Viešojo saugumo tarnyba

Aktualijos

Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūra neskuba vertinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į policiją, tačiau pažymi, kad bet kokia pertvarka negali būti savitikslė, ruošiant ją, būtina įvertinti visas galimas rizikas. Pasak prezidentūros, reformuojant VST, jokių būdu negali sumažėti šalies gynybiniai pajėgumai.
 
„Bet kokios institucijos pertvarka negali būti savitikslė, jos įgyvendinimas turi garantuoti aiškiai apibrėžtą kokybinį pokytį. Viešojo saugumo tarnyba ne tik atlieka viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas, bet ir pagal Karo padėties įstatymą yra priskiriama Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, todėl planuojamas pokytis turėtų net tik sudaryti prielaidas visuomenės saugumo didinimui, bet ir jokiu būdu nemažinti valstybės gynybinių pajėgumų.
 
Ne mažiau svarbus ir planuojamų pertvarkų įgyvendinimo procesas – turi būti įvertintos visos galimos rizikos, iš anksto parengtos konkrečios jų valdymo priemonės, numatyti tinkami įgyvendinimo terminai ir pan.“, – teigiama Eltai prezidentūros atsiųstame komentare.
Prezidentūra pabrėžia, kad prezidentas Gitanas Nausėda detaliau VST pertvarką galės įvertinti, pamatęs konkrečius, reformą numatančius teisės aktų projektus.
 
„Šiuo metu VST pertvarkai reikalingi teisės aktai dar nėra parengti, konkretūs pertvarkos planai nepristatyti, Prezidentas galės ją vertinti tik tada, kai šie darbai bus atlikti“, – tvirtina prezidentūra.
 
VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
 
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
 
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.04.20; 00:05
Politinės intrigosSkaitomiausios

Marek Gulbinovič, Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prie Seimo vykusių riaušių, kurioje įtarimai pareikšti 87 neramumuose dalyvavusiems ir juos organizavusiems asmenims.
 
Įtariamieji kaltinami dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
 
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
 
„Konkrečiai (riaušių – ELTA) organizavimu, kaip yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2 d., yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, tačiau neatskleidė, kas yra šis kaltinamasis.
 
„Kitiems asmenims, daugumai asmenų – jų veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal dalyvavimo riaušėse požymį, bet ir provokavimo atlikti riaušes požymį“, – pridūrė jis.
 
Prokuroras pastebėjo, kad tai antroji riaušių byla Vilniaus apygardos prokuratūros darbo praktikoje. Pirmoji fiksuota 2009 m. sausį. Pasak jo, 2021 m. riaušių byla yra nepalyginamai didesnė, mat 2009 m. įtarimai pareikšti maždaug 30 asmenų.
 
„Tai yra bemaž tris kartus didesnė už pirmąją bylą. Tokių riaušių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra daug“, – aiškino prokuroras.
Pagal Baudžiamąjį Kodeksą, įtariamiesiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
 
Teismui perduota baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, kurių 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
 
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
 
Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.
Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Marek Gulbinovič, tyrime buvo apklausta 317 liudytojų, iš kurių 40 – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusių riaušių.
 
Pareigūnas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vykdytas tyrimas truko beveik metus ir 5 mėnesius. Pasak jo, pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys.
 
„Dar vienas akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą“, – pripažino M. Gulbinovič.
 
Be to, akcentavo jis, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu pareigūnai rado draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų, ginklų ir jų šaudmenų. Ginklai rasti pas 8 įtariamuosius, nurodė M. Gulbinovič.
 
„Tyrimo metu teko tam tikrų asmenų veiklą dar papildomai kvalifikuoti ir dėl kitų Baudžiamojo Kodekso numatytų straipsnių“, – teigė jis.
 
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto

Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. Išnagrinėję ir įvertinę gautus duomenis, prokurorai priėmė sprendimus 14 įtariamųjų atžvilgiu nutraukti tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika arba nesurinkus pakankamai duomenų galutiniams įtarimams pagrįsti. Surinkti duomenys apie atskirų asmenų veiksmus perduoti vertinti policijai sprendimams dėl administracinės atsakomybės taikymo.
 
„Prokurorai perdavė bylos medžiagą šių asmenų atžvilgiu policijos įstaigai, spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už tam tikrus pažeidimus, kurie savo pobūdžiu, savo šiurkštumu, sunkumu, prokurorų nuomone, nesiekia kovingumo laipsnio nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė“, – nurodė J. Laucius.
 
