Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški Bieliškės ir Ažulaukės kaimų užrašai – „Bieliszki“ ir „Orzełówka“– turi būti pašalinti. Anot A. Valotkos, šie užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
„Tai yra Lietuva, čia galioja Lietuvos įstatymai ir jokių lenkiškų vietovardžių čia būti negali. Ir viskas. (…) Lietuvoje gali būti tik lietuviški vietovardžiai. Tai reglamentuoja valstybinės kalbos įstatymas ir, apskritai, yra bendra tokia europinė praktika“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Valotka.
„Ar lietuvių tauta norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona? Ir tai vadinti tradiciniais užrašais? Aš su tuo nesutinku. (…) Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi lietuvių polonizacija. Žymėti visą tą teritoriją lenkiškais užrašais – manau, kad pasipriešinimas bus labai didelis“, – pažymėjo kalbos inspekcijos viršininkas.
Valstybinė kalbos inspekcija yra įpareigojusi Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų esančius lenkiškus užrašus „Bieliszki“ ir „Orzełówka“. Tačiau savivaldybė nesutinka su tokiu inspekcijos nurodymu ir yra kreipusis į administracinių ginčų komisiją, remdamasi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis. Polonizacijai – griežtas ne. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, kaip pažymi A. Valotka, šios konvencijos nuostatos Lietuvoje negalioja.
„Lietuvos teismai yra pasisakę šiuo aspektu, kad konvencija yra deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, kol jo nuostatos neperkeltos į mūsų teisę, teismai jomis nesiremia“, – sako A. Valotka.
Protesto prieš šiandieninę Vilniaus polonizaciją plakatai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
„Tai yra mūsų, rytų Lietuvos, Vilniaus, Šalčininkų rajono įprastas teisinis nihilizmas. Jie žino, kad tai yra neteisėta, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė visiškai ką tik pralaimėjo analogišką bylą, kada buvo prie Lavoriškių užkabintas lenkiškas užrašas „Gmina Lawaryszki“. Ką tik pralaimėję vieną bylą, iškart kreipėsi į teismą tuo pačiu klausimu“, – pažymi kalbos inspekcijos viršininkas.
Ketvirtadienį Administracinių ginčų komisija spręs Valstybinės kalbos inspekcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė ir Stasys Tumėnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, l. e. ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį reikalaudami atšaukti, jų nuomone, Konstitucijai prieštaraujantį Vyriausybės sprendimą.
Tokį kreipimąsi paskatino Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. kovo 23 d. raštas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, atsižvelgdamos į Vyriausybės dar 2019 m. liepos 10 d. pasitarimo sprendimą „Dėl Lietuvos viešųjų ir administracinių paslaugų pritaikymo grįžtantiems arba atvykstantiems į Lietuvą asmenims bei asmenims, kalbantiems tik užsienio kalba“, pateikė informaciją apie sprendime nurodytus siūlymus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų pritaikymo asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos.
Seimo narių nuomone, kai kurie institucijoms pateikti siūlymai prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymo nuostatoms.
„Toks Vyriausybės sprendimas sudarytų prielaidas įteisinti valstybės institucijose daugiakalbystę, o tai prieštarauja Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsniui, nustatančiam, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių kalba. Jau ne pirmą kartą bandoma judinti šiuos valstybinės kalbos pamatus, prisidengiant tariamais argumentais, šiuo atveju dėl talentų pritraukimo“, – teigia parlamentaras A. Ažubalis.
Šiuo bendru kreipimusi Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad praplėtus nevalstybinės kalbos vartojimo viešųjų užrašų ir gyventojų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ribas, būtų neteisėtai siaurinami Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo teisės normomis nustatyti imperatyvūs reikalavimai dėl privalomo valstybinės kalbos vartojimo. Kadangi toks sprendimas, parlamentarų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, pagrindiniam valstybės įstatymui, turinčiam aukščiausią teisinę galią, Seimo nariai reikalauja jį atšaukti.
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino įstatymą, kuriuo remiantis, ukrainiečių kalbai suteikiamas specialus statusas. Pagal įstatymą, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, informuoja „Reuters“.
Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės rusakalbių mažumos pasipriešinimo. Jų manymu, įstatymas yra diskriminuojantis.
Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė pasirašysiąs įstatymą. Birželį P. Porošenka užleis prezidento postą naujam išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Ukrainiečių kalba yra mūsų žmonių, mūsų valstybės ir tautos simbolis“, – po parlamento balsavimo feisbuke rašė P. Porošenka.
