Vakcinacijos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 584 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Bet kuria skiepo doze paskiepyti 2034 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 468 494 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 459 367).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 6719 žmonių. Praėjusią parą mirė du 60-69, dešimt 70-79 metų, septyni 80-89 ir keturi 90-99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys. 16 mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies.
Kaip pirmadienį skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1720.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 869 atvejai. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 10 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 74,5 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 432 559 asmenys, šiuo metu serga – 20 421.
Per parą epidemiologiškai ištirti 1193 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 1037 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 37872 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 286 žmonės, antra – 181, trečia – 1567. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 255 759 žmonės, trimis – 275 422.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 98 žmonės, 54 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 3 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 121 žmogus.
Iš viso iš 2354 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 1385.
Praėjusią parą šalyje atlikta 3420 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 4 651 609. Taip pat per parą atlikta 3853 antigeno ir 69 antikūnų tyrimai.
Ukrainoje šimtai žmonių dalyvavo mitinge prieš skiepus. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei tūkstantis žmonių trečiadienį Kijevo centre protestavo prieš Ukrainoje vykdomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir naujus apribojimus, kurie buvo įvesti siekiant sustabdyti infekcijų antplūdį.
Ukraina neseniai pranešė apie rekordinį kasdienį koronaviruso atvejų ir mirčių skaičių, tik 20 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Protestuotojai susirinko prie parlamento rūmų sostinėje Kijeve, prieš tai jie trumpam blokavo eismą miesto centre. Lyjant lietui jie laikė plakatus su užrašais „Skiepijimui ne“, „Medicininiams eksperimentams ne, saugokime mūsų vaikus“. Kai kurie turėjo plakatus, kuriuose buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, apsuptas švirkštų.
„Nenoriu būti paskiepyta vakcina, kuri buvo sukurta paskubomis, ji man nekelia jokio pasitikėjimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų pensininkė Natalija Golubcova. Kita protestuotoja, 50 metų Olena Makovyk, vadino vakcinaciją „medicininiu eksperimentu“. „Mes nesame narkomanai, kad save badytume kas šešis mėnesius!“, – sakė pardavėja dirbanti O. Makovyk. Buvo gausu policijos, bet apsieita be susirėmimų.
Buvusi sovietinė šalis trečiadienį pranešė apie 720 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje po JAV ir Rusijos. Praėjusią savaitę naujų kasdienių atvejų skaičius pasiekė pandemijos rekordą – 26 870, o trečiadienį jų buvo daugiau nei 23 tūkstančiai.
Iš pradžių Ukrainai vakcinų trūko, o dabar Ukraina turi tris galimybes: „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir Kinijoje pagamintą „CoronaVac“, bet jai sunkiai sekasi įtikinti ukrainiečius skiepytis.
Dėl naujų suvaržymų, reikalaujančių būti pasiskiepijus norint patekti į viešas vietas smarkiai paveiktose vietose, žmonės ėmė plūsti į skiepijimo centrus. Šiuo metu kasdien pasiskiepija daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
Ukrainoje užregistruota daugiau nei 2,9 milijono koronaviruso atvejų ir 69 tūkst. mirčių.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina atsidūrė ties mirtiniausios koronaviruso pandemijos bangos riba, nes skiepijimų apimtys sunkiai didėja, o užsikrėtimo atvejų daugėja, penktadienį perspėjo šalies medicinos ekspertai.
Šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros sistema – pasenusi, iš pradžių buvo sunku gauti vakcinų, o vėliau – sunku įtikinti skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.
Naujų užsikrėtimo atvejų nuolat daugėja: per pastarąsias septynias dienas užregistruota 27 600 naujų atvejų, palyginti su 17 000 per praėjusią savaitę.
Sveikatos apsaugos pareigūnai Kijeve penktadienį užregistravo didžiausią naujų atvejų skaičių nuo gegužės mėnesio, o vidutiniškai per dieną hospitalizuojamų žmonių skaičius šią savaitę, palyginti su praėjusia, išaugo beveik 400.
