Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, manydamas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai suvaržė jo, kaip Tautos atstovo, teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybės interesus, nes uždraudė net Seimo posėdžio metu kalbėti apie procesus, kurie Seimo nario nuomone, gali būti naudingi Rusijai, Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 10 d. sprendimą apeliacine tvarka skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), o jei reikės – ir Europos Sąjungos institucijoms.
Seimo narys kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą, kurioje pripažinta, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus ir nurodyta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
Liepos 10 d. VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario Ž. Pavilionio skundą, atsakovams Seimo kanceliarijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui – Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ – dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies.
VAAT panaikino Seimo etikos sargų išvados 2 punktą, kuriuo Seimo narys Ž. Pavilionis įpareigotas artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
„Ketinu skųsti Vilniaus apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kadangi demokratija privalo būti apginta, o laisvoje Europos Sąjungos valstybėje negali įsitvirtinti precedentas, kuriuo net politikams būtų draudžiama priešintis A. Dugino idėjoms. Tautos atstovo laisvą mandatą ir saviraiškos laisvę laikau fundamentaliu demokratijos veikimo pagrindu, o Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą – pažeidžiančia indemnitetą, kurį garantuoja Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti absoliutų draudimą persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą“, – pažymėjo parlamentaras. Bendrijos „Romuva” krivė Inja Trinkūnienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot Seimo nario, jo kalba Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu, 2019 m. birželio 27 d., išsakyta jam atliekant konstitucinę Tautos atstovo priedermę, siekiant, be kita ko, atkreipti dėmesį į procesus, kurie gali būti naudingi Rusijai.
Pasak krivės Inijos Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.
Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
