Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Aktualijos

VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šiais metais, artėjant vasaros sezonui, neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai greičiausiai išaugs, prognozuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas, generolas Rustamas Liubajevas.
 
Apie tai VSAT vadovas kalbėjo penktadienį, pristatinėdamas tarnybos 2022 m. veiklos ataskaitą. Anot R. Liubajevo, nors pasieniečių, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų dėka pavyko suvaldyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės krizę, spaudimas iš Minsko režimo, pasitelkiant neteisėtą migraciją, nemažėja.
 
„Spaudimas iš Baltarusijos režimo išlieka. Jeigu 2018 m. į Lietuvos teritoriją neįleisti daugiau negu 8 tūkstančiai migrantų, tai pernai tokių buvo daugiau negu 11 tūkstančių“, – VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje penktadienį kalbėjo R. Liubajevas.
 
Jis teigė, kad, nepaisant to, jog šių metų pradžioje stebimas sumažėjęs neteisėtos migracijos srautas, atšilus orams, VSAT vado teigimu, situacija vėl pasikeis.
 
„Metų pradžioje sumažėjo srautai (neteisėtos migracijos iš Baltarusijos – ELTA), tačiau artėjant vasaros sezonui, srautai greičiausiai išaugs“, – dėstė R. Liubajevas.
 
Pristatinėdamas 2022 m. VSAT veiklos ataskaitą tarnybos vadas džiaugėsi, kad valstybės sienos kirtimo atvejų išaiškinamumo rodikliai auga. R. Liubajevo teigimu, 2022 m. iš visų fiksuotų sienos kirtimo tvarkos pažeidimų atvejų 91,3 proc. pavyko nustatyti pažeidimą padariusius asmenis, 2021 m. šis rodiklis siekė 95,6 proc., 2020 m. – 82,5 proc.  
 
VSAT vadas R. Liubajevas, kalbėdamas apie neteisėtos migracijos srautų valdymą, pasidžiaugė, kad pasieniečiams vis dažniau pavyksta identifikuoti asmenis, kurie neteisėtai gabena kitus žmones per sieną.
 
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

„Pernai nustatyti 231 migrantų gabentojai, 2021 m. nustatyti 100 gabentojų“, – statistiką pristatė pasieniečių vadas.
 
VSAT ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. daugiausiai neteistų migrantų gabeno ukrainiečiai – 76. Taip pat pernai, kaip rodo pasieniečių statistika, dažnai neteisėtai migrantus gabeno ir lietuviai (27) bei Sakartvelo piliečiai (23).  
 
VSAT ataskaitoje rašoma, jog 2022 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apgyvendinti 151 neteisėtas migrantas, kai 2021 m. rugsėjį tokių buvo 2060.
 
Pasak R. Liubajevo, auga ir iš Lietuvos išvykstančių neteisėtų migrantų srautas. Statistika rodo, kad 2021 m. savanoriškai iš Lietuvos į kilmės šalis išvyko 400 migrantų, priverstinai buvo grąžinti 56, pernai savanoriškai Lietuvą paliko 679 neteisėti migrantai, priverstinai į kilmės šalis grąžinti 55.
 
„Pagal šiuos rodiklius Europoje esame vieni iš lyderių, kalbant apie proporcijas tarp neteisėtų migrantų, sulaikytų prie valstybės sienos, ir organizuotų migrantų grąžinimo“, – aiškino R. Liubajevas.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.17; 00:30
Aktualijos

Pasienis su Baltarusija žiemą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai apgręžė 18 asmenų, bandžiusių kirsti valstybės sieną ir neteisėtai patekti į šalį, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
 
Kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 6 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai trečiadienį apgręžė 24 užsieniečius.
 
Iš viso į Lietuvą nuo 2022 metų sausio neįleista 11 211 neteisėtų migrantų, šiemet – 250.
 
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 19 565 migrantams.
 
Karolina Konopackienė (ELTA)
 
2023.02.03; 07:11
Aktualijos

VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 25 asmenys, ketinę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
 
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje buvo ramu – neteisėtų migrantų nefiksuota, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 92 užsieniečius.
 
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9018 migrantų, pernai – 8106.
 
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,1 tūkst.
 