„Tikėtina, kad ši banga bus mirtingiausia“, – AFP sakė buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir Visuomenės sveikatos analizės centro įkūrėjas Pavlo Kovtoniukas.
„Turime labai nedaug paskiepytų žmonių, kurie padėtų ją sulaikyti“, – pridūrė P. Kovtoniukas.
Vos 12 proc. ukrainiečių yra visiškai paskiepyti viena iš keturių šalyje prieinamų vakcinų, įskaitant „AstraZeneca“ ir „Moderna“, o nusiteikimas prieš skiepus yra didelis. Ukrainos saugumo SBU ženklas
Kijevo ekonomikos mokyklos Sveikatos ekonomikos centro vadovas Jurijus Ganičenka teigė, kad nors valdžios institucijoms nepavyko nustatyti dominuojančio štamo, kuriuo užsikrečia ukrainiečiai, yra „didelė tikimybė“, kad tai – delta atmaina.
Pasak K. Ganyčenkos, tikėtina, kad spalio viduryje ši banga pasieks aukščiausią tašką ir tęsis iki lapkričio mėnesio, o per dieną mirs nuo 350 iki 400 žmonių, palyginti su maždaug 220 mirčių metų pradžioje.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad išardė 5 000 interneto botų tinklą, kurio užduotis buvo „diskredituoti“ ir „sužlugdyti“ šalies vakcinacijos programą.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Tinklui vadovavo „rėmėjai iš Rusijos“, sakoma SBU pareiškime.
Abu analitikai teigė, kad Ukrainos ligoninių tinklas yra geriau pasirengęs, palyginti su pandemijos pradžia, tačiau „nesvarbu, kaip parengsime savo ligonines, jos bus perpildytos“, – apie artėjančią bangą kalbėjo P. Kovtoniukas.
Vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo pirmadienio įsigalios nauji apribojimai.
Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 2,3 mln. susirgimų ir daugiau kaip 55 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
Brazilai protestavo prieš J. Bolsonaro. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai brazilų, taip išreikšdami protestą prieš prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra tiriamas dėl galimos korupcijos perkant vakcinas nuo COVID-19.
Tai buvo jau trečia demonstracijų prieš valdžią dieną. J. Bolsonaro vyriausybė taip pat susidūrė su parlamentiniu tyrimu dėl pandemijos, kuri nusinešė daugiau nei 500 tūkst. žmonių gyvybes, valdymo.
Per pirmuosius du tyrimo mėnesius, parlamentarai nagrinėjo lėta vyriausybės reakciją užsisakant vakcinas, taip pat neveiksmingų vaistų nuo COVID-19 skatinimą ir paties J. Bolsonaro raginimus nedėvėti kaukių bei nesilaikyti kitų medikų rekomendacijų.
Tiesa, tyrimas pasisuko netikėta linkme, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Luisas Ricardo Miranda pareiškė susidūręs su „netipiniu ir pertekliniu“ spaudimu patvirtinti 3 mln. Indijoje pagamintos „Covaxin“ vakcinos dozių pirkimą už gerokai didesnę nei kitų vakcinų kainą.
L. R. Miranda perdavė savo įtarimus dėl spaudimo pačiam J. Bolsonaro, kuris esą pažadėjo perduoti duomenis policijai, tačiau to nepadarė.
Dėl šių priežasčių penktadienį Prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris leis nustatyti, ar J. Bolsonaro slėpė galimą sukčiavimo atvejį.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius mano, kad atsižvelgiant į blogą epidemiologinę situaciją Vilniaus regione, Vyriausybės sprendimas perskirstyti suplanuotas COVID-19 vakcinas, didesnę dalį jų skiriant sostinei, yra pagrįstas. Vis tik meras pripažįsta, kad sprendimą buvo galima tinkamiau iškomunikuoti.
