Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Austrijos Vyriausybei įspėjant sąjungininkes apie galimus Rusijos įsilaužimus į Vakarų energetikos sistemas bei numatomus elektros energijos tiekimo pertrūkius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog tokie incidentai itin drastiškų pasekmių nesukeltų.
Pasak jo, Lietuva – kitaip nei dalis kitų Vakarų Europos valstybių – eilę metų suvokė Maskvos grėsmę, todėl iš anksto rengėsi galimam energetiniam šantažui.
„Šiai dienai galime pasakyti, kad katastrofiškų padarinių mums atjungimas nuo Rusijos energetikos valdomos sistemos tikėtina nesukeltų“, – Eltai nurodė K. Budrys.
„Mūsų planavimas, pasirengimas, tam tikrų pažeidimų identifikavimas yra daug aukštesniame lygyje – pradedant jau vien nuo supratimo – negu kad kitų valstybių. (…) Mes esame šalia Rusijos, kuri mums vykdė gamtinių dujų nutraukimą, naftos tiekimo nutraukimą. Su elektra tų incidentų tiesioginių gal ir nebuvo. Visų kitų priemonių aibę mes matėme ir mūsų išvada buvo tokia – mes turime būti atsparūs. Dėl to mes darėme darbus lygiai taip pat planuodamiesi savo sistemų atsparumą – planuodami susijungti su kontinentine Europa tam, kad negalėtų manipuliuoti mūsų priklausomybe BRELL žiedu ir panašiai. Tai tas mūsų namų darbų bagažas yra didelis“, – aiškino jis.
Tuo metu kitose valstybėse, tiesiogiai nesusidūrusiose su Kremliaus grėsmėmis, pasirengimo nebuvo, pastebėjo K. Budrys. Todėl ir energijos tiekimo trūkiai, pasak jo, tokias šalis gąsdina labiau. Visgi, prezidento patarėjas viliasi, jog pastarųjų valstybių vyriausybės imsis atitinkamų veiksmų ir stiprins savo atsparumą Maskvos grasinimams.
„Kitose šalyse vien minties prileidimas, kad gali kažkas išnaudoti energetikos sistemas ar stabilumą, siekiant politinių tikslų, yra nauja. Mes stebimės, kaip jiems tai yra nauja, nes mes su tuo ir dirbome, ir atskiras politikas, strategijas, priemones įgyvendinome. Tose situacijose kitos šalys turi spartinti savo sprendimus. Čia labiau atkreipčiau dėmesį ne į tikimybę, o į pažeidumą ir atsparumą. Kuo daugiau valstybių galvos, kokios galėtų būti ir kaip turėtų būti atsparesnės, tuo geresnę situaciją mes turėtume ir bendrai Europoje“, – nurodė K. Budrys. Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad šią savaitę interviu leidiniui „Welt“ Austrijos gynybos ministrė Claudia Tanner teigė, jog šalis intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
„Klausimas yra ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: [prezidentui Vladimirui] Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – sakė C. Tanner.
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.
Policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas, taip pat aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
Be to, C. Tanner sakė, kad šalies vyriausybė iki 2025 metų planuoja investuoti 180 mln. eurų į 100 vadinamųjų savarankiškų „kareivinių“, kurios turės pakankamai energijos ir galės autonomiškai veikti dvi savaites, plėtrą. Taip pat planuojama 12 tokių kareivinių išplėsti ir paversti „saugumo salomis“, kurios krizės atveju galėtų tapti kontaktiniais punktais civiliams pagalbininkams ir teisėsaugos pareigūnams.
