Palestiniečiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį šimtai palestiniečių keliuose Vakarų Kranto miestuose surengė protestų, prieš įvyksiant ceremonijai, kurios metu Vašingtone bus pasirašyti santykių normalizavimo sandoriai tarp dviejų Persijos įlankos šalių ir Izraelio.
Demonstrantai mojavo Palestinos vėliavomis ir laikė ženklus, ant kurių buvo matyti užrašai „Ne normalizacijai ir okupacijai“. Ši diena buvo pavadinta „Populiariojo atmetimo diena“ (angl. Day of Popular Rejection).
Vėliau planuojama surengti papildomą protestą Ramalos mieste.
Ceremonija, kurios metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Bahreinas pasirašys atskirus santykių normalizavimo sandorius su Izraeliu, vyks Baltuosiuose rūmuose ir įtvirtins pirmuosius didelės svarbos susitarimus tarp arabų šalių ir žydų valstybės per ketvirtį amžiaus.
Viename susitarimų taip pat numatomas Izraelio atsisakymas aneksuoti Vakarų Krantą. Palestiniečių skausmas. EPA – ELTA nuotr.
Palestinos valdžia kritikuoja šiuos taikos sandorius, kurie sudarinėjami nepaisant to, jog nėra vykdomas joks rimtas taikos procesas.
Palestiniečių frakcijos paragino antradienį surengti demonstracijų prie JAV, Izraelio ir Bahreino ambasadų visame pasaulyje.
Mauritanijos sostinėje Nuakšote saugumo pajėgos išvaikė prie JAV ambasados vykusį protestą. Demonstrantai laikė plakatus su įvairiais šūkiais ir taip atmetė bet kokį santykių su Izraeliu normalizavimą.
Tūkstančiai palestiniečių Gazoje protestavo prieš Izraelio aneksijos planus. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių palestiniečių trečiadienį Gazos mieste protestavo prieš Izraelio planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto.
Protestuotojai mojavo Palestinos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš Izraelį ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
Pagal Izraelio koalicijos susitarimą, liepos 1 dieną buvo numatyta žengti pirmuosius žingsnius aneksijos planų įgyvendinimo link.
Tačiau, regis, konkrečių veiksmų kol kas nebus imamasi. Regiono bendradarbiavimo ministras Ofiras Akunis trečiadienį teigė, kad aneksiją bus pradedama vykdyti vėliau liepą.
Tarp žmonių, prisijungusių prie palestiniečių protesto, buvo Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ lyderis Yahiya Sinwaras. Jis pabrėžė, kad palestiniečiai ir jų pasipriešinimas užkirs kelią plano ir D. Trumpo „šimtmečio sandorio“ sėkmei.
Visų proteste dalyvavusių Palestinos frakcijų atstovas Sa’dis A’abedas teigė, kad „okupacija neilgai mėgausis ramybe.“
„Kaip mūsų žmonės su trenksmu surengė revoliuciją ir intifadą 1987 metais, taip jie (ir dabar) nustebins okupantą ir pasaulį tokia kovos banga, kurios niekas nesitikėjo“, – teigė jis.
Pirmoji intifada, ar palestiniečių sukilimas, prasidėjo 1987 metais ir pasibaigė 1993-iaisiais. Antroji intifada vyko 2000-2005 metais.
Praėjusią savaitę „Hamas“ paskelbė, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo paskelbimui“.
Izraelis 1967 metais okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai šias teritorijas priskiria savo valstybei – Rytų Jeruzalė laikoma jos sostine.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio lėktuvai ankstų šeštadienį sudavė smūgį palestiniečių islamistinio judėjimo „Hamas“ pozicijoms Gazos Ruože, reaguojant į penktadienį iš Gazos Ruožo surengtą raketų ataką.
Izraelio ginkluotųjų pajėgų teigimu, reaguojant į penktadienį Izraelio link paleistas dvi raketas, šalies naikintuvai smogė amunicijos ir raketų „gamykloms“ pietinėje Gazos Ruožo dalyje.
Kaip teigė ginkluotosios pajėgos, penktadienį iš „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Izraelio teritorijos link buvo paleistos dvi raketos.
Apsikeitimas ugnimi įvyko kelios dienos po to, kai „Hamas“ įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygsta „karo prieš palestiniečius paskelbimui“.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Tikimasi, kad po kelių dienų Izraelio vyriausybė paskelbs pirmuosius aneksijos žingsnius okupuotame Vakarų Krante.
Tai pirmoji raketų ataka iš Gazos Ruožo nuo gegužės pradžios.
Hamas ir Izraelis pastaraisiais dešimtmečiais triskart kariavo. Paskutinis kartas buvo 2014 metais, žuvo 2 251 palestinietis ir 74 žmonės Izraelio pusėje.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo prieš palestiniečius paskelbimui“. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Pasipriešinimas sprendimą aneksuoti Vakarų Krantą ir Jordano slėnį laiko karo prieš mūsų žmones paskelbimu“, – teigė „Hamas“ ginkluoto sparno atstovas Abu Ubaida.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį. Pirmieji žingsniai gali būti žengti jau liepos 1-ąją.