ELTA primena, kad pernai spalį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai pareikšti 87 asmenims – daugiausiai dėl daugiausiai dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
 
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr., organizuoto mitingo metu bei po jo, grupė asmenų organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.10; 04:00
Politinės intrigos

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicijai priklausantys parlamentarai jau parengė projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo. Iniciatoriai tikisi šį klausimą svarstysi jau ateinančios savaitės antradienį. Ši opozicijos iniciatyva kilo praėjusią savaitę, kai buvęs viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius pareiškė kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų.
 
„Dabar dokumentas yra suderintas, aptartas, belieka šiandien per Seimo posėdžio dieną aplankyti parlamentarus, susirinkti 35 parašus, kad garantuotai klausimas būtų įtrauktas į kitos dienos darbotvarkę. Planas pagal darbotvarkę yra toks, kad klausimas galėtų būti svarstomas antradienį“, – Eltai teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
 
Parlamentaras nurodo, kad iš viso opozicijos parengtame projekte yra penki klausimai, dalis jų – susiję su praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo vykusių riaušių malšinimu. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti.
 
„Klausimai išplėstiniai, bet pats principas yra išsiaiškinti būtent 2021-ųjų metų rugsėjo 10 d. įvykių tėkmę, kitaip tariant, ar ministerija, ministrė, kartu su pavaldžiomis įstaigomis, vadovavosi kažkokiu planu, jei vadovavosi, tai kokiu“, – dėstė D. Griškevičius.
 
Antrasis klausimas, anot politiko, susijęs su garsiai skambėjusiu specialiuoju priemonių planu „Vėtra“.
 
„Klausimas, ar jis buvo įgyvendintas, jei taip, tai kada davė įsakymą, ar buvo atlikti visi formalumai“, – tęsė Seimo narys.
Kiti klausimai, anot D. Griškevičiaus, susiję su jau po riaušių vykusiais veiksmais.
 
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Tai klausimas dėl ikiteisminio tyrimo, taikant baudžiamojo kodekso nuostatas dėl riaušių sukėlimo. Klausimas, ar teisėtai tai buvo atlikta“, – aiškino jis.
 
Taip pat ketinama aiškintis tiek dėl ministrės mestų kaltinimų R. Pociui, tiek dėl pastarojo kaltinimų A. Bilotaitei.
 
„Ketvirta dalis susijusi labiau su tais ministrės išsakytais viešais kaltinimais, kad nebuvo R. Pocius pasiekiamas, kad jis staiga nevykdė nurodymų ir panašiai. Tai irgi keliame tam tikrus klausimus, kiek tokių nurodymų davė, ar jie buvo įgyvendinti, jei ne, kiek neįgyvendintų buvo. O penkta dalis susijusi jau su galimu mobingu“, – pridūrė jis.
 
D. Griškevičius nurodo, kad komisiją siūloma sudaryti iki rudens Seimo sesijos pabaigos.
 
„Jei būtų patvirtinta ši laikinoji tyrimų komisija, tai posėdžio metu kviesime frakcijas pagal nustatytas kvotas teikti savo kandidatūras į komisiją“, – detalizavo parlamentaras.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas. R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vidaus reikalų ministrė R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau pasak ministrės, tai nebuvo susiję su praėjusiais metais įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.
 
Vis tik, į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.11.03; 11:40
Politinės intrigos

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
 
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
 
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
 
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
 
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
 
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
 
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.  
 
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
 
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
 
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
 
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
 
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
 
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
 
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.29; 08:31
Aktualijos

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra pakomentavo kilusį skandalą dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus išsakytų priekaištų Agnei Bilotaitei ir jos vadovaujamai Vidaus reikalų ministerijai. Kaip teigia prezidento komunikacijos grupė, viešojoje erdvėje kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu, o ministrė A. Bilotaitė turėtų kaip  galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus.
 
„Prezidentas neturi įgaliojimų vertinti pareigūnų atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau remdamasis atskirais interviu ar pasisakymais. Jei pareigūnas mano, jog yra atleistas nepagrįstai ar neteisėtai arba prieš jį buvo imtasi kitų neteisėtų veiksmų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsiųstame komentare.
 
Prezidentūros teigimu, vidaus reikalų ministrė turėtų kuo greičiau atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais.
 
