valstybės biudžetas

Gordijo mazgas

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Nustebino šiųmetinis, Seimo patvirtintas biudžetas.

Aš ne apie tai, geras jis ar blogas. Eilučių jame daug, ir jose galima rasti visko, ir teigiamo, ir neigiamo. Žiūrint, kas ko jame ieško.

Aš pamėginau jame paieškoti, kiek dėmesio ir kokia finansine išraiška ši vyriausybė skiria jo opiausių problemų sprendimui. Deja, paaiškėjo, kad vyriausybė tokių problemų net nemato.

Ji, pavyzdžiui, didžiuojasi, skyrusi krašto apsaugai ne tik su NATO suderėtuosius 2 proc. biudžeto, bet ir dar daugiau. Ką tai reikštų? Gal vyriausybės įžvalgumą? Gal ji numato, jog pakeitus etninius lietuvius „gastarbaiteriais“ bei ES mums primestais migrantais iš Afrikos ir Azijos, pastarųjų „valstybinio patriotizmo“ nebeužteks apginti valdžiai ne tik nuo užsienio priešų, bet ir nuo savos alkanos minios. O kad gyventojų etninės, tautinės sudėties kaita neišvengiama, aiškėja iš to, kad vyriausybė ignoruoja pačią opiausią Lietuvos valstybės problemą: demografinę krizę. O juk valdžiai duoną ir briliantus kažkas uždirbti turės ir rytoj!

Uždarinėjamos mokyklos bei gimdymo skyriai rajonų ligoninėse, tuštėjantys Lietuvos miestai ir kaimai šaukte šaukia, jog skaudžiausia mūsų problema – mažėjantis gyventojų skaičius, mažėjantis gimstamumas, kurį dar paaitrina didėjanti emigracija. Niekam ne paslaptis, kad emigruoja ne šiaip sau darbingo amžiaus vyrai ir moterys – emigruoja būsimieji tėvai, gimdytojai… Bet, atrodo, tie, kurie išbūrė dabartinį biudžetą, turi rimtų problemų su klausa. Visuomenės balso jie negirdi. Todėl viena ranka lyg ir davę vaikus auginantiems tėvams trisdešimt grašių, kita ranka skubiai atėmė jų turėtą mokestinę lengvatą. Kad kažkam nekiltų noras dar porą vaikelių padovanoti Lietuvai?…

Deja, neišgirdo valdžios buhalteriai ir ne kartą Lietuvoje viešėjusio lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureato Roberto Šilerio, kuris, paklaustas, ką reikėtų daryti Lietuvai, kuri kenčia nuo didelės emigracijos ir žemo gimstamumo lygo, atsakė: „Manau, kad situaciją pakeisti galėtų Vyriausybės politika, kuri numatytų paskatinimą jaunoms mamoms daryti karjerą ir auginti vaikus. Auginti vaikus turėtų būti lengviau.“ 

S. Skvernelio kabineto ministrai bei jų patarėjai neišgirdo ir kito R. Šilerio patarimo. Pažymėjęs, jog „protų nutekėjimas“, emigracija yra palietusi daugelį pasaulio šalių, Nobelio premijos laureatas pridūrė: „labai svarbu turėti gerą aukštojo mokslo sistemą, nes daug žmonių išvažiuoja studijuoti užsienyje ir po to ten lieka. Turint gerus universitetus šalyje galima būtų sulaikyti šiuos žmones“.

O ką daro vyriausybė, kad jaunimas studijuotų Lietuvoje? Ant bado dietos ir toliau laiko dėstytojus bei studentus, o po to veidmainiškai stebisi ir dargi priekaištauja, kad studijų ir mokslo lygis Lietuvoje niekaip nekyla! 

Gandrai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Beje, aš tų kelių šimtų priedo prie algos prokurorams nepagailėčiau, bet tik su viena sąlyga: kad jie, jų šeimos už kiekvieną pridėtą šimtelį užaugintų valstybei … po vaikelį. Juk niekas rimtai nesitiki, kad socialiai atsakingas šeimas traukti tėvynę iš demografinės duobės įkvėps tie trisdešimt eurų, kuriuos vyriausybė dalins kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos, kurioje vaikas auga, socialinės-ekonominės padėties!?