1967 metais Izraelis okupavo Vakarų Krantą kartu su Rytų Jeruzale, Gaza ir Sirijos Golano aukštumomis. 1980 metais Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę, o Golano aukštumas – 1981 metais, nors dešimtmečius nė vienas žingsnis nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu. Jordano slėnis ir šiaurinė Negyvosios jūros dalis sudaro apie trečdalį Vakarų Kranto.
Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjamimas Netanyahu, anot žiniasklaidos, yra parengęs mažiausiai keturis galimos teritorijų Vakarų Krante aneksijos scenarijus. Žinių portalas „Axios“ rašo, kad premjeras juos trečiadienio vakarą pristatė gynybos ir užsienio reikalų ministrams Benny‘iui Gantzui ir Gabi Aschkenasiui.
Variantų spektras siekia nuo 30 proc. Vakarų Kranto aneksijos iki veikiau simbolinės nedidelių teritorijų aneksijos, rašo portalas, remdamasis su situacija susipažinusiu šaltiniu. B. Netanyahu biuras ketvirtadienį šios informacijos komentuoti nenorėjo.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo planu, nori aneksuoti iki 30 proc. Vakarų Kranto. Pirmieji žingsniai gali būti žengti liepos 1-ąją. JAV teigia pritarsiančios Izraelio veiksmams, jei dėl jų sutars aukšti šalies politikai. Lapkritį JAV vyks prezidento rinkimai, D. Trumpo konkurentas juose Joe Bidenas yra prieš aneksiją.
B. Gantzas ir G. Aschkenasis – abu jie priklauso aljansui „Mėlyna ir balta“, kuris yra B. Netanyahu „Likud“ koalicijos partneris, anot pranešimo, premjerui pareiškė esantys prieš teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, aneksiją. Be to, jie nori matyti aneksijos diplomatinį kontekstą, taip pat reikalauja atlygio palestiniečiams. Atitinkami pokalbiai baigėsi be rezultatų ar reikšmingos pažangos. B. Netanyahu yra už ryžtingesnius veiksmus įgyvendinant aneksijos planus nei B. Gantzas.
Izraelis per Šešių dienų karą 1967 metais, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai nori šių teritorijų savo valstybei.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Izraelio planas aneksuoti beveik trečdalį Vakarų Kranto gali nulemti „XXI amžiaus apartheidą“, antradienį teigė Jungtinių Tautų (JT) nepriklausomų ekspertų grupė.
Ekspertai tvirtino, kad aneksija pažeistų JT Chartiją ir Ženevos konvencijas, taip pat pablogintų žmogaus teisių pažeidimų situaciją Vakarų Krante.
Ekspertai paskelbė, kad 53 metus trunkanti Izraelio Vakarų Kranto okupacija nulėmė „didelius žmogaus teisių pažeidimus“ prieš palestiniečius.
„Po aneksijos žmogaus teisių pažeidimų būtų tik daugiau, – teigė ekspertai. – Iš Vakarų Kranto liktų tik palestiniečių Bantustanas, atskirtos salelės, iš visų pusių apsuptos Izraelio, nesusisiekiančios su išoriniu pasauliu.“ Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Izraelis neseniai paskelbė, kad imsis saugumo kontrolės tarp Viduržemio jūros ir Jordano upės, – teigia ekspertai. – Taigi, kitą rytą po aneksijos jau bus įtvirtinta šiaip jau neteisinga realybė: dvi žmonių grupės, gyvenančios toje pačioje teritorijoje, valdomos tos pačios valstybės, bet iš principo neturinčios vienodų teisių. Tai XXI amžiaus apartheidas.“
Kartu su įvairiomis JT darbo grupėmis pranešimą pasirašiusi nepriklausomų ekspertų grupė, kurią sudaro 40 atstovų, neatstovauja JT, tačiau organizacijai pristato tyrimų ataskaitas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
Palestinos vėliava. ELTA nuotr.
Palestiniečių vadovybė pateikė kontrapasiūlymą JAV Artimųjų Rytų planui. Palestiniečiai siūlo įkurti „suverenią, nepriklausomą, demilitarizuotą Palestinos valstybę“, antradienį žurnalistams Ramaloje sakė ministras pirmininkas Mohammedas Shtayyehas. Pasiūlymas esą numato „nežymius sienų pakeitimus ten, kur reikia“.
Dokumentas prieš kelias dienas pateiktas JAV, Rusijai, JT ir ES. Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
JAV vyriausybė sausio pabaigoje pristatė savo ginčytiną Artimųjų Rytų planą. Jis numato žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksiją. Palestiniečiai, anot JAV plano, gautų galimybę turėti savo valstybę – tačiau be strategiškai ir ekonomiškai svarbaus Jordano slėnio Vakarų Krante ir be sostinės Rytų Jeruzalės.
Naujoji Izraelio vienybės vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir buvusio jo priešininko Benny‘io Gantzo, liepos 1-ąją ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų planui įgyvendinti.