„2022 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje, šiuo metu vyksta susipažinimas su bylos medžiaga. Teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai ir pan. irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę. Vidaus reikalų ministerija ir policija turėtų visuomenei pateikti argumentuotus atsakymus į mestus kaltinimus. Prezidento manymu, Vidaus reikalų ministrė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso ir piliečių pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais“, – rašoma Eltai atsiųstame komentare.
 
Pirmadienį buvęs VST vadas portalui delfi.lt teigė, kad po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių, jis iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.
 
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė. R. Pocius patikino riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, kilusius prie parlamento rūmų. Tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija, anot pareigūno, priminė chaosą.
 
Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu. Pasak politikės, prieš ją ir prieš jos vadovaujamą ministeriją R. Pocius pradėjo šmeižto kampaniją. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Iš pradžių, gerbiant pareigūno privatumą, buvo nutarta atsistatydinimo priežasčių neviešinti. Vėliau ministerija pranešė, kad vadas skelbė melagingą informaciją apie savo darbotvarkę, melavo apie susitikimus su diplomatais, ne kartą, be jokios priežasties, nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.
 
Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla. Pirmadienį jis tikino, kad institucijos neturėjo informacijos apie tai, kad mitingas, vykęs prie parlamento, galimai baigsis riaušėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.24; 15:00 
Politinės intrigos

VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paskutinę savo darbo tarnyboje dieną raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, penktadienį rašo naujienų portalas Delfi. Kreipimesi R. Pocius prašo konservatorių deleguotos ministrės paaiškinimų, kodėl pernai ir šiemet tarnybos pareigūnai įvairioms operacijoms buvo pasitelkiami nesilaikant tvarkų, be planavimo ir paskutinę minutę.
 
Raštas, su kuriuo susipažino ir ELTA, adresuotas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, generalinei prokurorei ir Valstybės saugumo departamentui.
 
Šiame rašte A. Pocius kelia klausimus A. Bilotaitės vadovaujamai ministerijai bei Policijos departamento vadovybei dėl, pasak jo, nesuprantamų sprendimų.
 
R. Pociaus teigimu,  vasario 15 dieną, prieš Vasario 16-osios renginius, tarnyba gavo žodinį A. Bilotaitės įsakymą dėl 100 VST pareigūnų pasitelkimo. Kaip pažymima dokumente, įsakymas buvo gautas 11 valandų prieš operacijos pradžią.
 
„Dėl nesuprantamo įsakymo, nenurodant nei esamos situacijos, kam ruoštis, nei galimų grėsmių, nei užduočių, nei operacijos vadovo, tarnybos kovinis vienetas parengtyje ir dislokacijos vietose liko iki vasario 16 dienos 24 valandos“, – teigiama rašte.
 
Raštą pasirašiusio R. Pociaus teigimu, toks sprendimas kainavo 55,7 tūkst. eurų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tarnybai nesuprantami tokie Policijos departamento ir VRM vadovybės veiksmai, kai nesilaikoma jokių vidaus reikalų ministro įsakymais nustatytų tvarkų ir procedūrų ar nustatytų operacinių planų, sprendimų priėmimo procedūrų ir joms taikomo išankstinio operacinio pasirengimo ir nuoseklumo principų“, – teigiama dokumente pažymint, kad tais atvejais, kai yra pasitelkiama daugiau kaip 50 pareigūnų, būtina planavimo darbus pradėti likus trims dienoms iki operacijos.
 
R. Pociaus teigimu, apie planuojamus renginius ir ten kylančias grėsmes Policijos departamentas žinojo anksčiau nei Pajėgų pasitelkimo tvarkos apraše nustatyti pajėgų pasitelkimo inicijavimo procedūriniai terminai. Pasak R. Pociaus,  Vasario 16-osios renginiai, 2021 m. liepą vykusi kelių blokavimo akcija Dieveniškėse ir Rūdninkuose, „Kaunas Pride“ eitynės ar mitingas Katedros aikštėje bei 2021 m. rugpjūtį prie Seimo įvykusios riaušės nebuvo spontaniniai renginiai.
 
