Iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skrieja priekaištai krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Kaip teigia komitetui priklausantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, A. Anušauskas yra labai silpnas ministras, o jo daromos klaidos susijusios su tuo, kad ignoruojami komiteto posėdžiai, į kuriuos jis yra kviečiamas.
„Esmė ta, kad žmogus, kuris buvo kviestas į komitetą 92 kartus, sugebėjo atvykti pagal paskaičiavimus nuo 12 iki 13 kartų. Ir tai tik dalimis. Tai daug ką pasako į jo požiūrį, kaip jis žiūri į savo darbą ir kaip jis supranta atskaitomybę NSGK“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje A. Anušauskui kaip tik teko aiškintis dėl kritikos sukėlusios savo komunikacijos.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Tokia ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Kaip trečiadienį tvirtino D. Gaižauskas, vykusiame NSGK posėdyje ministras atsakinėdamas į klausimus išsisukinėjo.
„Išsisukinėjo kaip slidus ungurys. Ungurius reikia imti smėlėtomis rankomis. Galbūt parlamentinė kontrolė jį kažkaip suprotins, kad dalyvauti komitete reikia, kad nebūtų tokių nusikalbėjimų kaip jo pasakymas dėl Vokietijos brigados“, – teigė D. Gaižauskas.
„Panašu, kad krašto apsaugos ministras mato kitur prioritetus, nes, kai buvo sprendžiami klausimai dėl NATO, mes esame užfiksavę, kad jis darė „laivą“ (tiesioginę transliaciją – ELTA) su rinkėjais iš savo kabineto. Toks ir požiūris. Jis visai kitaip mato tas grėsmes“, – sakė politikas, pridurdamas, kad nuo interpeliacijos iniciatyvos A. Anušauskui kol kas susilaikys.
„Manau, kad susitarimas įvyko, jog Anušauskas dalyvaus posėdžiuose ir savo pasisakymus derins ir vykdys jam iškeltus uždavinius. Jei tai bus įgyvendinta, manau, kad jis pareigose liks. Bet mano nuomone – tai labai silpnas ministras“, – sakė D. Gaižauskas.
S. Skvernelis: nerimą kelia tai, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl brigados
Pastabų A. Anušauskui turėjo ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors, jo teigimu, kalbėti apie interpeliaciją ministrui nereikia, Krašto apsaugos ministerija į NSGK poziciją turėtų įsiklausyti įdėmiau.
„Vyriausybė yra atskaitinga parlamentui. Patinka ar nepateka, bet Vyriausybė turi su tuo susitaikyti“, – teigė S. Skvernelis.
„Komitetas nėra dekoracija, jis turi teisę skelbti idėjas ir pasiūlymus. Tą NSGK sėkmingai daro. Ir dažnai greičiau bei geriau nei Krašto apsaugos ministerija“, – pridūrė ekspremjeras.
Visgi S. Skverneliui nerimą kėlė ne tiek A. Anušausko komunikacija, kiek faktas, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl vokiečių karių brigados dislokavimo.
„Šiandien tikrai toks interpretavimas ir skirtingas teksto suvokimas kelia didelį nerimą“, – sakė politikas.
„Kažkokio postūmio čia dar reikėtų. Gal galėtų būti pranešimas kaip supranta Vokietijos ir Lietuvos vyriausybės tarp kanclerio ir mūsų prezidento pasiekto susitarimo esmę“, – svarstė S. Skvernelis.
„Jei abi šalys skirtingai supranta tą susitarimą prasideda definicijos: ar iki brigados, ar brigada, ar Lietuvai, ar Lietuvoje. Tai yra jau nesusipratimas“, – sakė politikas.
A. Anušauskas: Vokietija mūsų dedamas pastangas vertina ir nuo savo įsipareigojimų neatsitraukia
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vokietija neatsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministras akcentuoja, kad Lietuva taip pat tęs savo darbus, jog Vokietijos brigadai reikiama infrastruktūra Lietuvoje būtų sukurta.
„Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina. Tai viešai pasakė Briuselyje ir aš manau, kad ir kituose formatuose tai yra vertinama. Svarbiausiai yra nuoseklus darbas iš abiejų pusių. Tai jie vertina, kad Madrido sumito rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų, tai yra juos vykdo“, – žurnalistams po apsilankymo trečiadienį vykusiame (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) NSGK posėdyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad Lietuva savo įsipareigojimus kurti brigadai reikiamą infrastruktūrą – vykdys.
„Turiu pasakyti, kad Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų. Mes savo namų darbų irgi nekeičiame, juos darysime. Priimsime įstatymus ir aš manau, kad prie įstatymų priėmimo prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – patikino A. Anušauskas.
„Atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus priimami infrastruktūros statymui svarbūs įstatymai“, – taip pat sakė jis.
Tikriausiai daug kas prisimena spektaklį panašiu pavadinimu. Jame pagrindinis herojus, užkietėjęs lošėjas ir chuliganas, apsimeta nepakaltinamu kvailiu ir atsiduria psichiatrinėje ligoninėje, kur, pasirodo, ten esanti tvarka ir realybė daug žiauresnė negu kalėjime. Tik žmonės – protingesni už tuos, kuriuos esame linkę vadinti pasaulio išmintingaisiais…
Kažkas panašaus pastaruoju metu vyksta ir Lietuvos politinėje padangėje.
2016-aisiais, kuomet Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus laimėjo taip vadinami Ramūno Karbauskio „valstiečiai“, iš pradžių atrodė, jog tarsi ir papūtė gaivesnis vėjas. „Valstiečiai“ ryžtingai užsimojo kovoti prieš lyg maras plintantį girtavimą. Pabrango alkoholiniai gėrimai, sutrumpėjo prekybos jais laikas, pailgėjo amžius, kai juos gali nusipirkti.
Taip vadinama profesionalų vyriausybė ėmėsi ir kitų policinių reformų. Ar jos veiksmingos? Priimtas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuomet už vairavimą neblaiviam (daugiau kaip 1,50 prom.) numatyta net laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Ar ji šiandien taikoma, – tai jau kitas klausimas, vertas rimtos analizės. Bet praktika rodo, jog iš esmės niekas taip ir nepasikeitė.
Tačiau pirmas „valstiečių“ suklupimas buvo skandalingoji Karbauskio „Gretos istorija“. Karbauskis raitėsi tarsi pagautas ungurys neigdamas bet kokias sąsajas su gražiais kailiniais, prabangiu automobiliu besipuikuojančia moterimi, kol yla pagaliau išlindo iš maišo.
Tai buvo pirmoji valdančiųjų vedlio asmeninė krizė.
Bet vėliau ji užsimiršo. Žmogaus atmintis trumpa, sako liaudies išmintis. O ypač – greitai besisukančiame pasaulyje.
Dar buvo švietimo „reforma“, mokytojų streikai ir švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės fiasko. Politinėje padangėje sužibo ryški Agnės Širinskienės, ištikimiausios Karbauskio bendražygės, žvaigždė. Ji „žibėjo“ iki tol, kol „charizmatiškoji“ politikė, aukodamasi dėl naujai sudarytos Seimo valdančios koalicijos, „nepaskolino“ savęs Remigijui Žemaitaičiui, kurio frakcija Seime subyrėjo netekus vieno nario.
Kažkas tai pavadino sąvadavimu, o iš tikrųjų, tai – politinė prostitucija.
Braškantis „valstiečių“ laivas pradėjo dar labiau skęsti, kuomet premjeras, kandidatuodamas į prezidentus, net nepateko į antrąjį turą, nors Karbauskis nuo kalno gyrėsi, jog jo partiją laimės visus rinkimus: ir Savivaldybių, ir Prezidento, ir Europarlamento. Nelaimėjo, nors vedlys Karbauskis ligi šiol mano, kad laimėjo.
Atsirado vis labiau gilėjantis plyšys tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio.
Trintis „valstiečių“ viduje ypač išryškėjo formuojant naująją Seimo daugumą. Moralinis Karbauskio veidas pasirodė, kai vardan daugumos jis sutiko ją formuoti net su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, kuri yra teisiama, frakcija, nors prieš rinkimus dievagojosi, kad jokiu būdu to nedarytų.
Garbės kodeksas jau nebegalioja.
Ir štai socialdarbiečiai (nors niekas taip ir nežino, kas jie tokie, išskyrus užpelkėjusį Gediminą Kirkilą), kurie taip pat koalicijoje, panoro Seimo pirmininko posto.
„Valstietis“ Viktoras Pranckietis savanoriškai niekaip nesutinka užleisti savo posto. Sako, kadais buvęs Uspaskicho statytinis Seimo pirmininkas V. Gedvilas jam pataręs to nedaryti.
V. Pranckietis yra vienas iš populiariausių politikų (jeigu tokių dar apskritai likę veikiančioje politikoje), ir pats sakosi gerai dirbantis, tačiau, kaip bežiūrėtum, atrodo apgailėtinai. Trūksta išdidumo, trūksta elementarios savigarbos.
Kad Seimą, įstatymų lopšį, yra ištikusi reputacinė krizė, regis, niekas, sveikai mąstantis, šiandien neabejoja. Tai gal jį dar išgelbėtų išankstiniai rinkimai?