Didelė dalis tarptautinės bendruomenės palestiniečių teritorijų aneksiją vadina tarptautinės teisės pažeidimu.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patvirtino savo planus aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes turime istorinę galimybę, kokios nebuvo nuo 1948 metų, žengti diplomatinį žingsnį ir apdairiai paskelbti suverenitetą Judėjoje ir Samarijoje“, – sakė jis pirmadienį, paminėdamas Izraelio valstybės sukūrimo metus ir biblinius Vakarų Kranto vardus. B. Netanyahu pabrėžė, kad laiko tai vienu svarbiausių naujosios savo vyriausybės uždavinių. „Tai didelis šansas, kuriuo negalime nepasinaudoti“, – kalbėjo jis.
Palestiniečiai tuo tarpu tokį žingsnį traktuoja kaip nelegalią okupuotų teritorijų aneksiją. Jie šias teritorijas mato būsimos Palestinos valstybės dalimi. Protestuodami prieš B. Netanyahu ketinimus, palestiniečiai praėjusią savaitę paskelbė nutraukiantys bendradarbiavimą saugumo klausimais su Izraeliu ir JAV. Izraelis užėmė Vakarų Krantą 1967-aisiais per Šešių dienų karą.
N. Netanyahu siekia žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante suvereniteto. Vyriausybės konsultacijos šiuo klausimu turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
Būtų primityvu iš politikos reikalauti absoliutaus padorumo, sąžiningumo, tikslumo. Mūsų būtis – lyg susipainioję žvejo tinklai. Surask, kur pradžia, kur – pabaiga. Susigaudyk, kada matome priežastį, o kada – pasekmę.
Kada bus įkurta Palestinos valstybė?
Tačiau norėtųsi, kad mes prisilaikytume bent minimalių lygybės principų: jei aniems taikau griežtus reikalavimus, tai ir su šiais ponais privalau žaisti pagal panašias žaidimo taisykles. Kuo mažiau dvigubų, trigubų, keturgubų standartų! Dabar retsykiais (laimė – ne visada) turime mišrainę, kuri ant šeimininkės stalo atrodo kaip puikiausias kulinarijos stebuklas, bet jei paragautume – nedelsdami išspjautume.
Kai kritikuojame Krymą okupavusią Rusiją, kodėl nepriekaištaujame Vakarų kranto gyvenvietes aneksuojančiam Izraeliui? Suprantama, Lietuva negali drąskyti akių Izraeliui, nes jis yra labai svarbus mūsų strateginės partnerės JAV sąjungininkas ir bičiulis. Kibti į atlapus Izraeliui – tai plėšyti JAV vadovų švarkus.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau gal Lietuva pajėgtų bent truputėlį santūriau pataikauti Tel Avivui, gal mums privalu domėtis ne vien žydų naujakurių, bet ir palestiniečių vargais? Retsykiais susimąstykime, kodėl Izraelio valstybė senų seniausiai įkurta, pripažinta, o palestiniečiai iki šiol negali pasigirti turį valstybingumą? Sakote, palestiniečiai – blogieji, o žydai – šventieji? Esate įsitikinę, kad jei radikalus islamo judėjimas „Hamas“ sudėtų ginklus, Izraelis nebeblokuotų Palestinos valstybės įteisinimo procesų, liautųsi plėtęs savo įtaką palestiniečių žemių sąskaita? Surastų naujų priežasčių…
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Štai Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu grasina aneksuosiąs likusias Vakarų Kranto teritorijas, reikalauja, kad didžiosios Pasaulio valstybės pripažintų Golano aukštumas esant Izraelio teritorija. Palyginkime šiuos Izraelio Ministro Pirmininko ketinimus su tuo, kaip elgiasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ką regime – panašumus ar skirtumus? Nors Jungtinės Tautos – organizacija, kur daug kalbama ir dažniausiai nieko rimto nenuveikiama, bet vis tik pravartu prisiminti, kaip jos vertina Izraelio agresyvumą: „rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“.
Kas aprašys dušanskių ir raslanų nusikaltimus?
Dabar – kita sudėtinga tema. Vos tik Seimo narys istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė mūsų parlamentui priimti oficialią rezoliuciją, jog lietuvių tauta dėl Holokausto niekuo dėta, tuoj atsirado prieštarautojų, kam gi to reikia? Esą ”joks Izraelio premjeras ar prezidentas, joks aukštas valstybės atstovas nėra kaltinęs Lietuvos valstybės ar lietuvių tautos, kaip kolektyvo, vykdžius Holokaustą. To niekada nėra dariusi ir Lietuvos žydų bendruomenė“. Omenyje turiu kad ir istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Zigmo Vitkaus straipsnį „Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo…“ Kas tuo abejoja? (LRT.lt).
Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojasPetras Raslanas, NKVD tardytojas, Rainių žudynių organizatorius
Taip, Izraelio prezidentai ir premjerai viešai niekur niekad mums neprikergė hitlerinės Vokietijos nuodėmių. Vienas Izraelio ambasadorius savo vizitu net pagerbė iškilaus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukrą. Bet ar to užtenka? Leiskite pastebėti, kad Izraelio valdžia niekad niekur niekada viešai, oficialiai nepasmerkė akiplėšiškai lietuvius terorizuojančių zurofų, vyzentalių. Ši aplinkybė – neverta dėmesio? Manote, kad čia neįmanoma klastinga intriga: jūs – lokite, o mes apsimesime, kad nieko nežinome, nieko negirdime…
Nejaugi aplinkybė, jog Lietuvos žydų bendruomenė iki šiol neišleido knygų, kuriose būtų skrupulingai analizuojami dušanskių ir raslanų nusikaltimai Lietuvos valstybei, – nežeidžia mūsų savigabos? Mes, lietuviai, net suplukę fiksuojame kiekvieną žydams padarytą skriaudą. Visuomet atsiprašome, visuomet atgaulaujame. Ir tai – teisinga, sąžininga, gražu, padoru. Bet galų gale kada Lietuvos knygynų lentynose pasirodys dušanskių ir raslanų žiaurumus atskleidžiantys veikalai lietuvių, rusų, anglų kalbomis? Kas tai, jei ne dvigubi standartai: jie negali pamiršti skriaudų, mes – mes privalome pamiršti viską?
Lenkiška Konstitucija
Štai Seimui siūloma 2021 metus paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
Gal ir gražu. Juk 2021-aisiais sukaks Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės. Be to, kaip skelbia ELTA, „Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje“.
Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
Tikiu, jog toji Konstitucija – labai puikus dokumentas vertinant ją teisiniu požiūriu ar ieškant pažangių demokratinių nuostatų. Tačiau negaliu pamiršti kadaise daryto interviu su šviesios atminties politiku, filosofu Romualdu Ozolu. Jis jau senų seniausiai piktinosi Lietuvos Seimu, besiruošiančiu liaupsinti Konstituciją, iš kurios buvo ištrintas … Lietuvos valstybės vardas! Tuomet R.Ozolas nuoširdžiai stebėjosi, kodėl Lietuva pratinama dievinti Konstituciją, kurią prisimindami mes privalėtume raudonuoti iš gėdos? Juk Lietuva tapo Lenkijos provincija, lietuvius apgavo, paniekino, nugalėjo. Mes tapome jaunesniaisiais Lenkijos broliais…
Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl viešai teiraujuosi šią idėją parlamente stumiančio Seimo nario Eugenijaus Jovaišos – ar tai ta pati Konstitucija, kurią kritikavo R.Ozolas? Gal kažin ką painioju? Bet jei 2021-aisiais bus liaupsinama būtent R.Ozolo išpeikta Konstitucija, tada aš nieko nebesuprantu. Lietuva džiaugsis dokumentu, kuriame nebeliko jos vardo? Lenkai tąsyk pasirodė esą atkaklesni, gudresni, stipresni. Mus nustūmė į šalį. Tad dabar tegul vieni mėgaujasi pergalės šampano purslais. O jei Varšuvai vis tik negalime pasakyti itin griežto „ne“ (strateginis partneris, Suvalkų koridorius, bendros karinės pratybos ir t.t.), tai bent jau tą gėdingą dokumentų minėkime kiek įmanoma santūriau, kukliau.
Taivanietiškas galvosūkis
Filosofas Vytautas Radžvilas ragina Lietuvos valdžią, kad ši pripažintų Taivano nepriklausomybę. Suprask, šitaip pasielgdamas Vilnius būtų labai panašus į 1990-aisiais Lietuvą nepriklausoma valstybe pripažinusią Islandiją. Puikiai suprantu, kad demokratiškas Taivanas gražiau tvarkosi nei žemyninė komunistinė Kinija. Demokratija, žmogaus, spaudos, žodžio laisvė – visa tai pažangiau nei komunizmas, griežta piliečių priežiūra, karinė jėga.
Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet juk Taivane įsikūrę tie patys kinai, kaip ir anie, gyvenantys žemyninėje Kinijoje. Skirtumas tik toks: vienur – demokratija, kitur – komunizmas. Ar ši aplinkybė suteikia teisę Taivanui atsiskirti nuo Kinijos? Ar šiuo konkrečiu atveju jau nebegalioja šalių teritorinio vientisumo taisyklės? Perskaitykite V.Radžvilo tekstą „Apie padlaižystę, drakono erzinimą ir moralinę skolą“, kuriame aiškiai išdėliotos priežastys, kodėl galima pripažinti Kinijos Respublikos Taivaną esant nuo Pekino visiškai nepriklausoma šalimi. V.Radžvilas prirašė daug svarbių argumentų, tik apie valstybės teisę į teritorinį vientisumą, – nė menkiausios užuominos.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Jei Krymas tvarkysis kur kas demokratiškiau nei Ukraina, jei šis pusiasalis sugebės pažaboti korupciją, kyšininkavimą, taps demokratiškas, labai gerbiantis žmogaus, spaudos, žodžio laisves, o oficialusis Kijevas – ne, remiantis V.Radžvilo logika, Krymo valdžia taip pat turės teisę atsiskirti nuo Ukrainos? Jei Klaipėdos meras ir Klaipėdos savivaldybė tvarkysis pažangiau nei likusi Lietuva, uostamiesčiui leisime atsiskirti nuo Lietuvos?