Dar viena problema, dėl kurios pluša vyriausybė – kad Lietuvoje niekuo gyvu nesumažėtų socialinė atskirtis.

Na, tai kas, kad tiek mūsų nuo Laisvosios rinkos instituto nepriklausomi ekonomistai, tiek ir užsienio ekspertai jau daug metų kritikuoja mūsų valdžią dėl to, jog Lietuvoje – pasibaisėtina socialinė atskirtis, nepadoriai didelis skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio atlyginimo. Šiemet kai kuriuose universitetuose tas skirtumas padidėjo iki dešimties kartų: jauno dėstytojo alga (ir tai tik tuo atveju, jei jis dirba pilnu etatu) – 500 Eur., o rektoriaus – 5000 Eur.

Bet vyriausybė to nemato, o protingų ekonomistų patarimų negirdi. Jai, pavyzdžiui, labiau rūpi, kad neišalktų ir taip  keturženkliais skaičiais savo atlyginimus skaičiuojantys prokurorai. Jiems mėnesinį atlyginimą numatoma kelti šimtais (600-800) eurų. Nuo prokurorų savo pretenzijomis pa(si)didinti atlyginimus neatsilieka ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai: teisėjai, Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjai ir kt.

Paaugliai prie paminklo Karaliui Gediminui. Slaptai.lt nuotr.

Nežinau, kokiu – dvasiniu, intelektiniu ar biurokratiniu – kurtumu reikėtų aiškinti tą faktą, kad biudžeto autoriai negirdi vos ne mantra tampančio užsienio ekonomistų, ekspertų raginimo mažinti socialinę atskirtį, kuri, jų vieninga nuomone, tampa rimta grėsme mūsų valstybės ateičiai. Priešingai, jie esamą atskirtį savo sprendimais tik dar labiau didina. Pavyzdžiui, pora eurų pakėlė darbo užmokesčio bazinį dydį visiems, todėl tiems, kurių atlyginimas sukosi aplink minimumą, alga padidės vos keliais eurais, o tiems, kurių atlyginimas buvo skaičiuojamas tūkstančiais eurų, dabar jis didės … šimtais.

Kaip atrodo, dėl to skirtumas tarp atlyginimų, socialinė atskirtis padidės ar sumažės? Neabejoju, kad į tą klausimą teisingai atsakys net matematiką prastokai mokantys moksleiviai, todėl tokį Seimo patvirtintą vyriausybės sprendimą kitaip kaip pasityčiojimu iš sunkiai besiverčiančios mūsų visuomenės daugumos pavadinti negalima.

Viena, ką vyriausybė išgirdo ir pritaikė sau iš gerbiamo ekonomisto pastabų, tai jo mintį, jog „šiandien jau nebereikia žmonių, kurie žino daug faktinės informacijos, reikia tų, kurie geba ją interpretuoti“.

Taip mūsų valdžia ir daro: nesigilina į realią padėtį šalyje, užmerkia akis į faktus, o tuos faktus, kurie šiaip taip iki jos prasimuša, interpretuoja taip, kaip patogu jai, valdžiai bei jos liberaliesiems kardinolams iš Laisvosios rinkos instituto. Todėl ir turime, ką turime: lyg ir biudžetas, bet lyg ir ne mums, o kažkokiai kitai, virtualiai, trijų milijonų Lietuvai…

2017.12.18; 04:41

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis kitų metų biudžetas daugmaž atspindi šalies finansines galimybes, tačiau po jo pristatymo Seime prasidės didžiulis pageidavimų koncertas.

„Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – LRT Radijui sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, biudžetas atspindi ekonomikos augimą.

„Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. „…“ Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams“, – pažymėjo Prezidentė.

Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.

Šalies vadovė LRT Radijui pabrėžė, kad balansas vis tiek turi būti išsaugotas.

„Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.

Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime.

Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį „biudžeto planą“ iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime“, – sakė Prezidentė.

Į LRT Radijo klausimą, ar pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui Prezidentė atkreipė dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.

„Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, norint, kad biudžetas nebūtų deficitinis pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. „Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka“, – sakė šalies vadovė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.12; 02:15

Trumposios naujienos

Ne tik biudžeto sudarymo ypatumai, valstybės finansų valdymo iššūkiai, bet ir asmeninės savybės, kurių reikia norint būti ministru, domino projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvius – Mindaugą Dirginčių ir Augustą Alekną. 

Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai Mindaugas Dirginčius ir Augustas Alekna susitinka su finansų ministre Rasa Budbergyte.
Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai Mindaugas Dirginčius ir Augustas Alekna susitinka su finansų ministre Rasa Budbergyte.

Šie moksleiviai visą šią savaitę stažuojasi Finansų ministerijoje, o šiandien turėjo progą susitikti su finansų ministre Rasa Budbergyte.

„Lietuvoje matau daug šviesaus jaunimo, kuris nėra abejingas valstybės ateičiai, aktyviai dalyvauja ir patys organizuoja pilietines akcijas, domisi valstybės valdymu, kelia svarbius klausimus, nebijo siūlyti savo idėjų. Džiaugiuosi, kad su Mindaugu ir Augustu galėjome atvirai padiskutuoti ne tik apie valstybės biudžetą, PVM ir mokesčių sistemą Lietuvoje, tačiau paliesti ir smulkiojo verslo, naujų finansavimo formų, aktualių jauniems žmonėms, temas. Įdomu buvo išgirstiir jų lūkesčius dėl asmeninės karjeros, požiūrį į darbo rinką sparčiai keičiančias technologijas. Tikiu, kad šių jaunų, gabių žmonių energija ir platus interesų ratas atvers jiems duris dar ne į vieną mėgiamą įstaigą ar įmonę“, – susitikimu su jaunaisiais stažuotojais džiaugėsi Rasa Budbergytė.

Po susitikimo su ministre, moksleiviai pripažino, kad prieš prasidedant projektui šiek tiek kitaip įsivaizdavo ministrės ir visos ministerijos darbą. „Jau pirmą projekto dieną gavome daug informacijos, kuri padėjo geriau suvokti valstybės finansų valdymą, dabar norisi vis labiau ir labiau gilintis“, – teigė šiemet Klaipėdos Ąžuolyno gimnaziją aukščiausiais balais baigęs Mindaugas Dirginčius.

„Smagu, kad ministerijos darbuotojai atsakė į visus mūsų klausimus. Kai išgirsti informaciją iš specialistų, kurie kasdien sprendžia valstybės mokesčių, biudžeto klausimus, visiškai kitaip supranti Finansų ministerijos reikšmę valstybei“, – projekto naudą įvardino būsimas dvyliktokas Augustas Alekna.

Visą šią savaitę projekte dalyvaujantys moksleiviai keliauja po skirtingus Finansų ministerijos departamentus bei ministerijai pavaldžias įstaigas, semiasi žinių apie Lietuvos finansų politiką, valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą bei panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą.

Moksleiviai jau lankėsi Finansų ministerijos Biudžeto, Valstybės iždo, ES ir tarptautinių santykių, Fiskalinės politikos, Mokesčių departamentuose, Tarptautinės finansinės paramos koordinavimo skyriuje, susipažino su UAB „Lietuvos energija“ veikla, apie ateities perspektyvas diskutavo su bendrovės generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu.

Projekto dalyvių dar laukia Muitinės departamento organizuojama ekskursija į Vilniaus oro uostą, kur jie galės pažvelgti į oro uosto muitinės darbuotojų darbo užkulisius, apsilankymas Muitinės ir Lietuvos banko Pinigų muziejuose bei Lietuvos prabavimo rūmuose. Savo veiklą moksleiviams pristatys ir Lietuvos statistikos departamentas, Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Turto bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija.

 „Moksleiviai – į Vyriausybę“ – jau aštuntus metus organizuojamas projektas. Jo tikslas – gabius Lietuvos baigiamųjų klasių moksleivius skatinti domėtis valstybės institucijų veikla, supažindinti su darbo viešajame sektoriuje principais ir skatinti prisidėti prie pilietinės visuomenės formavimo. Šiemet projekte dalyvauja moksleiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Baltarusijos bei Kanados.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotr.

