Valstybinės įmonės

Politinės intrigos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Vyriausybės prašo pateikti Seimui svarstyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų, nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektą.

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Pakeitimai turėtų reglamentuoti strateginio ūkio sektoriaus įmonių darbuotojų, skiriamų į vadovaujančias pareigas ar priimančių svarbiausius sprendimus, privalomą patikrą. Taip pat didelis dėmesys būtų skirtas šių įmonių sandorių patikrai – pastarieji turi atitikti nacionalinio saugumo interesus bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Atsižvelgiant į situaciją, kad tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“ net 40 proc. darbuotojų susiję giminystės ryšiais, komitetas siūlo Vyriausybei įvardyti priemones, kurios užtikrintų skaidrią atranką į darbo vietas, padėtų pasirūpinti, kad strateginėse įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys nebūtų saistomi tarpusavio pavaldumo santykiais.

„Dabartinė padėtis su strateginėmis įmonėmis mums leidžia įžvelgti ne vieną spragą, tad turime kuo greičiau tobulinti įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą, – sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. – Įžvelgiame spragas vykdant strateginius, ypač technologinius, sandorius. Strateginės reikšmės įmonėse turime darbuotojų patikimumo problemą, kurią lemia ir vyraujantis nepotizmas“.

Pasak V. Bako, svarbius sprendimus priimančių darbuotojų patikrai ir nepotizmui reikia skirti ypatingą dėmesį.

„Ta situacija turi baigtis. Nepriimtina tai, kad valstybės įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, žmonės negali įsidarbinti, neturėdami mamų, pažinčių, dėdžių, tetų“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti į nepotizmo problemą. „Situacija ypač pavojinga, kai žmonės gali daryti įtaką svarbiems sprendimams. Nėra normalu, kai žmonės įdarbinami tik dėl šeimyninių ryšių, tai verčia kitus mūsų piliečius nusivilti savo valstybe. Turime pasirūpinti, kad visuomenė žinotų apie galimybę patekti į tam tikras pareigas ir žmonės darbo vietą gautų ne dėl asmeninių ryšių, o dėl turimų įgūdžių ir kvalifikacijos.

Be to, privalome nustatyti į atsakingas pareigas strategiškai svarbiose valstybinėse įmonėse pretenduojančių žmonių patikros tvarką, turime pasirūpinti, kad jie būtų deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus“, – kalbėjo V. Bakas.

NSGK vadovas įstatymo pakeitimo projekto iš Vyriausybės tikisi sulaukti dar Seimo pavasario sesijos metu: „Turime šią situaciją pakeisti kiek įmanoma skubiau, todėl įstatymo pakeitimo projektų pateikimo Seimui laukiame dar šioje pavasario sesijoje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 06:27

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.

Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai.

Todėl Prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas turi keistis – žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo. Europos Tarybos ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, nes užkerta kelią dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai.

Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai metai iš metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.

Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse –„Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo „Registrų centrui“ vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.

Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, „Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės“ vadovas nesikeitė jau 25 metus, „Informacinės verslo paslaugų įmonės“ – 21 metus, „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ – 19 metų.

Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.01.13; 04:39