Maskva, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė uždaryti „Memorial“, žymiausią šalies žmogaus teisių gynimo organizaciją, kuri rašė Stalino laikų valymų kroniką ir simbolizavo posovietinę demokratizaciją.
Teisėja Alla Nazarova nurodė uždaryti „Memorial International“, organizacijos centrinę struktūrą, dėl to, kad ji nesilaikė „užsienio agento“ taikomų reikalavimų, t. y. nežymėjo visų publikacijų etiketėmis, kaip reikalauja įstatymas.
Teisės aktuose apie „užsienio agentus“, primenančiuose Stalino laikus, organizacijos, gaunančios lėšų iš užsienio, įvardijamos kaip prieštaraujančios Rusijos interesams.
Prokurorai taip pat kaltino „Memorial International“ Sovietų Sąjungos ir jos pergalių atminimo menkinimu bei „nacių nusikaltėlių“ reabilitavimu.
Per antradienio posėdį prokuroras sakė, kad „Memorial“ „sukuria klaidingą SSRS kaip teroristinės valstybės įvaizdį ir menkina Antrojo pasaulinio karo atminimą“.
„Buvo nuspręsta uždaryti „Memorial International“ ir jos regioninius padalinius“, – „Telegram“ programėlėje pranešė organizacija.
Teismo sprendimas, kurio nebus galima apskųsti Rusijos teisme, yra didžiausias smūgis organizacijai, kurią 1989 metais įkūrė sovietų disidentai, tarp jų – ir Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas.
Organizacija yra laisva struktūra, susidedanti iš vietose registruotų organizacijų, o „Memorial International“ tvarko didelius organizacijos tinklo archyvus Maskvoje ir koordinuoja jos darbą.
„Memorial“ daug metų sudarinėjo Sovietų Sąjungoje, ypač liūdnai pagarsėjusiame kalėjimų stovyklų tinkle Gulage, įvykdytų žiaurumų sąrašus.
Sprendimas uždaryti „Memorial“ vainikuoja susidorojimą su valdžios kritikais. Žymiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas – įkalintas, jo organizacijos – paskelbtos neteisėtomis, nepriklausoma žiniasklaida ir teisių gynimo organizacijos – nutildytos.
Tačiau „Memorial International“ draudimas išsiskiria net ir dabartinėje situacijoje. Jos šalininkai teigia, kad uždarymas rodo Rusijos posovietinio demokratizacijos proceso eros, kuriai šį mėnesį sukanka 30 metų, pabaigą.
Antradienį dešimtys šalininkų susirinko prie teismo rūmų stingdant šalčiui, o keli žmonės buvo sulaikyti.
Viena jų, Marija Biriukova, sakė, kad Rusijai reikalingas „Memorial“, kad šalis nekartotų praeities klaidų.
„Mes turime žinoti savo istoriją, kad gerai suprastume, kas vyksta. „Memorial“ sako tiesą ir jokiu būdu nežemina šalies“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Memorial“ teisininkai ir steigėjai neigia bet kokius rimtus pažeidimus, sakydami, kad organizacijos medžiaga buvo tinkamai pažymėta ir kad tik nereikšmingam dokumentų skaičiui galėjo trūkti etiketės.
Antradienio teismo posėdyje buvo svarstoma viena iš dviejų organizacijai iškeltų bylų. Prokurorai taip pat reikalauja, kad teismas uždarytų „Memorial“ žmogaus teisių centrą, kaltindami jį toleruojant „terorizmą ir ekstremizmą“, šalia „užsienio agentų“ įstatymų pažeidimų.
Trečiadienį įvyks teismo posėdis šiai bylai svarstyti.
Iš Briuselio praneša Eltos specialioji korespondentė Rūta Grigolytė
Europos Komisijos (EK) numatytas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui yra „teisingas“, o jeigu uždarymo darbai vyktų greičiau, būtų skirta „papildomų milijonų“, kad darbai nevėluotų, Eltai sakė už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris.
„Manau, kad procentinė proporcija taip mūsų biudžeto ir Lietuvos biudžeto yra labai teisinga. Mano nuomone, mūsų pasiūlymas yra patikimas, kad būtų tęsiami išmontavimo ir eksploatacijos nutraukimo darbai. Jeigu eksploatacijos nutraukimas vyktų sparčiau, nei prognozuojame, yra mūsų įsipareigojimas suteikti papildomus milijonus, kad nebūtų darbų atidėliojimo. Aš tikrai pasisakyčiau „už“ ir manau, kad visi sutiktų skirti tam tikrą papildomą sumą“, – Eltai sakė ES komisaras.
Jis pabrėžė, kad ES turi aiškų įsipareigojimą finansuoti Ignalinos AE uždarymą, tačiau esą nėra didelio spaudimo laiko prasme.
„Projektas bus užbaigtas iki 2038 metų. Taigi tai apims dar dvi ilgalaikes ES finansines perspektyvas. Žinau šį didžiulį projektą nuo 2010 metų. Dėl jo bendravau su skirtingomis jūsų Vyriausybėmis. Ignalinos uždarymo darbo grupė su manimi palaiko glaudų ryšį. Vyksta derybos. Esame pakeliui“, – kalbėjo G. Oettingeris.
Kaip ELTA jau yra skelbusi, skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų.
Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija (EK) Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.
Pavasarį Ignalinos AE lankiusi (Europos Parlamento) EP Biudžeto komiteto vadovė Ingeborga Grasslė žėrė kritikos Lietuvai, kad šalis prašo daug pinigų Ignalinos AE uždarymui, tačiau esą nepagrindžia šio poreikio.
Vasarą elektrinę aplankė ir EP pranešėja Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimu Rebecca Harms. Ji sakė, kad, ES vykstant diskusijoms dėl finansavimo elektrinės uždarymui skyrimo, ji stengiasi visus sutelkti prie apskritojo stalo, kol Lietuvos Vyriausybė galutinai išsiaiškins, kokie yra finansavimo poreikiai, kurie yra didesni nei EK siūlomas finansavimas.
Rugsėjį R. Harms EP pateikė projektą, kuriame siūloma kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje Ignalinos AE uždarymui skirti 780 mln. eurų – tiek, kiek prašo Lietuva, ir 230 mln. eurų daugiau, nei siūlė skirti EK.
EK siūlyme taip pat numatytas ne tik ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje, bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų – ir pačios Lietuvos indėlio dydis. EK pasiūlė Lietuvos indėlį didinti – siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų. Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų.
Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyviųjų medžiagų saugojimu. Didžioji dalis darbų bus baigti apie 2030 metus, visi – 2038 metais.