„Aš norėčiau susilaikyti dėl dar didesnių vertinimų, nes akivaizdu, kad procesas nebuvo labai sklandus. Kita vertus, akivaizdu, kad mes, kaip ir kitos savivaldybės, bent jau dauguma savivaldybių, visą laiką sakėme, kad tų skiepų trūksta ir reikia jų daugiau. Vyriausybei tenka nelengvas uždavinys priimti sprendimus, kurie nėra tiek labai akivaizdūs kai kuriais atvejais“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Šimašius.
Sostinės meras mano, kad, nepaisant kitų savivaldybių pasipiktinimo, sprendimas perskirstyti vakcinas, atsižvelgiant į blogą situaciją Vilniaus regione, yra pagrįstas. Visgi R. Šimašius teigia, kad šį sprendimą galima tinkamiau iškomunikuoti.
„Man atrodo, kad sprendimas yra pagrįstas, galbūt netinkamai iškomunikuotas. Akivaizdu, kad kitus merus galima suprasti, jeigu gauta viena žinia, o paskui prastesnė žinia. Tai čia turbūt aš lygiai taip pat reaguočiau. Bet noriu palinkėti tvirtybės ir išminties Vyriausybei toliau valdyti šią krizę“, – sakė jis.
Pats R. Šimašius teigia apie sprendimą Vilniui perskirstyti daugiau vakcinų pirmadienį sužinojęs tiesiai iš Vyriausybės.
„Pirmadienio rytą sužinojome duomenis apie papildomą vakcinų kiekį. Apie motyvus tikslius nežinojome, galėjome tik paspekuliuoti, su kuo tai yra susiję. Dabar akivaizdu, kad tai yra susiję su tuo, kad Vyriausybė atsižvelgė į sunkią Vilniaus padėtį ligoninėse“, – sakė jis.
Sostinės meras teigia, kad tikslas gautas vakcinas nuo COVID-19 išskiepyti iki šios savaitės pabaigos.
„Tikslas, kad jos būtų suskiepytos iki šio sekmadienio, kad visos jos būtų išnaudotos. Tai mums labai aktualu, nes kaip mes puikiai matome, į ką ir Vyriausybė atsižvelgė, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga“, – teigė meras.
Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei pirmadienio vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Dalis iš jų – 19 800 dozių – anksčiau buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms, tačiau sparčiai augant hospitalizuojamų asmenų skaičiui ir gresiant COVID-19 lovų trūkumui Vilniaus mieste, kaip nurodoma SAM pranešime, priimtas sprendimas skubiai perskirstyti pirmadienį pristatytos vakcinos dozes iš tų apskričių, kuriose sergamumas yra mažesnis, ir tokiu būdu solidariai pagelbėti „juodojoje zonoje“ atsidūrusiai sostinei. Šiuo metu Vilniaus regione užimtų COVID-19 ligai gydyti skirtų lovų užimtumas perkopė 85 procentus.
Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Lazdijų rajono, Marijampolės, Panevėžio miesto, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėms bus pristatyti anksčiau numatyti nepakitę vakcinų dozių kiekiai.
Dėl įvykusio vakcinų perskirstymo dalis vakcinacijai užsiregistravusių asmenų kitose šalies savivaldybėse turės šiek tiek palaukti. Ministerija prašo visuomenės supratingumo šiuo sudėtingu laikotarpiu. Vilniečių prašoma elgtis itin atsakingai: susilaikyti nuo nebūtinų kontaktų, laikytis atstumų, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas. Vilnius grėsmingai artėja prie gruodžio mėnesio scenarijaus, perspėja SAM.
Išmok lietuviškai kalbėti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visagino meras Erlandas Galaguzas po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte teigė, kad vakcinacija šioje savivaldybė stringa pirmiausiai dėl to, kad čia gyvena mažiausiai valstybinę kalbą suprantančių senjorų, todėl jų nepasiekia profesionali informacija apie skiepus.
Meras pažymi, kad pagrindiniu stimulu senjorams pasirinkti vakciną galėtų būti galimybės bendrauti su artimaisiais suteikimas jau įgijus imunitetą.
