Valeri Žiskar d‘Esten (Valery Giscard d’Estaing)

Trumposios naujienos

Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard’as d’Estaing’as šeštadienį palaidotas per kuklią ceremoniją, kurioje dalyvavo jo artimiausi žmonės.
 
Tai buvo Prancūziją 1974–1981 metais valdžiusio V. Giscard’o d’Estaing’o noras. Ceremonijoje dalyvavo apie 40 žmonių. 94-erių politikas trečiadienį mirė nuo COVID-19 komplikacijų.
 
Laidotuvių ceremonija vyko centrinėje Prancūzijoje esančiame Otono mieste, kur V. Giscard’as d’Estaing’as gyveno. Ji buvo kitokia, nei pernai rugsėjį vykusi didelio masto buvusio prezidento Jacqueso Chiraco laidotuvių ceremonija.
 
Su J. Chiracu galėjo atsisveikinti tūkstančiai žmonių, o jo laidotuvių ceremonijoje dalyvavo visi gyvi Prancūzijos prezidentai. Daugiau kaip prieš metus vykusi ceremonija buvo paskutinis kartas, kai V. Giscard’as d’Estaing’as buvo pastebėtas viešumoje.
 
„Prezidentas (V. Giscard’as d’Estaing’as) norėjo, kad laidotuvės būtų griežčiausio privatumo ir jose dalyvautų tik šeimos nariai“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė velionio sūnus Henri.
 
Pašonėje stovint policijos pareigūnams, V. Giscard’o d’Estaing’o karstas, uždengtas Prancūzijos vėliava, buvo nuneštas į Otone esančią Saint Hillaire bažnyčią, pranešė AFP korespondentas.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvusio šalies vadovo garbei ateinantį trečiadienį paskelbė gedulo diena.
 
Prezidentaujant V. Giscard’’as d’Estaing’as įvykdė virtinę radikalių reformų, legalizavo abortus, liberalizavo skyrybas ir sumažino amžių, nuo kurio leidžiama balsuoti, iki 18 metų.
 
Jis tapo vienu iš jauniausių Prancūzijos prezidentų. V. Giscard’ui d’Estaing’ui buvo 48-eri, kai jis atėjo į valdžią, ir vėliau jo politinė karjera buvo ilga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 13:31
Trumposios naujienos

Valeri Žiskar d‘Esten (Valery Giscard d’Estaing). EPA – ELTA nuotr.

Nuo Covid-19 komplikacijų mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard‘as d’Estaing‘as, pranešė jo šeima. Jam buvo 94 metai. Prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino V. Giscard‘ą G. d’Estaing‘ą „didžiu europiečiu“ ir savo šalies novatoriumi.
 
V. Giscard‘as. d’Estaing‘as mirė „apsuptas savo šeimos“ savo namuose Otone Luaros regione, sakoma šeimos pranešime. „Jo sveikatos būklė pablogėjo, jis mirė nuo Covid-19 padarinių, – teigiama čia. – Atsižvelgiant į jo norą, laidotuvės vyks siaurame šeimos rate“. Buvęs prezidentas praėjusiais mėnesiais keliskart dėl širdies problemų buvo gydomas ligoninėje.
 
E. Macronas ketvirtadienį vadino V. Giscard‘ą. d’Estaing‘ą „pažangos ir laisvės politiku“, pakeitusiu Prancūziją. Be to, jis padėjo svarbius europinius pamatus, be kita ko, Europos pinigų sistemos ir Europos kosmoso agentūros (ESA) sukūrimui aštuntajame dešimtmetyje, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
 
„Giscard‘as“, kaip jis buvo vadinamas Prancūzijoje, vadovavo šaliai nuo 1974 iki 1981 metų. V. Giscard‘o d’Estaing‘o prezidentavimas ženklino jo pirmtakų Charles‘o de Gaulle‘io ir Georges‘p Pompidou konservatyvios politikos pabaigą. Vadovaujant V. Giscard‘ui d’Estaing‘ui, šalyje buvo vykdomos reformos, be kita ko, legalizuoti abortai, rinkėjų amžiaus cenzas sumažintas iki 18 metų.
 
Jam pavyko „modernizuoti politinį gyvenimą Prancūzijoje“, – sakė buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy. Šio įpėdinis François‘as Hollande‘as pabrėžė, kad Prancūzija neteko „valstybininko, nusprendusio atsiverti pasauliui“.
 
Būdamas 29-erių metų V. Giscard‘as d’Estaing‘as tapo parlamentaru, o 36-erių – jauniausiu ekonomikos ir finansų ministru. Vėliau 48 metų V. Giscard‘as d’Estaing‘as buvo išrinktas prezidentu – jauniausiu iki tol pokario respublikos istorijoje.
 
Vadovaujant V. Giscard‘ui d’Estaing‘ui, Prancūzijai teko kovoti su ekonomine krize, infliacija ir „veržtis diržus“. Be to,  didelio atgarsio sulaukė deimantų skandalas: V. Giscard‘as d’Estaing‘as gavo juo dovanų iš Centrinės Afrikos vadovo Jeano-Bédelo Bokassa. Ši afera smarkiai pakenkė prezidento reputacijai ir prisidėjo prie jo pralaimėjimo socialistui François‘ui Mitterrand‘ui 1981 metų prezidento rinkimuose.
 
Pastarąją kartą V. Giscard‘as d’Estaing‘as viešumoje pasirodė 2019 metų rugsėjo 30 dieną, kai buvo laidojamas buvęs Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 02:00