„Visais atvejais turėjo būti aktyvuotas Operacinis planas „Vėtra“, o ne reagavimas paskutinę minutę ar įvykiui prasidėjus pagal Policijos departamento telefoninius skambučius ar raštus. Vien 2021 rugpjūčio 10 dieną per masines riaušes, nesant jokio policijos operacinio planavimo ir valdymo, tarnyba dėl pareigūnų sužalojimo ir technikos suniokojimo patyrė 42,5 tūkst. eurų žalą“, – rašoma rašte, kurį pasirašė R. Pocius.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos vadą Ričardą Pocių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.22; 10:43
Aktualijos

Viešojo saugumo tarnyba

Policijos departamentas trečiadienį pranešė pradėjęs tyrimą dėl pirmadienį vidurnaktį per kilusius neramumus Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, nukentėjusių Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų.
 
Naktį į antradienį Rūdninkų kaime kilus pasipriešinimui dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo, nukentėjo du viešąją tvarką įvykio vietoje užtikrinusios VST pareigūnai.     
 
Antradienį apie 11 val. į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi VST specialistas, kuris nurodė, kad tą pačią dieną apie 0 val. 30 min. Šalčininkų r., Rūdininkų k., tarnybos metu, malšinant neteisėtą įsiveržimą į saugomo objekto teritoriją, nepažįstama moteris su rankoje turėta lazda trenkė į galvos sritį.
 
Tą pačią dieną 11 val. 45 min. į ligoninę kreipėsi kitas VST specialistas, kuris nurodė, kad pirmadienį Šalčininkų r., Rūdininkų k., tarnybos metu, saugant Viešojo saugumo tarnybos mokymo centro teritoriją, nukentėjo, kai nenustatytas asmuo metė akmenį, kuris pataikė pareigūnui į koją.
 
Abu pareigūnai gydomi ambulatoriškai. Dėl pirmo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kito – surinkta medžiaga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.28; 10:03
Aktualijos

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį kviečia šalies pareigūnus į protesto akciją Vilniuje, prie Seimo.
„Pareigūnai signalinių raketų ugnimis ir dūmais stengsis dar kartą atkreipti politikų dėmesį planuojamą nepakankamą statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais,” – sakoma pranešime. 
 
NPPSS vertinimu, ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų turi būti skirta Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 06:00
Aktualijos

Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Teisingumo ministerija tikina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie galimas riaušes kalėjimuose nėra teisinga. Šiuo metu neturima jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Specialiosios pajėgos kalėjimuose įvedamos tam, kad tinkamai būtų palaikoma viešoji tvarka. Be to, tai – papildoma atsargumo priemonė dalį nuteistųjų iš Pravieniškių perkeliant į kitas įkalinimo įstaigas.

„Kad būtų palaikoma tinkama viešoji tvarka ir siekiant išvengti galimų nuteistųjų konfliktų dėl alkoholio vartojimo. Šiandien nėra jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Pajėgos įvedamos palaikyti viešąją tvarką pačiose įkalinimo įstaigose. Juo labiau dabar, kai iš Pravieniškių dalis nuteistųjų perkeliama į kitas įkalinimo įstaigas ir gali kilti kažkoks nepasitenkinimas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, pranešdamos apie galimas masines riaušes įkalinimo įstaigose, informaciją šiek tiek sutirštino“, – Eltai sakė ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.

Jo teigimu, jeigu būtų pranešta apie galimas masines riaušes, būtų imtasi kardinaliai griežtesnių priemonių. A. Kutrevičius pabrėžia, kad kartkartėmis pasitelkiamos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, šiemet jos pasitelkiamos antrą kartą, ir tai tikrai nėra išimtinė priemonė.

„Iki dešimties Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į įkalinimo įstaigą atvyksta, o jeigu turėtume informacijos apie masines riaušes, būtų imtasi visai kitokių priemonių. Žymiai griežtesnių. Jos ir dabar yra gana griežtos, tačiau tikrai nėra kraštutinės priemonės, nes nėra tam pagrindo. Jeigu būtų imtasi kraštutinių priemonių, ten važiuotų šarvuočiai.

Pasak A. Kutrevičiaus, pasieniečiai paskolins tam tikrą techniką, bet patys įkalinimo įstaigose nebudės.

„Pasieniečiai talkins paskolindami tam tikrą techniką, kuri naudojama įvairiems tikslams. Patys pasieniečiai įkalinimo įstaigose nebudės ir aplink nevaikštinės“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.12; 05:00

Fotoreportažai

„Litexpo“ parodų centre prasidėjusioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ savo veiklos sritis ir karjeros bei studijų galimybes plačiai pristato Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su pagrindinėmis vidaus reikalų įstaigomis.