„Kalbėjom apie tai, kad, ypač ta amžiaus grupė, kuri yra 65+ metų, pasiilgę bendravimo ir žinodami, kad turėdami imunitetą šiai ligai, galėtų bendrauti su savo artimaisiais, vaikais, anūkais, manau, tai juos paskatintų priimti sprendimą vakcinuotis“, – žurnalistams kalbėjo E. Galaguzas.
Jo teigimu, Visagino mieste gyvena daugiausiai žmonių, kurie nesupranta valstybinės kalbos, todėl savivaldybei reikalinga pagalba iš Vyriausybės, parengiant profesionalią informaciją apie vakcinas rusų kalba.
„Neabejotinai ta amžiaus grupė, daugiau kaip 65 metų, mūsų savivaldybėje yra turbūt didžiausias procentas žmonių, nekalbančių valstybine kalba. Todėl ta informacija, kuri sklinda iš mūsų centrinės televizijos, jų nepasiekia. Kalbame apie tai, kad turėtų būti daugiau profesionalios informacijos rusų kalba“, – teigė Visagino meras.
Ingrida Šimonytė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbą pandemijos sąlygomis kritikuoja ne tik politiniai oponentai, tačiau ir politologai. Pasak jų, pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimai kovojant su pandemija atskleidė, kad stokojama ne tik nuoseklumo ir aiškių argumentų priimant sprendimus, tačiau ir elementarios empatijos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad jei valdantieji ir toliau nepasimokys iš savo klaidų, Vyriausybei ne tik teks susitaikyti su aštriomis kritikos strėlėmis, tačiau gali augti ir įtampa Ministrų Kabineto viduje.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda vidinės organizacijos bei logiškumo.
„Valdančiųjų sprendimuose neapibrėžtumo ir nuoseklumo apraiškų tikrai yra. Nematau to aiškaus algoritmo, kuo vadovaujantis kai kurie svarbūs sprendimai yra priimami. Jau ne kartą Vyriausybei buvo sakyta, kad negali būti jokių anonsų, jeigu nėra 120 procentų tikrumo, kad tuos sprendimus, bus galima priimti“, – Eltai sakė MRU politologė.
Tai akcentuoja ir VU TSPMI politologas T. Janeliūnas. Pasak jo, panašu, kad Vyriausybė nesugeba tinkamai informuoti visuomenę apie kai kuriuos sprendimus. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Vyriausybė neranda tinkamo būdo, kaip pranešti visuomenei apie savo sprendimus (…). Jei ir toliau toks Vyriausybės komunikavimo stilius tęsis, daugės ir komunikacijos klaidų. Taigi ir reakcijos bus vis labiau emocinės ir, matyt, tokia kritika tik didins įtampą pačios Vyriausybės viduje“, – sakė T. Janeliūnas.
Politologo manymu, valdantieji patys išprovokuoja neigiamas visuomenės reakcijas, nes sukelia pernelyg didelius lūkesčius, kurių galiausiai negali įvykdyti. ELTA primena, kad pastarąją savaitę valdantiesiems kritikos nemažai teko dėl to, kad buvo priimtas sprendimas neatidaryti daugiau prekybos vietų, nors apie ketinimus laisvinti karantino apribojimus tos pačios dienos rytą kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Kalbama apie pandemijos suvaldymą ir apie įvairių suvaržymų keitimą, žmonės, aišku, tikisi kažkokių palengvinimų, karantino sušvelninimų, tokius lūkesčius tarsi sukelia pati Vyriausybė užsimindama, kad ji ketina tai svarstyti, kad ji supranta, jog pernelyg ilgai užsitęsė tie ribojimai ir t.t. Bet galiausiai tenka nuo tokių sušvelninimų susilaikyti, nes aišku, kad situacija yra dinamiška, užsikrėtimų skaičius keičiasi“, – akcentavo TSPMI profesorius.
