Oleksiejus Arestovyčius
Rusija apie Ukrainą žinojo kone viską, tačiau iš tiesų nesuprato šios šalies. Tai ir buvo esminė Kremliaus klaida, nulėmusi jo strateginį pralaimėjimą jau daugiau, nei pusmetį trunkančiame kare.
Taip sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, kalbėjęs Vilniuje vykstančioje konferencijoje, skirtoje Oršos mūšio metinėms.
Šią konferenciją, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalei prieš Maskvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas 1514 m. rugsėjo 8 d. dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Pasak O. Arestovičiaus, didžiausias smūgis ir netikėtumas Rusijai buvo tai, kad bene labiausiai ir atkakliausiai prieš ją kaunasi rusakalbė Ukrainos visuomenės dalis.
„Jie nesuprato ukrainietiškos tapatybės ir to, kad kalba joje – ne pagrindinis dalykas. Jie galvojo, kad jei žmonės kalba rusiškai, tai reiškia, jie jau priklauso Rusijos įtakos sferai“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Pamuštos Rusijos ginkluotės paroda Kijeve
Tuo tarpu, pasak O. Arestovičiaus, esminė ukrainietiškos tapatybės idėja – laisvė. Taip pat – saviorganizacija. „Rusus pribloškė ir tai, kad žmonės pradėjo į juos šaudyti, net negavę įsakymo”, – invazijos vasario mėnesį pradžią prisiminė patarėjas.
Jis taip pat citavo Napoleoną, pasak jo, sakiusį, kad viskas, ko reikia kare – „sėkmė ir kvailas priešas“.
„Rusai – labai kvaili. Jie pradėjo šį karą net 9 kryptimis, nors neturėjo pajėgumų tam. Jie neturėjo pajėgumų net užimti Kijevui, o vien bandymas tai padaryti buvo labai kvailas”, – sakė kalbėtojas.
O. Arestovičius priminė, kad aršiausios kovos, kur rusai patiria didžiausius nuostolius, vyko ir tebevyksta Donbase, dėl Chersono, Charkovo, aršiausiai priešinosi Mariupolis.
Prezidento administracijos atstovas sulaukė ir klausimų apie tai, kodėl Ukrainos valdžia iki pat invazijos išvakarių neigė jos tikimybę, nors turėjo žinoti apie ją. Taip pat – kodėl nebuvo pasiruošta Kijevo, Chersono puolimui.
Pasak O. Arestovičiaus, pačiose invazijos išvakarėse aukščiausi Ukrainos politiniai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai, nors ir matė pavojų bei žinojo rusų planus, nesutarė dėl to, ar Rusija tikrai imsis juos įgyvendinti – pavyzdžiui, pulti Kijevą. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Tuo tarpu Chersone esą centrinę valdžią išdavė vietiniai Rusijos agentai, sugriovę pasirengimą atremti Rusijos puolimą iš Krymo. „Bet mes tai dabar juk atsiimame. Vienas-du mėnesiai ir mes atsiimsime Chersoną”, – sakė O. Arestovičius. Sudegusi rusų karo mašina. Paroda po atviru dangumi Kijeve
Jis kartojo, jog iš Vakarų Ukrainai tereikia „dvigubai daugiau“ sunkiosios ginkluotės, nei jie teikia dabar ir Ukraina laimės karą – išstums agresorių iš visos savo teritorijos.
O. Arestovičius teigė, kad šis karas „bendras visų karas” ir kartojo Ukrainos valdžios pagrindinę ir nuolatinę mintį, jog jei Rusija įveiks Ukrainą, tai, pasinaudojusi jos resursais, puls Baltijos šalis ir Lenkiją.
Jis tvirtino „gerai žinąs” Rusiją, nes, kaip Ukrainos žvalgybos pareigūnas, dirbo ten, buvo infiltruotas į Rusijos imperialistų ir šovinistų struktūras, kurioms vadovavo Aleksandras Duginas. Pastarojo duktė neseniai buvo nužudyta Rusijoje.
Tad O. Arestovičius teigė, jog nors Rusija ir gali tapti demokratine šalimi ir Rusijos opoziciją reikia remti, jai turi būti duotas „vienas šansas” po dabartinio režimo žlugimo.
Rusija turi būti arba „demilitarizuota ir denuklearizuota”, arba „padalinta“ – kitaip po dešimtmečio vėl griebsis agresijos.
