmogaus ir piliečio teises ir laisves, o vadovaujasi jis visuotiniai priimtais principais ir tarptautinės teisės normomis“.
Remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, Rusijos pilietybę gauti norintis asmuo bendrąja tvarka privalo būti Rusijoje išgyvenęs mažiausiai penkerius metus be pertraukos, turėti pakankamai pajamų, atsisakyti kitos šalies pilietybės ir išlaikyti rusų kalbos egzaminą. Įsake dėl Rusijos pilietybės vadinamųjų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų“ gyventojams tokie reikalavimai nepateikiami.
Minėtas įsakas buvo pasirašytas praėjus vos kelioms dienoms po Volodymyro Zelenskio pergalės Ukrainos prezidento rinkimuose.
Šiomis dienomis Putinas žengė dar toliau pareiškęs, jo rusiškus pasus reikia išduoti visiems Ukrainos gyventojams, kurie tik jo panorės. O tai jau tikro hibridinio karo paskelbimas, nesislapstant už daugiaveidės retorikos.
Jeigu šis karas nesusilauks įtikinamos pergalės, Maskva pamėgins daryti kiek įmanoma didesnę įtaką spalį Ukrainoje vyksiančių parlamento rinkimų rezultatams. Maskvos užduotimi taps visokeriopai padėti į Aukščiausiąją Radą patekti kaip įmanoma daugiau korumpuotų, nelojalių Ukrainai žmonių.
V. Zelenskis pareiškė, kad viena svarbiausių jo užduočių bus užbaigti jau daugiau nei 15 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą Rytų Ukrainoje. Tačiau toks V. Putino žingsnis dar labiau sustiprina įtampą konflikte su Kijevu.
V. Putinas, regis, kartoja taktiką, naudotą nuo Gruzijos atplėšus Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus. Daugybė žmonių iš abiejų teritorijų turėjo Rusijos pasus dar iki 2008 metų karo tarp Gruzijos ir Rusijos, kuri teisino savo karinę intervenciją, neva siekianti apginti savo piliečius, „kuriuos nuolat šaudo gruzinai“.
Tą patį jie padarė ir Moldovoje, okupuodami Padniestrę ir taip pat dalindami rusiškus pasus.
Kas toliau?
Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atkreipė dėmesį į nuolat blogėjančią rusakalbių mažumos Baltijos valstybėse gyventojų padėtį. Joks sutapimas, kai iškart po šio ministro pareiškimo kaip širšės pavasarį supuolė Kremliaus propagandistai – esą ir Baltijos šalyse gyvenantiems rusams reikia be jokių varžymų dalinti Rusijos pilietybę. Patys aršiausieji žengė dar toliau: Rusijos tikslas, kad joje vėl gyventų 300 milijonų jos piliečių. Kaip Sovietų Sąjungos laikais. Kaip tai padaryti, propagandistai recepto neišduoda, tačiau užuomina aiški – tai padaryti galima tik susigrąžinus okupuotas ir prarastas Sovietų Sąjungos teritorijas.
Rusijos propagandistai nė žingsnio nežengia be Kremliaus žinios. Po kelių dienų pats Vladimiras Putinas pažadėjo naudotis visais mechanizmais, leidžiančiais „ginti tautiečių teises užsienyje“. „Ryžtingai ginsime jūsų teises ir interesus, tam pasitelkdami visus dvišalius ir tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė V. Putinas, sakydamas kalbą Pasauliniame Rusijos tėvynainių kongrese. Savo kalboje V. Putinas pabrėžė, kad pasaulyje esą klostosi sudėtinga padėtis, didėja įtampa ir nenuspėjamumas, pakertami tarptautinės teisės pagrindai, „pasitelkiama rusofobija ir kitos kraštutinio agresyvaus nacionalizmo formos“, ypač Ukrainoje, Baltijos šalyse ir daugelyje kitų valstybių. „Perrašoma istorija, kovojama su paminklais, rusų kalba. Žmonės įbauginami ir tiesiog terorizuojami. Kiekvieno žmogaus natūralus siekis išsaugoti savo nacionalines šaknis vadinamų ir valdomų kandidatų. Akivaizdu, kad didžiausios pastangos bus susijusios su Viktoro Medvedčiuko partija, kurio vaiko krikštatėvis yra pats Putinas.
Jam reikia chaoso Ukrainoje, tam net pasitelkiant kraštutinius nacionalistus.
Kremliui reikia kaip įmanoma labiau paralyžiuoti tiek šalies vykdomosios, tiek įstatymų leidžiamosios valdžios darbą. Juk jis penkerius metus skleidė akivaizdų melą, esą Ukraina yra neįvykusi valstybė, o jos žmonės – fašistai ir banderininkai. Ši propaganda, savaime suprantama, skirta Rusijos gyventojams. Juk reikia ir toliau įtikinėti rusus, jog jiems geriau su Putinu, o ne „taip, kaip fašistinėje Ukrainoje“.
Prisiminkime, tikrasis fašizmas po Europą laisvai bastėsi būtent tada, kai Europa jam nuolaidžiavo ketvirtojo praėjusio amžiaus pabaigoje.
Nejaugi ir dabar ji ramiai miegos ir sapnuos savo hedonistinius sapnus, kai savo nasrus atvirai šiepia rusiškasis fašizmas?
2019.04.30; 08:00
