Juodasis klaustukas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) parlamentarai susiginčijo dėl Vyriausybės parengtos valstybės tarnybos reformos.
Opozicijai nuogąstaujant dėl kai kurių siūlomų reformos naujovių, komitete žalios šviesos sunkiai kelią besiskinančiai reformai nepavyko įjungti. Nepadėjo ir NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno prašymai įvertinti tai, kad jo vadovaujamo komiteto pirminė funkcija yra spręsti saugumo klausimus ir, kad NSGK nėra pagrindinis komitetas valdančiųjų parengtai reformai vertinti ir svarstyti.
Visgi nepaisant to socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė rado progos pasiūlyti kelis, jos manymu, svarbius pataisymus ruošiamam įstatymui.
L. Kasčiūnas: paversti NSGK valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nenorėčiau
Komitete įsiplieskus diskusijoms L. Kasčiūnas teigė, kad jo pirmininkaujamas komitetas nėra komitetas, kur valstybės tarnybos reformos klausimai turėtų būtų keliami ir aptarinėjami.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš suprantu, kad reikia turėti diskusiją, bet ar Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas pagal savo profilį yra ta platforma, kur tokia diskusija turėtų vykti? Ji turėtų vykti pagrindiniame komitete. Pagal mūsų kompetenciją atitekę tik 6 iš 36 lydinčiųjų projektų. Mes net neturime to pagrindinio valstybės tarnybos įstatymo projekto čia. Mes tiktais turime apsispręsti dėl korupcijos prevencijos, krašto apsaugos sistemos organizavimo“, – NSGK posėdžio metu tikino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras taip pat paminėjo, kad tokios temos įtraukimas ir diskutavimas komitete dar labiau apkrautų NSGK darbotvarkę. O tai, tikino L. Kasčiūnas, sukurtų papildomų problemų sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus.
„Jeigu ant NSGK užkrausime valstybės reformą, tai nežinia, ką mums reikės daryti. Mes jau ir taip valstybe rūpinamės“, – aiškino politikas.
„Paversti NSGK dabar valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nelabai norėčiau, nes yra kitų rimtų darbų, mūsų saugumo ir gynybos srityje“, – teigė L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė siūlo nenaikinti darbo stažo kaupimo ir įvesti saugiklius vadovams
Visgi po kilusių diskusijų palaiminti reformą balsų nepakako. Opozicija užsispyrė įdėmiau įvertinti kai kurias reformos aplinkybes ir net pateikė kelis konkrečius pasiūlymus.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
NSGK priklausanti opozicinių socialdemokratų atstovė D. Šakalienė džiaugėsi, kad buvo sutarta prie reformos klausimo komitete grįžti sausio pabaigoje.
„Sutiko padaryti pertrauką. Paimta pauzė iki sausio pabaigos. Per tą laiką sausio viduryje planuojamas susitikimas, kurio metu reformos rengėjai NSGK atstovams pamėgins pristatyti mūsų pasiūlymų pagrindu parengtas konkrečias formuluotes“, – teigė D. Šakalienė.
„Atrodo sutiko atidėti iki sausio pabaigos ir per tą laiką padaryti susitikimą su reformos rengėjais, kurie lyg ir pasiruošę yra teikti konkrečius pasiūlymus. Tada galima žiūrėti, gal prasidės dialogas“, – sakė politikė.
Pauzės paprašiusi socialdemokratė pateikė ir kelis pasiūlymus ruošiamos reformos nuostatoms. Pasak jos, svarbiausi pasiūlymai buvo darbo stažo kaupimo nenaikinimas ir saugikliai, kurie skirti išvengti įgalintų darbo vadovų savivalės.
„Pirmas pasiūlymas nepanaikinti stažo kaupimo, nustatyti bent 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kol įsivažiuotų nauja darbuotojų atlygio skaičiavimo sistema“, – Eltai teigė politikė.
„Antras, kad būtų papildomi saugikliai, siekiant išvengti visiškos vadovų savivalės, nustatant darbuotojų atlygio sistemą. Vienas iš tų saugiklių galėtų būti pagalbos linija“ – aiškino socialdemokratė.
„Pavyzdžiui, kad būtų operatyviai reaguojama ir tikrinami skundai, jei vadovas panaudotų savo diskreciją įvertinti ne kompetentingus ir darbščius darbuotojus, bet tam, kad sustiprintų savo favoritų komandą“, – komentavo D. Šakalienė.
Savo ruožtu NSGK posėdyje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pernelyg nesureikšmino užvirusių ir reformos komitete palaiminti neleidusių diskusijų. Jos manymu, tokie procesai yra būtini norint pasiekti kompromisą dėl galutinio sprendimo.
„Tai procedūrinis dalykas, kada neužteko balsų priimti sprendimui“, – Eltai sakė ji.
„Dar bus daug diskusijų, kalbėsimės (…) Normalu, kad ieškosime kompromisų. Politikoje kitaip nepriimsi sprendimų“, – pridūrė viceministrė.
„Toliau eisime ir dirbsime šiuo klausimu. Buvo iškelti keli klausimai. Žmonės nerimauja dėl stažo panaikinimo, kaip būtų galima tai amortizuoti. Kitas dalykas dėl vadovų įgalinimo… Kad nebūtų vadovai visagaliai ir kaip būtų galima subalansuoti galių suteikimą vadovams (…). Ko gero visi šie klausimai bus atsakomi pagrindiniame komitete“, – teigė politikė. Žalia šviesa – pirmyn
ELTA primena, kad 2022 m. rudenį Seimui buvo pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Pertvarkos rengėjai siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.
Daug klausimų ir opozicijos susilaukė projekte pateiktas siūlymas atsisakyti priedo už stažą.
Šios reformos aptarimas ir svarstymas taip pat daug strigo. Pirmą kartą jos svarstymas atidėtas buvo spalio 10 dieną. Vėliau, lapkričio 7 dieną įstatymų pataisų paketą turėjęs svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė pertrauką neribotam laikui. To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.
