Siūloma įstatymu reglamentuoti, kaip žurnalistai turėtų skelbti informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti.

Tokį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis parlamentinės Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Robertas Šarknickas.

Siūloma įteisinti, kad, skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, „turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems“.

Pasak R. Šarknicko, projekto tikslas būtų įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti reikalavimus viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams dėl skelbtinos informacijos savižudybių tema turinio bei pateikimo būdo.

„Šiuo projektu siekiama į Visuomenės informavimo įstatymą su tam tikrais papildymais iš PSO bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijų perkelti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas“, – sako parlamentaras.

Jo duomenimis, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 28,7 asmenų. Nepaisant to, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias laikotarpiu 2012-2016 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pagal savižudybių skaičių pirmauti Europoje, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi, anot parlamentaro, kasmet Lietuvoje savižudybė viena ar kita forma paveikia per 4930 žmonių.

„PSO pateikiamame darbe apie savižudybių prevenciją žiniasklaidoje nurodyta, kad žiniasklaidai savižudybių kontekste tenka svarbus vaidmuo. Kaip nurodo PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. PSO ištyrė daugiau nei 50 imitacinių savižudybių ir, atlikus šių studijų peržiūrą, kaskart buvo prieita prie tos pačios išvados: žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti imitacines savižudybes“, – pažymi R. Šarknickas.

Jo teigimu, tiek PSO, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra suformavusi rekomendacinio pobūdžio taisykles viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams, kaip visuomenei pateikti informaciją apie savižudybes. „Vis dėlto dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia skelbti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“, – sako projekto iniciatorius.

Šiuo metu Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse numatyta, kad, skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Taip pat nurodyta, kad, skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Įstatyminiu lygmeniu reikalavimų informacijai savižudybių tema nėra nurodyta.

2018.01.17; 02:00

radzevicius_tttttttt

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2010 metų veiklos ataskaitai, bet… pažėrė šūsnį rekomendacijų, kurios turėtų padidinti fondo veiklos skaidrumą ir, tikiuosi, efektyvumą.

O dabar – apie tas rekomendacijas. Visų pirma, pasiūlyta sudarant ekspertų grupes, pirmenybę teikti nepriklausomiems ekspertams ir vengti ydingos ekspertų grupių sudarymo iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narių tvarkos, galinčios sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą, vertinant viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Ko gero, tai – esminė pastaba, nes tik taip galima užtikrinti didesnį pasitikėjimą fondo sprendimais, kuriais ksiriama arba neskiriama parama konkrečiam projektui. Tiesa, nepatenkintų “blogais” sprendimais visada bus, bet bent jau skaidrumo atsiras tikrai daugiau.

Continue reading „Seime pateikta rekomendacijų Spaudos rėmimo fondui”