Žinoma, jei Kinija pultų Taivaną, tada Lietuva neturėtų moralinės teisės tylėti. Bet ar dabar mes turime teisę itin drastiškai kištis į Kinijos vidaus reikalus? Ar tikrai tarp iš Sovietų Sąjungos išsiveržusios Lietuvos ir į griežtą Kinijos politinį glėbį sugrįžti nenorinčio Taivano – lygybės ženklas? Ko iš tiesų siekia Kiniją erzinti sumanęs filosofas? Prieš artėjančius Seimo rinkimus prireikė populiarumo, žinomumo?
Lietuvos viešojoje erdvėje pastebiu daug keistų nenuoseklumų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas antradienį paskelbė nutraukiantis visus susitarimus su Izraeliu ir JAV. Palestiniečių vadovybės susitikime Ramaloje jis sakė, kad tai apima ir susitarimus saugumo klausimais, pranešė naujienų agentūra „Wafa“. Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
Taip M. Abbasas reagavo į Izraelio aneksijos planus okupuotame Vakarų Krante. Jis jau praeityje yra išsakęs panašių grasinimų, tačiau jų neįgyvendino.
„Palestiniečių išsivadavimo organizacija ir Palestinos valstybė nuo šiandien atsisako visų sutarčių ir susitarimų su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, taip pat visų su tuo susijusių įsipareigojimų, įskaitant numatytus saugumo susitarimuose“, – kalbėjo M. Abbasas.
Izraelis esą dabar turi pats prisiimti atsakomybę dėl okupuotų teritorijų. JAV, kaip okupacinės valdžios partnerė, bus „visiškai atsakinga už palestiniečių tautos priespaudą“. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Naujoji Izraelio vyriausybė, sutinkamai su JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti gyvenvietes ir Jordano slėnį Vakarų Krante. Šiuos planus užsienis vertina kaip labai ginčytinus.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pradėjo savo penktąją kadenciją. Remiantis koalicine sutartimi su aljansu „Mėlyna ir balta“, jis šiuos planus jau liepą gali pateikti vyriausybei ir parlamentui. Tačiau kol kas nėra aišku, ar Izraelis iš tikrųjų taip skubės.
B. Netanyahu: naujoji Izraelio vyriausybė turėtų aneksuoti nausėdijas Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad naujoji vyriausybė, kurios ministrai sekmadienį buvo prisaikdinti, turėtų įteisinti Izraelio suverenitetą Vakarų Kranto žydų nausėdijose.
„Pats laikas pritaikyti Izraelio teisę ir parašyti dar vieną garbingą skyrių Sionizmo istorijoje“, – prieš vyriausybės prisaikdinimo ceremoniją Izraelio parlamente žydų gyvenviečių okupuotoje Palestinos teritorijoje klausimą komentavo B. Netanyahu.
„Žydų tauta gimė ir augo būtent šiose teritorijose. Šis veiksmas neatitrauks mūsų nuo taikos, jis mus priartins prie taikos“, – pareiškė B. Netanyahu.
Naujoji B. Netanyahu ir buvusio kariuomenės vado Benny Gantzo koalicinė vyriausybė vėliau penktadienį bus prisaikdinta, o buvusių oponentų susitarimą leis Izraeliui judėti Vakarų Kranto nausėdijos aneksijos link.
Tikėtina, kad toks žingsnis sukels tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą ir padidins įtampą Vakarų Krante, kur gyvena beveik 3 mln. palestiniečių ir apie 400 tūkst. izraeliečių. Izraeliečiai Vakarų Krante gyvena nausėdijose, kurios tarptautinės teisės požiūriu yra neteisėtos.
Savo kalboje b. Netanyahu tikino, esą nėra jokios abejonės, kad „šimtai tūkstančių mūsų brolių žydų Judėjoje ir Samarijoje visada liks ten, kur yra, pagal bet kokį galutinį taikos susitarimą“.
Judėja ir Samarija yra bibliniai terminai hebrajų kalba, kuriai Izraelis vadina Vakarų Krantą.
Tiesa, B. Gantzas savo kalboje neminėjo galimos Vakarų Kranto nausėdijų aneksijos.
Okupuotoje Vakarų kranto teritorijoje ketvirtadienį palestinietis automobiliu rėžėsi į Izraelio kariškius ir buvo nušautas, pranešė Izraelio karinės pajėgos.
„Užpuolikas dideliu greičiu važiavo tiesiai į Izraelio kariškius, stovėjusius greta karinio posto netoli Negohoto gyvenvietės, esančios į pietvakarius nuo Hebrono (pietinėje Vakarų kranto dalyje)“, – teigiama Izraelio karinių pajėgų pranešime.
