Ulfas Kristerssonas

Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas susitiko su ES vadovu dėl Švedijos siekio įstoti į NATO. EPA-ELTA nuotr.

Po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pirmadienį Vilniuje, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, surengto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono susitikimo NATO vadovas pranešė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
 
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sutiko perduoti Švedijos prašymą įstoti į NATO savo parlamentui patvirtinti, pranešė Aljanso vadovas po derybų Vilniuje su R. T. Erdoganu ir U. Kristerssonu.
 
J.  Stoltenbergas sakė, kad Turkija sutiko judėti į priekį, ir paskelbė: „Tai – istorinė diena“. „Tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes“, – pridūrė jis.
 
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, jog premjeras ir prezidentas sukirto rankomis, o tai reiškia, kad dabar prasidės ratifikavimo procesas.
 
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
 
Šis netikėtas pranešimas paskelbtas po to, kai R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atgaivinimu.
 
Po trišalių derybų paskelbtame pareiškime sakoma, kad Turkija ir Švedija glaudžiai bendradarbiaus „koordinuodamos kovą su terorizmu“ bei stiprins dvišalius prekybos ryšius.
 
„Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“, – sakoma pareiškime.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.11; 07:15
Trumposios naujienos

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, birželio 6 d. (dpa-ELTA). Švedija antradienį mini 500-ąsias savo kaip nepriklausomos valstybės metines, o ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pasidžiaugė, kad jo šalis iš vienos skurdžiausių Europoje tapo klestinčia gerovės valstybe ir stipria demokratija.
 
U. Kristerssonas Švedijos nacionalinės dienos proga sakytoje kalboje šalies raidą pavadino „fantastiška kelione“ ir teigė, kad Švedija yra viena stipriausių demokratinių valstybių pasaulyje. „Mes turime labai daug už ką būti dėkingi“, – sakė jis.
 
Tačiau konservatyvių pažiūrų vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo šalis, kurioje gyvena 11 mln. žmonių, turi problemų dėl nusikalstamumo ir integracijos. Vos per 12 metų Švedijos pilietybę įgijo beveik 700 tūkst. žmonių. Daugelis jų dirba, išlaiko save ir prisideda prie visuomenės gyvenimo, tačiau yra ir daug atskirties. Tai kelia įtampą, kalbėjo jis.
 
77 metų karalius Karlas XVI Gustavas ir 79 metų karalienė Silvija, gimusi Vokietijos Heidelbergo mieste, kiek anksčiau jubiliejų paminėjo iškilmėse, surengtose į vakarus nuo Stokholmo esančiame Strengneso mieste.
 
Pačioje Švedijos sostinėje 45 metų sosto įpėdinė princesė Victoria ir jos vyras 49 metų princas Danielis kartu su savo vaikais 11 metų princese Estele ir 7 metų princu Oskaru ryte atvėrė karališkųjų rūmų duris susidomėjusiems lankytojams.
 
Atvirų rūmų diena yra Švedijos nacionalinės šventės tradicija. Vakare karališkoji šeima planuoja dalyvauti tradicinėse iškilmėse Stokholmo Skanseno muziejuje po atviru dangumi.
 
1523 metų birželio 6 dieną Rogeborgeno pilyje Strengneso mieste Švedijos karaliumi buvo išrinktas Gustavas Vaza, dar žinomas kaip Gustavas I. Tą dieną prasidėjo nauja Švedijos era, kai ji paliko Kalmaro uniją su Danija bei Norvegija ir tapo nepriklausoma nacionaline valstybe. Tačiau istorikai pabrėžia, kad pati Švedija yra daug senesnė nei 500 metų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.06.07; 00:30
Trumposios naujienos

Švedija permetė papildomų pajėgų Gotlando salai ginti. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sekmadienį dienraščio „Financial Times“ (FT)  internete paskelbtame interviu įspėjo dėl Suomijos prisijungimo prie NATO be Švedijos.
 
„Labai glaudus Švedijos ir Suomijos karinis bendradarbiavimas prieš mums tampant NATO narėmis būtų labai apsunkintas, jei būtume padalytos kaip narės“, – teigė U. Kristerssonas.
 
„Suomija ir Švedija užtikrina saugumą. […] Savo pasaulio dalyje turime pajėgumų, kuriais naudosis visos NATO šalys, įskaitant Turkiją“, – pridūrė jis.
 
Penktadienį Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin Miuncheno saugumo konferencijoje išsakė panašias mintis.
 
„Mes pasiuntėme aiškią žinią, kad norime prisijungti prie NATO tuo pačiu metu“, – kalbėjo S. Marin. – Švedija ir Suomija […] yra suinteresuotos, kad į NATO įstotų vienu metu.“
 
Suomija ir Švedija paraiškas stoti į NATO pateikė 2022 metų gegužę, reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau NATO narė Turkija iškart pareiškė tam prieštaraujanti. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pritaria Suomijos paraiškai, tačiau blokuoja Švedijos prašymą, motyvuodamas tuo, kad ši glaudžia asmenis, kuriuos Turkija įvardija kaip teroristus. Dėl tokio pritarimo paraiškoms atidėjimo Suomijoje kilo diskusijos, ar ji turėtų laukti, ar ne.
 
Ankaros pozicija dėl Švedijos stojimo į NATO smarkiai sugriežtėjo po to, kai dešinieji ekstremistai sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.20
Gordijo mazgas

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Naujasis Švedijos ministras pirmininkas savo pirmajame kalėdiniame kreipimesi į tautą trečiadienį nupiešė niūrų šalies padėties vaizdą, ypač pabrėždamas grėsmes visuomenės saugumui.
 
„Švedijos padėtis yra labai rimta“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, 58 metų konservatorius, kuris spalio viduryje pradėjo eiti pareigas, gavęs kraštutinių dešiniųjų partijos paramą.
 
U. Kristerssonas nurodė tris krizes, kurios, jo žodžiais tariant, kenkia Skandinavijos šalies saugumui: smarkiai išaugęs gaujų smurtas, Rusijos karas prieš Ukrainą ir visos Europos energetikos krizė.
 
Nors Švedija iš užsienio dažnai vertinama kaip rami šalis, iš tikrųjų nė vienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokio ginkluoto smurto lygio kaip Švedijoje, sakė jis.
 
Pasak jo, nuo metų pradžios iki gruodžio vidurio įvyko 378 incidentai su šaunamaisiais ginklais, per kuriuos žuvo 60 žmonių ir 104 buvo sužeisti. Palyginimui, Danijoje ir Norvegijoje žuvo tik po keturis žmones, o Suomijoje – tik du.
 
Netoli Stokholmo esančiame Sioderteljės mieste šiais metais nušauta tiek pat žmonių, kiek ir visame Londone. Pasak premjero, dažniausiai žudomi jauni žmonės, beveik visada priklausantys nusikalstamoms gaujoms ir beveik visada imigrantų kilmės.
 
U. Kristerssonas pakeitė socialdemokratę Magdaleną Andersson ir valdo trijų partijų koalicijoje, kuriai trūksta daugumos parlamente be kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos paramos.
 
Palaikymas Švedijos demokratų partijai išaugo dėl populistinės, prieš imigraciją nukreiptos programos, kurioje nusikalstamumas paverstas vienu svarbiausių klausimų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.12.22; 07:30