„Norime atkreipti jaunų, veržlių, drąsių ir gabių žmonių dėmesį į galimybes realizuoti save kuriant, ginant ir saugant mūsų valstybę, padedant kitiems žmonėms. Abiturientai ir jaunuoliai, kurie dar nepasirinko savo gyvenimo kelio, bet galvoja, kad tarnauti Lietuvai yra jų pašaukimas, čia galės susipažinti su įvairiomis vidaus reikalų sistemos profesijomis ir galimybėmis jas studijuoti“, – sako parodos atidaryme dalyvavęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Parodos atidaryme ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų bei mokyklų stendus aplankė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, VRM vadovybė, gausūs parodos lankytojai.

Tris dienas veiksiančioje parodoje VRM ir įstaigų prie ministerijos – Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, VRM Medicinos centro darbuotojai bei Valstybės tarnybos departamento specialistai visiems besidomintiems jų veiklos sritimi bei profesijos galimybėmis papasakos apie savo darbo specifiką, darbo sąlygas, profesinius reikalavimus, iššūkius, karjeros bei tobulėjimo galimybes.

Lietuvos policijos mokyklos, Pasieniečių mokyklos bei Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojai ir kursantai pristatys, kaip vyksta mokslas, ko reikia mokytis ir kokių sugebėjimų turėti norint tapti pareigūnu. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokytojai bei moksleiviai supažindins su mokymosi sąlygomis ir užklasinės veiklos galimybėmis kadetų licėjuje. Lankytojai galės susipažinti su naujausiais atrankos į mokyklas reikalavimais, „iš pirmų lūpų“ sužinoti apie kursantų bei kadetų gyvenimą ir mokymąsi.

„Tiems jaunuoliams, kurie šiuo metu svarsto ir ieško sprendimo, kur mokytis, kokį kelią toliau rinktis, norime suteikti kuo naudingesnių ir tikslesnių žinių apie mokymąsi, studijas ir karjerą vidaus reikalų sistemoje ir valstybės tarnyboje“, – pažymi ministras E. Misiūnas.

Parodoje lankytojai galės susipažinti su vidaus reikalų pareigūnų paruošimu, jų darbo specifika, geriau suprasti jų atliekamas funkcijas. Taip pat galės apžiūrėti ginklus, ekipuotę, techniką, gauti dalomosios medžiagos ir patarimų iš ilgametę patirtį turinčių pareigūnų.

Parodos metu bus surengtos parodomosios programos. Savo keturkojų pagalbininkų sugebėjimus pademonstruos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento bei Viešojo saugumo tarnybos kinologai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai taip pat pademonstruos asmens sulaikymo būdus ir kovinės savigynos elementus.

Prie „Litexpo“ parodų rūmų bus galima apžiūrėti gaisrinius automobilius ir keltuvus, pasieniečių naudojamą techniką bei sraigtasparnį, stebėti ugniagesių gelbėtojų parodomąją programą.

Šventinę nuotaiką padės kurti VRM Reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekama programa.

Nuotraukos paskelbtos iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos internetinio puslapio www.vrm.lrv.lt.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.

2017.02.04; 07:05

Trumposios naujienos

„Litexpo“ parodų centre prasidėjusioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ savo veiklos sritis ir karjeros bei studijų galimybes plačiai pristato Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su pagrindinėmis vidaus reikalų įstaigomis.

„Norime atkreipti jaunų, veržlių, drąsių ir gabių žmonių dėmesį į galimybes realizuoti save kuriant, ginant ir saugant mūsų valstybę, padedant kitiems žmonėms. Abiturientai ir jaunuoliai, kurie dar nepasirinko savo gyvenimo kelio, bet galvoja, kad tarnauti Lietuvai yra jų pašaukimas, čia galės susipažinti su įvairiomis vidaus reikalų sistemos profesijomis ir galimybėmis jas studijuoti“, – sako parodos atidaryme dalyvavęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Parodos atidaryme ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų bei mokyklų stendus aplankė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, VRM vadovybė, gausūs parodos lankytojai.

Tris dienas veiksiančioje parodoje VRM ir įstaigų prie ministerijos – Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, VRM Medicinos centro darbuotojai bei Valstybės tarnybos departamento specialistai visiems besidomintiems jų veiklos sritimi bei profesijos galimybėmis papasakos apie savo darbo specifiką, darbo sąlygas, profesinius reikalavimus, iššūkius, karjeros bei tobulėjimo galimybes.