Vienas Izraelio kariškis buvo sužeistas, o kitas šovė į automobilio vairuotoją, sakoma pranešime. Kariuomenės atstovas patvirtino, kad vairuotojas buvo nušautas.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras trečiadienį paskelbė ilgai lauktą ataskaitą apie bendroves, susijusias su žydų gyvenvietėmis Izraelio okupuotame Vakarų Krante, skelbia BBC.
Ataskaitoje įvardijama 112 verslo subjektų, kurie dalyvavo veikloje, susijusioje su tomis gyvenvietėmis. Tarp minimų įmonių yra „Airbnb“, „Booking.com“, „Expedia Group“ ir „Motorola Solutions“.
Pasak palestiniečių, ši ataskaita yra „tarptautinės teisės pergalė“. Izraelis pavadino ataskaitą „gėdinga“.
Maždaug 600 tūkst. žydų gyvena 140 gyvenviečių, pastatytų po 1967 m. Izraelio okupacijos Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Gyvenvietės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, nors Izraelis tai neigia.
Tai pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją, kuri draudžia okupuojančiai jėgai perkelti savo gyventojus į okupuotą teritoriją. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečiai jau seniai ragina pašalinti gyvenvietes, ir teigia, kad gyvenviečių kūrimas žemėje, skirtoje būsimai palestiniečių valstybei, praktiškai užkerta kelią tokios valstybės įkūrimui.
2016 metais JT Žmogaus teisių taryba įgaliojo vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą surinkti duomenis apie bendroves, dalyvavusias konkrečioje veikloje, susijusioje su tomis gyvenvietėmis. Tos veiklos apima įrangos ir medžiagų, palengvinančių gyvenviečių statybą ir plėtrą, tiekimą, įrangos, skirtos namų ir kitos nuosavybės griovimui, tiekimą ir pan.
Tūkstančiai palestiniečių surengė demonstracijas prieš D. Trumpo taikos planą
Antradienį tūkstančiai palestiniečių surengė protestą prieš JAV Artimųjų Rytų taikos planą, likus vos kelioms valandoms iki prezidento Mahmudo Abbaso kreipimosi Jungtinėse Tautose (JT).
Apskaičiuota, kad į Ramalos miesto, kuriame įsikūrusi palestiniečių valdžia, centrą susirinko 5–7 tūkst. palestiniečių, demonstracijai vadovavo premjeras Mohammedas Shtayyehas, informavo AFP žurnalistai.
Keli šimtai protestuotojų vėliau surengė dar vieną demonstraciją netoli Izraelio karinio patikros punkto Ramalos priemiestyje. Čia akmenimis svaidęsi jauni žmonės susirėmė su Izraelio kariškiais, kurie paleido ašarines dujas.
Palestinos Raudonojo kryžiaus organizacija informavo, kad susirėmimų metu sužeisti dvylika palestiniečių, du iš jų buvo pašauti guminėmis kulkomis.
Kiek vėliau antradienį M. Abbasas Niujorke kreipsis į JT Saugumo Tarybos nares ir dar kartą pakartos nepritarimą Donaldo Trumpo sausio 28 d. pristatytam Izraelio ir Palestinos taikos planui.
Protestus rengė M. Abbaso partija „Fatah“, tai buvo didžiausia prezidentą remiančių palestiniečių demonstracija per pastaruosius keletą metų.
Protestuotojai pasmerkė JAV taikos planą, skanduodami „Planas nepraeis!“. Iš daugelio miestų atvykę palestiniečiai laikė plakatus, taip pat ir su šūkiu „Palestina neparduodama!“
Pagal D. Trumpo planą Izraeliui suteikiamas suverenitetas ginčytiname Jeruzalės mieste, taip pat valstybei leidžiama prisijungti visas okupuotoje Vakarų kranto teritorijoje įkurtas nausėdijas. Mainais už tai palestiniečiai gautų pripažįstamą demilitarizuotą Palestinos valstybę likusiose Vakarų kranto teritorijose ir Gazos ruože.
Palestiniečiai ši planą iš karto atmetė ir tvirtino, kad susitarimas yra šališkas ir palankesnis Izraelio pusei.
Kitoje palestiniečių teritorijoje Gazos ruože paramą M. Abbasui pareiškė ir protestavo dar 2 000 žmonių.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Sąjunga atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktą Artimųjų Rytų planą dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto išsprendimo. Jis prieštarauja tarptautiniams susitarimams, antradienį pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
ES, anot jo, yra už dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą 1967 metų sienų ribose ir lygiaverčius žemių mainus. Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratiška Palestinos valstybė turi gyventi greta viena kitos taikoje ir pripažindamos viena kitą, kalbėjo J. Borrellis.
„JAV iniciatyva, kuri buvo pristatyta sausio 28 dieną, nukrypsta nuo šių tarptautiniu mastu sutartų parametrų“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas. Ilgalaikiai taikai pasiekti esą būtinos tiesioginės derybos tarp abiejų pusių.