Karolina Konopackienė (ELTA)
 
2022.10.10; 12:35
Aktualijos

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį reikalaudamas atkreipti dėmesį į nepakankamą numatytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Kalėjimų departamento finansavimą 2018 metais. Pareigūnų teigimu, šių įstaigų finansavimas kitų metų biudžete turi būti padidintas bent 10,9 mln. eurų, iš kurių 4,5 mln. turėtų būti skirta pasieniečių, 3,8 mln. eurų – ugniagesių ir 2,6 mln. – įkalinimo įstaigų prižiūrėtojų darbo užmokesčiui didinti. Šios lėšos, pareigūnų teigimu, kol kas nenumatytos kitų metų šalies biudžete.

„Tokie pinigai būtini siekiant užtikrinti šių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą 2018 metais. Akivaizdu, kad dėl įvairių priežasčių atotrūkis tarp pasieniečių, ugniagesių, prižiūrėtojų ir kitų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio pastaruoju metu didėja. Tokia situacija, mano galva, yra labai pavojinga. Netrukus Lietuvoje gali atsirasti tam tikros statutinių pareigūnų kastos, o mano minimos tarnybos gali susidurti su pačia rimčiausia problema – motyvuotų žmonių trūkumu. Jau ir dabar, pavyzdžiui, gesinti gaisrų dažnu atveju važiuoja mažesni ekipažai nei turėtų“, – sako NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel.

Prašomos lėšos pareigūnų darbo užmokestį leistų padidinti vidutiniškai 100 eurų per mėnesį.

„Vyriausybės atstovai, Seimo nariai kalba apie būtinybę užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą, apie kovą su korupcija ir šešėliu. Visos šios diskusijos dėl teisėsaugos finansavimo visgi parodo, kad didžioji dalis šių gražių kalbų realiais darbais nepavirsta. Nuolat galvoti, kaip reikės išmaitinti savo šeimą, priverstas pasienietis vargu ar atiduos paskutines jėgas kovoje su kontrabanda. O ugniagesiui nuvykti į gaisro vietą nevažiuojančiu automobiliu ar ką tik baigus darbo pamainą kitoje darbovietėje taip pat gali būti labai keblu“, – teigia V. Banel.

VSAT ir PAGD 2018 metais planuoja imtis struktūrinių reformų, tačiau vien jų realiems pokyčiams nepakaks – būtinas ir valstybės indėlis. „VSAT per šiuos ir ateinančius metus sutaupys daugiau nei 2 mln. eurų. Pokyčiai PAGD dar tik įsibėgėja. Tačiau akivaizdu, kad vien vidinių išteklių didinti pareigūnų darbo užmokestį šiose įstaigose nepakaks“, – aiškina NPPSS vadovas.

Bene prasčiausia situacija, lyginant su kitomis teisėsaugos įstaigomis, yra Kalėjimų departamente. Šių pareigūnų darbo užmokestis kol kas yra neproporcingai mažas, o darbo sąlygos – tragiškos.

Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas sako, kad kalėjimų priežiūros pareigūnų situacija yra prastesnė dėl įvairių priežasčių.

„Kitose įstaigose mes matome kažkokį norą keistis ir judėti į priekį, o Kalėjimų departamente to tikrai nesimato. Vietoj būtinų struktūrinių reformų yra tiesiog pučiamas departamento valdymo aparatas, švaistomos lėšos, o eiliniai pareigūnai ne tik kad gauna grašius už tikrai sunkų ir pavojų pilną darbą, tačiau ir neturi uniformų. Jau nekalbant apie kitas darbo priemones. Man atrodo, kad mūsų situacija be aukščiausių šalies vadovų dėmesio pasikeisti jau negali“, – sako K. Pauliukas.

NPPSS yra didžiausia statutinius pareigūnus Lietuvoje vienijanti organizacija. Vienas iš jos veiklos tikslų „Programos 1000“ įgyvendinimas nuo 2020 metų. Šia programa, kuri parengta pagal Estijoje jau įgyvendintą modelį, siekiama, kad žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1000 eurų. „Programos 1000“ įgyvendinimas turi apimti visas vidaus reikalų sistemos įstaigas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.22; 06:27

Trumposios naujienos

VSAT nuotraukoje – tarnybinių šunų varžybos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnybinių šunų meistriškumo čempionato nugalėtoju tapo Varėnos rinktinėje tarnaujantis kinologo Sigito Sužiedėlio belgų aviganis Grikis. 

