valstybės paslaptys

Žvalgyba

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradicija Jungtinėms Valstijoms priartėjo, Magistratų teismui oficialiai paskelbus įsakymą, kuris atveria  kelią pateikti jam kaltinimus šnipinėjimu. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel dabar bus atsakinga už sprendimą, ar patvirtinti ekstradiciją po užsitęsusios teisinės kovos.
 
Trečiadienį per septynias minutes trukusį posėdį Vestminsterio Magistratų teisme vyriausiasis teisėjas Paulas Goldspringas paskelbė ekstradicijos įsakymą. Prie teismo buvo susirinkę daugybė šalininkų su plakatais „Neišduokite Assange‘o“. Ekstradicija dar gali būti atidėta pateikus apeliaciją.
 
50 metų J. Assange’as teisme fiziškai nedalyvavo, nors administracinį procesą stebėjo vaizdo įrašu iš Belmaršo kalėjimo. Jis yra ieškomas Amerikos dėl tariamo sąmokslo įgyti ir atskleisti nacionalinės gynybos informaciją, „WikiLeaks“ paskelbus šimtus tūkstančių nutekintų dokumentų, susijusių su Afganistano ir Irako karais. Jo teisininkų komanda teigia, kad įslaptintų dokumentų paskelbimas atskleidė JAV nusikaltimus ir buvo naudingas viešajam interesui. Jie vadina kaltinimus politiškai motyvuotais ir sako, kad jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
 
J. Assange’as, praėjusį mėnesį vedęs savo sužadėtinę Stellą Moris, trejus metus laikomas Belmaršo kalėjime – nuo tada, kai buvo ištemptas iš Ekvadoro ambasados ​​Londone. Ponia Assange dalyvavo posėdyje viešoje galerijoje. Prie teismo buvo girdėti šalininkų keliamas triukšmas. Tarp jų buvo ir buvęs leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, susirinkusiesiems sakęs: „Jis nepadarė nieko daugiau, tik pasakė pasauliui tiesą.
Mes tęsime kampaniją“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.04.21; 07:02
Žvalgyba

Maskvoje antradienį dėl kaltinimų valstybės išdavyste sulaikytas buvęs žurnalistas ir Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjas Ivanas Safronovas.
 
Pasak „Roskosmos“, atliekamas tyrimas ir agentūra visapusiškai bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis. Agentūra teigia, kad I. Safronovo sulaikymas nėra susijęs su jo darbu „Roskosmos“, kur jis pradėjo dirbti gegužę.
 
Kaip praneša agentūra dpa, remdamasi Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimais, patarėjas sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjus NATO valstybės narės naudai. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) įtaria, kad I. Safronovas rinko konfidencialią Rusijos karinę informaciją NATO valstybės narės prašymu.
 
I. Safronovas, buvęs Rusijos laikraščių „Kommersant“ ir „Vedomosti“ žurnalistas, vos prieš du mėnesius tapo „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino viešųjų ryšių patarėju. Kai dirbo žurnalistu, I. Safronovas rašė politinius ir karinius straipsnius.
 
I. Safronovui už valstybės išdavystę gresia iki 20 metų kalėjimo.
 
Tuo metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad, remiantis Kremliui pateikta informacija, I. Safronovas sulaikytas ne dėl žurnalistinės veiklos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 17:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Prisiekusiųjų teismas Zalcburge šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamo 71 metų amžiaus Austrijos armijos dimisijos pulkininko bylą nagrinės ateinančių metų kovo mėnesį. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė teisėjas Peteris Egeris.
 
Pasak jo, šnipinėjimu kaltinamo austro procesas prasidės kovo 2-ąją, numatyti keli teismo posėdžiai, kurie veikiausiai bus uždari. Jeigu austrų kariškis pensininkas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Lapkričio 8 d. Zalcburgo miesto prokuratūra Žemės teisme pateikė praėjusių metų lapkritį sulaikytam šalies armijos dimisijos pulkininkui oficialų kaltinimą dėl šnipinėjimo Rusijos naudai.
 
„Teisiamasis kaltinamas mažiausiai 25 metus šnipinėjęs Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), padaręs žalos Austrijai, išdavęs valstybės paslapčių ir atskleidęs karinių paslapčių“, – buvo sakoma Zalcburgo prokuratūros pranešime.
 