Ypač ES sunerimusi dėl Izraelio teiginių apie galimą dalies Vakarų Kranto ir Jordano slėnio aneksiją. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpas praėjusią savaitę pristatė planą, kuris turi išspręsti konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis vertinamas prieštaringai, nes verčia palestiniečius daryti didelių nuostolių Izraeliui.
Kartu planas leistų Izraeliui aneksuoti Jordano slėnį ir gyvenvietes. Palestinos valstybės sukūrimas būtų susieta su griežtomis sąlygomis, o palestiniečių svajonė dėl sostinės istorinėje Rytų Jeruzalėje palaidota.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas šeštadienį paskelbė, kad nutraukiami visi santykiai su Izraeliu ir JAV, taip pat ir saugumo srityje. Jis tai pareiškė Kaire skubiai sušauktame Arabų valstybių lygos (AVL) užsienio reikalų ministrų posėdyje.
„Aš nenoriu patekti į istoriją kaip lyderis, kuris pardavė Jeruzalę“, – sakė jis.
M. Abbasas turėjo omenyje JAV parengtą ir Izraelio palaikomą padėties Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo planą. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas per bendrą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu spaudos konferenciją paskelbė esminius vadinamojo amžiaus sandorio – palestiniečių ir izraeliečių konflikto taikaus sureguliavimo plano – principus. Šis planas grindžiamas abipusiu dviejų valstybių pripažinimu.
JAV siūlo sujungti Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, kurie sudaro Palestinos teritoriją, greitojo susisiekimo koridoriumi, o arabų valstybės sostine pripažinti Rytų Jeruzalę. Tuo pat metu D. Trumpas pavadino „nedalijama Izraelio sostine“ visą Jeruzalę ir pareiškė, kad JAV ketina pripažinti žydų gyvenvietes Izraelio teritorija.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių vadovybė griežtai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas.
„Kai išgirdome visą šį šlamštą, dar kartą sakome „ne“ šimtmečio sandoriui“, – pabrėžė jis.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ pavadino planą nesąmone.
„Šimtmečio sandoris“ yra nesąmonė, tai priešiškas sandoris“, – kalbėjo aukštas „Hamas“ atstovas Chalikas al Haja. – Palestiniečiai imsis visų įmanomų pastangų ir visų priemonių, kad kovotų su juo, kol jis žlugs“.
D. Trumpas antradienį pristatė planą Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahui. JAV vadovas planą pavadino „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Jis pareiškė, kad Jeruzalė, pagal planą, išliks Izraelio „nedaloma sostine“. D. Trumpas taip pat teigė, kad būsimą palestiniečių valstybės sostinę turėtų sudaryti dalis Rytų Jeruzalės pagal savotišką jungtinės teritorijos susitarimą.
Susitarime taip pat raginama mažiausiai ketverius metus įšaldyti Izraelio gyvenviečių statybas, tačiau tai leistų Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas reikalauja iš palestiniečių peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – plane reikalaujama, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante laikytų Izraelio teritorija.
Izraelis 1967 metais per Šešių dienų karą, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis. Iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis atsitraukė. Palestiniečiai nori Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Teisės profesorius Judžinas Kontorovičius iš George’o Masono universiteto apkaltino organizaciją „Human Rights Watch“. Kaltinimai – dėl neobjektyvumo, dėl dvigubų standartų.
Profesorius Kontorovičius įtakingame „The Wall Street Journal“ leidinyje paskelbė straipsnį, kuriame pastebi, jog „Human Rights Watch“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos padalinio vadovė Sara Lija Vitson (Sarah Leah Witson) tęsia išpuolius prieš Izraelį dėl okupuotų teritorijų apgyvendinimo politikos ir tuo pačiu palaiko armėnų imigrantų perkėlimą į okupuotas Azerbaidžano teritorijas.
Visų pirma, Sarah Leah Witson yra viena griežčiausių žydų valstybės buvimo Vakarų Krante kritikių, skatinanti boikotus ir tarptautinį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie siunčia žydų naujakurius apsigyventi Vakarų Krante. Tačiau kitais atvejais Sarah Leah Witson remia okupuotų teritorijų kolonizavimo politiką. Pavyzdžiui, Sarah Leah Witson remia oficialiojo Jerevano politiką armėnų tautybės žmonėmis apgyvendinti Azerbaidžanui priklausantį, tačiau iš Azerbaidžano šiuo metu atimtą (okupuotą) Kalnų Karabachą.
Po 1994-ųjų, kai šis Azerbaidžano regionas buvo okupuotas Rusijos kariuomenės remiamų armėnų separatistų, Armėnijos vadovybė Jerevane visąlaik aktyviai skatino armėnų naujakurių perkėlimą į rajoną. Nors daug armėnų Karabachą laiko savo istorine tėvyne, tačiau Jungtinės Tautos, tarptautiniai teismai, JAV ir Europos Sąjunga mano, kad Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Be to, Karabachą savo tėvyne laiko ir šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių“, – savo straipsnyje rašo Judžinas Kontorovičius.