Lietuvos policijos mokyklos, Pasieniečių mokyklos bei Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojai ir kursantai pristatys, kaip vyksta mokslas, ko reikia mokytis ir kokių sugebėjimų turėti norint tapti pareigūnu. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokytojai bei moksleiviai supažindins su mokymosi sąlygomis ir užklasinės veiklos galimybėmis kadetų licėjuje. Lankytojai galės susipažinti su naujausiais atrankos į mokyklas reikalavimais, „iš pirmų lūpų“ sužinoti apie kursantų bei kadetų gyvenimą ir mokymąsi.

„Tiems jaunuoliams, kurie šiuo metu svarsto ir ieško sprendimo, kur mokytis, kokį kelią toliau rinktis, norime suteikti kuo naudingesnių ir tikslesnių žinių apie mokymąsi, studijas ir karjerą vidaus reikalų sistemoje ir valstybės tarnyboje“, – pažymi ministras E. Misiūnas.

Parodoje lankytojai galės susipažinti su vidaus reikalų pareigūnų paruošimu, jų darbo specifika, geriau suprasti jų atliekamas funkcijas. Taip pat galės apžiūrėti ginklus, ekipuotę, techniką, gauti dalomosios medžiagos ir patarimų iš ilgametę patirtį turinčių pareigūnų.

Parodos metu bus surengtos parodomosios programos. Savo keturkojų pagalbininkų sugebėjimus pademonstruos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento bei Viešojo saugumo tarnybos kinologai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai taip pat pademonstruos asmens sulaikymo būdus ir kovinės savigynos elementus.

Prie „Litexpo“ parodų rūmų bus galima apžiūrėti gaisrinius automobilius ir keltuvus, pasieniečių naudojamą techniką bei sraigtasparnį, stebėti ugniagesių gelbėtojų parodomąją programą.

Šventinę nuotaiką padės kurti VRM Reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekama programa.

Nuotrauka paskelbta iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos internetinio puslapio www.vrm.lrv.lt.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.

2017.02.04; 07:05

Trumposios naujienos

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale, kur domėjosi, kaip organizuojama jo apsauga. 

VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.
VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.

AB “Klaipėdos nafta” vadovai ministrui pristatė bendrovės veiklą ir bendradarbiavimo su Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VST) gerąją praktiką.

Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pasidžiaugė bendradarbiavimo su VST principų skaidrumu ir aiškumu, taip pat tuo, kad  terminalo apsauga yra patikimose rankose.

Jis pažymėjo, kad labai svarbu išlikti budriems ir toliau vykdyti aktyvią incidentų prevenciją.

Susitikime taip pat dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, jo metu taip pat buvo aptarti energetinio saugumo klausimai.

Ministras T. Žilinskas pažymėjo, jog SGD terminalas yra saugomas tinkamai ir efektyviai, o VST ir AB “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimą galima laikyti pavyzdžiu strateginių šalies objektų apsaugos srityje.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

VST su AB “Klaipėdos nafta”, kaip SGD terminalo valdytoju, atsakingu už SGD eksploataciją ir apsaugą, bendradarbiauja nuo 2014 m. Kartu su AB “Klaipėdos nafta” yra inicijuojami siūlymai dėl SGD apsaugos sistemų, priemonių ir taktikos. VST taip pat saugo ir šios bendrovės padalinį – Subačiaus kuro bazę.

VST iniciatyva ne kartą kartu su AB “Klaipėdos nafta“, policija, VSAT, PAGD ir Lietuvos kariuomene buvo organizuotos taktinės pratybos dėl SGD terminalo apsaugos.

Vidaus reikalų ministerijos informacija ir nuotraukos.

2016.08.22; 07:17

Aktualijos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informuoja, jog problemos Viešojo saugumo tarnyboje prie VRM (VST) buvo identifikuotos ir pradėtos spręsti dar nuo praėjusių metų pabaigos, kuomet darbą pradėjo naujoji VRM vadovybė.

Tuometiniam VST vadui Sergejui Madalovui buvo pateiktos konkrečios pastabos dėl neskaidraus administravimo, neišgrynintų ir besidubliuojančių funkcijų, akivaizdžių spragų aprūpinimo sistemoje, strategijos nebuvimo bei kitų gausių trūkumų.

Continue reading „Problemos VST pradėtos spręsti nuo praėjusių metų” →