2016.08.23; 15:48

Politinės intrigos

Analizuodamas ateinančių metų biudžeto projektą Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė pasigendantis Seimo salėje diskusijų dėl kritinių Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadų apie kitų metų biudžetą.

„Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į Europos Komisijos išvadą, kurioje Lietuva priskiriama itin kritiškai vertinamų šalių grupei, kartu su Ispanija, Italija ir Austrija. Išvadoje rašoma apie riziką, jog šalis neatitiks Stabilumo ir Augimo pakto nuostatų. Svarbiausias tiek Europos Komisijos, tiek Valstybės kontrolės siūlymas – mažinti Lietuvos biudžeto deficitą iki 0.5% BVP“, – teigė A. Kubilius.

Continue reading „Andrius Kubilius: „Neaptardama atsakingų institucijų kritinių išvadų dėl kitų metų biudžeto, Seimo dauguma demonstruoja išskirtinį neatsakingumą“” →

Aktualijos

Šių metų devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 64 mln. eurų ir sudarė 0,17 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP, rodo Finansų ministerijos duomenys.

Devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 7,800 mlrd. eurų, išlaidos – 7,485 mlrd. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugsėjį sudarė 379 mln. eurų.

Continue reading „Centrinės valdžios perteklius rugsėjį – 35 mln. eurų” →

Aktualijos

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per šių metų sausį-rugsėjį pajamų gavo 2,0 proc. (101,3 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 7,6 proc. (373,4 mln. eurų) daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.

Prognozuotos bendros devynių mėnesių biudžetų pajamos – 5 179,4 mln. eurų, faktinės – 5 280,6 mln. eurų.

Continue reading „Devynių mėnesių biudžetas – su pajamų pliusu” →

Fotoreportažai

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo gegužės 20-ąją.

Tai simbolinė diena, kai mes galime ištarti: “mokesčius valstybei mokėti baigėme. Nuo šiandien uždirbtus pinigus leisime savo poreikiams”!

Jei grynąsias nacionalines pajamas sąlyginai prilyginsime kalendoriniams metams, o per valstybės viešąjį sektorių perskirstomą jo dalį išreikšime dienų skaičiumi metuose, tai tų dienų skaičius nuo metų pradžios ir parodys Laisvės nuo mokesčių dienos datą.

Įsivaizduokime, kad visas dienas iki Laisvės nuo mokesčių dienos, įskaitant sekmadienius, dirbome tam, kad sumokėtume mokesčius, o nuo šios dienos tapome laisvi nuo mokesčių ir dirbsime tik savo naudai. Laisvės nuo mokesčių diena – tai tam tikras bendros mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią mūsų visų sukuriamų grynųjų nacionalinių pajamų dalį valstybė perskirsto per įvairius valstybinius biudžetus ir fondus. Remiantis šiuo rodikliu lengva palyginti mokesčių naštą skirtingose šalyse arba kaip mokesčių našta kinta laike.

“Apmokestinimas – tai menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo – kuo mažiau” – teigė populiarus XVII a. prancūzų valstybės veikėjas Žanas Batistas Kolberas. Lietuvoje tai daroma meistriškai – mokesčių našta po truputį auga, o gagenimo beveik nėra!

2012 metais Lietuvos valstybės viešasis sektorius išleis virš 35 milijardų litų. Tai yra iš kiekvieno Lietuvos žmogaus, įskaitant senelius ir naujagimius, planuojama per metus vidutiniškai surinkti maždaug po 11,100 litų. Kiekvienais metais valstybė išleidžia daugiau negu surenka mokesčių, tai yra gyvena ne pagal išgales, ateities kartų skolon. Todėl Lietuvos valstybės skola jau viršija 41 milijardą litų. Kiekvienam iš mūsų tenka virš 13,100 litų skolos.

Surinkti mokesčiai dažnai panaudojami neskaidriai ir neefektyviai, todėl Valstybės lėšų sirstymo skaidrumu abejoja du iš trijų Lietuvos gyventojų.

Valstybėje kuriama vis daugiau įvairių apribojimų ir draudimų, kurie varžo asmens laisves ir teises (Iš Liberalų ir centro sąjungos ir jaunųjų liberalcentristų lankstinuko, vakar dalinto velkant mokesčių naštos akmenį).

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.21