Pernai Austrijos teisėsaugos institucijos pranešė atliekančios tyrimą šalies armijos dimisijos pulkininko atžvilgiu. Jis buvo įtariamas 20 metų perdavinėjęs Rusijos karinei žvalgybai informaciją apie Austrijos karinę aviaciją, artilerijos sistemas, aukščiausius pareigūnus, taip pat apie migracijos krizę. Už savo veiklą jis gavęs 300 tūkstančių eurų.
 
Pats įtariamasis, pasak jo advokato, nelaiko savęs šnipu ir teigia neatskleidęs valstybės paslapčių ir nepadaręs žalos Austrijai.
 
Šių metų liepą Austrijos VRM paskelbė Rusijos piliečio Igorio Zaicevo tarptautinę paiešką. 65 metų rusas įtariamas užverbavęs Austrijos armijos pulkininką, suimtą 2018 metais. Manoma, kad pirmas jų „darbo susitikimas“ įvyko 1987 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:30
Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė užtikrina, kad Seimui sudarius naują laikinąją tyrimo komisiją dėl politikos ir verslo ryšių prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakytų į visus tokios komisijos klausimus, nors, pasak patarėjo, nėra jokio svaraus pagrindo tirti šalies vadovės veiksmus.

„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentė nebijo jokių komisijų. Ji neturi ko slėpti. Ir jeigu būtų sudaryta teisė (Seime. – ELTA) tokiai komisijai ir jeigu būtų užduodami klausimai, prezidentė į visus juos atsakytų su malonumu, jeigu tik tokių klausimų būtų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas.

Pasak M. Lingės, tokių praktikų jau yra buvusių ankstesniuose Seimuose.

„Buvo ten įvairiausių tyrimų ir komisijos turėjo klausimų prezidentei ir juos raštu atsiuntė į Prezidentūrą. Ir prezidentė atsakė“, – priminė M. Lingė.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tokio pagrindo, kad kažką reikėtų tirti – nėra, nes nėra jokių Konstitucijos pažeidimų, kuriuos galima prezidentei inkriminuoti. Pasak M. Lingės, komisijos tikslai yra priešrinkiminės sumaišties kėlimas.

„Komisija tikriausiai turi kitų tikslų ir tikrieji tikslai – priešrinkiminės sumaišties kėlimas. Komisijos naudojimas prieš rinkimų konkurentus. Tai rodo terminas, iki kurio norima pabaigti, tai yra kitų metų gegužės mėnuo, kai vieni rinkimai jau bus pasibaigę, o kitų rinkimų artės finalas. Kitas momentas yra labai aiški tyrimo kryptis – tai dviejų buvusių skirtingų, oponuojančių viena kitai, socialdemokratų ir konservatorių vyriausybių laikotarpių veikla“, – teigė M. Lingė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:00

Politinės intrigos

„Ronis Polas (Rand Paul) neslepia savo prezidentinių ambicijų, – rašo The Wall Street Journal apie Amerikos senatorių respublikoną, – bet jis dar turi padirbėti, jei nori pelnyti pasitikėjimą kaip potencialus vyriausiasis vadas“.

Straipsnio autoriai siūlo pamąstyti apie užtarimą Edvardui Snoudenui. Bet ko verti tie užtarimai? Ar užtarimai nėra iš piršto laužti?

„Aš nemanau, kad Edvardas Snoudenas nusipelno mirties bausmės ar kalėjimo iki gyvos galvos“, – pareiškė R.Polas.

Continue reading „Užtarimas ponui Edvardui Snoudenui” →

cyvas110
Aktualijos

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas”, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia” nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo.

Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai. Jiems ir tik jiems svarbu kuo greičiau prarasti krizines algos netektis, juk tai jie „nabagai” skursta ir dar patiria demokratijų įsigeidusios liurbių minios spaudimą.

Manau, kad dabartinio Teisėjų tarybos sprendimo įslaptinti teisėjų veidus – nepakanka. Valstybėje paslapčių turi būti kuo daugiau.

Continue reading „Teisėjus vadinkime “kličkomis”” →