angelas_1

Šią skulptūrą Karveliškių kapinėse pamačiau daugiau kaip prieš metus, ankstyvą pavasarį, kai dar buvo sniego. Tada nežinojau, kas jos autorius, kas užsakytojas, kokia jos prasmė. Šiuolaikiniai meno kūriniai ne taip lengvai iššifruojami: priklauso nuo žiūrovo išprusimo, vaizduotės, fantazijos. Karveliškių Angelas! Ir iškart aš prisiminiau Alytaus Laisvės Angelą (skulptorius Antanas Aleksandravičius), kurį esu matęs dar vaikas: baltą, aukštai iškilusį sulig pušų viršūnėmis (13 m.), šalia gražiausio pasaulyje parko, kurį tada vadindavome paprastai, lietuviškai – miesto sodas.

Continue reading „Angelo sparnas“

kaziukas_1

Vaikščiodamas po Kaziuko mugę, sutikau pažįstamą, netolimą kaimyną siuvėją Martyną. Kadangi senokai į jį kreiptis beteko, nes dabar parduotuvėse bei įvairiuose salonuose gatavų naujų, o „humanose“ padėvėtų bei taip pat naujų rūbų perteklius, nebuvo ir reikalo lankytis. Apsilankau pas jį, jei reikia kelnių juosmenį ar švarką praplėsti. Susitikimu apsidžiaugiau, nes išmintingasis siuvėjas man ne tik rūbą pasiūdavo, bet pokalbiuose atskleisdavo tokius dalykus, kokių nei istorikai, nei sociologai, nei filosofai tarsi nepastebi. Vaikščiojom, grožėjomės gausybe meno šedevrams prilygstančių gaminių, kalbinom kūrybingus gamybininkus ir drauge prekeivius. Pasirodo, dauguma tų deimančiukų yra formalūs bedarbiai, tačiau drožinėja, pina, mezga, siuvinėja, puodus žiedžia, iš įvairiausios vietinės medžiagos tikrus stebuklus kuria.

Continue reading „Kaziuko mugėje išgirstas siuvėjo pasakojimas apie perteklių“