viešasis transportas Vilniuje

Gruodžio pradžioje Vilnius septyniolikai dienų buvo suparalyžiuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profsąjungos suorganizuoto neterminuoto vairuotojų streiko dėl „vergiškų“ darbo sąlygų. Po sudėtingų derybų jis pasibaigė abiejų ginčo pusių kompromisu, kuris neatitiko visų nei vienos, nei kitos pusės tikslų.

 

Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes tarp VVT vadovybės ir profsąjungos buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Visgi, nesutarus dėl naujos kolektyvinės sutarties sąlygų, nuo gruodžio 5 dienos prasidėjo neterminuotas darbuotojų streikas.

 

Streiko pradžioje VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdo Markevičius tikino, kad VVT vadovybės teiginiai ir vadovų pasisakymai, kuriuose teigiama apie gerinamas darbuotojų sąlygas, yra melagingi, nes tikrovėje nieko nėra daroma, tik kasmet keliami vis nauji neįvykdomi pažadai skirti nuraminti visuomenei. Tuo pat metu, anot profsąjungos teiginių, realios vairuotojų darbo sąlygos buvo bloginamos, o ne gerinamos.

 

„Lietuvoje, priešingai negu Europos Sąjungoje, norima pereiti prie autokratinio stiliaus valdymo. Tai yra viską nuleisti iš viršaus į apačią, negirdint darbuotojų ir nežiūrint į jų lūkesčius ir interesus“, – streiko pradžioje Eltai teigė A. Markevičius.

 

Pirmosiomis streiko dienomis į Vilniaus gatves išvažiavus mažiau nei 50 proc. autobusų VVT vadovybė kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti streiką. Bet gruodžio 8 dieną užtikrinus reikalingą aptarnaujamų viešojo transporto priemonių kiekį, teisminis procesas buvo nutrauktas. Po šio įvykio iki streiko galo buvo užtikrintas pagal įsipareigojimus reikalingas autobusų ir troleibusų reisų kiekis.

 

Visgi derybos streiko metu buvo sudėtingos – VVT vadovybė kaltino profsąjunga dėl „banguojančių“ ir nenuoseklių pozicijų.

 

„Kartais mums patiems nėra aišku, ko siekia profesinė sąjunga ir kokie reikalavimai iš tikrųjų yra keliami. Nes viešai yra pateikiama visokių versijų. Kartais susitelkiama į darbuotojų darbo sąlygas. Kitus kartus eskaluojama tema, dėl higieninių patalpų“, – derybų metu tvirtino VVT direktorius Darius Aleknavičius.

 

Tuo pat metu A. Markevičius žurnalistams dažnai teigė, kad įmonė susitikimų ir derybų metu keldavo vis naujus reikalavimus, vėl keldavo konfliktus dėl jau anksčiau susitartų punktų ir nesiekė konstruktyvios diskusijos.

 

„Profesinė sąjunga naujų kažkokių reikalavimų ar naujų kažkokių sąlygų įgyvendinimo nekelia ir nekels. Priešingai, matome, kad būtent bendrovė kelia naujas sąlygas, grįžta prie jau sutartų punktų ir keičia juos“, – komentavo profsąjungos vadovas.

 

Streikas taip pat galimai užsitęsė, nes profsąjunga ir vadovybė antrąją streiko savaitę nesusitiko tris, o trečiąją – du kartus. Taip pat kartais buvo matomas visiškas komunikacijos nutraukimas, kai pusės visiškai nebendravo tarpusavyje nei gyvai, nei skambučiais ar kitais susisiekimo būdais.

 

 

Nuo antrosios streiko savaitės pradžios į streiko eigą ir derybas buvo galimas matyti įsitraukimas iš politikų ir valstybės institucijų.

 

Pirmiausiai į derybas įsitraukė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris laikėsi pozicijos, jog kompromisas bus pasiektas greitai ir streikas pasibaigs.

 

„Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja jau savaitę. Per šią savaitę derybos vyksta kasdien, įskaitant ir vadovų konsultacijas savaitgalį. Ieškant kompromiso į priekį pasistūmėta jau neblogai, tačiau dar liko keletas punktų, dėl kurių nesutarta“, – gruodžio 12 dieną rašė R. Šimašius.

 

Antrąją streiko savaitę į derybas taip pat buvo pakviesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir profsąjungos „Solidarumas“ atstovai.

 

Antrosios savaitės pabaigoje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra pasiruošusi padėti siekiant galutinio susitarimo derybose, nors teigė kad atsakomybės už derybų rezultatą nepriims.

 

„Nors Vyriausybė negali prisiimti atsakomybės už šių derybų rezultatą, bet vis dėl to mes esame nusiteikę padėti susitarti. Ir aš labai noriu tikėtis, kad tikrai šiuo klausimu bus susitarta“, – gruodžio 15 dieną tikino ji.

 

Prieš streiko pabaigą, gruodžio 21 dieną, Seimo opozicija planavo teikti svarstyti rezoliuciją, kurioje keliamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą norint išspręsti streiko keliamas problemas. Ši rezoliucija turėjo būti nagrinėjama gruodžio 23 dieną, bet streikas pasibaigė viena diena anksčiau.  

 

Galutinis susitarimas – kompromisas be tikrų laimėtojų ar pralaimėtojų

 

Bet ketvirtadienį, gruodžio 22 dieną, buvo pasiektas ir visuomenei paskelbtas galutinis VVT profsąjungos ir vadovybės susitarimas ir streikas buvo užbaigtas.

 

Anot VVT profsąjungos po streiko su VVT vadovybe buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis į kurią įtraukta atlyginimo apmokėjimo sistema su aiškesne nei anksčiau vertinimo sistema.

 

Taip pat nustatyti aiškūs premijų ir priemokų kriterijai ir įtvirtinta tai, kad kartą per metus peržiūrimas atlyginimo indeksavimas, bei buvo sugrąžinti priedai už darbo stažą įmonėje.

 

Galiausiai, buvo įvestos aiškios priemones, kuriomis užtikrinamas darbuotojų poilsis ir pertraukos.

 

Tam, kad streikas būtų nutrauktas, VVT vadovybė profsąjungai ir streike dalyvavusiems vairuotojams pažadėjo, kad nedalyvavimas darbe dėl dalyvavimo streike nebus įskaičiuojamas apskaičiuojant sveikatingumo priemokos išmokėjimą 2022/23 metais ir darbo sąlygų pagerinimui skirs papildomus 30 tūkst. eurų.

 

„Šiandien ryte buvo pasiektas kompleksinis sutarimas, kuriuo buvo įtvirtintos tiek kolektyvinės sutarties nuostatos ir joje numatyti pagerinimai, kitaip tariant viskas, kas buvo suderėta praeitą penktadienį”, – gruodžio 22 d. žurnalistams teigė D. Aleknavičius.

 

Visgi, išpildyti buvo ne visi profsąjungos keliami reikalavimai. Pavyzdžiui VVT atsisakė sumokėti dalines algas streike dalyvavusiems vairuotojams.

 

„Nei viena iš šalių nelaimėjo, bet tuo pat metu ir nebuvo jokios šalies kuri gavosi kaip pralaimėtoja. Tai yra mūsų visų kompromisas. Tad šiandienai užtikrinsime tiek sau darbo sąlygomis patenkinamas, tiek Vilniečiams įperkamas transporto paslaugas”, – ketvirtadienį tikino A. Markevičius.

 

VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo streiko pradžios iki galo išliko arti 500. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.

 

VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

 

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.