Autorius pažymi, kad Sarah Leah Witson, kilusi iš armėnų šeimos, 2018 memats dalyvavo lėšų rinkimo renginių organizacijoje Armenian National Committee of America (Armėnijos nacionaliniame Amerikos komitete – labdaros organizacijoje), finansiškai remiančioje Karabacho apgyvendinimą armėnais.
Kol S.L. Witson dirbo „Human Rights Watch“, siekdama boikotuoti Izraelio ekonominę veiklą Vakarų Krante, socialiniame „Twitter“ tinkle ji reklamavo armėniškus vynus, įskaitant ir tuos, kurie atkeliaudavo iš armėnų separatistų okupuotų Azerbaidžano teritorijų. Paklausta apie įgyvendinamos politikos nenuoseklumą, S.L.Witson elektroniniu laišku atsakė: „Mano asmeninė parama Armėnijos diasporos organizacijoms yra susijusi su jų labdaringu ir švietėjišku darbu Armėnijoje bei pastangomis skatinti Armėnijos genocido pripažinimą“.
Kalnų Karabacho griuvėsiai
Prof. Judžinas Kontorovičius pažymi, kad šis paaiškinimas prieštarauja „Human Rights Watch“ objektyvumo ir nešališkumo politikai.
„Tai taip pat prieštarauja faktams: p. Witson raginimai surinkti lėšų grupėms, kurios pasisako už armėnų gyvenviečių statybą Azerbaidžano teritorijoje, jokiu būdu nėra vien švietimo klausimai“.
Ypač skandalinga, kad Sirijos armėnai specialiai, kryptingai perkeliami ne į Armėniją, o į Armėnijos okupuotą ir šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą (šia veikla užsiima Armenian General Benevolent Union). Remiantis tarptautine teise, šitaip elgtis negalima.
Armėnų sugriautas Terteras. Kalnų Karabachas. Slaptai.lt foto
Publikacijos autorius pažymi, kad Sarah Leah Witson yra toli gražu ne vienintelė aktyvistė, raginanti boikotuoti Izraelį dėl palestiniečių žemėse statomų žydų gyvenviečių ir tuo pat metu remianti armėnų gyvenviečių kūrimą iš Azerbaidžano atimtose teritorijose. Armėnijos imigrantus, apgyvendinamus Kalnų Karabache, taip pat palaiko „Code Pink“ boikoto kampanijos prieš Izraelį vadovė Nensi Krikorian (Nancy Krikorian). JAV atstovų rūmų iš Mičigano narys Rašidas Tlaibas (Rashidas Tlaibas) taip pat ragina boikotuoti Izraelį, kartu remdamas įstatymo projektą, skirtą normalizuoti santykius su neteisėtomis Armėnijos gyvenvietėmis Kalnų Karabache.
„Europos užsienio reikalų taryba (European Council on Foreign Relations) įdėjo daug pastangų apriboti Europos ir neteisėtai Vakarų Krante besielgiančio Izraelio bendravimą. Ši ekspertų grupė teigia, kad tai aiškiai ir konkrečiai diktuoja tarptautinė teisė.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad kai kurie didžiausieji jos rėmėjai turi svarbių verslo interesų Maroko okupuotoje Vakarų Sacharoje. Taigi panašu, kad Taryba nėra susirūpinusi dėl ryšių su šiomis okupuotomis teritorijomis. Tai byloja, kad kai kurios įtakingos tarptautinės organizacijos vadovaujasi ne vien dvigubais, bet jau net trigubais, keturgubais standartais: kas leidžiama vienam, kitam –griežtai uždrausta.
Izraelio gynybos ministras Naftalis Bennettas nori, kad žydų naujakurių skaičius Izraelio okupuotame Vakarų Krante per dešimt metų išaugtų iki milijono. „Mūsų tikslas yra, kad per dešimtmetį Judėjoje ir Samarijoje gyventų milijonas Izraelio piliečių“, – pareiškė jis trečiadienį konferencijoje dėl JAV Artimųjų Rytų politikos kurso keitimo. Tai reiškia, kad naujakurių skaičius nuo šiuo metu 400 000 daugiau nei padvigubėtų.
JAV lapkritį paskelbė atsisakančios ligšiolinės savo pozicijos ir nebelaikančios žydų gyvenviečių Vakarų Krante prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Konferencijoje Jeruzalėje trečiadienį be gynybos ministro N. Bennetto dalyvavo ir vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu bei JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas.
D. Friedmanas, kuris pats yra žydas, atmetė vertinimą, kad palestiniečių teritorijos yra „okupuotos“. „Mes nesame okupantai savo gimtinėje, mes nesame okupantai savo pačių šalyje, mes nesame kaip belgai Konge“, – sakė jis.
Palestiniečių savivalda griežtai sukritikavo N. Bennetto ir D. Friedmano teiginius.
JT žydų gyvenvietes palestiniečių žemėse laiko prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Didelė dalis tarptautinės bendrijos vadina jas didele kliūtimi Artimųjų Rytų taikos procese.
Ketvirtoji Ženevos konvencija kategoriškai draudžia civilių perkėlimą į okupuotas teritorijas.