Dar vienas epizodas iš tarnybinių šunų varžybų. VSAT nuotr.

2,5 metų keturkojis lengvai pralenkė daugybę kitų geriausių Lietuvos bei dar 5 užsienio valstybių keturkojus.

Agentūros ELTA informacija, VSAT – nuotraukos

2017.06.11; 00:30

Trumposios naujienos

Padedami vokiečių aviganio Hello pasieniečiai sulaikė 7 tūkst. pakelių kontrabandinių rūkalų ir du, įtariama, su jų gabenimu susijusius Šalčininkų rajono gyventojus. Vieną jų šuo surado pasislėpusį sodybos gėlyne.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Tribonių užkardos pareigūnai ties Šalčininkų rajono Kaniūkų kaimu vaizdo stebėjimo sistemomis užfiksavo įtartinus asmenis su nešuliais. Nuo jų iki sienos su Baltarusija buvo apie 300 metrų.

Į šią vietą su tarnybiniu vokiečių aviganiu Hello atvykę Tribonių užkardos pasieniečiai sulaikė vieną įtartiną vyrą.

Kitas nuo pasieniečių spruko netoliese esančios sodybos link. Įkandin bėgliui nuskubėjo kinologas su šunimi. Vokiečių aviganis iškart suuodė sodybos teritorijoje augančiame gėlyne pasislėpusį žmogų. Pasieniečiai jį sulaikė. Hello dar gavo komandą apieškoti vietovę ir netrukus surado radijo ryšio stotelę. Įtariama, kad ją galėjo pamesti kažkuris iš sulaikytųjų.

Pasieniečiams įkliuvo du 28-erių Šalčininkų rajono gyventojai. Jie gabeno 3 tūkst. pakelių cigarečių su Baltarusijos akcizo ženklais, kuriuos pasieniečiai rado abiejų nešikų sulaikymo vietose.

Vokiečių aviganis toliau pėdsakais nusekė mišku link valstybės sienos. Už maždaug 30 metrų nuo jos Hello surado dar 4 tūkst. pakelių kontrabandinių rūkalų.

VSAT Varėnos rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šalčininkų rajono gyventojai po apklausų paleisti jiems skyrus kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 05:47

Trumposios naujienos

Išvažiuojamajame posėdyje Pasieniečių mokykloje Medininkuose Vyriausybė aptarė Valstybės sienos apsaugos  tarnybos (VSAT) veiklos prioritetus. Po posėdžio Ministrų kabinetas lankėsi prie sienos su Baltarusija linijos.

Be posėdžio darbotvarkėje esančių įvairių klausimų, Vyriausybės nariai Pasieniečių mokykloje buvo supažindinti ir su situacija prie valstybės sienos bei pasieniečių veiklos aktualijomis.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad iki 2020 metų turime būti pasirengę šiuolaikinių techninių priemonių pagalba kontroliuoti visą mūsų išorės sieną. Pasak premjero, Vyriausybė suras tam reikiamų lėšų, nes stipri sienų apsauga užkerta kelius kontrabandai, kuria pridėtinę vertę, į biudžetą patenka daugiau mokesčių.

Lietuvos valstybinę sieną sudaro 1763, 05 km. Numatoma, kad modernių sistemų pagalba artimiausiu metu bus stebima 48,4 proc. valstybės sienos.

Pasitarimo metu aptartos priemonės, kurios stiprintų kovą su neteisėta migracija, korupcija ir šešėline ekonomika. Taip pat kalbėta apie galimybes didinti pasieniečių atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.

Netoliese Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusios VSAT Pasieniečių mokyklos veikia ir VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkarda. Vyriausybės nariai po posėdžio vyko į jos saugomą ruožą su Baltarusija ir lankėsi prie pačios sienos linijos.

Šioje vietoje veikia techninių sienos kontrolės priemonių sistema, padedanti efektyviai užkardyti sienos pažeidimus, kontrabandos ir nelegalios migracijos atvejus.

Vėliau svečiai nuvyko į pačią Padvarionių užkardą, kur Ministrų kabineto nariams pasieniečiai pademonstravo, koks yra stacionarių sienos stebėjimo sistemų funkcionalumas.

VSAT nuotr. ir inf. 

2017.02.08; 18:25

Trumposios naujienos

„Litexpo“ parodų centre prasidėjusioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ savo veiklos sritis ir karjeros bei studijų galimybes plačiai pristato Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su pagrindinėmis vidaus reikalų įstaigomis.