Nepasitenkinimą Vyriausybe taip pat sukėlė ir sprendimai dėl vakcinavimo tvarkos. Policijos pareigūnai piktinosi ir net surengė protesto akciją prie Vyriausybės, nes liko paskutiniai prioritetinių grupių skiepijimo sąraše. Galiausiai valstybės pareigūnų nepasitenkinimą sukėlė ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reakcija į šią Vyriausybei tekusią kritiką. Ministras teigė, kad nėra pagrindo išsakytam pareigūnų nepasitenkinimui.
Politologas T. Janeliūnas sukritikavo tokią ministro A. Dulkio reakciją, atkreipdamas dėmesį, kad tai rodo empatijos stoką. Profesoriaus nuomone, dažnu atveju politikai įsijaučia į savo užimamas pareigas ir yra linkę pamiršti atsižvelgti į kai kuriuos žmogiškuosius problemų aspektus.
„Politikų vienas didžiausių trūkumų yra empatijos trūkumas. Tarp jų yra tikrai mažai žmonių, kurie empatiški ir tiksliai jaučia visuomenės nuotaikas (…) Sveikatos ministro aiškinimas, jog visada yra kažkokių svarbesnių grupių, kurie gali anksčiau tikėtis vakcinų negu pareigūnai… Tai rodo jo gynybinę reakciją, kad jo sprendimai turėtų būti apginami, bet jis pamiršta kitą pusę, kad pareigūnams tokie atsakymai ir tokia gynybinė reakcija greičiausiai sukels papildomą pasipiktinimą“, – sakė T. Janeliūnas.
Valdžios sprendimuose pasigendama logikos
MRU politologė R. Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda aiškios strategijos ir logikos, kaip informuojama apie patį sprendimų priėmimą. R. Urbonaitei kyla klausimas, ar valdantieji patys tikrai supranta tai, ką kalba.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kuo toliau, tuo valdžios sprendimo priėmimo logiką pagauti darosi sunkiau“, – teigė politologė.
R. Urbonaitės vertinimu, sklandžiai komunikacijai reikia viso Vyriausybės susitelkimo. Tačiau, pasak jos, dabar valdantiesiems trūksta organizuotumo. Anot jos, blogai, kai pirmiausia yra paviešinama informacija, o tik vėliau svarstomi sprendimai.
„Tai, ką daro premjerė yra tik maža dalis visos komunikacijos. Reikia viduje susistyguoti, nes dabar panašu, kad kabineto nariai pradeda kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus“, – sakė politologė.
„Šiandien reikia organizuoto veikimo iš Vyriausybės ir jų tikslas turėtų būti savo sąjungininkais padaryti visuomenę. Šiuo metu, mano požiūriu, to padaryti nepavyksta, ir tos klaidos kainuoja labai daug“, – sakė politologė.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
Svarbus mėnesis Italijai
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasaulio lyderius ragina užtikrinti, kad vakcina nuo COVID-19 bus prieinama visiems žmonėms, skelbia BBC.
Sakydamas palaiminimą „Urbi et Orbi“ (Romos miestui ir visam pasauliui) popiežius dėl koronaviruso pandemijos per šias Kalėdas negalėjo kreiptis tiesiogiai į tikinčiuosius Vatikane iš Šv. Petro bazilikos balkono. Vietoje to jo žinia buvo transliuota internetu.
Popiežius ragino politikus vadovautis tarptautinio bendradarbiavimo dvasia ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų skiepytis ir gauti gydymą.
„Susidurdami su iššūkiu, kuriam neegzistuoja sienos, mes negalime pradėti statyti sienų. Visi esame toje pačioje valtyje“, – sakė Popiežius Pranciškus.
Anot jo, susidurdamas su sveikatos krizės padariniais, pasaulis privalo būti vieningesnis nei iki šiol.
Pontifikas taip pat ragino parodyti dosnumą padedant pandemijos aukoms, įskaitant ir moteris patyrusias smurtą artimoje aplinkoje karantino metu.