Šis įstatymas įpareigoja visus šalies piliečius mokėti ukrainiečių kalbą, ir jos vartojimas privalomas valstybės tarnautojams, kariams, gydytojams ir mokytojams.
Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos kalbos klausimas tapo itin jautrus Ukrainoje, kur didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis.
Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.
Matydama, kad TS-LKD kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Teigiamų atsiliepimų apie Kubiliaus-Kirkilo siūlomą balsavimui projektą negauta nei vieno, t. y. visi 18 atsiliepimų jį įvertino neigiamai.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant balsavimui dėl dviejų alternatyvių projektų kalbamu reikalu, kėslo pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką akivaizdoje, 2017-06-16 LLKS kreipėsi į Konstitucinio Teismo Pirmininką, Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Vyriausybės vadovą su pareiškimu dėl susidariusios grėsmingos padėties šalinimo. Tekstą pateikiame ištisai:
Kalbos kultūros metais seniausią gyvąją indoeuropiečių kalbą turime ypač branginti.
Š.m. gegužės 31d., birželio 7 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai, priklausantys konservatorių, liberalų, lenkų rinkimų akcijos partijoms, sutrukdė patvirtinti naujus Valstybinės kalbos komisijos (VLKK) narius.
Baigusios kadenciją kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 buvo nepakankamai profesionali, nepagrįsta.
Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti Konstitucijos, lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.
Pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų VLKK dėl to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją.
Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam būtų trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkiene; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė pagal Lenkijos pasą Lietuvoje turėtų būti Wojciechowska). Dar 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“.
Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. A.Kubiliaus kreipimasis „Mieli bendražygiai“ yra neteisingas ir veidmainiškas. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia priešingai: Lietuvos Respublikoje, išsaugojusioje savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, valstybinė kalba – lietuvių kalba (turinti 32 raides).
Lietuvių ir latvių kalbų sistemos yra panašios, bet VLKK atstovai priėmė baltų kalbų sistemos neatitinkančias ir Latvijos kalbos komisijai prieštaraujančias dvi išimtis. VLKK nepritarė A. Kubiliaus siūlymui asmenvardžius keisti visiems piliečiams pagal okupacijų metais išduotus dokumentus ir pridėti maždaug 150 naujų raidžių. A. Kubilius galėtų prisiminti ir tai, kaip jis dar 2010 m. Kalbos komisijai dėl to darė spaudimą.
„Talkos“ suvienyti 70 000 piliečių (tarp jų buvo daug mokslininkų) patarė valdžiai, kad visus asmenvardžius reikia rašyti pagal tarimą lietuviškomis raidėmis. Kalbos kultūros metais nereikia kenkti asmenvardžių rašybai – geriau patiems Seimo nariams stengtis kalbėti ir rašyti taisyklingai. Kadaise su Latvijos Ministru Pirmininku A. Kubilius pasirašęs dokumentą „ieškoti papildomų galimybių bendradarbiauti“, dabar artimiausią giminę ir sąjungininką palieka vieną kovoti už savo kalbą ir valstybę.
Siūlomas projektas Nr. XIIIP-535 – grėsmė mūsų kalbai ir valstybei!
Nei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nei Seimas, nei partijos ar VLKK nariai neturi teisės keisti Konstituciją, tai gali spręsti tik Tautos referendumas.
Balsavimas dėl projekto priėmimo planuojamas birželio mėnesį. Grėsmės pažeisti Konstituciją ir laužyti Seimo nario priesaiką akivaizdoje, Jūsų priedermė galių ir teisių ribose – ją šalinti.
Slaptai.lt nuotraukoje – komentaro autorius Algimantas Zolubas.
„Lietuvos ryte“ paskelbtas Loretos Vaiciekauskienės interviu (LR, 2011 01 26) svarsto aktualius ir opius kalbos dalykus ir kelia visokių minčių.
Aš, kaip žmogus, dirbęs kalbos kultūros darbus ir kaip buvęs Loretos bendradarbis, jaučiu pareigą išsakyti savo pastabas.
Abu interviu autoriai pabrėžtinai nusistatę prieš griežtą kalbos standartizaciją ir perdėtą reguliavimą, o dėl tokio reguliavimo daugiausia kliūva Kalbos komisijai. Kalbininkams interviu pasirodė kaip išsišokimas, o dalis visuomenės puolė jį entuziastingai palaikyti. Atmetę emocijas, pamėginkime viską aptarti nuosaikiau ir nuodugniau.