„Norime atkreipti jaunų, veržlių, drąsių ir gabių žmonių dėmesį į galimybes realizuoti save kuriant, ginant ir saugant mūsų valstybę, padedant kitiems žmonėms. Abiturientai ir jaunuoliai, kurie dar nepasirinko savo gyvenimo kelio, bet galvoja, kad tarnauti Lietuvai yra jų pašaukimas, čia galės susipažinti su įvairiomis vidaus reikalų sistemos profesijomis ir galimybėmis jas studijuoti“, – sako parodos atidaryme dalyvavęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Parodos atidaryme ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų bei mokyklų stendus aplankė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, VRM vadovybė, gausūs parodos lankytojai.

Tris dienas veiksiančioje parodoje VRM ir įstaigų prie ministerijos – Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, VRM Medicinos centro darbuotojai bei Valstybės tarnybos departamento specialistai visiems besidomintiems jų veiklos sritimi bei profesijos galimybėmis papasakos apie savo darbo specifiką, darbo sąlygas, profesinius reikalavimus, iššūkius, karjeros bei tobulėjimo galimybes.

Lietuvos policijos mokyklos, Pasieniečių mokyklos bei Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojai ir kursantai pristatys, kaip vyksta mokslas, ko reikia mokytis ir kokių sugebėjimų turėti norint tapti pareigūnu. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokytojai bei moksleiviai supažindins su mokymosi sąlygomis ir užklasinės veiklos galimybėmis kadetų licėjuje. Lankytojai galės susipažinti su naujausiais atrankos į mokyklas reikalavimais, „iš pirmų lūpų“ sužinoti apie kursantų bei kadetų gyvenimą ir mokymąsi.

„Tiems jaunuoliams, kurie šiuo metu svarsto ir ieško sprendimo, kur mokytis, kokį kelią toliau rinktis, norime suteikti kuo naudingesnių ir tikslesnių žinių apie mokymąsi, studijas ir karjerą vidaus reikalų sistemoje ir valstybės tarnyboje“, – pažymi ministras E. Misiūnas.

Parodoje lankytojai galės susipažinti su vidaus reikalų pareigūnų paruošimu, jų darbo specifika, geriau suprasti jų atliekamas funkcijas. Taip pat galės apžiūrėti ginklus, ekipuotę, techniką, gauti dalomosios medžiagos ir patarimų iš ilgametę patirtį turinčių pareigūnų.

Parodos metu bus surengtos parodomosios programos. Savo keturkojų pagalbininkų sugebėjimus pademonstruos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento bei Viešojo saugumo tarnybos kinologai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai taip pat pademonstruos asmens sulaikymo būdus ir kovinės savigynos elementus.

Prie „Litexpo“ parodų rūmų bus galima apžiūrėti gaisrinius automobilius ir keltuvus, pasieniečių naudojamą techniką bei sraigtasparnį, stebėti ugniagesių gelbėtojų parodomąją programą.

Šventinę nuotaiką padės kurti VRM Reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekama programa.

Nuotrauka paskelbta iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos internetinio puslapio www.vrm.lrv.lt.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.

2017.02.04; 07:05

VSAT_amblema
Aktualijos

„XXI amžiaus” specializuoto priedo “Slaptieji takai” skaitytojai tikriausiai nustebs, išgirdę nuomonę apie prastai saugomą Lietuvos – Rusijos sieną, kuri, beje, dar yra ir rytinė Europos Sąjungos bei NATO siena, besiribojanti su Rusijos Federacijos teritorija.

Ir vis dėlto šiandien galima įtarti, jog Lietuvos specialiosios tarnybos šį itin svarbų pasienio ruožą saugo aplaidžiai ir neatidžiai. Jei Lietuvos – Rusijos valstybinė siena ir nėra skylėta kaip rėtis, tai vis tiek galima įtarti, kad ją be trukdžių pajėgus kirsti net policijų, saugumo bei Interpolo ieškomas asmuo.

Kuo remiantis darau tokias prielaidas? Šitaip derėtų suprasti remiantis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Viktoro Kažio sprendimu. Šių metų rugpjūčio 12-ąją jis nesušvelnino griežčiausios kardomosios priemonės buvusiam omonininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui.

Continue reading „Į Rusija gali pabėgti bet kas” →