Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Ligonių kasos Lietuvoje nemokamai išduoda dokumentą S1, kuris leidžia dviem grupėms Lietuvos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir jų šeimos nariams gauti ne tik būtinąją medicinos pagalbą, bet visas reikalingas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pirmai grupei priklauso kitoje Europos šalyje gyvenantys žmonės, kurie dirba (moka mokesčius) Lietuvoje. Antra grupė – tai kitur Europoje gyvenantys Lietuvos senatvės, netekto darbingumo ar kitokios pensijos gavėjai. Šie žmonės su dokumentu S1 už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas gali gydytis gyvenamoje užsienio šalyje kaip vietos gyventojai, pranešė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Kad galėtų sklandžiai naudotis garantija gydytis toje Europos šalyje, kurioje faktiškai gyvena, apdraustieji turi atlikti vos kelis dalykus: deklaruoti išvykimą iš šalies, pasiimti iš savo teritorinės ligonių kasos dokumentą S1 ir pateikti jį užregistruoti gyvenamosios šalies ligonių kasai, sveikatos ar socialinio draudimo arba kitai atitinkamai įstaigai. Tuomet Valstybinė ligonių kasa apmoka gautas sąskaitas už žmogaus, gyvenančio kitoje šalyje su dokumentu S1, gydymą. Pačiam medicinos paslaugas gavusiam žmogui tuo rūpintis nereikia“, – pranešime teigia Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Viktorija Klinavičienė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje dirbantis (PSD apdraustas) žmogus metams siunčiamas į komandiruotę Vokietijoje. Prieš išvykdamas jis deklaruoja išvykimą iš Lietuvos ir kreipiasi į savo teritorinę ligonių kasą, kad ši jam išduotų dokumentą S1. Jį į Vokietiją atvykęs žmogus pateikia šios šalies sveikatos draudimo įstaigai. Metus, kol galioja išduotas dokumentas S1, visas reikiamas medicinos paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus toks apdraustasis gali gauti Vokietijoje, kuri jo gydymo sąskaitas pateikia Valstybinei ligonių kasai, kad išlaidos būtų kompensuotos PSDF lėšomis. Gydytis Vokietijoje gali ir kartu išvykę bei dokumentą S1 gavę ir užregistravę šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Apdrausti svetur, bet gyvena Lietuvoje
Dokumentas S1 naudojamas ir atvirkštiniu atveju. Jeigu žmogus dirba (moka mokesčius) ar gauna pensiją kitoje Europos šalyje, tačiau faktiškai gyvena Lietuvoje (pavyzdžiui, dirba nuotoliniu būdu), čia jis gali gydytis kaip kiti šalies apdraustieji PSD. Tik dokumentą S1 ar jo atitikmenį turi išduoti valstybė, kurioje žmogus dirba ar gauna pensiją, o pateikti užregistruoti jį reikia bet kuriai Lietuvos teritorinei ligonių kasai. Šiais atvejais suteiktų paslaugų išlaidas, jei jos teikiamos su ligonių kasa sutartį turinčioje medicinos įstaigoje, kompensuoja dokumentą S1 išdavusi Europos šalis, pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktas sąskaitas. Šie dokumento S1 turėtojai Lietuvoje neturi mokėti PSD įmokų. Vaistinė Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad kreipiantis dėl dokumento S1 į savo teritorinę ligonių kasą, reikia pateikti užpildytą prašymą išduoti dokumentą S1 ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymą galima pateikti atvykus asmeniškai, per įgaliotąjį asmenį, atsiųsti paštu, el. priemonėmis (pasirašius saugiu el. parašu). Teritorinė ligonių kasa dokumentą S1 ir atmintinę, kaip juo naudotis, išduoda vėliausiai per 5 darbo dienas.
Šiais metais iki gruodžio 15 d. Lietuvos apdraustiesiems teritorinės ligonių kasos išdavė beveik 1 000 dokumentų S1, o Valstybinė ligonių kasa už Lietuvos apdraustųjų gydymą jų gyvenamosiose Europos šalyse PSDF lėšomis apmokėjo sąskaitų už 8,7 mln. eurų. Be to, iki gruodžio vidurio mūsų šalies teritorinės ligonių kasos gavo arti 8 000 dokumentų S1 (jų atitikmenų), išduotų kitų Europos šalių draudimo įstaigų.
Šiemet Valstybinė ligonių kasa kitų Europos šalių kompetentingoms įstaigoms už jų apdraustųjų, praeitais metais gyvenusių Lietuvoje su dokumentu S1, gydymą pateikė sąskaitų už 3,7 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti Seimo nario Antano Matulo elgesį. Pareiškime prašoma įvertinti parlamentaro viešojoje erdvėje skleidžiamus kaltinimus SAM dėl neva neskaidrios veiklos.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais Nendrė Černiauskienė aiškino, kad ministerijai skiriant didelį dėmesį korupcijos prevencijai ir skaidrumo siekimui neliko nepastebėti ir A. Matulo teiginiai apie neskaidrius procesus tiek ministerijoje, tiek organizuojant ir vykdant konkursą į Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus ir kitų įstaigų pareigas. „Tai yra šmeižtas, kuris, manome, galimai turi konkrečių tikslų“, – pabrėžė N. Černiauskienė.
Jos teigimu, yra išsaugoti visi vykusio konkurso į VLK vaizdo ir garso įrašai, taip pat ir komisijos pasitarimas vertinant kandidatus. Konkurse dalyvavo ir nepriklausomi stebėtojai, todėl sprendimas paskirti Jūratę Sabalienę į VLK vadovo pareigas buvo pagrįstas visos komisijos bendra nuomone ir vertinimu.
„Manome, kad toks Seimo nario A. Matulo elgesys skleidžiant visuomenę klaidinančią informaciją, tikėtina, dėl labai asmeninių priežasčių, diskredituoja tiek ministeriją, tiek Seimą, kenkia visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba bei neatitinka politikui keliamų elgesio reikalavimų. Todėl siekdami apginti viešąjį interesą ir išsklaidyti abejones, kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar toks elgesys dera Seimo nariui“, – sako N. Černiauskienė.
Parlamentaras A. Matulas anksčiau yra tvirtinęs, kad konkursas vyko neskaidriai. Taip pat A. Matulas kalbėjo ir apie kitus korupcinius atvejus sveikatos sistemoje.
